Lucas 14

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Mɨ Juda sɨmiir ɨi komii kwɨra Sabat pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya Jisɨs siya Farisimi bɨiyan inkamɨn siir omaka hɨr ninɨ aeyɨugɨn. Iikamɨm sɨma ɨni siiramar kaoraraowɨm, siya inkam haiswonɨskiyɨm.
1 Num sábado, Jesus entrou na casa de certo líder fariseu para tomar uma refeição. E as pessoas que estavam ali olhavam para Jesus com muita atenção.
2 Mɨ inkam nwɨrɨn siir pɨua noni aokaowɨn, Jisɨs siir kingiinar nwokɨn.
2 Um homem, com as pernas e os braços inchados, chegou perto dele.
3 Mɨ Jisɨs siya tɨ inkam ɨiir kɨgɨn mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm, Farisi kamɨm siya sɨmiir srɨigi mɨ ɨna boɨnɨm, Moses siir siyɨuɨn wadɨe bɨdi ywokiyɨn. Mɨ krɨma inkam makakɨn ta Judami ɨi komiiya pɨu siisiya Sabat dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya saiirar haiswonɨski, iyɨe? Nɨɨngaka?
3 E Jesus perguntou aos mestres da Lei e aos fariseus:
4 Mɨ sɨma ɨni wakaemumuɨm. Mɨ Jisɨs siya tɨ inkamɨn siirɨn ɨna yɨkɨunan mɨ ɨna haiswonɨskiyɨn mɨ siirɨn ɨna yɨkropkiyɨn.
4 Mas eles não responderam nada. Então Jesus pegou o homem, curou-o e o mandou embora.
5 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki mɨ inkam nwɨrɨn kɨmiir bopwoniya waraurɨn, siir yɨnisɨmɨn mɨ siir bulmakauɨn siya ɨe whɨra namai whɨriidami mɨ tɨ inkamɨn siya siirɨn wɨ Judami ɨi komiiya pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya wɨ saiir haisasauki rani, iyɨe? Nɨɨngaka?
5 Aí disse:
6 Mɨ sɨma ta yaiya siya boɨna, saiirɨn yai kwɨr bɨ nowarki boɨnkɨm. Ɨriig.
6 E eles não puderam responder.
7 Jisɨs siya ta nae aiiram nɨtɨm kamɨm sɨmiir kɨgɨn sɨma bɨiyan ipiiyɨm sɨmiir nɨdwokaigɨm. Mɨ siya boɨniyɨo yai kwɨra sɨmiir asi boɨnkɨn, siya ɨna boɨnɨn.
7 Certa vez Jesus estava reparando como os convidados escolhiam os melhores lugares à mesa. Então fez esta comparação:
8 Mɨ inkam nwɨrkɨ kɨriir nɨkɨunami, wigwas nae komiiya saiirɨm. Mɨ kɨra ipiiya bɨiyana saiir kɨpi nɨdwokai. Dimusi rani, tɨ inkamɨn siya wɨ inkam inɨg komiigakɨn kɨriir haiburɨn siir nɨkɨunaeisi.
8 — Quando alguém convidá-lo para uma festa de casamento, não sente no melhor lugar. Porque pode ser que alguém mais importante tenha sido convidado.
9 Mɨ hɨriinankɨ nɨuwi, tɨ inkamɨn kɨriir nɨkɨunaɨn siya kɨriirɨn wɨ hɨnɨɨna boɨni, kɨra ta bɨiyan ipiiya tɨ inkamɨn siir hauugi mɨ kɨra wɨ nɨdid komiigakar nwowi kɨra mhoɨigɨ mhoɨiyan ipiiya saiir ninɨ ɨdwoɨuwi.
9 Então quem convidou você e o outro poderá dizer a você: “Dê esse lugar para este aqui.” Aí você ficará envergonhado e terá de sentar-se no último lugar.
10 Mɨ kɨra hɨriinan kɨpi tɨr mɨ ɨiya inkam nwɨrɨn kɨriiram nɨkɨugi naeyam kɨra mhoɨiyan ipiiya saiirar tinɨ ɨdwoɨu. Kɨra hɨriinan tɨri mɨ tɨ inkamɨn kɨriir nɨkɨunaɨn siya nɨti mɨ siya wɨ kɨriir boɨni, nomiiyau kɨra ta bɨiyan ipiiya saiir winɨ ɨdwokaini. Mɨ siya hɨriinan tɨri. Mɨ kɨra wɨ inɨg komiigakar nwowi tɨ iikamɨm kɨnaka nɨdwokai aeyɨm sɨmiir whwonkam ɨda.
10 Pelo contrário, quando você for convidado, sente-se no último lugar. Assim quem o convidou vai dizer a você: “Meu amigo, venha sentar-se aqui num lugar melhor.” E isso será uma grande honra para você diante de todos os convidados.
11 Inkamɨn siir inɨg ɨiirar hainanaeiyɨn, siirɨn wɨ Adi Komii siya nikwowaisii. Mɨ inkamɨn siyamar naɨngwona karam nwowiyɨn mɨ siir inɨgɨn wɨ Adi Komii siya haigɨnki kougɨkou. Ɨriig.
11 Porque quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
12 Mɨ Jisɨs siya tɨ inkamɨn naeyɨm siirɨm nɨkɨunaɨn sɨmiir boɨnki mɨ kɨra nae kwɨr dirɨraeri, kɨra kɨriir nomiiyau nomousɨm mɨ kɨriir ɨrɨpa isidɨn sɨmiir kɨpi nɨkɨuna mɨ kɨriir ɨrɨpa omom umɨr hoɨmgakakɨm. Mɨ mhoɨiya wɨ sɨma nɨkɨunaeisi kɨra sɨmiir omaka hɨr ninɨ aeyɨuɨm mɨ sɨma wɨ nae kɨriir swokɨ hauukɨiyɨusi.
12 Depois Jesus disse ao homem que o havia convidado:
13 Nɨɨngaka. Kɨra nae komii dirɨraerari mɨ kɨra wɨ inkam paeprikabɨm mɨ iikamɨm pɨu sɨmiirɨm biyɨe nwowɨm mɨ ɨga biyɨekakɨm mɨ nhwokwɨsaeyɨm sɨmiir dɨkɨuna.
13 Mas, quando você der uma festa, convide os pobres, os aleijados, os coxos e os cegos
14 Tɨ hɨriinan iikamɨm sɨma naei wɨ kɨriir swokɨ ɨkɨuna hauu ae rani mɨ kɨra wa maɨrgɨmaɨrga. Dimusi rani, mhoɨiya nae kɨriirɨm, wɨ Adi Komii siya swokɨ hauuwi dimɨn mɨiyɨkɨm kɨmiir, ɨiya iikam mɨiyɨk mɨiyɨkɨm sɨma swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankɨn saiir. Sɨma ɨinokɨinokɨn wɨ saɨkar nwoyokiyokɨii. Ɨriig.
14 e você será abençoado. Pois eles não poderão pagar o que você fez, mas Deus lhe pagará no dia em que as pessoas que fazem o bem ressuscitarem.
15 Tɨ iikam nae saɨka naeyɨm sɨmiir nwɨrɨn siya ta yai aiir wakaekiyɨn mɨ siya Jisɨs siir boɨnki, inkamɨn Adi Komii siir iikamɨm sɨmiir maeyaua kɨgɨrkakana, saiir nɨdwokai aei siya ha maɨrgɨmaɨrga.
15 Um dos que estavam à mesa ouviu isso e disse para Jesus: — Felizes os que irão sentar-se à mesa no
16 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, inkam nwɨrɨn nae komii bɨdi dirɨraerarɨn. Mɨ siya iikam whɨekakɨm sɨmiir bɨdi yɨmbinɨn ta naeya saiirɨm nɨtɨmɨn.
16 Então Jesus lhe disse:
17 Mɨ naeni ɨiya ha nɨmbiyama mɨ siya siir mɨiyan inkam ɨiir yɨkropki, siya iikamɨm bɨiya siya nɨmbinɨm sɨmiir nɨkɨunakiyɨm. Siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨn: Kɨma wɨt. Digworaekwo whɨekakɨm bɨdi dirɨraerar dɨgɨm.
17 Quando chegou a hora, mandou o seu empregado dizer aos convidados: “Venham, que tudo já está pronto!”
18 Mɨ iikamɨm sɨma sɨma hɨnɨɨna yomboɨn amboɨn, krɨma wɨ nam tani. Inkam nwɨrɨn siya mɨiyan inkamɨn siir boɨn, kara numɨra kwɨra saɨn, kara pɨ saiir ninɨ kɨgɨuwi. Kaimwoka kara pɨ nam tani naeyɨmɨn. Kara kɨriir naeyam bɨ nɨtkɨn mɨ kara pɨ boriisopi kɨra ɨo saiirsi kɨpi nwo.
18 — Mas eles, um por um, começaram a dar desculpas. O primeiro disse ao empregado: “Comprei um sítio e tenho de dar uma olhada nele. Peço que me desculpe.”
19 Mɨ nwɨrɨn ɨna mɨ boɨnkiyɨn, kara mɨi mɨriiyɨm bulmakauɨm ɨuura saɨn mɨ kara sɨmiir ninɨ kɨgɨuwam mɨni. Wakae! Kara pɨ nam tani. Kara kɨriir naeyam bɨ nɨtkɨn mɨ kɨra pɨ ɨo kariir kɨpi nwo kara pɨ boriisopi.
19 — Outro disse: “Comprei cinco juntas de bois e preciso ver se trabalham bem. Peço que me desculpe.”
20 Mɨ nwɨrɨn ɨna mɨ boɨnɨn, kariir wiga tapa nonkwonaka kara pɨ nam tani, kɨriir nae aiiramɨn.
20 — E outro disse: “Acabei de casar e por isso não posso ir.”
21 Mɨ tɨ mɨiyan inkamɨn ha swokɨ amɨn siir bɨiyan inkam ɨiiram mɨ tɨ yaiyɨm sɨmiir inɨ boɨnmɨmauuɨu. Mɨ omakaɨn adɨn siir kwoɨnɨn ɨni haugɨhauga whiyɨekiyɨn mɨ siir mɨiyan inkam ɨiir boɨnki, kɨra ha damsɨsauu siyɨusɨsɨmɨm tɨ omɨn siirɨm mɨ kɨra kam paeprikabɨm mɨ kamɨm pɨu sɨmiirɨm biyɨe nwowɨm mɨ nhwokwɨsaeyɨm mɨ ɨga biyɨe ɨkɨm. Kɨra sɨmiirɨn kariir omaka tɨriir wɨkɨunani.
21 — O empregado voltou e contou tudo ao patrão. Ele ficou com muita raiva e disse: “Vá depressa pelas ruas e pelos becos da cidade e traga os pobres, os aleijados, os cegos e os coxos.”
22 Mɨ mhoɨiya tɨ mɨiyan inkamɨn siya boɨn, bɨiyan inkam, kara kɨriir yai aiirar bɨdi wakaeyoknan mɨ ipii nhɨrɨm ɨni nɨɨnga nikɨ owɨm.
22 — Mais tarde o empregado disse: “Patrão, já fiz o que o senhor mandou, mas ainda está sobrando lugar.”
23 Bɨiyan inkamɨn mɨiyan inkam ɨiir boɨn, kɨra siyɨu komii sɨmiir omisɨsɨm whɨekakɨm sɨmiir dam. Mɨ iikamɨm sɨmiir wɨkɨuna nɨnopkainani. Kara mɨnam naɨngwowi kariir omaka mɨrnɨnkɨnkiyɨm.
23 — Aí o patrão respondeu: “Então vá pelas estradas e pelos caminhos e obrigue os que você encontrar ali a virem, a fim de que a minha casa fique cheia.
24 Kara kɨriir boɨni. Tɨ iikam whɨekakɨm bɨiya kara nikɨ ɨkɨunam, sɨma wɨ kariir naeya saiir swokɨ ae rani. Ɨriig.
24 Pois eu afirmo a vocês que nenhum dos que foram convidados provará o meu jantar!”
25 Iikam isid komiiyɨn Jisɨs saɨkar napnamkɨm mɨ siya ha haimasiyao kaowɨn mɨ sɨmiir boɨnki.
25 Certa vez uma grande multidão estava acompanhando Jesus. Ele virou-se para eles e disse:
26 Mɨ inkamɨn kariirɨm nɨti mɨ siya siir ad yopii wig mɨ yokman mɨ siir nomousɨsmɨm digɨumii sɨmiir haimriiyɨugig mɨ digworaekwowɨm siir kwoɨnkɨ naɨngwo ɨkɨm mɨ hɨriinan tɨr karamae nwowi sɨma wɨ kariir mhoɨiya nɨt rani.
26 — Quem quiser me acompanhar não pode ser meu seguidor se não me amar mais do que ama o seu pai, a sua mãe, a sua esposa, os seus filhos, os seus irmãos, as suas irmãs e até a si mesmo.
27 Yɨpɨkɨ inkamkɨn kariir mhoɨiya nɨti mɨ siya paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siir haisi nɨdidi mɨ tɨ hɨriinan inkamɨn siya wɨ kariir mhoɨiya sɨbgu ɨt rani. Nɨɨngaka.
27 Não pode ser meu seguidor quem não estiver pronto para morrer como eu vou morrer e me acompanhar.
28 Mɨ kɨmiir nwɨrkɨn siya omaka bripri ɨra mɨriinaiinamɨm mɨni koua hɨriir mɨ bɨi siya pɨ nikɨ sɨbgu ɨdwo hɨdi, ta omaka saiir mɨriiyan naemar ɨmiiram siya nikɨ ɨnoknɨnkɨnɨm siir naeyɨm wɨ ta omaka saiirar dɨgi, iyɨe? Nɨɨngaka.
28 Se um de vocês quer construir uma torre , primeiro senta e calcula quanto vai custar, para ver se o dinheiro dá.
29 Mɨ siya bɨi hɨriinan tɨr karamae nwowi mɨ mhoɨiya sɨma yɨn ninansiingiyɨm mɨ siya ta omaka saiir mɨrii nɨnokou karamae nwowi. Mɨ iikamɨm sɨma wɨ siir nɨewaeyɨuwi. Mɨ sɨma wɨ hɨnɨɨna boɨni,
29 Se não fizer isso, ele consegue colocar os alicerces, mas não pode terminar a construção. Aí todos os que virem o que aconteceu vão caçoar dele, dizendo:
30 tɨ inkamɨn ta omaka saiir mɨriiyɨn, siya wɨ saiir mɨrii nɨnokougik rani.
30 “Este homem começou a construir, mas não pôde terminar!”
31 Mɨ inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn, siya inkam komii nwɨrɨn nu kɨgrɨraowiyɨn yaii saɨka nɨnii mɨ siya pa nikɨ ɨdwo hɨdnami. Mɨ siyarɨn siir sauan kamɨm (10 Tausen) hoɨmgak karamaekɨ nɨuwi mɨ inkam komii nwɨrɨn siir sauan kam ɨma ywo hoɨmgak (20 tausen) mɨ siya bɨi tikɨ sɨbgu hɨd mɨ siirɨn wɨ tɨ inkam komii nwɨrɨn siir isid ɨeya niyopakaiyɨuwi, iyɨe? Nɨɨngaka?
31 — Se um rei que tem dez mil soldados vai partir para combater outro que vem contra ele com vinte mil, ele senta primeiro e vê se está bastante forte para enfrentar o outro.
32 Mɨ siya hɨnɨɨna naɨngwowi, kara wɨ dɨg nwo rani mɨ siir sauan omomɨn aru hɨrar nikɨ owɨm, kam nhɨrɨm saiirar nɨkropki, tɨ ɨo aiir nokwowaisiiyɨm.
32 Se não fizer isso, acabará precisando mandar mensageiros ao outro rei, enquanto este ainda estiver longe, para combinar condições de paz. Jesus terminou, dizendo:
33 Mɨ ɨriipɨ hɨriinan mɨ kɨmiir nwɨrkɨn siya siir digworaekwo whɨekakɨm digɨumii sɨmiir haimriiyɨuwi mɨ siya sɨbgu naɨngwo karamae nwowi mɨ siya wɨ kariir kɨgna mɨriiyan inkam nwo rani. Ɨriig.
33 — Assim nenhum de vocês pode ser meu discípulo se não deixar tudo o que tem.
34 Wa siya dimɨn mɨiyɨkɨn. Mɨ wa siya hii karamae nwowi mɨ tɨ wa siirɨn wɨ panɨɨna swokɨ tɨri, siya wadɨe swokɨ amwoɨuuwamɨn, ha?
34 — O sal é uma coisa útil; mas, se perde o gosto, deixa de ser sal.
35 Tɨ hɨriinan waɨn naeyaka siir bɨ prɨdikɨn. Mɨ krɨma siirɨn nu mɨiyɨk nɨtkiigi numɨran sasaeyɨm wɨ mɨiyɨk sɨbgu ii rani. Wakae, kɨma hindarar prɨi ɨtkaigi. Ɨriig.
35 É jogado fora, pois não serve mais nem para a terra nem para o monte de esterco. Se vocês têm ouvidos para ouvirem, então ouçam.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.