Lucas 13
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Mɨ ta ɨi aiirɨn iikam nhɨrɨm hɨrar nwokɨm mɨ sɨma Jisɨs siirɨn kam nhɨrɨm Galiliyanɨm sɨmiir boɨnmauu. Mɨ kamɨm wraisu Adi komii siir nɨnkɨn ɨmiiyaeyɨm, Adi Komii siir omaka aiir sɨma ha namɨm mɨ Pailat siir isidɨn warar yɨnkɨn apnɨnopkainam. Mɨ sɨmiirɨn ɨni sɨmar yɨsomaowɨm mɨ sɨmiir nhɨeyɨm ɨni wraisu nhɨeyɨm sɨmaka yɨnkɨn okiyɨm.
1 Naquela mesma ocasião algumas pessoas chegaram e começaram a comentar com Jesus como Pilatos havia mandado matar vários galileus, no momento em que eles ofereciam sacrifícios a Deus.
2 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨmiir kwoɨnɨm ha naɨngwowi, tɨ Galiliyan inkam nhɨrɨm hɨnɨɨna naowɨm, sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm ɨni iikam nhɨrɨm Galiliyanɨm sɨmiir dimɨn biyɨe ɨmiir haiburɨm, aniya? Nɨɨngaka, nɨɨngakɨɨnga.
2 Então Jesus disse:
3 Kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨni. Nɨɨngaka, nɨɨngakɨɨnga! Mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm kisɨna haigi karamae nwowi mɨ kɨma wɨ hindara kɨgugu ɨuguski sɨmiir hɨriinan.
3 De modo nenhum! Eu afirmo a vocês que, se não se arrependerem dos seus pecados, todos vocês vão morrer como eles morreram.
4 Mɨ bɨiya tɨ iikam ɨuur ɨriiyar nwoɨmɨm om Siloam siir hɨran omaka bripriya saeya nɨrɨmdɨnu aokaowɨm, kɨma panɨɨna naɨngwowi tɨ iikamɨm sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm ɨni iikam nhɨrɨm om komii Jerusalem hɨranɨm sɨmiir dimɨn biyɨe ɨmiir haiburɨm, aniya? Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka.
4 E lembrem daqueles dezoito, do bairro de Siloé, que foram mortos quando a torre caiu em cima deles. Vocês pensam que eles eram piores do que os outros que moravam em Jerusalém?
5 Kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨni. Nɨɨngaka, nɨɨngakɨɨnga! Kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm kisɨna haigi karamae nwowi mɨ kɨma wɨ hindara kɨgugu ɨuguski. Ɨriig.
5 De modo nenhum! Eu afirmo a vocês que, se não se arrependerem dos seus pecados, todos vocês vão morrer como eles morreram.
6 Mɨ Jisɨs siya boɨniyɨo yai kwɨra ɨna swokɨ boɨnɨn, inkam nwɨrɨn siya swapwo wɨra yɨnkɨn siir wain numɨra saiirɨn mɨ mhoɨiya siir paenid ɨiirɨm yɨt. Mɨ ɨni nɨɨnga ywowɨn.
6 Então Jesus contou esta parábola :
7 Mɨ siya numɨran mɨiyan inkamɨn siir asi boɨnkikɨn, kɨgi. Mɨ bɨiya bɨewii whoɨmɨm kara tɨ swapwoɨn siirɨn hɨnɨɨna bɨ kɨgɨn. Siya naekak bɨdi ywowɨn. Nɨɨngaka. Siya ɨni hɨriinana swokɨ okrɨpkaiyɨn. Mɨ kɨra siirɨn dɨigi. Mɨ siya nu siir hiiya whɨsariiyar nɨugugusi.
7 Aí disse ao homem que tomava conta da plantação: “Olhe! Já faz três anos seguidos que venho buscar figos nesta figueira e não encontro nenhum. Corte esta figueira! Por que deixá-la continuar tirando a força da terra sem produzir nada?”
8 Mɨ numɨr hɨran mɨiyan inkamɨn siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn siir yai anakan, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra siirɨn tɨ bɨewii ɨiirara tikɨ kɨgnɨnkɨn osasae. Kara siir mɨiyɨn wa hambɨmbɨri mɨ whrɨnɨm wa krɨnkɨnki.
8 Mas o empregado respondeu: “Patrão, deixe a figueira ficar mais este ano. Eu vou afofar a terra em volta dela e pôr bastante adubo.
9 Mɨ nae wɨ ɨkɨ bɨewii whɨrɨn siir budi. Mɨ nɨɨngakɨnɨuwi mɨ kɨra wa dɨigi. Ɨriig.
9 Se no ano que vem ela der figos, muito bem. Se não der, então mande cortá-la.”
10 Mɨ Juda sɨmiir ɨi komiiya pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya Jisɨs siya iikamɨm sɨmiirɨn maeyauwa Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir yai nɨdwokai wakaeiya saiir hɨr nowamwarkaiyɨugɨn.
10 Certo sábado, Jesus estava ensinando numa sinagoga .
11 Mɨ wig ɨra hɨr nwoka mɨ uridyɨu biyɨe whɨrɨn saiir nwokɨn mɨ tɨ uridyɨu biyɨeyɨn siya ma saiir hauuwɨn bɨewiyɨm ɨuur ɨriiyar whoɨmgɨm. Mɨ ta wiga saiir digɨukɨuɨn asi nɨnsɨmsɨrɨugɨn mɨ saeya panɨɨnsi sɨbgu okwosi.
11 E chegou ali uma mulher que fazia dezoito anos que estava doente, por causa de um espírito mau. Ela andava encurvada e não conseguia se endireitar.
12 Mɨ Jisɨs siya saiir kɨgɨn mɨ saiirɨn ɨna yɨkɨunan mɨ siya saiir boɨnki, ta wiga kɨriir dimɨn biyɨeyɨm kara bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm. Mɨ kɨra ɨni wadɨeyar sɨbgu okiya.
12 Quando Jesus a viu, ele a chamou e disse:
13 Mɨ siir ɨɨna ta wiga saiir yonkwoki mɨ bɨ kɨmɨmɨnkika saeya ɨna sɨbgu okwo tɨdwokiya. Mɨ saeya ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainankiya.
13 Aí pôs as mãos sobre ela, e ela logo se endireitou e começou a louvar a Deus.
14 Mɨ prismi bɨiyan inkam komiiyɨn maeyauwa Adi Komii siir yai nɨdwokai wakaeiya saiir bɨi nwowiyɨn, siir mhɨi kwoɨnɨm ɨni haugɨhauga whiyɨekiyɨn Jisɨs siya ta wiga Judami ɨi komiiya Sabat pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya ɨni saiir haiswonɨskiyɨn. Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki. Mɨi mɨrii ɨiyɨm ɨriiyar kwɨrkɨm. Mɨ kɨma mɨnam naɨngwowi inkamkɨ kɨmiir ma ɨmiir haiswonɨskiyɨm. Mɨ kɨma mɨini ɨi ɨmiirar wɨt. Kɨma tɨ dimɨn hɨnɨɨnɨn Judami ɨi komiiya pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya saiir kɨpi nɨt.
14 Mas o chefe da sinagoga ficou zangado porque Jesus havia feito uma cura no sábado. Por isso disse ao povo: — Há seis dias para trabalhar. Pois venham nesses dias para serem curados, mas, no sábado, não!
15 Mɨ Jisɨs siya siir yaiyaka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kɨma yai aɨrga nhɨnkɨnɨn inkamkɨm! Judami ɨi komiiya pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya Sabat saiirɨn, kɨma whɨekakɨm pa nami omaka bulmakaumiya saiir mɨ sɨmiirɨn pa mɨ ɨkɨunami sɨma op ninɨ kwiyaeyɨuwɨm.
15 Então o Senhor respondeu:
16 Mɨ taka wiga saeya, Ebraham siir isidɨn sɨmiir yɨnisɨmka. Bɨewiyɨm Setan siya nonkwowɨm saiir ɨuur ɨriiyar whoɨmgɨm. Mɨ ɨni wadɨeyar mɨ owa, ta wiga saeya ɨni tɨ bulmakauwɨm sɨmiir haiburɨm mɨ kara ta wiga Judami ɨi komiiya Sabat saiir asi haiswonɨskigɨn.
16 E agora está aqui uma descendente de Abraão que Satanás prendeu durante dezoito anos. Por que é que no sábado ela não devia ficar livre dessa doença?
17 Mɨ Jisɨs siya hɨriinan boɨnɨn mɨ kamɨm ɨo siir nwowɨm sɨma nɨdid prasae bɨ kɨnkɨm mɨ sɨma ɨni yai mɨkrɨma ywokiyɨm. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga ywokiyɨm tɨ dimɨn komii komiiyɨm siya tɨrkiyɨm sɨmiiramɨn. Ɨriig.
17 Os inimigos de Jesus ficaram envergonhados com essa resposta, mas toda a multidão ficou alegre com as coisas maravilhosas que ele fazia.
18 Mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ owarkɨi boɨnɨn, Adi Komii siya siir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana, saeya ɨni dimu dimɨnan ywowa? Kara saiirɨn pɨ dimu nɨkrii, ha?
18 Jesus disse:
19 Adi Komii siir isidɨn sɨma ɨni tɨ paenid whɨrɨn siir hɨriinan ywowɨn, krɨma dapiyɨn mastet. Mɨ mhoɨiya siya wɨ pae komiinan namwoɨuwɨn mɨ siya ɨni pae nhɨrɨm sɨmiir haiburɨn. Mɨ ɨpiyɨn whɨeyɨm ɨni siir kwiya ɨmiir haigiiyɨm.
19 Ele é como uma semente de mostarda que um homem pega e planta na sua horta. A planta cresce e fica uma árvore, e os passarinhos fazem ninhos nos seus ramos.
20 Mɨ siya ɨna swokɨ boɨnɨn, kara Adi Komii siya siir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana wɨ dimu dimɨn nɨkrii, ha?
20 Jesus continuou:
21 Tɨ iikamɨm sɨma yisnankɨm. Mɨ wig ɨra yisɨn plaua two komii saɨka prɨdgika. Mɨ mhoɨiya tɨ plauan ɨna iyopingiyɨn mɨ ɨni saa yɨmbiiyamɨn. Mɨ Adi Komii siir iikamɨm wɨ hɨriinan nɨmbiyami. Ɨriig.
21 Ele é como o fermento que uma mulher pega e mistura em três medidas de farinha, até que ele se espalhe por toda a massa.
22 Mɨ ɨiya Jisɨs siya om komii Jerusalem hɨriir namɨn mɨ om komii komii mɨ omisɨsɨmɨm sɨmiir hɨran iikamɨm sɨmiir warar yowɨmwarkaiyɨuam Adi Komii siir yai aiir.
22 Jesus atravessava cidades e povoados, ensinando na sua viagem para Jerusalém.
23 Mɨ inkam nwɨrɨn siir srɨigi, Bɨiyan Inkam Komii, Adi Komii siya krɨmiirɨn wɨ nhɨrmiyarar nanmaiwarkainaei saɨka ninɨ owouwam iyɨe? Nɨɨngaka, aniya? Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki,
23 Alguém perguntou: — Senhor, são poucos os que vão ser salvos? Jesus respondeu:
24 kɨma kɨmasiyar mɨntaraona. Mɨ kɨma mɨinan mɨrii tɨ nɨnomor kouan anosɨmɨn siir napnɨnopkainamamɨn. Anoɨn karargɨn, iikam whɨekakɨm sɨma hɨriir namamar naɨngwowi mɨ sɨma wɨ dɨg nwo rani.
24 — Façam tudo para entrar pela porta estreita. Pois eu afirmo a vocês que muitos vão querer entrar, mas não poderão.
25 Mɨ omakan Adɨn saiir anoɨn wɨ siyar nɨnsiin haigɨnɨkouwi. Mɨ kɨma wɨ yaba hɨrar ninɨ okwo kaigakan boɨni, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra anoɨn krɨmiiram haiwaoki! Mɨ kɨmiirɨn wɨ hɨnɨɨna nowarkɨi boɨni, kara kɨmiir nɨnoknɨnkɨn tani, kɨma papiyan omankɨ nɨtkɨm?
25 — O dono da casa vai se levantar e fechar a porta. Então vocês ficarão do lado de fora, batendo na porta e dizendo: “Senhor, nos deixe entrar!” E ele responderá: “Não sei de onde são vocês.”
26 Mɨ krɨma siir yai aiirɨn wɨ hɨnɨɨna nowarkɨi boɨni, bɨiya krɨma nae op mɨnɨm kɨnakar nae kwiyaekɨn. Mɨ kɨra krɨmiir oman siyɨu ɨiir nokwoɨn mɨ krɨmiirɨn ɨni kɨrar yowomwarkaiyɨuɨn dimɨn taemɨn ɨmiirɨn.
26 Aí vocês dirão: “Nós comemos e bebemos com o senhor. O senhor ensinou na nossa cidade.”
27 Mɨ siya wɨ kɨmiir swokɨ boɨnki, kara nɨnoknɨnkɨn tani kɨma papiyankɨm, kɨma siyɨu biyɨe tɨran iikamkɨm, kɨma dimɨn biyɨekak kamkɨm kariir haiburgik mɨ ha dam!
27 Mas ele responderá: “Não sei de onde são vocês. Afastem-se de mim, vocês que só fazem o mal.”
28 Mɨ kɨma wɨ Ebraham, Aisak, Jekop mɨ profet inkam whɨekakɨm Adi Komii siya siir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir nwowɨm mɨ wɨm kɨma damki yab hɨrar dwoki! Mɨ kɨma wa kauwaeyɨmiyok ouwi mɨ kɨmiir bigmɨuɨm wɨ kɨkiyɨkɨkiyɨka kɨni ɨo nwowɨmɨn.
28 Quando vocês virem Abraão, Isaque, Jacó e todos os
29 Mɨ iikam bɨekɨ nɨmbiniyɨn mɨ bɨekɨ nɨkiiyamiyɨn mɨ maeyau kwɨran ɨkɨm, sɨma wɨ ɨiya Adi Komii siya siir dimɨn taemɨnɨm mɨ siir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana wɨ saiirar nɨnkɨn ɨdwokai aei.
29 Muitos virão do Leste e do Oeste, do Norte e do Sul e vão sentar-se à mesa no Reino de Deus.
30 Ɨhɨ, iikamɨm tariinan inɨg komii karamae nwowɨm mɨ mhoɨiya inɨg komiigak wɨ sɨma nwowi. Mɨ iikamɨm tariinan inɨg komiigak nwowɨm mhoɨiya sɨma wɨ inɨg komiigak nwo rani. Ɨriig.
30 E os que agora são os últimos serão os primeiros, e os primeiros serão os últimos.
31 Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn ta ɨi aiirarɨn Farisi kam nhɨrɨm sɨma ɨna yɨtɨm mɨ siir boɨnmauu, kɨra tɨ omɨn siir haiburgik mɨ maeyau kwɨra dam. Herotɨn kɨriir nɨsomaowam tɨri.
31 Naquele momento alguns fariseus chegaram perto de Jesus e disseram: — Vá embora daqui, porque Herodes quer matá-lo.
32 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma wra biyɨeyɨn siirɨn hɨnɨɨna tinɨ boɨnɨu. Wakae, panao waka kara pɨ uridyɨu biyɨeyɨm mɨ kamɨm makakɨm pɨ sɨmiir nikɨ haiswonɨmnɨskɨi. Mɨ mhoɨiya kariir mɨiyɨm dɨgi mɨ kara pɨu wa siisi. Herot siya wɨ kariir nɨsomao rani mɨ wɨ kariir mɨi aeyar nadɨgɨuwi.
32 Jesus respondeu:
33 Mɨ panao waka uga kara wa napnami. Dimusi rani, sɨma profet inkamɨn kariirɨn om whɨr kɨpi nɨsomao. Nɨɨngaka. Sɨma kariirɨn Jerusalem hɨrar dɨsomao ɨski.
33 E Jesus continuou:
34 Jerusalem, Jerusalem, profet inkamɨm kɨrar nɨsomsom aokaowikɨn mɨ kamɨm Adi Komii siya kɨmiiram nɨkropkiyɨm, kɨma siiyani sɨmiirar mɨ kaiyɨmɨkikɨm. Mɨ ɨi kasa rani, kara kɨriir yɨnisɨsɨmɨm sɨmiirɨn ɨrɨpa haɨngiriyɨu kɨgrɨraowama tɨri, kakaruk yopiiya saiir hɨriinan ywowɨn saeya saiir yɨnɨm saiir pɨdga aowa hopkrɨmkrɨkɨuwiyɨm. Mɨ kɨma pɨ boriisopi.
34 — Jerusalém, Jerusalém, que mata os profetas e apedreja os mensageiros que Deus lhe manda! Quantas vezes eu quis abraçar todo o seu povo, assim como a galinha ajunta os seus pintinhos debaixo das suas asas, mas vocês não quiseram!
35 Wakae! Tariinanɨn Adi Komii siya digɨumii kɨmiir om ɨiir bɨdi haimriiyɨugiyɨn kɨmiir omɨn kɨmar kɨgrɨrao, kara kɨmiir boɨnki. Mɨ kɨma wɨ kariir kɨg rani mɨ tɨ ɨi aeya nadɨgɨuwi ɨiya kɨma hɨnɨɨna boɨni, Adi Komii kɨra tɨ inkamɨn kɨriir inɨgɨ nɨtɨn siir whɨnkɨnsiis mɨ wadɨe siir dwowaigɨnɨu! Ɨriig.
35 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada. Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.