Lucas 11
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Mɨ ɨigwɨra Jisɨs siya maeyau kwɨra saiir kwɨsboɨnkɨn Adi Komii siirɨm. Mɨ mhoɨiya siya ha kwɨsboɨn dɨgiyɨn mɨ inkam nwɨrɨn siir kɨgna mɨriiyɨn siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra krɨmiir dowomwarkai haigɨnɨu Adi Komii siiram kwɨsboɨniya bɨiya Jon siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir nowomwarkaiyɨuɨn saiir hɨriinan.
1 Um dia Jesus estava orando num certo lugar. Quando acabou de orar, um dos seus discípulos pediu: — Senhor, nos ensine a orar, como João ensinou os discípulos dele.
2 Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki, ɨiya kɨma Adi Komii siirɨm kwɨsboɨniyɨm kɨma hɨnɨɨna kwɨsboɨn,
2 Jesus respondeu:
3 Mɨ ɨinokɨinokɨn krɨma naeyɨm whaowaeiyɨm mɨ krɨma kɨriiram srɨiiyɨm mɨ kɨra naeyɨm pɨ krɨmiir dɨgar mɨ hauuwi.
3 Dá-nos cada dia o alimento
4 Mɨ kɨra krɨmiir dimɨn biyɨeyɨm ɨriipɨ hɨriinan wa timɨ ɨnkɨn haiyoprimdiyɨumiigii. Mɨ ɨriipa hɨriinan krɨma haiyoprimdiyɨumiigiyɨm iikam krɨmiir tɨrbuwiyɨm sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir hɨriinan. Mɨ kɨra hɨk komii krɨmiiram kɨpi kɨgnɨnkɨnki krɨmiir kɨnankɨuwam.
4 Perdoa os nossos pecados,
5 Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki mɨ kɨmiir inkam nwɨrkɨn siya nomiiyau mɨiyɨkakɨ nɨuwi mɨ kɨra siir omaka hɨriir nami hɨrii tɨrii nɨibopwo kɨra kɨriir nomiiyau ɨiirɨmɨn hɨnɨɨna ninɨ kauwɨuwi, nomiiyau kɨra kariirɨn bretɨm nhouma whauugi.
5 Então Jesus disse aos seus discípulos:
6 Dimusi rani, kariir nomiiyau nwɨrɨn siya siyɨu hɨr napniyɨn mɨ kariir omaka tɨriir yɨmbini, kara nae siir hauugi karamaeka.
6 É que um amigo meu acaba de chegar de viagem, e eu não tenho nada para lhe oferecer.”
7 Mɨ tɨ inkamɨn omaka hɨranɨn siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kɨra kɨigi kariir kɨpi nɨnki. Anowɨn bɨdi haigɨnɨkouwɨn. Kariir yɨnɨm krɨma nɨb bɨdi whwonkaiyɨm. Kara pɨ nɨni rani, dimɨn kɨriir hauugiyɨm.
7 — E imaginem que o amigo responda lá de dentro: “Não me amole! A porta já está trancada, e eu e os meus filhos estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães.”
8 Kara kɨmiir boɨnki, ta omaka saiir adɨn siya hɨnɨɨna naɨngwokɨn, ɨhɨ, siya kariir nomiiyau topmwokɨn mɨ kara nae siirɨn pɨ hɨriinan nɨi komiiya pɨ saiir hauu rani. Nɨɨngaka. Mɨ siya tɨ inkamɨn kɨra kauwoknanaeyɨn saiirsi nhakɨugɨn. Mɨ siya tɨ inkamɨn pa nɨnsiini mɨ siir naeyɨm pa hauugi.
8 Jesus disse:
9 Kara kɨmiir boɨnki mɨ kɨma Adi Komii siirɨm kwɨsboɨni mɨ siya kɨmiirɨn dimɨnɨn wa hauuwi. Mɨ kɨma dimɨnɨm hansɨri mɨ kɨma siirɨn wa kɨgi. Mɨ kɨma ano kaigakani mɨ Adi Komii siya anoɨn kɨmiiramɨn wa haiwaoki.
9 Por isso eu digo: peçam e vocês receberão; procurem e vocês acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma Adi Komii siirɨm kwɨsboɨniyɨm, sɨma dimɨnɨn wa hai. Mɨ inkamɨn dimɨnɨm hansɨriyɨn mɨ siya wa kɨgi. Mɨ inkamɨn ano kaigakani mɨ Adi Komii siya anoɨn siirɨmɨn wa haiwaoki.
10 Porque todos aqueles que pedem recebem; aqueles que procuram acham; e a porta será aberta para quem bate.
11 Mɨ kɨmiir inkam nwɨrkɨn, siir yɨnisɨmɨn anasuɨm siir ad ɨiirɨm kauwi mɨ adɨn siirɨn wɨ mɨpug biyɨeyɨn siir nama hauugi, aniya? Nɨɨngaka.
11 Por acaso algum de vocês será capaz de dar uma cobra ao seu filho, quando ele pede um peixe?
12 Mɨ yɨnisɨmɨn ad ɨiirɨmɨn ɨpiyɨn yɨn kaskakam srɨi mɨ adɨn siirɨn pɨ owɨnyai biyɨeyɨn siir nama hauugi, iyɨe? Yɨo ɨriipa hɨriinan. Nɨɨngaka.
12 Ou, se o filho pedir um ovo, vai lhe dar um escorpião?
13 Mɨ krɨma iikamɨm dimɨn biyɨeyar tɨrikɨm krɨma dimɨn mɨiyɨkɨn hindara mɨ prɨihauuwikɨm, krɨmiir yɨnisɨm ɨmiirɨn mɨ krɨma hɨriinanar dɨnoknɨnkɨn, Adi Komiiyɨn nɨnomor kouanɨn siya naeyɨu mɨiyɨkɨn, pɨ iikamɨm siirɨm kwɨsboɨniyɨm pɨ sɨmiirar swokɨ ɨnkɨn hauuwi. Ɨriig.
13 Vocês, mesmo sendo maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos. Quanto mais o Pai, que está no céu, dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Uridyɨu biyɨeyɨn inkam waeyaiyɨn siir nwokaiyɨn Jisɨs siya haiswonɨskiigɨn tɨ inkamɨn siya waeyaigɨn. Mɨ uridyɨu biyɨeyɨn siya ha namɨn mɨ tɨ inkam waeyaiyɨn siya ɨna swokɨ boɨnaigiyɨn. Mɨ iikamɨm sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm.
14 Jesus estava expulsando de certo homem um demônio que não o deixava falar. Quando o demônio saiu, o homem começou a falar. A multidão ficou admirada,
15 Mɨ kam nhɨrɨm sɨma boɨn, siya uridyɨu biyɨe biyɨeyɨm sɨmiirɨn Bielsebul siir kɨrɨeya saiir haiswonɨskiigɨn. Uridyɨu biyɨe sɨmiir bɨiyan inkamɨn siir inɨg whɨrɨn Setankɨn.
15 mas alguns disseram: — É
16 Mɨ kam nhɨrɨm sɨma siirɨm kɨnankɨuwam naɨngwokɨm mɨ sɨma siirɨm asi kauwoknanaekikɨn kɨrɨepai kɨrɨepaiyɨm nɨnomor kou hɨranɨm sɨmiirɨm, sɨmiir nɨisiimauuam. Mɨ sɨma wa nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm Adi Komii siya nɨmbinkɨn iikamɨm sɨmiir whɨndirɨraerarɨm.
16 Outros, querendo conseguir alguma prova contra Jesus, pediam que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha de Deus.
17 Mɨ siya sɨmiir kwoɨn ɨmiir bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnkiyɨn mɨ siya sɨmiir boɨnki mɨ nu whɨruwan iikamɨm sɨma isido whɨsa nwowi, yaii nɨniiyam mɨ tɨ iikamɨm sɨma wɨ mɨiyɨk nwo rani mɨ ad nwɨrni yɨnisɨmɨm sɨmani isido whɨsa nwoki, yai nɨniiyam mɨ sɨmani wɨ mɨiyɨk nwo rani.
17 Mas Jesus, conhecendo os pensamentos deles, disse:
18 Mɨ Setan siir isidɨn whɨsa nwowi mɨ yaii sowa swokɨ ɨnii mɨ siir isidɨn wɨ kɨrɨe panɨɨn panɨɨna nwowi, ha? Kɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm kara uridyɨu biyɨeyɨm Bielsebul siir kɨrɨeya saiir haiswonɨskigɨn. Ta yaiya saiir yaimwowa hɨnɨɨnga, Setan siir isidɨn whɨsa ywoki mɨ yaii ɨna yɨniiyɨm. Mɨ Setan siir isidɨn hɨriinan tɨri mɨ sɨma wɨ kɨrɨe nwo rani. Nɨɨngaka. Sɨma wɨ hindara kɨgugu ɨuguskii.
18 Se o reino de Satanás tem grupos que lutam entre si, como continuará a existir? Vocês dizem que é Belzebu que me dá poder para expulsar demônios.
19 Mɨ kaimwokɨnɨuwi, Bielsebul siya kariir whɨnkɨnsiisi mɨ kara uridyɨu biyɨeyɨm sɨmiirɨn ha haiswonɨskii mɨ kɨmiir kamɨm sɨmiirɨn nɨɨnga whɨndirɨraerarkɨm mɨ uridyɨu biyɨeyɨm ha haiswonɨskikigɨm, ha? Nɨɨngaka. Kɨriir isidɨn sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm sɨmiirɨn Adi Komii siir kɨrɨeya saeyar haiswonɨskigɨm, Bielsebul siir kɨrɨeya sae rani. Nɨɨngaka. Warɨ yai hɨriinana kɨma kariir boɨnkiya, kɨma pɨ nɨksɨsaekɨɨngɨm.
19 Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
20 Nɨɨngaka. Adi Komii siir kɨrɨeya saeyar haiswonɨskigɨn uridyɨu biyɨeyɨm. Mɨ ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir nɨisiimauuwi saeya kɨmiir bɨdi yɨmbiyama.
20 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
21 Mɨ inkam kɨrɨe nwɨrɨn siya sau mɨnɨm siir omaka hɨrar sɨbgu hai okwokaowi mɨ siir digworaekwo whɨekakɨm wɨ wadɨeyar sɨbgu owi.
21 — Quando um homem forte e bem-armado guarda a sua própria casa, tudo o que ele tem está seguro.
22 Mɨ inkam nwɨrɨn siya kɨrɨe komiigakɨn ɨni tɨ inkamɨn omaka hai okwokaowɨn siir kɨrɨe aiir haiburɨn mɨ siya siir sau kamkɨu mɨnɨm siir kɨnsiisiyɨm sɨmiir siinaiyɨn mɨ tɨ siir digworaekwo mɨnɨm ɨna hɨd hauugiyɨm, siir nomiiyau nhɨrɨm sɨmiir.
22 Mas, quando um homem mais forte o ataca e vence, leva todas as armas em que o outro confiava e reparte tudo o que tomou dele.
23 Inkamɨn kariir whɨndiraerariyɨn yɨo kariir ɨoan inkam tani. Inkamɨn kariir whɨndirɨraerar karamae nwowiyɨn yɨo siya kariir ɨoan inkam ɨeya. Mɨ tɨ inkamɨn iikamɨm kariirɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir tɨrbumbuwiyɨn mɨ tɨ hɨriinan inkamɨn yɨo siya iikamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir whrɨewhrɨe haigɨnɨuwiyɨn mɨ ha nɨnoopamiyɨm ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨn. Ɨriig.
23 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
24 Mɨ ɨiya uridyɨu biyɨeyɨn siya inkam nwɨrni haiburgigiyɨm mɨpi maeyau kwɨra nami pɨu ninɨ siisnakiyam. Mɨ siya hɨriinan kɨg karamae nwowi mɨ siya pa boɨni, amba swokɨ ami omaka bɨiya kara haiburgiga saiiramar.
24 Jesus continuou:
25 Mɨ siya ɨna swokɨ amɨn tɨ inkamɨn bɨiya siya nikɨ owɨn siiramar mɨ siya ɨna inɨ kɨgɨuwɨn tɨ inkamɨn siya nɨɨnga nɨɨnga nwowi. Mɨ siya ɨni omaka inkamkɨ nhɨsiya mɨ ha pɨuaiiya inkamkɨ nɨtam ɨni saiir hɨriinan ywowa.
25 Aí volta e encontra a casa varrida e arrumada.
26 Mɨ siya ha namɨn, uridyɨu biyɨe ɨriiyar nwɨso sɨmiir siyɨu biyɨeyɨn ɨni sɨmiir siyɨu biyɨe ɨmiir haiburɨm mɨ siya sɨmiir warar yɨnkɨn ɨkɨunam. Mɨ sɨma omakanan tɨ inkamɨn siir mhɨinau hɨriiyar yapnɨnopkainam. Tɨ inkamɨn bɨiya biyɨe nwowɨn mɨ tariinanɨn siya ɨni biyɨekɨ biyɨeyar yasae owoguskiyɨn. Ɨriig.
26 Depois sai e vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes.
27 Jisɨs siya ta yai aiirɨn iikam isid komiiyɨn sɨma nwowa saiir boɨnkɨn. Mɨ wig ɨra sɨmaka hɨr nɨnkɨn owa saeya ɨna kauwok boɨnanaekiya, ta wiga bɨiya kɨriir naokaina mɨ mwoɨi kɨriir haigiyɨu ɨmiiyaeya, saeya ɨna maɨrgɨmaɨrga.
27 Quando Jesus acabou de dizer isso, uma mulher que estava no meio da multidão gritou para ele: — Como é feliz a mulher que pôs o senhor no mundo e o amamentou!
28 Mɨ Jisɨs siya boɨnki, ɨhɨ mɨ iikamɨm Adi Komii siir yai wakaeyɨm mɨ siir mhoɨiya namɨm, sɨma ha maɨrgɨmaɨrga. Mɨ sɨma ɨni wadɨe nwowɨm, sɨmiir maɨrgɨmaɨrga ɨni kariir apua saiir maɨrgɨmaɨrga aiir haiburɨm. Ɨriig.
28 Mas Jesus respondeu:
29 Mɨ iikam whɨekakɨm siir nokwoyokaiyɨm mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnmɨmauuwɨn, kɨma tɨ iikamɨm tɨr nwowɨm, kɨma dimɨn biyɨekakɨm. Iikamɨm kɨrɨepai kɨrɨepaiyɨm nɨkɨuɨm sɨmiir nɨisiimauuwam, Adi Komii siir kɨrɨeya kara boriisopi kɨmiir nɨisiimauuɨm. Mɨ kara dimɨn komii whɨrɨn pɨ kɨmiir nɨisiimauuwi, Jona siyaɨrgɨn.
29 Quando a multidão se ajuntou em volta de Jesus, ele começou a falar e disse o seguinte:
30 Bɨiya Jona siya anasu komiiya saiir mhɨinau namkiyɨn mɨ mhɨinau hɨrar yokai mɨ tɨ dimɨnɨn Adi Komii siya nɨisiimauugɨn, siir kɨrɨeya iikamɨm om komii Niniva hɨranɨm sɨmiir. Mɨ ɨriipɨ hɨriinan, kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn tɨ iikamɨm tariinananɨm kɨmiir nɨisiimauuwi Adi Komii siir kɨrɨeya. Dimɨnɨn wɨ kariirar dirɨraerari mɨ kɨma Adi Komii siir kɨrɨe aiirɨn wɨ hanɨɨngɨ kɨgi.
30 Assim como o
31 Bɨdi bɨdiniyarɨn wig ɨra inɨg komiigaka saeya nu Siva hɨrankɨn napiyokiyokɨinika saeya ɨi kasa bɨ napka. Saeya yai mɨiyɨk mɨiyɨkɨm inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn Solomon siya boɨnɨm sɨmiir wakaeyɨm nɨtka. Kariir yaiyɨm ɨni Solomon siir yai ɨmiir haiburɨm mɨ kɨma kariir yai bɨ wakaeyoknakɨm. Mɨ ta hɨriinan ɨiya, Adi Komii siya siir iikamɨm sɨmiir hɨdni mɨ ta wig komiiya inɨgaka saeya kɨmiirɨn wɨ hɨnɨɨna nɨnsiin okwo boɨni, Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨk komii hauuwi. Dimusi rani, kɨma siir yai mɨiyɨk mɨiyɨk ɨmiir bɨ wakaekɨm.
31 No Dia do Juízo a rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
32 Ɨiya Jona siya Adi Komii siir yai kɨrɨeya saiir boɨnmɨmauuɨn mɨ om Niniva hɨran iikamɨm sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm bɨdiyar kisɨna haigiiyɨm. Mɨ kariir yai kɨrɨeya saeya ɨni Jona siir yai kɨrɨe aiir haibura mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm bɨ swokɨ kisɨna haigikɨm. Mhoɨiya Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya iikamɨm sɨmiir hɨdɨm nɨti mɨ om Ninivan iikamɨm sɨma wɨ hɨnɨɨna nɨnsiin okwo boɨni, Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨk prasae hauu rani. Dimusi rani, kɨma siir yai kɨrɨe aiir bɨ wakaeyoknakɨm mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm bɨ kisɨna haigikɨm. Nɨɨngaka. Ɨriig.
32 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês porque, quando ouviram a mensagem de Jonas, eles se arrependeram dos seus pecados. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
33 Mɨ iikamɨm paeya nɨuyaeiya ɨenau mɨ twonau mɨn bɨ haigiika. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma romiyas ɨiirar ninankɨii mɨ iikamɨm sɨma napnɨnopkainami mɨ sɨma wɨ pae aiirar nwokɨ kɨgɨm.
33 Jesus continuou:
34 Kɨmiir nhwoɨm paenan sɨmar nɨuya haigɨnɨuwi kwoɨn ɨiirɨn mɨ kɨmiir nhwoɨn dimɨn mɨiyɨk kɨgi mɨ kwoɨnɨn ɨriipa hɨriinan pɨ wadɨeyar mɨ naɨngwowi mɨ ɨni yɨukɨdɨn omaka bopwoniya hangomu haigɨniyɨn mɨ omaka ɨrkak aiirar nɨuya ɨrkakiya ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ kɨriir nhwoɨn siya dimɨn biyɨe kɨgi mɨ kɨriir kwoɨnɨn wɨ biyɨeyar mɨ ɨnkɨn owi, omaka yɨukɨd haɨngɨmu haigɨn karamae nwowiya saiir hɨriinan mɨ omaka ɨrkaka wɨ saiir nɨuya rani.
34 Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de você são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz. Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão.
35 Mɨ kɨma sɨbgu wakaeyok, kɨmiir nhwoɨm omaka anonan kɨpi haiwaoki, wɨ dimɨn biyɨekɨ wara nɨnkɨn amisi. Mɨ wɨ kɨriir kwoɨn ɨiir tɨrbumbuwi.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não seja escuridão.
36 Mɨ kɨriir kwoɨnɨn siya mɨiyɨk nwowi mɨ kɨriir siyɨuɨn ɨni wadɨeyar mɨ ɨnkɨn owɨn. Tɨ hɨriinan inkamɨn siir kwoɨnɨn paeya inkam nɨuya haigɨnɨuwiya ɨni saiir hɨriinan ywowɨn. Siya digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir sɨbgu kɨgomokɨm. Ɨriig.
36 Pois, se o seu corpo estiver completamente luminoso, e nenhuma parte estiver escura, então ele ficará todo cheio de luz como acontece quando você é iluminado pelo brilho de uma lamparina.
37 Mɨ Jisɨs siya ta yaiya saiir ha boɨn dɨgiyɨn mɨ Farisi inkam nwɨrɨn siya yɨkɨuna siirɨn saɨka naeyɨm. Mɨ siya ha napnɨnopkainamɨn siir omaka hɨriir mɨ hɨi aiir yɨdwokai.
37 Quando Jesus acabou de falar, um fariseu o convidou para jantar na casa dele. Jesus foi e sentou-se à mesa.
38 Mɨ tɨ Farisi inkamɨn siya Jisɨs saɨka nɨdwokai aeyɨn siya ɨni nanaakakar yokiyɨn. Mɨ siyar kɨg Jisɨs siya op bɨ whaugɨn, Juda sɨmiir siyɨuɨn siya boɨna saiir hɨriinan mɨ siya nae ha bɨ naekɨn mɨ siya ɨna yaɨngwoyɨmiyokɨn.
38 O fariseu ficou admirado quando viu que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya siir boɨnki, kɨma Farisi kamɨm, kɨma kɨmiir pɨu aiirɨn ɨdananar hɨisokpraprasi mɨ kwoɨn kɨmiirɨn yɨo mɨiyɨk nwo rani. Mɨ kɨma ɨni inkamɨn mobmor mob mɨnɨm ɨdanara hɨisokiyɨn mɨ aowa ɨokakar nwowiyɨm mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm. Inkam nwɨrniyɨm kɨgmar mɨ hɨi tauae tɨ hɨriinan siyɨuɨm.
39 Então o Senhor disse a ele:
40 Kɨma habwhaowaenankɨm! Adi Komii siya pɨu kwoɨn sowiirar nonkwokwokikɨn. Kɨma tɨ dimɨnɨn siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn, aniya?
40 Seus tolos! Quem fez o lado de fora não é o mesmo que fez o lado de dentro?
41 Mɨ kɨmiir dimɨnpai dimɨnpaiyɨm inkam paeprikabɨm sɨmiir hauuwi, naeyɨm mobmor mobnau nwokaiyɨm sɨmiir hɨriinan mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm Adi Komii siir whwonkam ɨda wɨ wadɨekɨ wadɨeyar nwowɨrkaki.
41 Portanto, deem aos pobres o que está dentro dos seus copos e pratos, e assim tudo ficará limpo para vocês.
42 Farisi kamɨm kɨma mɨntarao! Dimusi rani, digworaekwo whɨekakɨm kɨma haiiyɨm haɨmii pɨ Adi Komii siirar mɨ hauuwi. Tɨ siyɨu hɨriinanɨn yɨo wadɨeyaɨrgɨn. Mɨ kɨma iikam nhɨrɨm sɨmiir swokɨ haimriiyɨugii mɨ kɨma Adi Komii siirɨm bɨ naɨngwowaokɨm. Bɨiya kɨma siyɨu mɨiyɨk ɨiir tikɨ tɨr mɨ Adi Komii siiram daɨngwo mɨ tɨ dimɨn komii komiiyɨm sɨmiir tɨr, tɨ hɨriinan siyɨuɨn siya wadɨeyɨn. Tɨ siyɨuɨn kɨma tɨrɨn dimɨn haɨmiiyɨm Adi Komii siir hauuɨm yɨo siyɨu wadɨekɨn siir kɨpi haiburgik. Mɨ tɨ dimɨn komii whɨrɨn Adi Komii siirɨm naɨngwonanaeyɨn siir warar dɨnkɨn tɨr.
42 — Ai de vocês, fariseus! Pois dão para Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da arruda e de todas as verduras, mas não são justos com os outros e não amam a Deus. E são exatamente essas coisas que vocês devem fazer sem deixar de lado as outras.
43 Farisi kamɨm, kɨma mɨntarao! Kɨma omaka Adi Komii siir yai nɨdwokai wakaeiya, pɨ iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨda hɨrar nɨdwokaiyamar maɨrgɨmaɨrgaeikɨm sɨma kɨmiir boɨn maɨrgɨmaɨrgam. Mɨ kɨma mɨnam mɨ aɨngwowikɨm maeyaua ɨrɨpa yai nɨdwo boɨnaiiya iikamɨm sɨma kɨmiir inɨg ɨmiir nwokɨ hainanɨm.
43 — Ai de vocês, fariseus! Pois gostam demais dos lugares de honra nas
44 Kɨma mɨntarao! Kɨma ɨni ɨeyɨn inkam whɨigɨ nwokaiyɨn owainɨe krɨn karamae nwowiyɨn mɨ iikamɨm sɨma siir ɨdwowar nɨnap anapi, sɨma nɨnoknɨnkɨn tani. Mɨ iikamɨm sɨma kɨmiirɨn hɨnɨɨna kɨgi kɨma mɨi mɨiyɨka mɨrii mɨ ta mɨi mɨiyɨka ɨni nuɨn inkam whɨi prɨigɨntɨmdɨɨnuiyɨn siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm ɨni biyɨekɨ biyɨe ywowɨm mɨ sɨma nɨnoknɨnkɨn tani mɨ sɨma kɨmiir yai ɨmiir asi naɨngwo tɨbmiigɨm.
44 — Ai de vocês! Pois são como sepulturas que não se veem, sepulturas que as pessoas pisam sem perceber.
45 Mɨ inkam nwɨrɨn siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨn siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, inkamɨn yaimɨn dimɨnɨm sɨm nowomwarkaiyɨuwiyɨn, wara yaiya kɨra boɨnkiya kɨra hɨk krɨmiir wara nɨnkɨn hauugii.
45 Então um mestre da Lei disse a Jesus: — Mestre, falando assim, o senhor está nos ofendendo também.
46 Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kɨma kamɨm siyɨu komii nowomwarkaiyɨuwiyɨm kɨma ha timɨ ɨnkɨn mɨntarao! Dimusi rani, kɨma siyɨu kasaka bɨ haigɨnkɨm Adi Komii siir siyɨuɨn saɨka nɨnkɨn owɨm mɨ inkamɨm sɨmiirɨn wɨ wakaeyokna dɨg rani. Kɨma siyɨupai siyɨupai ɨmiirar haigɨni mɨ sɨma kam nhɨrɨm siyɨu komii siir sɨbgu nɨnoknɨnkɨn karamae nwowiyɨm sɨmiir bɨ whɨndirɨraerikɨm. Nɨɨngaka. Mɨ sɨmiirɨn hɨk komii komii ɨmiirar hauuwi.
46 Jesus respondeu:
47 Kɨma mɨntarao! Bɨiya kɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨma profet inkamɨn Adi Komii siir yai aiir boɨnmɨmauuɨm sɨmiir nɨsom aowɨm mɨ sɨmiir ɨeyɨm kɨmar pɨuai haigɨnɨu. Mhoɨiya sɨma nwokɨ kɨgnɨnoknɨnkɨnɨm.
47 Ai de vocês! Pois fazem túmulos bonitos para os
48 Tɨ siyɨuɨn, kɨma kam nhɨrɨm sɨmiir mhɨi kwoɨn ɨmiirɨn hɨnɨɨna nɨisiimauugɨn mɨ kɨma siyɨuɨm bɨiya krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨma tɨrɨm sɨmiiramar maɨrgɨmaɨrgaei mɨ tɨ hɨriinan kwoɨnɨn ɨni sɨmiir hɨrar nwowɨn. Mɨ profet inkamɨm kɨma nɨsomsom aokaokɨm mɨ ɨeyɨm sɨmiir haɨngikaiyɨm ɨni kɨmar pɨuaiyɨm.
48 Com isso vocês mostram que concordam com o que os seus antepassados fizeram, pois eles mataram os profetas, e vocês fazem túmulos para eles.
49 Mɨ Adi Komiiyɨn bɨdiya yɨnoknɨnkɨnɨn bɨiyan Yokwo Komiiya siya hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn, kara wɨ profet kamɨm mɨ aposel kamɨm sɨmiirɨn wɨ iikamɨm Isrelanɨm sɨmiiram nɨkropki mɨ sɨmiirɨn wɨ kam nhɨrɨm sɨma nɨnkɨnaeyokiyok ɨsomsom aokaowi. Mɨ nhɨrɨm hɨk kɨmpɨpɨsu ara hauugigi.
49 Por isso a Sabedoria de Deus disse: “Mandarei para eles profetas e mensageiros, e eles matarão alguns e perseguirão outros.”
50 Mɨ tariinanɨn kara wɨ iikamɨm nu Isrel tɨranɨm wɨ hɨk kɨmiir hauuwi, bɨiya kɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨma nɨsomsom aokaowɨm profet kamɨm sɨmiir. Mɨ kara kɨmiirɨn wɨ saiirsi swokɨ ɨtrinaei. Mɨ Adi Komii siya bɨdi bɨdinana nɨdwo kɨgiyokiyokɨigɨn tɨ nu ɨeyar whɨuwɨnɨuna kɨma profet kamɨm sɨmiir nɨsomsom aokaowɨm mɨ ɨni tarinana yamwoniyɨn.
50 Por causa disso esta gente de hoje será castigada pela morte de todos os profetas assassinados desde a criação do mundo,
51 Bɨikɨ bɨiyan profetɨn Ebel siir yɨsomao mɨ ɨni mhoɨigɨ mhoɨiyan profetɨn Sekaraia siirar yadɨgniyɨn. Sɨma siirɨn Adi Komii siir omaka saiir bopwo hɨrar nɨsomaokɨn. Ɨhɨ, kara kɨmiir boɨnki, tɨ iikamɨm nu tɨr nwowɨm. Kara kɨmiirɨn wɨ dimɨn biyɨe ɨiirar nonkwobumbunɨnkɨn haigɨnɨuwi, tɨ siyɨu biyɨeyɨn bɨiya kɨma tɨrɨn siirsiyɨn!
51 começando pela morte de Abel até a morte de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o
52 Kɨma kamɨm siyɨu komii nowomwarkaiyɨuwiyɨm kɨma mɨntarao! Kɨma siyɨuɨn Adi Komiiniyɨm namiyɨn siirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn. Mɨ kɨma tɨ siyɨu ɨiir wakaeyoknam naɨngwo rani. Mɨ inkam nwɨrkɨn Adi Komii siir siyɨu ɨiir napɨm naɨngwowi. Sɨma wɨ dɨg nwo rani. Dimusi rani, kɨma siyɨu kasaka bɨ haigɨnkɨm mɨ sɨmiir siyɨuɨn ɨni kɨma haigɨnokouwɨn. Kɨma inkam biyɨe kɨɨngɨm. Kɨma ɨni inkamɨn omaka nae haigiiya saiir anowɨn siir haigɨnokougigiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ kɨma nae sɨmiir bɨ hauugɨn mɨ sɨma yaba hɨrar nwowɨm ɨna yaonamɨm.
52 — Ai de vocês, mestres da Lei! Pois guardam a chave que abre a porta da casa da Sabedoria. E assim nem vocês mesmos entram, nem deixam os outros entrarem.
53 Mɨ Jisɨs siya ta omaka aiir haiburgigɨn mɨ ha napniyamɨn mɨ kamɨm siyɨu komii sɨm nowomwarkaiyɨuwiyɨm sɨma yai siir boɨn hɨuriiyɨuɨm yɨnkɨnyaeyaowɨm. Mɨ sɨma siir yai aiirɨm mɨ kɨnɨnkɨu siya yai bibiyɨe boɨnɨm, dɨg bɨ nwokɨm.
53 Quando Jesus saiu dali, os mestres da Lei e os fariseus começaram a criticá-lo com raiva e a lhe fazer perguntas sobre muitos assuntos.
54 Mɨ sɨma ɨni siiramar kaowɨm, yai biyɨe kwɨrkɨ pɨ siir yai hɨranka kwɨmbini mɨ sɨma siirɨn wa nwokɨ ɨsomaowɨm. Ɨriig.
54 Eles queriam levá-lo a dizer alguma coisa que pudesse lhes servir de motivo para acusá-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.