Lucas 11
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARIB
1 Mɨ ɨigwɨra Jisɨs siya maeyau kwɨra saiir kwɨsboɨnkɨn Adi Komii siirɨm. Mɨ mhoɨiya siya ha kwɨsboɨn dɨgiyɨn mɨ inkam nwɨrɨn siir kɨgna mɨriiyɨn siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra krɨmiir dowomwarkai haigɨnɨu Adi Komii siiram kwɨsboɨniya bɨiya Jon siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir nowomwarkaiyɨuɨn saiir hɨriinan.
1 Estava Jesus em certo lugar orando e, quando acabou, disse-lhe um dos seus discípulos: Senhor, ensina-nos a orar, como também João ensinou aos seus discípulos.
2 Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki, ɨiya kɨma Adi Komii siirɨm kwɨsboɨniyɨm kɨma hɨnɨɨna kwɨsboɨn,
2 Ao que ele lhes disse: Quando orardes, dizei: Pai, santificado seja o teu nome; venha o teu reino;
3 Mɨ ɨinokɨinokɨn krɨma naeyɨm whaowaeiyɨm mɨ krɨma kɨriiram srɨiiyɨm mɨ kɨra naeyɨm pɨ krɨmiir dɨgar mɨ hauuwi.
3 dá-nos cada dia o nosso pão cotidiano;
4 Mɨ kɨra krɨmiir dimɨn biyɨeyɨm ɨriipɨ hɨriinan wa timɨ ɨnkɨn haiyoprimdiyɨumiigii. Mɨ ɨriipa hɨriinan krɨma haiyoprimdiyɨumiigiyɨm iikam krɨmiir tɨrbuwiyɨm sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir hɨriinan. Mɨ kɨra hɨk komii krɨmiiram kɨpi kɨgnɨnkɨnki krɨmiir kɨnankɨuwam.
4 e perdoa-nos os nossos pecados, pois também nós perdoamos a todo aquele que nos deve; e não nos deixes entrar em tentação, {mas livra-nos do mal.}
5 Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki mɨ kɨmiir inkam nwɨrkɨn siya nomiiyau mɨiyɨkakɨ nɨuwi mɨ kɨra siir omaka hɨriir nami hɨrii tɨrii nɨibopwo kɨra kɨriir nomiiyau ɨiirɨmɨn hɨnɨɨna ninɨ kauwɨuwi, nomiiyau kɨra kariirɨn bretɨm nhouma whauugi.
5 Disse-lhes também: Se um de vós tiver um amigo, e se for procurá-lo à meia-noite e lhe disser: Amigo, empresta-me três pães,
6 Dimusi rani, kariir nomiiyau nwɨrɨn siya siyɨu hɨr napniyɨn mɨ kariir omaka tɨriir yɨmbini, kara nae siir hauugi karamaeka.
6 pois que um amigo meu, estando em viagem, chegou a minha casa, e não tenho o que lhe oferecer;
7 Mɨ tɨ inkamɨn omaka hɨranɨn siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kɨra kɨigi kariir kɨpi nɨnki. Anowɨn bɨdi haigɨnɨkouwɨn. Kariir yɨnɨm krɨma nɨb bɨdi whwonkaiyɨm. Kara pɨ nɨni rani, dimɨn kɨriir hauugiyɨm.
7 e se ele, de dentro, responder: Não me incomodes; já está a porta fechada, e os meus filhos estão comigo na cama; não posso levantar-me para te atender;
8 Kara kɨmiir boɨnki, ta omaka saiir adɨn siya hɨnɨɨna naɨngwokɨn, ɨhɨ, siya kariir nomiiyau topmwokɨn mɨ kara nae siirɨn pɨ hɨriinan nɨi komiiya pɨ saiir hauu rani. Nɨɨngaka. Mɨ siya tɨ inkamɨn kɨra kauwoknanaeyɨn saiirsi nhakɨugɨn. Mɨ siya tɨ inkamɨn pa nɨnsiini mɨ siir naeyɨm pa hauugi.
8 digo-vos que, ainda que se levante para lhos dar por ser seu amigo, todavia, por causa da sua importunação, se levantará e lhe dará quantos pães ele precisar.
9 Kara kɨmiir boɨnki mɨ kɨma Adi Komii siirɨm kwɨsboɨni mɨ siya kɨmiirɨn dimɨnɨn wa hauuwi. Mɨ kɨma dimɨnɨm hansɨri mɨ kɨma siirɨn wa kɨgi. Mɨ kɨma ano kaigakani mɨ Adi Komii siya anoɨn kɨmiiramɨn wa haiwaoki.
9 Pelo que eu vos digo: Pedi, e dar-se-vos-á; buscai e achareis; batei, e abrir-se-vos-á;
10 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma Adi Komii siirɨm kwɨsboɨniyɨm, sɨma dimɨnɨn wa hai. Mɨ inkamɨn dimɨnɨm hansɨriyɨn mɨ siya wa kɨgi. Mɨ inkamɨn ano kaigakani mɨ Adi Komii siya anoɨn siirɨmɨn wa haiwaoki.
10 pois todo o que pede, recebe; e quem busca acha; e ao que bate, abrir-se-lhe-á.
11 Mɨ kɨmiir inkam nwɨrkɨn, siir yɨnisɨmɨn anasuɨm siir ad ɨiirɨm kauwi mɨ adɨn siirɨn wɨ mɨpug biyɨeyɨn siir nama hauugi, aniya? Nɨɨngaka.
11 E qual o pai dentre vós que, se o filho lhe pedir pão, lhe dará uma pedra? Ou, se lhe pedir peixe, lhe dará por peixe uma serpente?
12 Mɨ yɨnisɨmɨn ad ɨiirɨmɨn ɨpiyɨn yɨn kaskakam srɨi mɨ adɨn siirɨn pɨ owɨnyai biyɨeyɨn siir nama hauugi, iyɨe? Yɨo ɨriipa hɨriinan. Nɨɨngaka.
12 Ou, se pedir um ovo, lhe dará um escorpião?
13 Mɨ krɨma iikamɨm dimɨn biyɨeyar tɨrikɨm krɨma dimɨn mɨiyɨkɨn hindara mɨ prɨihauuwikɨm, krɨmiir yɨnisɨm ɨmiirɨn mɨ krɨma hɨriinanar dɨnoknɨnkɨn, Adi Komiiyɨn nɨnomor kouanɨn siya naeyɨu mɨiyɨkɨn, pɨ iikamɨm siirɨm kwɨsboɨniyɨm pɨ sɨmiirar swokɨ ɨnkɨn hauuwi. Ɨriig.
13 Se vós, pois, sendo maus, sabeis dar boas dádivas aos vossos filhos, quanto mais dará o Pai celestial o Espírito Santo àqueles que lho pedirem?
14 Uridyɨu biyɨeyɨn inkam waeyaiyɨn siir nwokaiyɨn Jisɨs siya haiswonɨskiigɨn tɨ inkamɨn siya waeyaigɨn. Mɨ uridyɨu biyɨeyɨn siya ha namɨn mɨ tɨ inkam waeyaiyɨn siya ɨna swokɨ boɨnaigiyɨn. Mɨ iikamɨm sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm.
14 Estava Jesus expulsando um demônio, que era mudo; e aconteceu que, saindo o demônio, o mudo falou; e as multidões se admiraram.
15 Mɨ kam nhɨrɨm sɨma boɨn, siya uridyɨu biyɨe biyɨeyɨm sɨmiirɨn Bielsebul siir kɨrɨeya saiir haiswonɨskiigɨn. Uridyɨu biyɨe sɨmiir bɨiyan inkamɨn siir inɨg whɨrɨn Setankɨn.
15 Mas alguns deles disseram: É por Belzebu, o príncipe dos demônios, que ele expulsa os demônios.
16 Mɨ kam nhɨrɨm sɨma siirɨm kɨnankɨuwam naɨngwokɨm mɨ sɨma siirɨm asi kauwoknanaekikɨn kɨrɨepai kɨrɨepaiyɨm nɨnomor kou hɨranɨm sɨmiirɨm, sɨmiir nɨisiimauuam. Mɨ sɨma wa nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm Adi Komii siya nɨmbinkɨn iikamɨm sɨmiir whɨndirɨraerarɨm.
16 E outros, experimentando-o, lhe pediam um sinal do céu.
17 Mɨ siya sɨmiir kwoɨn ɨmiir bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnkiyɨn mɨ siya sɨmiir boɨnki mɨ nu whɨruwan iikamɨm sɨma isido whɨsa nwowi, yaii nɨniiyam mɨ tɨ iikamɨm sɨma wɨ mɨiyɨk nwo rani mɨ ad nwɨrni yɨnisɨmɨm sɨmani isido whɨsa nwoki, yai nɨniiyam mɨ sɨmani wɨ mɨiyɨk nwo rani.
17 Ele, porém, conhecendo-lhes os pensamentos, disse-lhes: Todo reino dividido contra si mesmo será assolado, e casa sobre casa cairá.
18 Mɨ Setan siir isidɨn whɨsa nwowi mɨ yaii sowa swokɨ ɨnii mɨ siir isidɨn wɨ kɨrɨe panɨɨn panɨɨna nwowi, ha? Kɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm kara uridyɨu biyɨeyɨm Bielsebul siir kɨrɨeya saiir haiswonɨskigɨn. Ta yaiya saiir yaimwowa hɨnɨɨnga, Setan siir isidɨn whɨsa ywoki mɨ yaii ɨna yɨniiyɨm. Mɨ Setan siir isidɨn hɨriinan tɨri mɨ sɨma wɨ kɨrɨe nwo rani. Nɨɨngaka. Sɨma wɨ hindara kɨgugu ɨuguskii.
18 Ora, pois, se Satanás está dividido contra si mesmo, como subsistirá o seu reino? Pois dizeis que eu expulso dos demônios por Belzebu.
19 Mɨ kaimwokɨnɨuwi, Bielsebul siya kariir whɨnkɨnsiisi mɨ kara uridyɨu biyɨeyɨm sɨmiirɨn ha haiswonɨskii mɨ kɨmiir kamɨm sɨmiirɨn nɨɨnga whɨndirɨraerarkɨm mɨ uridyɨu biyɨeyɨm ha haiswonɨskikigɨm, ha? Nɨɨngaka. Kɨriir isidɨn sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm sɨmiirɨn Adi Komii siir kɨrɨeya saeyar haiswonɨskigɨm, Bielsebul siir kɨrɨeya sae rani. Nɨɨngaka. Warɨ yai hɨriinana kɨma kariir boɨnkiya, kɨma pɨ nɨksɨsaekɨɨngɨm.
19 E, se eu expulso os demônios por Belzebu, por quem os expulsam os vossos filhos? Por isso eles mesmos serão os vossos juizes.
20 Nɨɨngaka. Adi Komii siir kɨrɨeya saeyar haiswonɨskigɨn uridyɨu biyɨeyɨm. Mɨ ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir nɨisiimauuwi saeya kɨmiir bɨdi yɨmbiyama.
20 Mas, se é pelo dedo de Deus que eu expulso os demônios, logo é chegado a vós o reino de Deus.
21 Mɨ inkam kɨrɨe nwɨrɨn siya sau mɨnɨm siir omaka hɨrar sɨbgu hai okwokaowi mɨ siir digworaekwo whɨekakɨm wɨ wadɨeyar sɨbgu owi.
21 Quando o valente guarda, armado, a sua casa, em segurança estão os seus bens;
22 Mɨ inkam nwɨrɨn siya kɨrɨe komiigakɨn ɨni tɨ inkamɨn omaka hai okwokaowɨn siir kɨrɨe aiir haiburɨn mɨ siya siir sau kamkɨu mɨnɨm siir kɨnsiisiyɨm sɨmiir siinaiyɨn mɨ tɨ siir digworaekwo mɨnɨm ɨna hɨd hauugiyɨm, siir nomiiyau nhɨrɨm sɨmiir.
22 mas, sobrevindo outro mais valente do que ele, e vencendo-o, tira-lhe toda a armadura em que confiava, e reparte os seus despojos.
23 Inkamɨn kariir whɨndiraerariyɨn yɨo kariir ɨoan inkam tani. Inkamɨn kariir whɨndirɨraerar karamae nwowiyɨn yɨo siya kariir ɨoan inkam ɨeya. Mɨ tɨ inkamɨn iikamɨm kariirɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir tɨrbumbuwiyɨn mɨ tɨ hɨriinan inkamɨn yɨo siya iikamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir whrɨewhrɨe haigɨnɨuwiyɨn mɨ ha nɨnoopamiyɨm ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨn. Ɨriig.
23 Quem não é comigo, é contra mim; e quem comigo não ajunta, espalha.
24 Mɨ ɨiya uridyɨu biyɨeyɨn siya inkam nwɨrni haiburgigiyɨm mɨpi maeyau kwɨra nami pɨu ninɨ siisnakiyam. Mɨ siya hɨriinan kɨg karamae nwowi mɨ siya pa boɨni, amba swokɨ ami omaka bɨiya kara haiburgiga saiiramar.
24 Ora, havendo o espírito imundo saindo do homem, anda por lugares áridos, buscando repouso; e não o encontrando, diz: Voltarei para minha casa, donde saí.
25 Mɨ siya ɨna swokɨ amɨn tɨ inkamɨn bɨiya siya nikɨ owɨn siiramar mɨ siya ɨna inɨ kɨgɨuwɨn tɨ inkamɨn siya nɨɨnga nɨɨnga nwowi. Mɨ siya ɨni omaka inkamkɨ nhɨsiya mɨ ha pɨuaiiya inkamkɨ nɨtam ɨni saiir hɨriinan ywowa.
25 E chegando, acha-a varrida e adornada.
26 Mɨ siya ha namɨn, uridyɨu biyɨe ɨriiyar nwɨso sɨmiir siyɨu biyɨeyɨn ɨni sɨmiir siyɨu biyɨe ɨmiir haiburɨm mɨ siya sɨmiir warar yɨnkɨn ɨkɨunam. Mɨ sɨma omakanan tɨ inkamɨn siir mhɨinau hɨriiyar yapnɨnopkainam. Tɨ inkamɨn bɨiya biyɨe nwowɨn mɨ tariinanɨn siya ɨni biyɨekɨ biyɨeyar yasae owoguskiyɨn. Ɨriig.
26 Então vai, e leva consigo outros sete espíritos piores do que ele e, entrando, habitam ali; e o último estado desse homem vem a ser pior do que o primeiro.
27 Jisɨs siya ta yai aiirɨn iikam isid komiiyɨn sɨma nwowa saiir boɨnkɨn. Mɨ wig ɨra sɨmaka hɨr nɨnkɨn owa saeya ɨna kauwok boɨnanaekiya, ta wiga bɨiya kɨriir naokaina mɨ mwoɨi kɨriir haigiyɨu ɨmiiyaeya, saeya ɨna maɨrgɨmaɨrga.
27 Ora, enquanto ele dizia estas coisas, certa mulher dentre a multidão levantou a voz e lhe disse: Bem-aventurado o ventre que te trouxe e os peitos em que te amamentaste.
28 Mɨ Jisɨs siya boɨnki, ɨhɨ mɨ iikamɨm Adi Komii siir yai wakaeyɨm mɨ siir mhoɨiya namɨm, sɨma ha maɨrgɨmaɨrga. Mɨ sɨma ɨni wadɨe nwowɨm, sɨmiir maɨrgɨmaɨrga ɨni kariir apua saiir maɨrgɨmaɨrga aiir haiburɨm. Ɨriig.
28 Mas ele respondeu: Antes bem-aventurados os que ouvem a palavra de Deus, e a observam.
29 Mɨ iikam whɨekakɨm siir nokwoyokaiyɨm mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnmɨmauuwɨn, kɨma tɨ iikamɨm tɨr nwowɨm, kɨma dimɨn biyɨekakɨm. Iikamɨm kɨrɨepai kɨrɨepaiyɨm nɨkɨuɨm sɨmiir nɨisiimauuwam, Adi Komii siir kɨrɨeya kara boriisopi kɨmiir nɨisiimauuɨm. Mɨ kara dimɨn komii whɨrɨn pɨ kɨmiir nɨisiimauuwi, Jona siyaɨrgɨn.
29 Como afluíssem as multidões, começou ele a dizer: Geração perversa é esta; ela pede um sinal; e nenhum sinal se lhe dará, senão o de Jonas;
30 Bɨiya Jona siya anasu komiiya saiir mhɨinau namkiyɨn mɨ mhɨinau hɨrar yokai mɨ tɨ dimɨnɨn Adi Komii siya nɨisiimauugɨn, siir kɨrɨeya iikamɨm om komii Niniva hɨranɨm sɨmiir. Mɨ ɨriipɨ hɨriinan, kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn tɨ iikamɨm tariinananɨm kɨmiir nɨisiimauuwi Adi Komii siir kɨrɨeya. Dimɨnɨn wɨ kariirar dirɨraerari mɨ kɨma Adi Komii siir kɨrɨe aiirɨn wɨ hanɨɨngɨ kɨgi.
30 porquanto, assim como Jonas foi sinal para os ninivitas, também o Filho do homem o será para esta geração.
31 Bɨdi bɨdiniyarɨn wig ɨra inɨg komiigaka saeya nu Siva hɨrankɨn napiyokiyokɨinika saeya ɨi kasa bɨ napka. Saeya yai mɨiyɨk mɨiyɨkɨm inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn Solomon siya boɨnɨm sɨmiir wakaeyɨm nɨtka. Kariir yaiyɨm ɨni Solomon siir yai ɨmiir haiburɨm mɨ kɨma kariir yai bɨ wakaeyoknakɨm. Mɨ ta hɨriinan ɨiya, Adi Komii siya siir iikamɨm sɨmiir hɨdni mɨ ta wig komiiya inɨgaka saeya kɨmiirɨn wɨ hɨnɨɨna nɨnsiin okwo boɨni, Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨk komii hauuwi. Dimusi rani, kɨma siir yai mɨiyɨk mɨiyɨk ɨmiir bɨ wakaekɨm.
31 A rainha do sul se levantará no juízo com os homens desta geração, e os condenará; porque veio dos confins da terra para ouvir a sabedoria de Salomão; e eis, aqui quem é maior do que Salomão.
32 Ɨiya Jona siya Adi Komii siir yai kɨrɨeya saiir boɨnmɨmauuɨn mɨ om Niniva hɨran iikamɨm sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm bɨdiyar kisɨna haigiiyɨm. Mɨ kariir yai kɨrɨeya saeya ɨni Jona siir yai kɨrɨe aiir haibura mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm bɨ swokɨ kisɨna haigikɨm. Mhoɨiya Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya iikamɨm sɨmiir hɨdɨm nɨti mɨ om Ninivan iikamɨm sɨma wɨ hɨnɨɨna nɨnsiin okwo boɨni, Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨk prasae hauu rani. Dimusi rani, kɨma siir yai kɨrɨe aiir bɨ wakaeyoknakɨm mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm bɨ kisɨna haigikɨm. Nɨɨngaka. Ɨriig.
32 Os homens de Nínive se levantarão no juízo com esta geração, e a condenarão; porque se arrependeram com a pregação de Jonas; e eis aqui quem é maior do que Jonas.
33 Mɨ iikamɨm paeya nɨuyaeiya ɨenau mɨ twonau mɨn bɨ haigiika. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma romiyas ɨiirar ninankɨii mɨ iikamɨm sɨma napnɨnopkainami mɨ sɨma wɨ pae aiirar nwokɨ kɨgɨm.
33 Ninguém, depois de acender uma candeia, a põe em lugar oculto, nem debaixo do alqueire, mas no velador, para que os que entram vejam a luz.
34 Kɨmiir nhwoɨm paenan sɨmar nɨuya haigɨnɨuwi kwoɨn ɨiirɨn mɨ kɨmiir nhwoɨn dimɨn mɨiyɨk kɨgi mɨ kwoɨnɨn ɨriipa hɨriinan pɨ wadɨeyar mɨ naɨngwowi mɨ ɨni yɨukɨdɨn omaka bopwoniya hangomu haigɨniyɨn mɨ omaka ɨrkak aiirar nɨuya ɨrkakiya ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ kɨriir nhwoɨn siya dimɨn biyɨe kɨgi mɨ kɨriir kwoɨnɨn wɨ biyɨeyar mɨ ɨnkɨn owi, omaka yɨukɨd haɨngɨmu haigɨn karamae nwowiya saiir hɨriinan mɨ omaka ɨrkaka wɨ saiir nɨuya rani.
34 A candeia do corpo são os olhos. Quando, pois, os teus olhos forem bons, todo o teu corpo será luminoso; mas, quando forem maus, o teu corpo será tenebroso.
35 Mɨ kɨma sɨbgu wakaeyok, kɨmiir nhwoɨm omaka anonan kɨpi haiwaoki, wɨ dimɨn biyɨekɨ wara nɨnkɨn amisi. Mɨ wɨ kɨriir kwoɨn ɨiir tɨrbumbuwi.
35 Vê, então, que a luz que há em ti não sejam trevas.
36 Mɨ kɨriir kwoɨnɨn siya mɨiyɨk nwowi mɨ kɨriir siyɨuɨn ɨni wadɨeyar mɨ ɨnkɨn owɨn. Tɨ hɨriinan inkamɨn siir kwoɨnɨn paeya inkam nɨuya haigɨnɨuwiya ɨni saiir hɨriinan ywowɨn. Siya digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir sɨbgu kɨgomokɨm. Ɨriig.
36 Se, pois, todo o teu corpo estiver iluminado, sem ter parte alguma em trevas, será inteiramente luminoso, como quando a candeia te alumia com o seu resplendor.
37 Mɨ Jisɨs siya ta yaiya saiir ha boɨn dɨgiyɨn mɨ Farisi inkam nwɨrɨn siya yɨkɨuna siirɨn saɨka naeyɨm. Mɨ siya ha napnɨnopkainamɨn siir omaka hɨriir mɨ hɨi aiir yɨdwokai.
37 Acabando Jesus de falar, um fariseu o convidou para almoçar com ele; e havendo Jesus entrado, reclinou-se à mesa.
38 Mɨ tɨ Farisi inkamɨn siya Jisɨs saɨka nɨdwokai aeyɨn siya ɨni nanaakakar yokiyɨn. Mɨ siyar kɨg Jisɨs siya op bɨ whaugɨn, Juda sɨmiir siyɨuɨn siya boɨna saiir hɨriinan mɨ siya nae ha bɨ naekɨn mɨ siya ɨna yaɨngwoyɨmiyokɨn.
38 O fariseu admirou-se, vendo que ele não se lavara antes de almoçar.
39 Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya siir boɨnki, kɨma Farisi kamɨm, kɨma kɨmiir pɨu aiirɨn ɨdananar hɨisokpraprasi mɨ kwoɨn kɨmiirɨn yɨo mɨiyɨk nwo rani. Mɨ kɨma ɨni inkamɨn mobmor mob mɨnɨm ɨdanara hɨisokiyɨn mɨ aowa ɨokakar nwowiyɨm mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm. Inkam nwɨrniyɨm kɨgmar mɨ hɨi tauae tɨ hɨriinan siyɨuɨm.
39 Ao que o Senhor lhe disse: Ora vós, os fariseus, limpais o exterior do corpo e do prato; mas o vosso interior do copo e do prato; mas o vosso interior está cheio de rapina e maldade.
40 Kɨma habwhaowaenankɨm! Adi Komii siya pɨu kwoɨn sowiirar nonkwokwokikɨn. Kɨma tɨ dimɨnɨn siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn, aniya?
40 Loucos! quem fez o exterior, não fez também o inferior?
41 Mɨ kɨmiir dimɨnpai dimɨnpaiyɨm inkam paeprikabɨm sɨmiir hauuwi, naeyɨm mobmor mobnau nwokaiyɨm sɨmiir hɨriinan mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm Adi Komii siir whwonkam ɨda wɨ wadɨekɨ wadɨeyar nwowɨrkaki.
41 Dai, porém, de esmola o que está dentro do copo e do prato, e eis que todas as coisas vos serão limpas.
42 Farisi kamɨm kɨma mɨntarao! Dimusi rani, digworaekwo whɨekakɨm kɨma haiiyɨm haɨmii pɨ Adi Komii siirar mɨ hauuwi. Tɨ siyɨu hɨriinanɨn yɨo wadɨeyaɨrgɨn. Mɨ kɨma iikam nhɨrɨm sɨmiir swokɨ haimriiyɨugii mɨ kɨma Adi Komii siirɨm bɨ naɨngwowaokɨm. Bɨiya kɨma siyɨu mɨiyɨk ɨiir tikɨ tɨr mɨ Adi Komii siiram daɨngwo mɨ tɨ dimɨn komii komiiyɨm sɨmiir tɨr, tɨ hɨriinan siyɨuɨn siya wadɨeyɨn. Tɨ siyɨuɨn kɨma tɨrɨn dimɨn haɨmiiyɨm Adi Komii siir hauuɨm yɨo siyɨu wadɨekɨn siir kɨpi haiburgik. Mɨ tɨ dimɨn komii whɨrɨn Adi Komii siirɨm naɨngwonanaeyɨn siir warar dɨnkɨn tɨr.
42 Mas ai de vós, fariseus! porque dais o dízimo da hortelã, e da arruda, e de toda hortaliça, e desprezais a justiça e o amor de Deus. Ora, estas coisas importava fazer, sem deixar aquelas.
43 Farisi kamɨm, kɨma mɨntarao! Kɨma omaka Adi Komii siir yai nɨdwokai wakaeiya, pɨ iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨda hɨrar nɨdwokaiyamar maɨrgɨmaɨrgaeikɨm sɨma kɨmiir boɨn maɨrgɨmaɨrgam. Mɨ kɨma mɨnam mɨ aɨngwowikɨm maeyaua ɨrɨpa yai nɨdwo boɨnaiiya iikamɨm sɨma kɨmiir inɨg ɨmiir nwokɨ hainanɨm.
43 Ai de vós, fariseus! porque gostais dos primeiros assentos nas sinagogas, e das saudações nas praças.
44 Kɨma mɨntarao! Kɨma ɨni ɨeyɨn inkam whɨigɨ nwokaiyɨn owainɨe krɨn karamae nwowiyɨn mɨ iikamɨm sɨma siir ɨdwowar nɨnap anapi, sɨma nɨnoknɨnkɨn tani. Mɨ iikamɨm sɨma kɨmiirɨn hɨnɨɨna kɨgi kɨma mɨi mɨiyɨka mɨrii mɨ ta mɨi mɨiyɨka ɨni nuɨn inkam whɨi prɨigɨntɨmdɨɨnuiyɨn siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm ɨni biyɨekɨ biyɨe ywowɨm mɨ sɨma nɨnoknɨnkɨn tani mɨ sɨma kɨmiir yai ɨmiir asi naɨngwo tɨbmiigɨm.
44 Ai de vós! porque sois como as sepulturas que não aparecem, sobre as quais andam os homens sem o saberem.
45 Mɨ inkam nwɨrɨn siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨn siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, inkamɨn yaimɨn dimɨnɨm sɨm nowomwarkaiyɨuwiyɨn, wara yaiya kɨra boɨnkiya kɨra hɨk krɨmiir wara nɨnkɨn hauugii.
45 Disse-lhe, então, um dos doutores da lei: Mestre, quando dizes isso, também nos afrontas a nós.
46 Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kɨma kamɨm siyɨu komii nowomwarkaiyɨuwiyɨm kɨma ha timɨ ɨnkɨn mɨntarao! Dimusi rani, kɨma siyɨu kasaka bɨ haigɨnkɨm Adi Komii siir siyɨuɨn saɨka nɨnkɨn owɨm mɨ inkamɨm sɨmiirɨn wɨ wakaeyokna dɨg rani. Kɨma siyɨupai siyɨupai ɨmiirar haigɨni mɨ sɨma kam nhɨrɨm siyɨu komii siir sɨbgu nɨnoknɨnkɨn karamae nwowiyɨm sɨmiir bɨ whɨndirɨraerikɨm. Nɨɨngaka. Mɨ sɨmiirɨn hɨk komii komii ɨmiirar hauuwi.
46 Ele, porém, respondeu: Ai de vós também, doutores da lei! porque carregais os homens com fardos difíceis de suportar, e vós mesmos nem ainda com um dos vossos dedos tocais nesses fardos.
47 Kɨma mɨntarao! Bɨiya kɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨma profet inkamɨn Adi Komii siir yai aiir boɨnmɨmauuɨm sɨmiir nɨsom aowɨm mɨ sɨmiir ɨeyɨm kɨmar pɨuai haigɨnɨu. Mhoɨiya sɨma nwokɨ kɨgnɨnoknɨnkɨnɨm.
47 Ai de vós! porque edificais os túmulos dos profetas, e vossos pais os mataram.
48 Tɨ siyɨuɨn, kɨma kam nhɨrɨm sɨmiir mhɨi kwoɨn ɨmiirɨn hɨnɨɨna nɨisiimauugɨn mɨ kɨma siyɨuɨm bɨiya krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨma tɨrɨm sɨmiiramar maɨrgɨmaɨrgaei mɨ tɨ hɨriinan kwoɨnɨn ɨni sɨmiir hɨrar nwowɨn. Mɨ profet inkamɨm kɨma nɨsomsom aokaokɨm mɨ ɨeyɨm sɨmiir haɨngikaiyɨm ɨni kɨmar pɨuaiyɨm.
48 Assim sois testemunhas e aprovais as obras de vossos pais; porquanto eles os mataram, e vós lhes edificais os túmulos.
49 Mɨ Adi Komiiyɨn bɨdiya yɨnoknɨnkɨnɨn bɨiyan Yokwo Komiiya siya hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn, kara wɨ profet kamɨm mɨ aposel kamɨm sɨmiirɨn wɨ iikamɨm Isrelanɨm sɨmiiram nɨkropki mɨ sɨmiirɨn wɨ kam nhɨrɨm sɨma nɨnkɨnaeyokiyok ɨsomsom aokaowi. Mɨ nhɨrɨm hɨk kɨmpɨpɨsu ara hauugigi.
49 Por isso diz também a sabedoria de Deus: Profetas e apóstolos lhes mandarei; e eles matarão uns, e perseguirão outros;
50 Mɨ tariinanɨn kara wɨ iikamɨm nu Isrel tɨranɨm wɨ hɨk kɨmiir hauuwi, bɨiya kɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨma nɨsomsom aokaowɨm profet kamɨm sɨmiir. Mɨ kara kɨmiirɨn wɨ saiirsi swokɨ ɨtrinaei. Mɨ Adi Komii siya bɨdi bɨdinana nɨdwo kɨgiyokiyokɨigɨn tɨ nu ɨeyar whɨuwɨnɨuna kɨma profet kamɨm sɨmiir nɨsomsom aokaowɨm mɨ ɨni tarinana yamwoniyɨn.
50 para que a esta geração se peçam contas do sangue de todos os profetas que, desde a fundação do mundo, foi derramado;
51 Bɨikɨ bɨiyan profetɨn Ebel siir yɨsomao mɨ ɨni mhoɨigɨ mhoɨiyan profetɨn Sekaraia siirar yadɨgniyɨn. Sɨma siirɨn Adi Komii siir omaka saiir bopwo hɨrar nɨsomaokɨn. Ɨhɨ, kara kɨmiir boɨnki, tɨ iikamɨm nu tɨr nwowɨm. Kara kɨmiirɨn wɨ dimɨn biyɨe ɨiirar nonkwobumbunɨnkɨn haigɨnɨuwi, tɨ siyɨu biyɨeyɨn bɨiya kɨma tɨrɨn siirsiyɨn!
51 desde o sangue de Abel, até o sangue de Zacarias, que foi morto entre o altar e o santuário; sim, eu vos digo, a esta geração se pedirão contas.
52 Kɨma kamɨm siyɨu komii nowomwarkaiyɨuwiyɨm kɨma mɨntarao! Kɨma siyɨuɨn Adi Komiiniyɨm namiyɨn siirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn. Mɨ kɨma tɨ siyɨu ɨiir wakaeyoknam naɨngwo rani. Mɨ inkam nwɨrkɨn Adi Komii siir siyɨu ɨiir napɨm naɨngwowi. Sɨma wɨ dɨg nwo rani. Dimusi rani, kɨma siyɨu kasaka bɨ haigɨnkɨm mɨ sɨmiir siyɨuɨn ɨni kɨma haigɨnokouwɨn. Kɨma inkam biyɨe kɨɨngɨm. Kɨma ɨni inkamɨn omaka nae haigiiya saiir anowɨn siir haigɨnokougigiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ kɨma nae sɨmiir bɨ hauugɨn mɨ sɨma yaba hɨrar nwowɨm ɨna yaonamɨm.
52 Ai de vós, doutores da lei! porque tirastes a chave da ciência; vós mesmos não entrastes, e impedistes aos que entravam.
53 Mɨ Jisɨs siya ta omaka aiir haiburgigɨn mɨ ha napniyamɨn mɨ kamɨm siyɨu komii sɨm nowomwarkaiyɨuwiyɨm sɨma yai siir boɨn hɨuriiyɨuɨm yɨnkɨnyaeyaowɨm. Mɨ sɨma siir yai aiirɨm mɨ kɨnɨnkɨu siya yai bibiyɨe boɨnɨm, dɨg bɨ nwokɨm.
53 Ao sair ele dali, começaram os escribas e os fariseus a apertá-lo fortemente, e a interrogá-lo acerca de muitas coisas,
54 Mɨ sɨma ɨni siiramar kaowɨm, yai biyɨe kwɨrkɨ pɨ siir yai hɨranka kwɨmbini mɨ sɨma siirɨn wa nwokɨ ɨsomaowɨm. Ɨriig.
54 armando-lhe ciladas, a fim de o apanharem em alguma coisa que dissesse.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.