Lucas 10

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Mɨ mhoɨiya Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya ɨna swokɨ ɨmbinɨn kamɨm kam nwoɨm ɨuur nwɨso. Mɨ siya sɨmiirɨn nwɨnnwɨsa yɨkropki mɨ sɨma siir bɨiyar yamkwokɨn. Mɨ siya sɨmiirɨn om komii komiiyɨm mɨ omisɨsɨmɨm mhoɨiya siya namanɨm sɨmiirɨn sɨmiir hɨriir yɨkropki.
1 Depois disso, o Senhor escolheu outros setenta e dois discípulos e os enviou adiante, dois a dois, às cidades e aos lugares que ele planejava visitar.
2 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, iikam whɨekakɨm sɨmiir kwoɨnɨm wadɨe bɨdi ywowɨm sasaeyɨm wai nwowɨm sɨmiir hɨriinan. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma ta yai aiir wakaeyama tɨri. Mɨ iikam whɨekak rani, sɨmiirɨm namɨm mɨ sɨmiir nɨkɨunakiyɨm mɨ sɨma bɨdi grirgigiyɨm. Mɨ numɨran adɨn, Adi Komii siyaɨrgɨn, siirɨm srɨigi siya kam nhɨrɨm sɨmiir nɨkropkiyɨm mɨ sɨmiir kwoɨn ɨmiir hɨurworwokaiyɨm mɨ sɨma siir mhoɨiya nwokɨ amɨm. Tɨ hɨriinan inkamɨn siya numɨra sasaeyɨm wai nwowiyɨm sɨmiirɨm namiyɨn mɨ ha nɨngugu haiswonaniyɨm ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
2 Estas foram suas instruções: “A colheita é grande, mas os trabalhadores são poucos. Orem ao Senhor da colheita; peçam que ele envie mais trabalhadores para seus campos.
3 Kɨma dam! Kara kɨmiirɨn huyɨnsɨm prɨkɨprɨknan nɨkropkikɨn niimau mɨe komii komiiyɨm wra bibiyɨekɨ nwowɨm sɨmiir hɨriir. Mɨ kɨmiirɨn wɨ kɨgrɨraowan inkam kakar nwowi.
3 Agora vão e lembrem-se de que eu os envio como cordeiros no meio de lobos.
4 Mɨ kɨma umɨr hoknɨbɨm wara kɨpi hainam mɨ ɨga nii aka mɨ kɨma siyɨu bopwo hɨrɨn inkam napkɨgami mɨ sɨmiirɨn yai kɨpi kainanam. Hindarar daparkaknam, ɨi naeisi.
4 Não levem dinheiro algum, nem bolsa de viagem, nem um par de sandálias extras. E não se detenham para cumprimentar ninguém pelo caminho.
5 Mɨ kɨma omaka ɨr napnɨnopkainami mɨ bɨiyɨn kɨma wɨ hɨnɨɨna tinɨ boɨnɨu, kɨma ha maɨrgɨmaɨrga iikamɨm tɨ omaka aiir nwowɨm.
5 “Quando entrarem numa casa, digam primeiro: ‘Que a paz de Deus esteja nesta casa’.
6 Mɨ inkam nwɨrɨn kwoɨn hinsɨma nwowiyɨn siya ta omaka aiir nwowi mɨ siya wɨ kɨmiir yaiyar wakaeyoknaei mɨ siir kwoɨnɨn wɨ hinsɨma nwowi. Mɨ hɨriinan inkam karamaekɨ nɨuwi mɨ kɨra hɨkak nwowi mɨ ta yaiya hɨriiyar swokɨ okainani.
6 Se os que vivem ali forem gente de paz, a bênção permanecerá; se não forem, a bênção voltará a vocês.
7 Mɨ kɨma ta omaka ɨrua aiirar dwokrɨpkai. Mɨ kɨma nae op mɨnɨm sɨma hauuwi sɨmiir dae kwiyae. Mɨ kɨma tɨ nae ɨmiirsiyɨn umɨr kɨpi hauu sɨmiirɨn. Dimusi rani, kɨma dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm sɨmiir bɨdi hauuwɨm. Mɨ sɨma kɨmiirɨn hɨriinansi hauu aei. Kɨma omaka ɨrni ɨrni kɨpi whwonkaiyam.
7 Permaneçam naquela casa e comam e bebam o que lhes derem, pois quem trabalha merece seu salário. Não fiquem mudando de casa em casa.
8 Mɨ kɨma om komii whɨra napnɨnopkainami mɨ inkam nwɨrkɨn kɨmiirɨn wadɨe nwowɨni, siir omaka hɨriir namɨm mɨ nae mɨnɨm siya hauu wɨni mɨ kɨma wɨ kɨpi boriisop wa dae.
8 “Quando entrarem numa cidade e ela os receber bem, comam o que lhes oferecerem.
9 Mɨ kɨma tɨ om komii hɨran inkamɨm makakɨm sɨmiir warar timɨ haiswonɨmnɨskɨi haigɨnɨu mɨ kɨma sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki, ɨiya Adi Komii siya siir dimɨn taemɨnɨm mɨ siir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana, saeya kɨmiir kingiin bɨdi yamwoniya.
9 Curem os enfermos e digam-lhes: ‘Agora o reino de Deus chegou até vocês’.
10 Mɨ kɨma om komii whɨrɨn siir napnɨnopkainami mɨ sɨma kɨmiir bɨ boɨn wadɨe wɨnkɨm sɨmiir omaka hɨriir namamɨn mɨ kɨma tɨ om komii siir siyɨuɨn siir yaba hɨr dɨkwowɨn kɨma hɨnɨɨna boɨn,
10 Mas, se uma cidade se recusar a recebê-los, saiam pelas ruas e digam:
11 tɨ kɨmiir om komiiyɨn siir nu sɨnɨm sɨma ɨni krɨmiir ɨga ɨmiir nwowɨm mɨ krɨma pɨ kɨmiirarar swokɨ hauugigi. Mɨ kɨma sɨbgu daɨngworɨnu. Dimusi rani, kɨma krɨmiir yai ɨmiir bɨ wakaeyoknakɨm, ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekakɨm, sɨmiir kɨgɨrkakana ɨni kingiin yamwoniya mɨ kɨma ta yaiya digɨumii saiir haimriiyɨugɨm.
11 ‘Limpamos de nossos pés até o pó desta cidade em sinal de reprovação. E saibam disto: o reino de Deus chegou!’.
12 Kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnki, mhoɨiya ɨiya Adi Komii siya iikamɨm dimɨn biyɨekakɨm sɨmaka boɨnaini ɨiya saeya nɨmbiyami mɨ ta hɨka wɨ hɨka om komii biyɨekɨbiyɨeyɨn Sodom hɨran iikamɨm dimɨn biyɨe tɨrɨm wɨ sɨmiir haiburi. Tɨ omɨn Isrel siir omkɨn. Ɨriig.
12 Eu lhes garanto que, no dia do juízo, até Sodoma será tratada com menos rigor que aquela cidade.
13 Jisɨs siya ha nikɨ boɨnɨn mɨ siya boɨnki, kɨma Juda iikamɨm om Kolosiyanɨm Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨk prasae hauu rani mɨ om Betsaidan Juda iikamɨm kɨma ɨriipa hɨriinan, Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨk prasae mɨ hauu rani. Dimusi rani, dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨk whɨekakɨm Adi Komii siya kɨmiir tɨrɨm mɨ kɨma sɨmiir bɨri kɨgɨm mɨ kɨma sɨmiir bɨri wakaeyoknakɨm. Nɨɨngaka. Kɨma ɨni digɨumii sɨmiirar haimriyɨukrɨpkaiyɨm. Mɨ bɨiya Adi Komii siya dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm iikamɨm Juda iikam tani om Taia om Saidon sowiir hɨranɨm sɨmiirɨn hɨriinan hauugɨso mɨ sɨma ha kɨgɨso mɨ sɨma sɨnɨn wa pɨ masɨn mɨ aknaɨnan bɨdi pɨ yɨisiimauuɨn Adi Komii siirɨn, dimɨn biyɨe biyɨeyɨm sɨma tɨrɨm sɨmiirsiyɨn mɨ sɨma ha pɨ yaɨngwo tɨbmiiyɨn Adi Komii siirɨmɨn.
13 “Que aflição as espera, Corazim e Betsaida! Porque, se nas cidades de Tiro e Sidom tivessem sido realizados os milagres que realizei em vocês, há muito tempo seus habitantes teriam se arrependido e demonstrado isso vestindo panos de saco e jogando cinzas sobre a cabeça.
14 Mɨ ta ɨiya Adi Komii siya iikamɨm sɨmiir hɨdi mɨ hɨka kɨmiir nɨmbiyami saeya wɨ komiigɨ komii nwowi. Wɨ hɨka om Taia mɨ om Saidon sowiir nɨmbiyama saiir haiburi.
14 Eu lhes digo que, no dia do juízo, Tiro e Sidom serão tratadas com menos rigor que vocês.
15 Kɨma tɨ iikamɨm om Kapaneamanɨm, nu Isrel hɨranɨm kɨmiir kwoɨnɨn ha naɨngwowi, Adi Komii siya kɨmiirɨn ɨni kougɨkou haigɨnɨn, aniya? Nɨɨngaka. Adi Komii siya kɨmiirɨn iikam mɨiyɨkɨ mɨiyɨknan mɨ ɨkɨuwi. Mɨ kɨma wɨ inkam biyɨenan nwowi. Mɨ siya kɨmiirɨn wɨ maeyau biyɨeya paekaka wɨ saiir nɨtkaigi.
15 E você, Cafarnaum, será elevada até o céu? Não, descerá até o lugar dos mortos”.
16 Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki. Yɨpɨkɨ inkamkɨn kɨmiir yai aiir wakaeyoknaei. Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn digɨumii kɨmiir haimriyɨuwi. Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn digɨumii kariir haimriyɨuwi mɨ siya inkamɨn kariir nɨkropkiyɨn digɨumii siir warar mɨ ɨnkɨn haimriiyɨuwi, yɨo Adi Komii siyaɨrgɨn. Ɨriig.
16 Então ele disse aos discípulos: “Quem aceita sua mensagem também me aceita, e quem os rejeita também me rejeita. E quem me rejeita também rejeita aquele que me enviou”.
17 Mɨ mhoɨiya tɨ kam, kam nwoɨm ɨuur nwɨso ha swokɨ ɨtɨm mɨ sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga komiigakar inɨ oniyɨm. Mɨ sɨma hɨnɨɨna boɨn, Bɨiyan Inkam Komii, krɨma kɨriir inɨg ɨiirar boɨnkiyɨm mɨ uridyɨu biyɨeyɨm sɨma ɨni krɨmiir yai aiirar mɨ wakaeyoknam.
17 Quando os setenta e dois discípulos voltaram, relataram com alegria: “Senhor, até os demônios nos obedecem pela sua autoridade!”.
18 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kara bɨdi kɨgiyɨn Setanɨn diyanan tɨonaiiniyɨn nɨnomor kou hɨrankɨn.
18 Então ele lhes disse: “Vi Satanás caindo do céu como um relâmpago!
19 Wakaei! Kara kɨrɨe komiiya kɨmiir bɨdi hauugiya mɨ owɨniyai mɨpug mɨnɨm kɨma wɨ sɨmiirar nɨnkɨn okwo mɨrii nami mɨ sɨma wɨ kɨmiir pi rani. Mɨ Setan siir kɨrɨeya wɨ kɨmar nikwowaisii. Mɨ kɨmiirɨn wɨ dimɨn whɨrkɨ swokɨ tɨrbu rani. Nɨɨngaka.
19 Eu lhes dei autoridade para pisarem sobre cobras e escorpiões, e sobre todo o poder do inimigo. Nada lhes causará dano.
20 Mɨ kɨma hɨnɨɨna kɨpi boɨn maɨrgɨmaɨrga. Uridyɨu bibiyɨeyɨm ɨni krɨmiir yai ɨmiirar wakaeyoknam. Nɨɨngaka. Kɨma Adi Komii siiramar maɨrgɨmaɨrga kɨmiir inɨgɨm siya bɨdi wɨn haigɨnɨm nɨnomor kou hɨr. Mɨ sɨma wa nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm kɨma Adi Komii siir yɨnisɨmkɨm. Ɨriig.
20 Mas não se alegrem porque os espíritos impuros lhes obedecem; alegrem-se porque seus nomes estão registrados no céu”.
21 Mɨ taka ɨiya Adi Komii siir naeyɨuɨn Jisɨs siir mhɨi kwoɨn ɨmiir hɨurworwokai mɨ siya ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowɨn. Mɨ Jisɨs siya boɨn, Adi Komii, kɨra nu nɨnomor sowiir Bɨiyan Inkam Komiigɨn. Kara kɨriir boɨn wadɨeki, kɨra dimɨn nhɨrɨm kamɨm nɨnoknɨnkɨnkakɨm mɨ kwoɨn mɨiyɨk mɨiyɨkakɨm sɨmiirsi nɨmprɨokɨn nu tɨranɨm mɨ kɨra inkamɨm naɨngwo omok karamaeyɨm sɨmiir yɨisiimauu. Ɨhɨ, Adi Komii, kɨriir kwoɨnɨn siya hɨriiyar nwowikɨn.
21 Naquele momento, Jesus foi tomado da alegria do Espírito Santo e disse: “Pai, Senhor dos céus e da terra, eu te agradeço porque escondeste estas coisas dos que se consideram sábios e inteligentes e as revelaste aos que são como crianças. Sim, Pai, foi do teu agrado fazê-lo assim.
22 Kariir Adi Komiiyɨn siya digworaekwo whɨekakɨm, kariir ɨɨna bɨdi hauu dɨgɨm. Inkam nwɨrkɨn kariir bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨn, Adi Komii sasar nɨnoknɨnkɨni kariirɨn. Mɨ inkam nwɨrkɨn Adi Komii siir nɨnoknɨnkɨn tani. Kara siir Yɨnisɨmɨn kanakanar nɨnoknɨnkɨni siirɨn. Mɨ iikamɨm kara boɨnmɨmauuɨm yɨm ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm Adi Komii siirɨn.
22 “Meu Pai me confiou todas as coisas. Ninguém conhece verdadeiramente o Filho, a não ser o Pai, e ninguém conhece verdadeiramente o Pai, a não ser o Filho e aqueles a quem o Filho escolhe revelá-lo”.
23 Mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmasɨmar nwokɨm mɨ siya ɨna haiyɨug boɨnkiyɨn. Iikam nhɨrɨm sɨma dimɨn kɨrɨe kɨrɨeyɨm warɨ bɨ kɨgɨm. Adi Komii siya kɨmiirɨm naɨngwokwonanaeikɨn mɨ siya dimɨn kɨrɨe kɨrɨeyɨm kɨmiir asi nɨisiimauugɨm. Mɨ kɨma nhɨrɨm sɨmiir kou asi nwowi.
23 Então, em particular, ele se voltou para os discípulos e disse: “Felizes os olhos que veem o que vocês viram.
24 Kara pɨ kɨmiir boɨnki. Bɨiya profet kamɨm mɨ inkam komiiyɨm nu kɨgrɨraowiyɨm, sɨma tɨ dimɨnɨm tariinan kɨgɨm, sɨmiir kɨgamar naɨngwokɨm mɨ sɨma bɨ kɨgɨm. Mɨ sɨma tɨ yaiyɨm tariinan kɨma wakaeyɨm, sɨmiir wakaeyamar naɨngwokɨm mɨ sɨma sɨmiir bɨ wakaekɨm. Nɨɨngaka. Ɨriig.
24 Eu lhes digo: muitos profetas e reis desejaram ver o que vocês têm visto e ouvir o que vocês têm ouvido, mas não puderam”.
25 Mɨ inkam nwɨrɨn siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨn, siya Jisɨs siirɨm kɨnankɨugɨn. Mɨ siya boɨn, iikam nowomwarkaiyɨuwan inkam, kara wɨ panɨɨna tɨri kwoɨn budɨn ɨinokɨinok omwai waiya yokiyokɨiiyɨn siirɨn, ha?
25 Certo dia, um especialista da lei se levantou para pôr Jesus à prova com esta pergunta: “Mestre, o que preciso fazer para herdar a vida eterna?”.
26 Mɨ Jisɨs siya siir yai aka ɨna yowarkɨi boɨnɨn, Yokwo Komii saeya panɨɨna boɨnka? Kɨra panɨɨna mwaɨngɨn saiir yaimwokɨyaimwowa, ha?
26 Jesus respondeu: “O que diz a lei de Moisés? Como você a entende?”.
27 Mɨ siya hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Yokwo Komii saeya hɨnɨɨna boɨnka, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya kɨriir Adi Komiigɨn mɨ kɨriir mhɨi kwoɨnɨm siiramar daɨngwo ɨrkak mɨ kɨriir pɨugɨɨna mɨ kɨriir kɨrɨeya mɨ kɨriir kwoɨnbud ɨeya sɨmiirar hauu ɨrkak siirɨn. Kɨra kɨriir nomiiyau ɨiirɨmɨn hɨnɨɨna daɨngwo kɨra kɨramar naɨngwonaeiyɨn saiir hɨriinan.
27 O homem respondeu: “‘Ame o Senhor, seu Deus, de todo o seu coração, de toda a sua alma, de toda a sua força e de toda a sua mente’ e ‘Ame o seu próximo como a si mesmo’”.
28 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, ɨhɨ, kɨra ɨni wadɨeya yowarkɨi boɨnɨn. Mɨ kɨra hɨriinan tɨri mɨ kɨra wɨ omwaiya waiya yokiyokɨii.
28 “Está correto!”, disse Jesus. “Faça isso, e você viverá.”
29 Mɨ inkamɨn siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨn siya siir inɨg ɨiirar sɨbgu dirɨraeraramar naɨngwowi. Mɨ siya Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna srɨii, Yokwo Komii saeya boɨna yaiya kɨra hɨnɨɨna boɨnkɨn kɨra nomiiyau nwɨrniyam naɨngwowiyɨm, kɨra kɨramar naɨngwonaeiya saiir hɨriinan daɨngwo. Mɨ tɨ nomiiyau nwɨrɨn kɨra boɨnɨn siya yɨpɨkɨn, ha?
29 O homem, porém, querendo justificar suas ações, perguntou a Jesus: “E quem é o meu próximo?”.
30 Mɨ Jisɨs siya hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, inkam nwɨrɨn om Jerusalem hɨr haiburgigɨn. Mɨ om Jeriko hɨriir yapnam. Mɨ siyɨu hɨrɨn siirɨn inkam biyɨe nhɨrɨm sɨma yapiyɨskaiwɨn mɨ sɨma siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir haii mɨ sɨma siirɨn ɨna yɨpamparɨn. Mɨ sɨma hɨriinan tɨrgikɨm mɨ ɨna yamɨm. Mɨ siya ɨni siyɨu hɨrar ywokiyɨn mɨ siya naowɨm pariiparii.
30 Jesus respondeu com uma história: “Certo homem descia de Jerusalém a Jericó, quando foi atacado por bandidos. Eles lhe tiraram as roupas, o espancaram e o deixaram quase morto à beira da estrada.
31 Mɨ taka ɨiya pris inkam nwɨrɨn krɨmiir kaoprigi okwowiyɨn tɨ siyɨu ɨiir napniyamkɨn. Mɨ siya tɨ inkam ɨiir kɨgɨn mɨ siya kɨmɨdiniya siirsi yapiyoknam mɨ siya siyɨu mɨga hɨriir yapnam.
31 “Por acaso, descia por ali um sacerdote. Quando viu o homem caído, atravessou para o outro lado da estrada.
32 Mɨ ɨriipɨ hɨriinan Livai inkam nwɨrɨn nu Judianɨn ta maeyau kaimwo aiir mɨ ɨmbiniyɨn mɨ siya tɨ inkam ɨiir kɨgɨn mɨ siya ɨna mɨ apiyoknamɨn siyɨu mɨga hɨriir.
32 Um levita fazia o mesmo caminho e viu o homem caído, mas também atravessou e passou longe.
33 Mɨ inkam nwɨrɨn nu Sameria hɨrankɨn. Sɨmiir sau omomɨn siya tɨ siyɨu ɨiir mɨ apnam mɨ tɨ inkamɨn siir hɨriir yɨmbiyam mɨ siya siir kɨgɨn mɨ siir kwoɨnɨn siirsiyɨn naɨngwoyɨmiyok prasae bɨ kikɨnkɨn.
33 “Então veio um samaritano e, ao ver o homem, teve compaixão dele.
34 Mɨ siya siir kingiin ha namɨn mɨ wa op wain mɨnɨm siir paowai ɨmiir yaokɨnki, wadɨe sɨmiir nwowaigɨnɨugiyɨm mɨ siya ɨna udgiyɨm siir paowaiyɨm. Mɨ siya tɨ inkamɨn siirɨn ha kinɨnsiin ɨdwokiyɨn mɨ siirɨn siir donkiyɨn siir ɨdwo yakɨ kikɨnɨu ɨdwoki. Mɨ siya siirɨn omaka ɨra inkamkɨ saɨn whwonkaiiya saiir hɨriir yɨkɨunam mɨ siirɨn ɨna sɨbgu kɨgrɨraowɨn.
34 Foi até ele, tratou de seus ferimentos com óleo e vinho e os enfaixou. Depois, colocou o homem em seu jumento e o levou a uma hospedaria, onde cuidou dele.
35 Mɨ ɨigwɨr nugakɨn siya tɨ inkamɨn omakanɨn siirɨn umɨrɨm kam nwɨra hauugik mɨ siirɨn hɨnɨɨna boɨnmauugi, tɨ inkamɨn siirɨn kɨra sɨbgu kɨgrɨrao. Mɨ kɨriir umɨr nhɨrɨm siir hauu saɨni mɨ ɨiya kara swokɨ ɨti wa swokɨ hauukɨiyɨuwi kɨriirɨn.
35 No dia seguinte, deu duas moedas de prata ao dono da hospedaria e disse: ‘Cuide deste homem. Se você precisar gastar a mais com ele, eu lhe pagarei a diferença quando voltar’.
36 Jisɨs siya boɨn mɨ tariinanɨn kɨra panɨɨna naɨngwowi, yɨpɨkɨn tɨ inkam nwoɨmɨm sɨmiir nwɨrɨn tɨ inkamɨn, kamɨm hɨi tauaeiyɨm sɨm nonkwobumbu nɨnkɨngikɨn siirsi naɨngwoyɨmiyokɨn, ha?
36 “Qual desses três você diria que foi o próximo do homem atacado pelos bandidos?”, perguntou Jesus.
37 Mɨ inkamɨn siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨn siya boɨn, tɨ inkamɨn siirsi naɨngwoyɨmiyokɨn mɨ siir whɨndirɨraerɨn siya. Mɨ Jisɨs siir boɨnki mɨ kɨra ha dam mɨ hɨriinanar tinɨ tɨrɨu. Ɨriig.
37 O especialista da lei respondeu: “Aquele que teve misericórdia dele”. Então Jesus disse: “Vá e faça o mesmo”.
38 Mɨ Jisɨs siya mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ha napnamɨm mɨ sɨma om komii whɨrɨn siir yapnɨnopkainam. Mɨ wig ɨra saiir inɨgɨn Mataka, siirɨn saeya yɨkɨuna apnɨnopkainam saiir omaka hɨriir nae hauu aeyɨm.
38 Jesus e seus discípulos seguiram viagem e chegaram a um povoado onde uma mulher chamada Marta os recebeu em sua casa.
39 Mata saeya nomousɨma ɨra nwowi, saiir inɨga Mariaka, Maria saeya Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir ɨgmiiga kingiina inɨ ɨdwoni, saeya siir yai ɨmiir wakaemɨmɨka.
39 Sua irmã, Maria, sentou-se aos pés de Jesus e ouvia o que ele ensinava.
40 Mɨ Mata ya ɨni nae dirɨraerarnanaeya mɨ saiir kwoɨnɨn ɨni haugɨhauga whiyɨekiyɨn. Mɨ Mata saeya Jisɨs siiram yam mɨ ɨna boɨna, Bɨiyan Inkam Komii kariir nomousɨma kariir bɨdi haiburgika mɨ naeyɨm kanakana dirɨraerarnanaei. Mɨ kɨra saiirɨm naɨngwo rani, aniya? Kɨra saiir boɨnki, saeya kariir whɨndirɨraerarniyɨm.
40 Marta, porém, estava ocupada com seus muitos afazeres. Foi a Jesus e disse: “Senhor, não o incomoda que minha irmã fique aí sentada enquanto eu faço todo o trabalho? Diga-lhe que venha me ajudar!”.
41 Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn Matara, Mata! Kɨriir kwoɨnɨn haugɨhauga kɨpi whiyɨeki mɨ kɨpi naɨngwoyɨmiyok. Warɨ dimɨn whɨekakɨm kɨra mɨriiyɨm sɨmiirsiyɨn.
41 Mas o Senhor respondeu: “Marta, Marta, você se preocupa e se inquieta com todos esses detalhes.
42 Kariir yai aiir nɨnoknɨnkɨnɨm mɨriiyɨm, saeya ɨni mɨi nhɨrɨm sɨmiir haibura, ta mɨiya Maria saeya nɨmbina saeya ɨni mɨi nhɨrɨm sɨmiir haibura. Mɨ kara saiirɨn pɨ nɨkropki rani. Nɨɨngaka. Ɨriig.
42 Apenas uma coisa é necessária. Quanto a Maria, ela fez a escolha certa, e ninguém tomará isso dela”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.