João 6

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya tɨ yaiyɨm ha boɨndɨgiyɨm mɨ siya ɨna iyɨkɨdamɨn Galili whɨigbida hɨriir, saiir inɨg whɨrɨn sɨma dapiyɨn ta whɨi aiirɨn whɨi komii Taibiriaska.
1 Depois disso, Jesus atravessou o mar da Galileia, conhecido também como mar de Tiberíades.
2 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma ɨni Jisɨs siir mhoɨiyar sɨdkaenamɨm. Dimusi rani, sɨma dimɨn kɨrɨe komii komii kasa bɨ kɨgɨm iikam makak makakɨm siya nɨnɨmnɨskiiyɨm. Mɨ sɨma siir mhoɨiya asi sɨdkaenamkɨm.
2 Uma grande multidão o seguia por toda parte, pois tinham visto os sinais que ele havia realizado ao curar os enfermos.
3 Mɨ Jisɨs siya mhɨuisɨm whɨrɨn siir iiyam. Mɨ siya kɨmɨdiniya siir kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨn sɨmakar inɨ ii ɨdwoɨu.
3 Então Jesus subiu a um monte e sentou-se com seus discípulos.
4 Mɨ Juda sɨmiir ɨi komiiya wou nikwo aeiya Pasova ɨni kingiin nwowa.
4 Era quase tempo da festa judaica da Páscoa.
5 Mɨ Jisɨs siya ha niyaeyok kaokiyɨn mɨ siyar kɨgwɨn, iikam isid komiiyɨn nɨtɨn siiram. Mɨ siya Pilip siir boɨnki, krɨma bretɨm pɨ papi haii tɨ iikam ɨma naeyamɨn, ha?
5 Jesus logo viu uma grande multidão que vinha a seu encontro. Voltando-se para Filipe, perguntou: “Onde podemos comprar pão para alimentar toda essa gente?”.
6 Mɨ Jisɨs siya Pilip siirɨn hɨriinan boɨnkiyɨn mɨ yɨo siyarɨn bɨdi yonkwokiyɨn siyɨuɨn pɨ siya tɨri. Siya Pilip siirɨn mɨnam kɨnankɨugɨn, siir kwoɨnɨn pɨ panɨɨna namisi aɨngwokii.
6 Disse isso para pôr Filipe à prova, pois já sabia o que ia fazer.
7 Mɨ Pilip siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn mɨ krɨma bretɨm K200.00 saɨni. Mɨ tɨ hɨriinan iikam isid komiiyɨn krɨma sɨmiirɨn haɨmii haɨmiiya hauuwɨm pɨ dɨgɨ dɨg nwo rani. Nɨɨngaka.
7 Filipe respondeu: “Mesmo que trabalhássemos vários meses, não teríamos dinheiro suficiente para dar alimento a todos!”.
8 Mɨ siir kɨgna mɨrii inkam nwɨrɨn, Endru nɨkɨuwiyɨn Saimon Pitani nomousɨmɨn, siya Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna boɨn,
8 Então um de seus discípulos, André, irmão de Simão Pedro, falou:
9 whranisɨm nwɨrɨn tɨr nwowɨn, siya bret baliyɨm ɨriiyara nwowi mɨ anasuwo whɨsa mɨ owi. Mɨ tɨ hɨriinan bret ɨriiyarɨuwam mɨ anasu whɨsuwa ɨko, tɨ hɨriinan iikam isid komiiyɨn pɨ dɨg swokɨ o mɨmɨn tani. Nɨɨngaka.
9 “Aqui está um rapaz com cinco pães de cevada e dois peixes. Mas que adianta isso para tanta gente?”.
10 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma sɨmiirɨn nab nab dokmwɨn ɨdwo. Mɨ ta maeyaua sɨma nɨdwowa ya kokaka. Mɨ tɨ 5,000 kamɨm ɨni ta maeyaua kokaka ɨni saiirar prɨigrɨnkɨn ɨdwonamɨm. [Sɨma wigyɨnɨm sɨmiir warar bɨ mwaɨngɨm.]
10 Jesus respondeu: “Digam ao povo que se sente”. Todos se sentaram na grama que cobria o monte. Só os homens eram cerca de cinco mil.
11 Mɨ sɨma ha grɨnkɨn ɨdwokiyɨm mɨ Jisɨs siya tɨ bret ɨriiyarɨm ha haigiyɨn mɨ siya ɨna boɨn wadɨekiyɨn Adi Komii siir. Mɨ mhoɨiya siya ɨna yɨinɨbɨmbɨɨr hauugiyɨm kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir mɨ tɨ bret haɨmiiyɨm sɨmiirɨn kɨmɨdiniya sɨma yap hauuwam iikam ɨmiir sɨma naeyam. Mɨ mhoɨiya siya anasuwo ha mɨ haiyɨn, ɨna mɨ ɨnoop ɨinɨspamspak hauugiyɨn kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir, bret ɨmiir siya nikɨ tɨrkiya saiir hɨriinan. Mɨ iikam ɨmiirɨn ha nonkwokwo hauunamɨm mɨ sɨma ɨni sɨmiir kwoɨnkar prɨigrɨnkɨn ɨdwo aenamɨm.
11 Então Jesus tomou os pães, agradeceu a Deus e os repartiu entre o povo. Em seguida, fez o mesmo com os peixes. E todos comeram à vontade.
12 Mɨ mhoɨiya sɨmiir mhɨiyɨm dɨg ha nwokiyɨm mɨ Jisɨs siya siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨmiir boɨnki, wara nae haɨmii haɨmiiyɨm sɨma naepɨpɨru okiyɨm tɨ swokɨ tauhaigɨnam ɨrɨpa.
12 Depois que todos estavam satisfeitos, Jesus disse a seus discípulos: “Agora juntem os pedaços que sobraram, para que nada se desperdice”.
13 Mɨ ta siya boɨnkiya saiir mhoɨiya, nae haɨmii haɨmiiyɨm sɨmiir swokɨ taugɨn haiyam mɨrisɨm kwɨrkɨ bɨ swokɨ okikɨn ɨni hɨriiyar taugɨn haiswokiyɨm mɨ sɨma sɨmiirɨn nɨb komii komiiyɨm ɨuur ɨsa tauhaigi. Mɨ tɨ nɨb komii komii ɨuur ɨswo ɨni yaigɨyaiga yakɨ ɨtkɨkɨniyɨm tɨ nae haɨmii haɨmiiyɨm sɨma naepɨpɨru okiyɨm.
13 Eles juntaram o que restou e encheram doze cestos com as sobras.
14 Mɨ tɨ iikamɨm sɨma tɨ dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm siya tɨrɨm sɨmiir kɨgɨm mɨ sɨma ɨna boɨnɨm. Tɨ profet inkamɨn Adi Komii siya boɨnɨn, nua tɨrii nɨtam siyaɨrgɨn.
14 Quando o povo viu Jesus fazer esse sinal, exclamou: “Sem dúvida ele é o profeta que haveria de vir ao mundo!”.
15 Mɨ Jisɨs siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨn, sɨma siir nonkwonamam tɨri sɨmiir kɨgɨrkakan inkam komii nwowam. Mɨ siya mhɨua hɨriirɨn sasar asi swokɨ amkɨn. Ɨriig.
15 Jesus sabia que pretendiam obrigá-lo a ser rei deles, de modo que se retirou, sozinho, para o monte.
16 Mɨ mhoɨiya ɨiya bɨeyɨn ha nɨkiiyamtɨbɨn mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna yapniyamtɨbɨm whɨiya hɨriir.
16 Ao entardecer, os discípulos de Jesus desceram à praia,
17 Mɨ sɨma kɨmɨdiniya i ɨra saiir yani apni kwɨriinam. Mɨ ɨna iyɨkɨdamɨm whɨiya saiir mɨrmiiya hɨriir. Mɨ ɨiya bɨdi kakauu ɨuguskiya mɨ Jisɨs siya sɨmiiram bɨ nikɨ amsɨsaukɨn.
17 entraram no barco e atravessaram o mar em direção a Cafarnaum. Quando escureceu, porém, Jesus ainda não tinha vindo se encontrar com eles.
18 Mɨ ta ɨiya opud komiiya ha hugnaniya mɨ hɨnɨn komiiya ɨna mɨ ii okwonaniya.
18 Logo, um vento forte veio sobre eles, e o mar ficou muito agitado.
19 Mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma kignaidamɨm kilomitɨsɨm ɨriiyar kwɨr nanaɨrgɨm. Mɨ sɨmar kɨgwɨn Jisɨs siya op ɨdwowar napnii. Mɨ siya sɨmiir iya saiir kingiin napamɨn mɨ sɨma nɨdid pranae bɨ kɨnwɨnkɨm.
19 Depois de remarem cinco ou seis quilômetros, de repente viram Jesus caminhando sobre o mar, em direção ao barco. Ficaram aterrorizados,
20 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma kɨpi nɨdid, tɨ karaɨrgɨn nɨtɨn.
20 mas ele lhes disse: “Sou eu! Não tenham medo”.
21 Mɨ sɨma maɨrgɨmaɨrga siiram ha nwowɨm mɨ siirɨn ɨna yɨnkikwona kwɨriiyɨn. Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkɨm, sɨma ɨna yɨmbiyamɨm ta maeyaua sɨma namam tɨra saiirɨn. Ɨriig.
21 Eles o receberam no barco e, logo em seguida, chegaram a seu destino.
22 Mɨ ɨigwɨra iikamɨm sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨm, tapaiir nwomaiya iya ɨruwaɨrga. Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn wara bɨ kɨgwo kwɨriigikɨm kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmakan. Nɨɨngaka. Sɨma siirɨn tɨrar haiburgigɨm.
22 No dia seguinte, a multidão que tinha ficado do outro lado do mar viu que os discípulos haviam pegado o único barco dali e que Jesus não fora com eles.
23 Mɨ siyaii nhɨrɨm om komii Taibirias hɨrankɨ nɨtiyɨm yɨm ta maeyaua Jisɨs siya boɨn wadɨekiya Adi Komii siiram mɨ bret siya hauu aeya kam 5,000nɨm sɨm saiir kingiin hɨriir nɨtikɨm.
23 Alguns barcos de Tiberíades se aproximaram do lugar onde o povo tinha comido os pães depois que o Senhor os abençoou.
24 Mɨ iikamɨm sɨma hɨriinan kɨgɨm, Jisɨs siya mɨ kamɨm siir kɨgna mɨrii ɨkɨm, sɨma tɨr nwo rani mɨ sɨma kɨmɨdiniya siyaii sɨm nhɨrɨm sɨm kwɨriinaidam om komii Kapaneama hɨriirɨn Jisɨs siya mɨ kamɨm siir kɨgna mɨrii ɨkɨm sɨmiiram hansɨram. Ɨriig.
24 Quando a multidão viu que nem Jesus nem os discípulos estavam ali, todos entraram nos barcos e atravessaram para Cafarnaum, a fim de procurá-lo.
25 Mɨ iikamɨm sɨma Jisɨs siirɨn whɨigbid mɨrmiiya hɨr kɨgɨuwɨn mɨ sɨma kɨmɨdiniya siir srɨi, inkamɨn nowomwarkaiyɨuwiyɨn, kɨra tɨriirɨn paka hɨnɨɨn ɨiya sae nɨtkɨn, ha?
25 Encontraram-no do outro lado do mar e lhe perguntaram: “Rabi, quando o senhor chegou aqui?”.
26 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, kɨma kariiramɨn mɨnam swokɨ aɨngwo hansɨrnikɨm bretɨm kara hauu aeyɨm kɨmiir mɨ kɨmiir mhɨiyɨm ha nae kɨnɨugiyɨm sɨmiiram. Mɨ kɨma kariiramɨn dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm kara tɨrɨm kɨma kɨgɨm sɨmiiram bɨ hansɨrnikɨm. Nɨɨngaka.
26 Jesus respondeu: “Eu lhes digo a verdade: vocês querem estar comigo não porque entenderam os sinais, mas porque lhes dei alimento.
27 Kɨma naeyɨm biyɨe nwowiyɨm sɨmiiram kɨpi mɨrii. Kɨma naeyɨn kwoɨnbud hauu haigɨnɨuwiyɨn omwai waiyayokiyokɨiyam siiram mɨriinanae. Mɨ kara tɨ inkamɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn, kɨmiirɨn wɨ kara hauuwi siirɨn. Dimusi rani, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya kariirɨn inɨgak bɨdi ywohaigɨnɨugiyɨn. Mɨ kara siir mɨi aiir mɨriiyam nɨtkɨn.
27 Não se preocupem tanto com coisas que se estragam, como a comida, mas usem suas energias buscando o alimento que permanece para a vida eterna, o qual o Filho do Homem pode lhes dar. Pois Deus, o Pai, colocou em mim seu selo de aprovação”.
28 Mɨ sɨma siir swokɨ srɨi mɨ krɨma wɨ dimu dimɨn tɨ tɨr big nasmɨrwaiya Adi Komii siya nwowamɨn krɨmiiramɨn, ha?
28 “Nós também queremos realizar as obras de Deus”, disseram eles. “O que devemos fazer?”
29 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, tɨkɨ dimɨnɨn kɨma tɨranɨn, big nasmɨrwaiya Adi Komii siya nwowi mɨ maɨrgɨmaɨrga siir nwowaigɨnɨuwi, kɨma kariir yai aiiram daɨngwo tɨbmii kɨɨn, inkamɨn yɨpɨkɨn Adi Komii siya nɨkrop ɨuungiyɨn nua tɨriir.
29 Jesus lhes disse: “Esta é a única obra que Deus quer de vocês: creiam naquele que ele enviou”.
30 Mɨ sɨma siir yai aka hɨnɨɨna swokɨ owarkɨi boɨn, kɨra wɨ pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm sɨm tɨri, krɨma kɨgamɨn. Mɨ krɨma wa nwokɨ aɨngwo tɨbmiiyɨm kɨriir yai aiiramɨn, ha?
30 Eles responderam: “Se deseja que creiamos no senhor, mostre-nos um sinal. O que o senhor pode fazer?
31 Krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm ɨiya sɨma nu siiyɨn apaɨn siir hɨr nwowɨm sɨma dimɨn whɨrɨn mana dapiyɨn siirarar naekɨm Yokwo Komii saeya hɨnɨɨna boɨnka, tɨ naeyɨn nɨnomor kouankɨ nɨtkɨn Moses siyar hauu aekɨm sɨmiirɨn.
31 Afinal, nossos antepassados comeram maná no deserto! As Escrituras dizem: ‘Moisés lhes deu de comer pão do céu’”.
32 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii tɨ bretɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn kɨmiirɨn Moses siyar bɨ hauugɨn. Nɨɨngaka. Kariir Adɨn kɨmiirɨn siya hauugɨn nɨnomor kougɨ kou hɨran bretkɨ bretɨn. Mɨ tɨkɨ hɨriinan naeyɨn kɨmiirɨn wɨ omwai siya waiyayokiyokɨi haigɨnɨu rani. Nɨɨngaka. Kariir Adɨn tɨ hɨriinan nae kɨbiyɨn siir om hɨranɨn siyar hauuwikɨn bretnanɨn omwai kɨma waiyayokiyokɨiyam.
32 Jesus disse: “Eu lhes digo a verdade: não foi Moisés quem lhes deu pão do céu. É meu Pai quem dá o verdadeiro pão do céu a vocês.
33 Mɨ bretɨn Adi Komii siya hauugiyɨn nɨnomor kouwanɨn iikam kɨmiir, yɨo Jisɨs karaɨrgɨn. Mɨ kɨmiirɨn kwoɨn wɨn wɨ karar hauu haigɨnɨuwi omwai waiyayokiyokɨiyam.
33 O verdadeiro pão de Deus é aquele que desce do céu e dá vida ao mundo”.
34 Mɨ sɨma siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, warɨ kɨriir bretɨn krɨmiirɨn ɨinokɨinok hɨriiyar whauunanae mɨ nɨm wɨ omwai hɨriiyar nwokɨ waiyayokiyokɨiyɨm.
34 “Senhor, dê-nos desse pão todos os dias”, disseram eles.
35 Mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn ɨna boɨnkiyɨn, tɨ bretɨn kwoɨn wɨn hauu haigɨnɨuwiyɨn iikam ɨmiir omwai sɨma waiyayokiyokɨiyam, yɨo karaɨrgɨn. Yɨpɨkɨ kariirɨm nɨti yɨo wɨ mhɨigɨ nao rani. Mɨ yɨpɨkɨ kariirɨm naɨngwo tɨbmii kɨɨni, yɨo wɨ kwoɨnkɨ haei rani. Nɨɨngaka.
35 Jesus respondeu: “Eu sou o pão da vida. Quem vem a mim nunca mais terá fome. Quem crê em mim nunca mais terá sede.
36 Kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnkii, kɨma kariir bɨdiyar kɨgɨm mɨ kɨma bɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm.
36 Mas vocês não creram em mim, embora me tenham visto.
37 Mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ Adi Komii siya hauugiyɨm kariir ɨɨn nonkwowɨm, yɨm sɨma wɨ kariir siyɨu ɨiirar napi. Mɨ kara iikamɨm kariirɨm nɨtɨm mɨ kariirɨm naɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm, sɨmiirɨn wɨ hɨuyarmai rani. Nɨɨngaka.
37 Contudo, aqueles que o Pai me dá virão a mim, e eu jamais os rejeitarei.
38 Kara nɨnomor kou hɨr haiburgigɨn mɨ ha nɨuunaiiniyɨn, kara kariir kwoɨn ɨiirara napam bɨ nɨtkɨn Nɨɨngaka. Kara nua tɨriirɨn mɨnam nɨuunaiinikɨn, tɨ inkamɨn kariir nɨkropkiyɨn siir kwoɨn ɨiirarar napɨm.
38 Pois desci do céu para fazer a vontade daquele que me enviou, e não minha própria vontade.
39 Mɨ tɨ inkamɨn kariir nɨkropkiyɨn siir kwoɨnɨn yɨo hɨnɨɨngɨn. Kara tɨ iikamɨm siya hauugiyɨm kariir, kara sɨmiir nwɨrni kɨpi haiburgig. Nɨɨngaka. Iikam ɨmiirɨn wɨ karar swokɨ hɨdnɨnsiin ɨdwowi, ɨiya Adi Komii siya iikam ɨmiir hɨdana.
39 E esta é a vontade de Deus: que eu não perca um sequer de todos que ele me deu, mas que ressuscite todos no último dia.
40 Tɨ dimɨnɨn kariir Adɨn siya naɨngwowɨn kara tɨram yɨo hɨnɨɨngɨn mɨ tɨ iikamɨm yɨpɨkɨ kariir yai aiir wakaeyɨm mɨ ha nɨnoknɨnkɨnɨm kariir, siir yɨnisɨmɨn. Mɨ sɨma kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm mɨ ha mɨ wakaeyoknam kariir yai aiir, sɨmiirɨn wɨ kara hauu haigɨnɨuwi kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiiyɨn siirɨn. Mɨ sɨmiirɨn wɨ karar swokɨ hɨdnɨnsiin ɨdwowi. Mɨ sɨma wɨ omwaiyar waiyayokiyokɨi ɨiya Adi Komii siya sɨmiir hɨdana.
40 Pois é a vontade de meu Pai que todo aquele que olhar para o Filho e nele crer tenha a vida eterna, e eu o ressuscitarei no último dia”.
41 Mɨ tɨ yaiyɨm siya boɨnkiyɨm sɨmiir mhoɨiya Isrel sɨmiir kamɨm ɨo ha nwowɨm mɨ ɨna nhɨnkii boɨnainamɨm Jisɨs siir. Dimusi rani, siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, bretɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn yɨo karaɨrgɨn.
41 Então os judeus começaram a criticá-lo, pois ele havia afirmado: “Eu sou o pão que desceu do céu”.
42 Sɨma hɨnɨɨna boɨn, tɨkɨ inkamɨn siya Jisɨskɨn, Josepni yɨnisɨm ɨkɨn. Krɨma siir yopii ad owiirɨn bɨdiyar ikɨ ɨnoknɨnkɨnɨm. Mɨ siya hɨnɨɨna dimusi boɨnkɨn, kara nɨnomor kou hɨr haiburgigɨn mɨ ha nɨuunaiinikɨn, ha?
42 Diziam: “Este não é Jesus, filho de José? Conhecemos seu pai e sua mãe. Como ele pode dizer: ‘Desci do céu?’”.
43 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, kɨma, kɨma kɨmar kɨpi nomboɨnyokaina.
43 Jesus, porém, respondeu: “Parem de me criticar.
44 Inkam nwɨrkɨ siir kwoɨn aɨrgɨ bɨ swokɨ aɨngwo tɨbmii kɨɨngɨn pɨ siya yaɨngwo tɨbmii kɨɨn kariiramɨn siirɨn Adi Komii siyar hɨurworwokaigikɨn. Mɨ siirɨn wɨ siyar swokɨ hɨdnɨnsiin ɨdwowi mɨ siya wɨ yaeya kwoɨn wɨn haii. Mɨ wɨ omwaiyar swokɨ waiyayokiyokɨii. Ya tariigɨna wɨ ɨiya Adi Komii siya iikam ɨmiir hɨdana wɨ saiir nɨmbiyami.
44 Pois ninguém pode vir a mim se o Pai, que me enviou, não o trouxer a mim; e no último dia eu o ressuscitarei.
45 Yaiya profet kamɨm sɨma wɨnboɨnkiya Yokwo Komii saiir ya hɨnɨɨnga. Adi Komii siya wɨ iikam kasa nowomwarkaiyɨu rani, dimɨn taemɨnɨm wadɨe sɨmiir nwowaigɨnɨuam. Mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ kariir Adɨn siir yai aiir wakaeyɨm mɨ ha nɨnoknɨnkɨnɨm, kariiramɨn wɨ sɨma naɨngwo tɨbmii kɨɨni.
45 Como dizem as Escrituras: ‘Todos eles serão ensinados por Deus’. Todo aquele que ouve o Pai e aprende dele vem a mim.
46 Tɨ iikam whɨekakɨm sɨmiir nwɨrkɨ Adi Komii siir bɨ swokɨ kɨgɨmɨmɨnkɨn. Nɨɨngaka. Kana kanaɨrgɨn siir kɨgɨn tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨkrop ɨuungiyɨn nua tɨriir.
46 Não que alguém tenha visto o Pai; somente eu, que fui enviado por Deus, o vi.
47 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni, inkamɨn kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨniyɨn, yɨo wɨ yaeya kwoɨn wɨn haii. Mɨ siya wɨ omwai hɨriiyar waiyayokiyokɨigiyami.
47 “Eu lhes digo a verdade: quem crê tem a vida eterna.
48 An kararɨn ɨni bretnan ywowɨn, iikam ɨmiirɨn karar whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi omwai waiyayokiyokɨiyamɨn.
48 Sim, eu sou o pão da vida!
49 Bɨiya kɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm ɨiya sɨma nu siiyɨn apaɨn siir nwowɨm, sɨma manaɨm Adi Komii siya hauuwɨm sɨmiirarar naeyaonamkɨm.
49 Seus antepassados comeram maná no deserto, mas morreram;
50 Mɨ an kara tɨ inkamɨn Adi Komii siir om ɨiir haiburgigɨn mɨ ha nɨuunaiiniyɨn nu tɨriir, an kara ɨni bretnan ywowɨn, iikam ɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuam. Mɨ yɨpɨkɨ kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨni, yɨm wɨ nao rani. Nɨɨngaka. Yɨm wɨ omwai hɨriiyar waiyayokiyokɨigiyami.
50 quem comer o pão do céu, no entanto, jamais morrerá.
51 An kara ɨni bretnan ywowɨn, iikam ɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam omwai sɨma waiyayokiyokɨiyɨm. Ankara Adi Komii siir omɨn nɨnomor kou hɨranɨn siir hɨrankɨ nɨtkɨn. Mɨ iikamɨm tɨ bret ɨiir naei, yɨm wɨ omwai hɨriiyar waiyayokiyokɨikaeyami. Yɨo tɨ bretɨn nuan iikamɨm sɨma naeyanɨn ya kariir pɨu aeyaɨrga. Mɨ sɨmiirɨn wɨ kara nwokɨ whɨnkɨnsiis haigɨnɨuɨm, yaeya kwoɨn wɨn haiyamɨn omwai waiyayokiyokɨiyamɨn.
51 Eu sou o pão vivo que desceu do céu. Quem comer deste pão viverá para sempre; e este pão, que eu oferecerei para que o mundo viva, é a minha carne”.
52 Mɨ tɨ dimɨn taemɨnɨm siya boɨnɨm sɨmiir mɨ Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir kwoɨnɨm ɨna iwɨtpaomaigiyɨm. Mɨ sɨma ɨni sɨma sɨmar yɨnkɨnwamwarkɨi whrɨe boɨnamɨm. Sɨma hɨnɨɨna boɨn, tɨ inkamɨn siir pɨua krɨmiirɨn wɨ panɨɨna hauuwi, krɨma naeyamɨn, ha?
52 Então os judeus começaram a discutir entre si a respeito do que ele queria dizer. “Como pode esse homem nos dar sua carne para comer?”, perguntavam.
53 Mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn ɨna boɨnkiyɨn, kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni. Mɨ kɨma ta kariir kɨp aiir nae karamae nwowi tɨ inkamɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn mɨ kɨma kariir nhɨe aiir kwiyae karamae mɨ owi mɨ kɨma wɨ yaeya kwoɨn wɨn hai rani, omwai waiyayokiyokɨiyamɨn. Nɨɨngaka.
53 Então Jesus disse novamente: “Eu lhes digo a verdade: se vocês não comerem a carne do Filho do Homem e não beberem o seu sangue, não terão a vida em si mesmos.
54 Mɨ inkamɨn kariir kɨp aiir naei mɨ kariir nhɨe aiir mɨ kwiyaei, yɨo wɨ yaeya kwoɨn wɨn haii, omwai waiyayokiyokɨiyamɨn. Mɨ siirɨn wɨ karar swokɨ hɨdnɨnsiin ɨdwokii mɨ siya inkamnan wɨ omwaiyar swokɨ waiyai ɨiya Adi Komii siya iikam ɨmiir hɨdana.
54 Mas quem come minha carne e bebe meu sangue terá a vida eterna, e eu o ressuscitarei no último dia.
55 Kariir kɨpa saeyaɨrga dimɨnkɨ dimɨna naeiya. Mɨ kariir nhɨeya saeyaɨrga dimɨnkɨ dimɨna kwiyaeiya.
55 Pois minha carne é a verdadeira comida, e meu sangue é a verdadeira bebida.
56 Mɨ inkamɨn kariir kɨp aiir naei mɨ kariir nhɨe aiir mɨ kwiyaei, yɨm sɨma kanakar nwowi mɨ ankara sɨmaka mɨ owi.
56 Quem come minha carne e bebe meu sangue permanece em mim, e eu nele.
57 Adi Komii siyaɨrgɨn digworaekwo whɨekakɨm omwai waiyayokiyokɨiiyɨm sɨmiir Adɨn mɨ yɨo siyarɨn omwai hɨriiyar waiyayokiyokɨikaeyamikɨn. Mɨ kariirɨn siya nɨkropkikɨn mɨ ankara ɨriipɨ hɨriinan omwai asi mɨ waiyayokiyokɨii. Mɨ yɨpɨkɨ kariir kɨp aiir naei, yɨo wɨ omwai hɨriiyar waiyayokiyokɨikaeyami tɨ digworaekwo ɨmiirsi.
57 Eu vivo por causa do Pai, que vive e me enviou; da mesma forma, quem se alimenta de mim viverá por minha causa.
58 Karaɨrgɨn tɨ bretɨn, Adi Komii siir omɨn nɨnomor kou hɨranɨn siir hɨrankɨ nɨtɨn. Tɨ bretɨn yɨo tɨ bretɨn kɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm bɨiya sɨma naeyɨn siir hɨriinan tani. Nɨɨngaka. Sɨma tɨ bret ɨiir naeyɨm mɨ ɨiya sɨma waibiyɨe nwowa mɨ sɨma ɨna yaonamɨm. Mɨ yɨpɨkɨ tɨ bretɨn kara hauuanɨn siir naei, yɨm wɨ omwai hɨriiyar waiyayokiyokɨikaeyami.
58 Eu sou o verdadeiro pão que desceu do céu. Seus antepassados comeram maná e morreram; quem comer este pão não morrerá, mas viverá para sempre”.
59 Jisɨs siya yaiyɨm omaka yaimɨn dimɨn nɨdwokai wakaeiya om Kapaneam hɨrana saiir hɨr boɨnmɨmauugɨn. Ɨriig.
59 Ele disse essas coisas quando ensinava na sinagoga de Cafarnaum.
60 Mɨ iikam whɨekakɨm yɨpɨkɨ siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ta yai aiir wakaeyɨm sɨma hɨnɨɨna boɨn warɨ yai hɨriinanɨm kɨra boɨnɨm, krɨma sɨmiirɨn nɨnoknɨnkɨn tani. Mɨ krɨmiirɨn hɨkak sɨma nwowi. Mɨ tɨ hɨriinan yaiyɨm sɨmiiramɨn pɨ nhɨnga nwowi, sɨmiir wakaeyamɨn, ha?
60 Muitos de seus discípulos disseram: “Sua mensagem é dura. Quem é capaz de aceitá-la?”.
61 Mɨ Jisɨs siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨn tɨ yai hɨriinanɨm sɨma boɨnɨm. Mɨ siya sɨmiir boɨnki mɨ tɨ yaiyɨm kara boɨnɨm sɨmiir mɨiyɨm kɨmiir kwoɨnɨm sɨma haiprɨdkikaigɨm, aniya?
61 Jesus, sabendo que seus discípulos reclamavam, disse: “Isso os ofende?
62 Mɨ kɨma tɨ inkamɨn Adi Komii siir omɨn nɨnomor kou hɨranɨn kariir kɨgii kara swokɨ ami, tɨ omɨn kara nikɨ ɨtɨn siir mɨ kɨma wɨ panɨɨna naɨngwokii, ha?
62 Então o que pensarão se virem o Filho do Homem subir ao céu, onde estava antes?
63 Iikam kɨma, kɨma kɨmar whɨnkɨnsiis ankɨnsiisnaɨm omwai waiyayokiyokɨiyamɨn wɨ dɨg nwo rani. Nɨɨngaka. Adi Komii siir naeyɨuɨn mɨ ta yaiya kara boɨn aka mɨ sowa sowaɨrgo kɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwano omwai waiyayokiyokɨiyam.
63 Somente o Espírito dá vida. A natureza humana não realiza coisa alguma. E as palavras que eu lhes disse são espírito e vida.
64 Mɨ kɨmiir nhɨrɨm yɨm kariirɨm bɨ naɨngwo tɨbmiigɨm. [Mɨ Jisɨs siya bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnkiyɨn ɨiya siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir nɨmbinɨm mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn siiram naɨngwo tɨbmii kɨɨn karamae nwowɨn, siirɨn wɨ wɨr siya napwouwi siir sau omomɨn siya haɨnɨm siirɨn.]
64 Mas alguns de vocês não creem em mim”. Pois Jesus sabia, desde o princípio, quem não acreditava nele e quem iria traí-lo.
65 Mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kara kɨmiir bɨdiyar ikɨ boɨnkiyɨn, inkam nwɨrkɨ kariiramɨn siir kwoɨnaɨrga bɨ swokɨ aɨngwo tɨbmii kɨɨnmɨmɨnkɨn. Nɨɨngaka. Pɨ siya yaɨngwo tɨbmii kɨɨn mɨ siir kwoɨnɨn Adi Komii siyar bɨdi hɨurworwokaigiyɨn.
65 E acrescentou: “Por isso eu disse que ninguém pode vir a mim a menos que o Pai o dê a mim”.
66 Mɨ tɨ yaiyɨm siya boɨnɨm sɨmiir mhoɨiya iikam whɨe komiiya bɨiya siir nikɨ kɨgna apɨm mɨ tariinanɨn sɨma siirɨn ɨni digɨumii haimriiyɨugigɨm. Mɨ sɨma siir haiburgigɨm mɨ ɨna yɨnoopamɨm.
66 Nesse momento, muitos de seus discípulos se afastaram dele e o abandonaram.
67 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya siir kɨgna mɨriiyɨm kam ɨuur nwɨso sɨmiir srɨi mɨ wɨm kɨma tari kariir haiburgigam warar mɨ aɨngwowi?
67 Então Jesus se voltou para os Doze e perguntou: “Vocês também vão embora?”.
68 Mɨ siir yai aka Saimon Pita siya yowarkɨi boɨn, bɨiyan Inkam Komii, krɨma wɨ nhɨniiram nami, ha? Kɨriir yaiya sasaɨrga krɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwana, omwai krɨma waiyayokiyokɨiyamɨn.
68 Simão Pedro respondeu: “Senhor, para quem iremos? O senhor tem as palavras da vida eterna.
69 Nɨm krɨmarɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm kɨriirɨn, yɨpɨkɨn tɨ krɨma wakaeyokna aɨngwo tɨbmiiyɨn kɨraɨrgɨn tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn.
69 Nós cremos e sabemos que o senhor é o Santo de Deus”.
70 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kɨmiirɨn kara bɨdi yɨmbinɨn kariir kɨgna mɨriiyan kam ɨuur nwɨs nwowam. Mɨ kɨmiir nwɨrɨn yɨo mɨiyɨk rani, ɨni yɨumi bɨiyan inkamɨn Setan ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
70 Então Jesus disse: “Eu escolhi vocês doze, mas um de vocês é um diabo”.
71 Siya Judas siir boɨnkɨn, Saimon Iskariotni yɨnisɨmɨn. Siya tɨ kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir nwɨrkɨn. Mɨ mhoɨiya Jisɨs siirɨn wɨ wɨr siya napwouwi ɨkɨ kam biyɨeyɨm sɨmiir, sɨma haɨnɨm siirɨn. Ɨriig.
71 Ele se referia a Judas, filho de Simão Iscariotes, um dos Doze, que mais tarde o trairia.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.