João 5
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Mɨ tɨriigɨnɨm yɨm dɨg nwokiyɨm mɨ Juda sɨmiir ɨi komii kwɨra nae ɨrɨpa haɨngiriyɨu aeiya ɨna yɨmbiyama. Mɨ Jisɨs siya asi swokɨ amkɨn om komii Jerusalem hɨriirɨn.
1 Depois disso, houve uma festa dos judeus, e Jesus foi até Jerusalém.
2 Mɨ om komii Jerusalem hɨrɨn anowɨn napnɨnopkainamiyɨn iikamkɨm sɨm kiyainɨnopkainamiyɨn sibsib siir kingiin hɨrɨn whɨinausɨm kwɨra ɨni hɨr nwowa. Mɨ iikamɨm sɨma Hibru sɨmiir yaigɨna hɨnɨɨna dapikɨm Betesda. Mɨ ta whɨinausɨma saiir kingiin hɨrɨn ɨuruwɨm ɨriiyara nwowi iikamkɨm sɨm nɨdwowam.
2 Ali existe um tanque que tem cinco entradas e que fica perto do Portão das Ovelhas. Em hebraico esse tanque se chama “Betezata”.
3 Mɨ iikam whɨekakɨm makak makakɨm ɨni hɨrar nɨnɨdwodwokaowɨm. Iikamɨm nhwokwɨsaeyɨm mɨ iikamɨm ɨgrɨb ɨɨndɨb nɨimwowaeyao mɨnkɨn kɨpiiyɨm mɨ iikamɨm kɨu mɨn naonɨnsɨmsɨrɨrɨu ɨkɨm. Sɨma mɨnam nɨnɨdwodwokaowi Adi Komii siir paekwosɨmɨn siya tɨrkiyɨm op aiirɨn imɨgak nwokiyam.
3 Perto das entradas estavam deitados muitos doentes: cegos, aleijados e paralíticos. [Esperavam o movimento da água,
4 Mɨ ɨi nhɨrɨm Adi Komii siir paekwosɨmɨn ɨkɨ siya nɨuunaiiniiyɨm mɨ ta whɨinausɨma pɨ imɨg iga siya naunɨ ɨnɨunii. Mɨ inkamɨn ɨkɨ bɨigɨ bɨi natmainamiyɨn ta opa Adi Komii siir paekwosɨm ɨeya tɨriya mɨ ta siir ma pa dɨgi.
4 porque de vez em quando um anjo do Senhor descia e agitava a água. O primeiro doente que entrava no tanque depois disso sarava de qualquer doença.]
5 Mɨ inkam nwɨrɨn ɨuru hɨr nɨdwowɨn bɨewiyɨm makɨ siya niiyɨm kam nwɨr ɨuur ɨriiyar whoɨmgɨm (38).
5 Entre eles havia um homem que era doente fazia trinta e oito anos.
6 Mɨ Jisɨs siya tɨ inkamɨn siir kɨgɨn siya hɨr whɨnɨn mɨ siya ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨn siya makɨ kwokiyaeya bɨ niigɨn. Mɨ Jisɨs siya siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kɨra hɨnɨɨna naɨngwowi kɨra wadɨe swokɨ okiyɨm, aniya?
6 Jesus viu o homem deitado e, sabendo que fazia todo esse tempo que ele era doente, perguntou:
7 Mɨ tɨ inkamɨn makɨ niinanaekaigiyɨn siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Bɨiyan Inkam Komii, ɨiya Adi Komii siir paekwosɨm ɨeya tɨrkiiyɨm ta op aiirɨn mɨ kariirɨn inkamkɨ haidunamam whaowae ta whɨinausɨma saiir aowa hɨriirɨn. Mɨ kariirɨn pɨ nhɨrkɨm swokɨ haiburi, bɨi pɨ sɨma natmaidunami.
7 Ele respondeu: — Senhor, eu não tenho ninguém para me pôr no tanque quando a água se mexe. Cada vez que eu tento entrar, outro doente entra antes de mim.
8 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kɨra dɨnsiin okwoki mɨ kɨriir nɨbmɨr aiir hai mɨpa dapnam.
8 Então Jesus disse:
9 Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn, tɨ inkamɨn siir ma ɨna dɨgiya mɨ siya ɨni siir nɨbmɨr aiirar yɨnsiin hainamɨn. Taka ɨiya ya Judami ɨi komiiya pɨu siisiya Sabat, ɨiya dimɨn taemɨn sɨma tɨr karamae nwowiya saeya.
9 No mesmo instante, o homem ficou curado, pegou a cama e começou a andar. Isso aconteceu no sábado.
10 Mɨ siya nɨbmɨr ha hainamɨn mɨ gavmani inkamɨm sɨma tɨ inkamɨn Jisɨs siya nwowaigɨnɨugiyɨn wadɨe siir srɨiwɨn, tapa Judami ɨi komiiya pɨu siisiya Sabat, dimɨn taemɨn tɨr karam nwowiya saeya mɨ kɨra wara kɨriir nɨbmɨra saiir dimusi hainanikɨn. Moses siir siyɨuɨn hɨriinanɨn siirɨn igbidgak bɨdi ywowɨn.
10 Por isso os líderes judeus disseram a ele: — Hoje é sábado, e a nossa
11 Mɨ siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, inkamɨn wadɨe kariir nwowaigɨnɨugiyɨn kariirɨn siya nokmwɨn haigikɨn ta kariir nɨbmɨr aiir nɨnsiin hainaniyamɨn.
11 Ele respondeu: — O homem que me curou me disse: “Pegue a sua cama e ande.”
12 Mɨ sɨma kɨmɨdiniya tɨ inkam ɨiir swokɨ kwasrɨi, yɨpɨkɨn kɨriir boɨnkiyɨn ta kɨriir nɨbmɨr aiir hainaniyamɨn, ha?
12 Eles perguntaram: — Quem é o homem que mandou você fazer isso?
13 Mɨ tɨ inkamɨn wadɨe Jisɨs siya nwowaigɨnɨugiyɨn siya bɨ nɨnoknɨnkɨnkikɨn tɨ inkam ɨiirɨn. Dimusi rani, Jisɨs siya siir bɨdi haiburgigɨn mɨ siya panɨɨnsi yɨnoknɨnkɨnkisi, iikam kasakɨwaeyao hɨr nokwowɨm.
13 Mas ele não sabia quem tinha sido, pois Jesus havia ido embora por causa da multidão que estava ali.
14 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya siirɨn omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir hɨr kɨgɨn mɨ siya kɨmɨdiniya siir boɨn, wakae, kɨra mhoɨiya wɨ dimɨn whɨr kɨpi swokɨ tɨr. Nɨɨngaka. Kɨra hɨriinan tɨri mɨ ta hɨka mhoɨiya kɨra haii, ya wɨ hɨka bɨiya kɨra haiya wɨ saiir haiburi.
14 Mais tarde Jesus encontrou o homem no pátio do Templo e disse a ele:
15 Mɨ tɨ inkamɨn ha namɨn siya kɨmɨdiniya Juda sɨmiir inkam komii komiiyɨm sɨmiir inɨ boɨnɨu, tɨ inkamɨn wadɨe kariir nwowaigɨnɨugiyɨn yɨo Jisɨs siyaɨrgɨn.
15 O homem saiu dali e foi dizer aos líderes judeus que quem o havia curado tinha sido Jesus.
16 Mɨ tɨ Isrelmi inkam komii komiiyɨm sɨma Jisɨs siirɨn siyɨu biyɨe asi tɨrkɨm. Dimusi rani, iikamɨm makɨ niiyɨm sɨmiirɨn siya Juda sɨmiir ɨi komiiya pɨu siisiya Sabat, dimɨn taemɨn whɨr tɨr karamae sɨma nwowiya siya saiir haiswonɨmnɨskɨigɨn.
16 Então eles começaram a perseguir Jesus porque ele havia feito essa cura no sábado.
17 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kariir Adɨn siya ɨinokɨinokɨn hɨriiyar mɨriigɨn. Mɨ an kara ɨriipɨ hɨriinan asi mɨ mɨrii.
17 Então Jesus disse a eles:
18 Mɨ ta yai hɨriinana Jisɨs siya boɨna mɨ Isrel sɨmiir bɨiyan inkam komii komiiyɨm siir nɨsomaowam asi tɨrkɨm. Dimusi rani, tɨ makak iikamɨm siya haiswonɨmnɨskɨiyɨm Judami ɨi komiiya pɨu siisiya Sabat, dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya sasa rani. Nɨɨngaka. Sɨma siirɨn ɨo mɨnsi nwokɨm ta siya boɨna hɨnɨɨn, Adi Komiiyɨn kariir Adgɨn. Mɨ siya ɨni inkam komii siya siyar swokɨ onaɨn Adi Komii siir hɨriinanɨn. Mɨ siirɨn saiirsi nɨsomaowam tɨrkɨm. Ɨriig.
18 E, porque ele disse isso, os líderes judeus ficaram ainda com mais vontade de matá-lo. Pois, além de não obedecer à lei do sábado, ele afirmava que Deus era o seu próprio Pai, fazendo-se assim igual a Deus.
19 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni, kara siir yɨnisɨmɨn dimɨn whɨrɨn kariir kwoɨn aɨrgɨ bɨ swokɨ aɨngwo tɨrkɨn. Nɨɨngaka. Kara dimɨnɨm kara kɨgmɨmɨkɨm kariir Adɨn siyar tɨrɨm kara sɨmiirarar tɨri.
19 Então Jesus disse a eles:
20 Adi Komii siya kariiramɨn nhami nhami bɨ naɨngwokwowikɨn mɨ siya digworaekwo whɨekakɨm siya mɨriiyɨm kariir asi nɨisiimauugɨm. Mɨ digworaekwowɨm siya nɨisiimauuwi wɨ digworaekwowɨm tɨ kara tɨrɨm wɨ sɨmiir haiburi. Mɨ tɨ dimɨn taemɨnɨm kɨma sɨmiir kɨgi mɨ kɨma wɨ nanaa pranae kɨn tani.
20 pois o Pai ama o Filho e lhe mostra tudo o que está fazendo. E vai mostrar a ele coisas ainda maiores do que essas, e vocês vão ficar admirados.
21 Adi Komii siya hɨdnɨnsiin ɨdwowiyɨm iikamɨm naokaowɨm omwai swokɨ waiyaɨm siir hɨriinan. Mɨ kara siir yɨnisɨmɨn iikamɨm yɨpɨkɨm kara hauuwam tɨriyɨm kwoɨn mɨiyɨk yɨo kariirar kwoɨnkɨn.
21 Porque, assim como o Pai ressuscita os mortos e lhes dá vida, assim também o Filho dá vida aos que ele quer.
22 Mɨ kariir Adɨn iikam ɨmiirɨn siyar bɨ hɨdikɨn. Nɨɨngaka. Mɨ siir kɨrɨeya siir yɨnisɨmɨn kariir bɨdi hauuwɨn mɨ siirɨn kara bɨdi kisɨna owɨn mɨ iikam ɨmiirɨn wɨ karar hɨdi.
22 O Pai não julga ninguém, mas deu ao Filho todo o poder para julgar
23 Mɨ iikam whɨekakɨm wɨ kariir inɨg ɨiir asi hainani, kariir Adɨn siir inɨg ɨiir sɨma hainana saiir hɨriinan. Mɨ yɨpɨkɨn kariir inɨg ɨiir hainan karamae nwowi siir yɨnisɨmɨn kɨma tɨra saiir hɨriinan mɨ sɨma kariir Adɨn yɨpɨkɨn kariir nɨkropkiyɨn wɨ siir inɨg ɨiir mɨ hainan tani. Nɨɨngaka.
23 a fim de que todos respeitem o Filho, assim como respeitam o Pai. Quem não respeita o Filho também não respeita o Pai, que o enviou.
24 Kara Jisɨskɨn kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii mɨ yɨpɨkɨn kariir yai aiir wakaeyoknaei mɨ ha naɨngwo tɨbmii kɨɨni mɨ sɨma wɨ kariir Adɨn yɨpɨkɨn kariir nɨkropkiyɨn wɨ siir yai aiir warar mɨ wakaeyokna aɨngwo tɨbmii kɨɨni. Mɨ yɨpɨkɨn kariir nɨkropkiyɨn siya wɨ siir naeyɨu ɨiir hauu haigɨnɨuwi sɨmiirɨn mɨ kɨma wɨ inɨgak nwoyokiyokɨikaeyami. Adi Komii siya wɨ sɨmiir wara hɨd rani mɨ sɨma wɨ nao rani. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma wɨ yaeya kwoɨn wɨn haii omwai waiyayokiyokɨikaeyamɨm.
24 — Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem ouve as minhas palavras e crê naquele que me enviou tem a vida eterna e não será julgado, mas já passou da morte para a vida.
25 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, ɨiya Adi Komii siya nɨmbina iikamɨm naokaoɨm sɨmiiram ya bɨdi yɨmbiniya. Mɨ sɨma wɨ kariir yai aiirar wakaekii, Adi Komii siir yɨnisɨmɨn. Mɨ sɨma wɨ yaeya kwoɨn wɨn haii omwai waiyayokiyokɨigiyamiyɨn.
25 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: vem a hora, e ela já chegou, em que os mortos vão ouvir a voz do Filho de Deus, e os que a ouvirem viverão.
26 Adi Komii siya bɨ naowikɨn, siya kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiyɨn siir bwamkɨbwamɨn siyaɨrgɨn. Mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn siya kariirɨn digworaekwo whɨekakɨm omwai waiyayokiyokɨiyɨm sɨmiir bwamkɨ bwam ɨiir asi mɨ tɨrkikɨn.
26 Assim como o Pai é a fonte da vida, assim também fez o Filho ser a fonte da vida.
27 Adi Komii siya ha boɨnkɨn, kara siir yɨnisɨmkɨn mɨ iikam ɨmiirɨn wɨ kara hɨdi. Dimusi rani, kara ɨni inkamnan ywowɨn. Mɨ kara sɨmiir kwoɨnɨm ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn.
27 E ele deu ao Filho autoridade para julgar, pois ele é o
28 Mɨ kɨma wɨ ta saiirsi kɨpi nanaaki. Mɨ ɨiya saeya nɨmbiyami mɨ ɨkɨ iikamɨm nikɨ aokaoɨm mɨ sɨmiir ɨenau hɨr nwokaiyɨm sɨma wɨ kariir yai aiir wakaekii, Adi Komii siir yɨnisɨmɨn.
28 — Não fiquem admirados por causa disso, pois está chegando a hora em que todos os mortos ouvirão a voz do Filho do Homem
29 Mɨ sɨma wɨ ɨe hɨrankar nɨnsiin ɨdwonani. Mɨ yɨpɨkɨ siyɨu mɨiyɨk tɨrɨm yɨm wɨ omwaiyar waiyayokiyokɨigiyami. Mɨ yɨpɨkɨ siyɨu biyɨe tɨrɨm ɨiya sɨma nɨnsiin ɨdwowi wɨ yaigak nwowi. Mɨ sɨma wɨ paeya nami mɨ ɨinokɨinokɨn sɨmiirɨn wɨ hɨriiyar nɨunanaei.
29 e sairão das suas sepulturas. Aqueles que fizeram o bem vão ressuscitar e viver, e aqueles que fizeram o mal vão ressuscitar e ser condenados.
30 Kara dimɨn whɨrɨn kariir kwoɨn aɨrgɨ bɨ naɨngwo mɨriigɨn. Nɨɨngaka. Dimɨn taemɨnɨm kara wakaeyɨm Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya boɨnɨm kara sɨmiirarar tɨri mɨ kara iikam ɨmiirɨn asi hɨdi. Mɨ kara iikam ɨmiirɨn wadɨeyar sɨbgu hɨdi. Dimusi rani, kara kariir kwoɨn ara naɨngwo dirɨraerar tani. Kara Adi Komii siir kwoɨn ɨiirar napi yɨpɨkɨn kariir nɨkrop ɨuungiyɨn nua tɨriir.
30 Jesus continuou a falar a eles. Ele disse:
31 Mɨ tɨ yaiyɨm kariir kwoɨnkar prɨinaɨngwo boɨnkɨswo mɨ kɨma wɨ ha di nɨnoknɨnkɨni tɨ yaiyɨm kara boɨnɨm kaimwokɨ piyamisi owɨm, iyɨe? Kara hindara prɨiboɨni.
31 — Se eu dou testemunho a favor de mim mesmo, então o que digo não tem valor.
32 Mɨ inkam nwɨrɨn yɨo ɨna mɨ owɨn yɨo siya Jonkɨn siirɨn Adi Komii siya nɨmbingikɨn, kariir yaiya saiir sɨbgu boɨnmɨmauuwam. Kara bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn yaiyɨm siya boɨnmɨmauuwɨm kariirɨm yɨm kaimwowaɨrgɨm.
32 Mas existe outro que testemunha a meu favor, e eu sei que o que ele diz a respeito de mim é verdade.
33 Mɨ wɨm kɨma kam nhɨrɨm kɨmɨdiniya Jon siiram yɨkropki mɨ tɨ inkamɨn siya boɨnkiyɨn sɨmiir yɨo karaɨrgɨn.
33 Vocês mandaram fazer perguntas a João, e o testemunho que ele deu é verdadeiro.
34 Kara kamɨm kariir yai aiir nanaaknɨnki haigɨnɨuwɨm sɨmiirɨn yai karamaeka. Nɨɨngakɨ. Nɨɨngaka. Mɨ tɨ digworaekwowɨm tɨ kara boɨnmɨmauuwɨm kɨmiir, kɨma sɨmiirɨn wɨ nwokɨ sɨbgu ɨnoknɨnkɨnɨm. Mɨ kɨma wɨ kariir yai aiirɨm nwokɨ wakaeyokna aɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm. Mɨ kɨmiirɨn wɨ Adi Komii siya nanmaiwarkainaei.
34 Eu não preciso que ninguém dê testemunho a meu favor, mas digo essas coisas para que vocês sejam salvos.
35 Jon siya ɨni pae nɨuyanan ywowɨn kɨmiir nɨuya haigɨnɨuwam. Mɨ Adi Komii siir dimɨn taemɨnɨm sɨmiir nɨisiimauuwam. Mɨ ta ɨiya siya omwaiyar nikɨ waiyaɨn, kɨma siiramɨn nhami nhami bɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm.
35 — João era como uma lamparina que estava acesa e brilhava, e por algum tempo vocês se alegraram com a luz dele.
36 Dimɨn nhɨrɨm ɨni ta yaiya Jon siya boɨna kariir ɨni saiir haiburɨm ya hɨnɨɨnga. Mɨ dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm Adi Komii siya boɨnkiyɨm kara tɨram yɨm iikam kɨmiir nanaaknɨnkii haigɨnɨugɨm kariirɨn hɨnɨɨn, kariirɨn Adi Komii siya nɨkropkikɨn.
36 Mas eu tenho um testemunho a meu favor ainda mais forte do que o que João deu: são as coisas que eu faço, as quais o meu Pai me mandou fazer. Elas dão testemunho a favor de mim e provam que o Pai me enviou.
37 Kariirɨn Adi Komii siyar nɨkropkikɨn mɨ kariirɨn siya boɨnɨnkɨigikɨn mɨ siyar mɨ anaaknɨnkii haigɨnɨugikɨn. Mɨ wɨm kɨma siir yai aiir bɨ wakaekɨm mɨ siir whwonkam ɨiir bɨ kɨgɨm. Nɨɨngaka.
37 Também o Pai, que me enviou, testemunha a meu favor. Vocês nunca ouviram a voz dele, nem viram o seu rosto.
38 Mɨ siir yaiya kɨmiir kwoɨnau bɨ haigi nonkworɨnuga. Nɨɨngaka. Dimusi rani, kɨma kariir yai aiirɨm bɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm, kara tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨkrop ɨuungikɨn.
38 As palavras dele não estão no coração de vocês porque vocês não creem naquele que ele enviou.
39 Wɨm kɨma Yokwo Komii saiir yaiyɨm sɨmiirɨn ha sɨbgu mwaɨnikɨm. Dimusi rani, kɨma saiir sɨbgu nɨnoknɨnkɨnam mɨ saiir naɨngwo tɨbmii kɨɨnam tɨri. Mɨ kɨmiirɨn wɨ Adi Komii siya nwokɨ hauuwɨm kwoɨn wɨnɨn omwai waiyayokiyokɨigiyamiyɨn. Mɨ wara mɨiyɨm kɨma mwaɨnkɨgmɨmɨkɨm yɨm kariir yai ɨmaɨrgɨm. Mɨ wɨm kɨma hɨnɨɨnam naɨngwo mwananaei, Adi Komii siir mɨiyɨm kɨmiirɨn wɨ omwai sɨmar nwokɨ waiyayokiyokɨi haigɨnɨuwɨm. Mɨ wara mɨiyɨm kɨma mwan kɨgmɨmɨkɨm yɨm kariir mɨigɨm.
39 Vocês estudam as
40 Mɨ wɨm kɨma kariirɨm naɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm pɨ boriisopi, kwoɨn wɨnɨn omwai waiyayokiyokɨiiyɨn kara kɨmiir hauuwɨm.
40 Mas vocês não querem vir para mim a fim de ter vida.
41 Kara pɨ boriisopi ɨkɨ iikamɨm kariir inɨg ɨiir hainan praprasɨm. Nɨɨngaka. Ya tariigɨna ya dimɨn komii rani.
41 — Eu não procuro ser elogiado pelas pessoas.
42 Mɨ kara kɨmiirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn kɨmiir kwoɨnɨm Adi Komii siirɨm naɨngwo hɨrɨrɨu kɨɨn tani.
42 Quanto a vocês, eu os conheço e sei que não amam a Deus com sinceridade.
43 An kara kariir Adɨn siir inɨgni nɨtkɨn mɨ ta kara nɨta ya Adi Komii siya nɨtni hanɨɨnaka tɨsi kara nɨtɨskiyɨn. Mɨ wɨm kɨma kariir yai aiir bɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm. Mɨ wɨm kɨma sɨmiirɨn ɨni yɨmiiyɨuwɨm. Mɨ inkam nwɨrkɨ nɨtkɨswo mɨ siya siir yai ɨmiir ninɨ boɨnmɨmauuniyɨm mɨ wɨm kɨma siir yai ɨmiirɨn wa pɨ wakaeyɨn mɨ kariirɨn iyɨe?
43 Eu vim com a autoridade do meu Pai, e vocês não me recebem. Quando alguém vem com a sua própria autoridade, esse vocês recebem.
44 Mɨ kɨma kariir yai aiiramɨn wɨ panɨɨna naɨngwo tɨbmii kɨɨni, ha? Kɨma wɨ dɨg nwo rani. Mɨ kɨma, kɨma kɨmar ninan hainanamar tɨri mɨ kɨmiir inɨgɨm Adi Komii siya hainanɨm pɨ boriisopi. Nɨɨngaka.
44 Como é que vocês podem crer, se aceitam ser elogiados pelos outros e não tentam conseguir os elogios que somente o único Deus pode dar?
45 Kɨma ha kɨpi naɨngwo kɨmiirɨn kara wɨ kariir Adɨn siir boɨnmauuwi, kɨmiir boɨnwokiyopnatkaigiyɨm. Nɨɨngaka. Mɨ Mosesɨn yɨpɨkɨn naɨngwo tɨbmii komiigak kɨma nwowiyɨn wɨm kɨma ha naɨngwowi kɨmiirɨn wɨ siyar whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi. Mɨ Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae saiirsi nwokɨ ɨkɨuwɨm. Kɨmiirɨn wɨ siyar boɨnmauuwi kariir Adɨn siya boɨnwokiyopnatkaigiyamɨn.
45 Não pensem que sou eu que vou acusá-los diante do Pai; quem vai acusá-los é Moisés, que é aquele em quem vocês confiam.
46 Mɨ kɨma Moses siir yai ɨmiiram naɨngwo tɨbmii kɨɨni, kɨma tɨra saiir hɨriinan mɨ kɨma kariir yai aiiramɨn wa mɨ aɨngwo tɨbmii kɨɨni. Dimusi rani, yaiyɨm Yokwo Komii hɨr nwowɨm kariirɨm siyar wɨnboɨnkiyɨm mɨ kɨma sɨmiiram bɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm.
46 Se vocês acreditassem em Moisés, acreditariam também em mim, pois ele escreveu a meu respeito.
47 Mɨ tɨ yaiyɨm Moses siya wɨnboɨnkiyɨm kɨma sɨmiiram naɨngwo tɨbmii kɨɨn karam nwowi mɨ kɨma kariir yai ɨmiiramɨn wɨ panɨɨna naɨngwo tɨbmii kɨɨni, ha? Yɨ siyɨu karamaeka. Nɨɨngaka. Ɨriig.
47 Mas, se vocês não acreditam no que ele escreveu, como vão acreditar no que eu digo?
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.