João 2
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Mɨ ɨi kwoɨmaka wigkamwo om Kena nu haɨmii Galili hɨrano pɨ nonkwonam tɨrko. Mɨ Jisɨs siir apua ya hɨr warar nɨnkɨn oka.
1 Três dias depois, houve uma festa de casamento no povoado de Caná da Galileia. A mãe de Jesus estava ali,
2 Mɨ sɨma mɨ Jisɨs siya mɨ kamɨm siir kɨgna mɨrii ɨkɨm sɨmiiram warar yɨnkɨn ɨkɨuna. Ta sowa nonkwonaɨna saiir kɨgnakiyɨm.
2 e Jesus e seus discípulos também foram convidados para a celebração.
3 Mɨ mhoɨiya sɨma wain opa ha kwiyae swokiyɨm mɨ Jisɨs siir apua kɨmɨdiniya siir boɨn. Wain opa sɨma bɨdi kwiyae swokiya, haɨmii sɨmkɨ bɨ swokɨ omaigikɨn. Nɨɨngaka.
3 Durante a festa, o vinho acabou, e a mãe de Jesus lhe disse: “Eles não têm mais vinho”.
4 Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, wig, kɨra kariir kɨpi boɨn, hɨriinan tɨramɨn, yɨo kariirar dimɨnkɨn. Kariir ɨiya bɨ nikɨ ɨmbinika, kara kanakana nɨisiimauunana hɨnɨɨn kara yɨpɨkɨn.
4 “Mulher, isso não me diz respeito”, respondeu Jesus. “Minha hora ainda não chegou.”
5 Mɨ siir yopiiya tɨ kamɨm tɨ digworaekwo ɨmiir dirɨraerarɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨn asi boɨnka, dimɨnɨn pɨ siya boɨni, kɨma tɨram mɨ kɨma pa tɨr.
5 Sua mãe, porém, disse aos empregados: “Façam tudo que ele mandar”.
6 Mɨ Isrel sɨmiir iikamɨm sɨma wɨnboɨnkiyɨn, siyɨu whɨrɨn siya hɨnɨɨna boɨnkɨn. Ɨiya sɨma nae naeyam tɨriyɨm, bɨiyɨn ɨɨnop tikɨ dɨu mɨ mhoɨiya dae. Mɨ sɨma kamhau komii komiiyɨm Judamiyɨm ɨriiyar ɨra nwowi mɨ tɨ kamhau ɨriiyar ɨrɨm sɨma ɨrɨra opɨm 20 galans mɨ 30 galans mɨnanar pɨ ywowɨn.
6 Havia ali perto seis potes de pedra usados na purificação cerimonial judaica. Cada um tinha capacidade entre 80 e 120 litros.
7 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, wara kamhau ɨmiirɨn op kunaokaigi. Mɨ sɨma ha kunaokaiyɨm ɨni yaigɨyaigɨ yakɨ ɨnkɨkɨniyɨm.
7 Jesus disse aos empregados: “Encham os potes com água”. Quando os potes estavam cheios,
8 Mɨ ɨiya sɨma ha kunaokai dɨgiyɨm mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnkiyɨm, kɨma op nhɨrɨm tɨ inkamɨn ta wigwas naeya saiir kɨgrɨraowɨn siiram tikɨ tɨbna kunanam. Mɨ ta Jisɨs siya boɨna saiir mhoɨiya sɨma opa ɨna tɨbna kuna hainamɨm siir hauuwam.
8 disse: “Agora tirem um pouco e levem ao mestre de cerimônias”. Os empregados seguiram suas instruções.
9 Mɨ tɨ inkamɨn siya ta opa Jisɨs siya tɨrkiya wain nɨkpɨtmaigiya saiir kwiyae kɨuwɨn, op wain nɨmbiniyama mɨ siya bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn, sɨma ta opa papi namisi haiga. Mɨ tɨ kamɨm ta op aiir nonkwo dirɨraerarɨm yɨm sɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm, maeyauwa sɨma haiya. Mɨ tɨ inkamɨn ta wigwas nae aiir kɨgrɨraowiyɨn, ɨna yɨkɨugiyɨn tɨ inkamɨn wig nonkwonaɨn siiram,
9 O mestre de cerimônias provou a água transformada em vinho, sem conhecer sua procedência (embora os empregados obviamente soubessem). Então chamou o noivo.
10 nɨm krɨma hɨnɨɨna tɨrikɨm, iikam ɨmiirɨn bɨi pɨ wain kɨbikɨ kɨbi ɨiirar hauu kwiyaei. Mɨ ɨiya sɨma hoɨmgak kwiyaenanaekiiyɨm mɨ ɨkɨ wainɨn biyɨerɨgsɨm nwowiyɨn yɨpi haɨnɨɨngɨ hauu kwiyaei. Mɨ nikɨra hɨriinan bɨ tɨrkɨn. Nikɨra wain kɨbikɨ kɨbiyɨn kɨmɨdiniya mhoɨiya hauu iikam ɨma kwiyaeyamɨn.
10 “O anfitrião sempre serve o melhor vinho primeiro”, disse ele. “Depois, quando todos já beberam bastante, serve o vinho de menor qualidade. Mas você guardou o melhor vinho até agora!”
11 Ya tariigɨna ya dimɨn kɨrɨe komiiya Jisɨs siya tɨra bɨigɨ bɨi saeya. Siya ta saiirɨn om Kena nu haɨmii Galili hɨr nwowɨn siir hɨr tɨrkɨn. Mɨ ta ɨiya siya siir kɨrɨe komiiya mɨ siir dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm Adi Komii siya hauuwɨn siir, siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨn saiir nɨisiimauugɨn. Mɨ wa ha nwokɨ aɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm Jisɨs siya Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn.
11 Esse sinal em Caná da Galileia foi o primeiro milagre que Jesus fez. Com isso ele manifestou sua glória, e seus discípulos creram nele.
12 Mɨ ta saiir mhoɨiya Jisɨs siya mɨ siir apu aeya mɨ siir nomousɨsɨm ɨma mɨ kamɨm siir kɨgna mɨrii ɨkɨm, sɨma ɨna yamɨm om whɨrɨn siir Kapaneam. Mɨ sɨma ɨi nhɨrɨm hɨrar mɨ o. Ɨriig.
12 Depois do casamento, foi a Cafarnaum, onde passou alguns dias com sua mãe, seus irmãos e seus discípulos.
13 Mɨ Juda sɨmiir iikamɨm wou sɨma nikwo aeyana Pasova ɨni kingiin nwowa. Mɨ Jisɨs siya om Jerusalem hɨriir asi namkɨn.
13 Era quase época da festa da Páscoa judaica, de modo que Jesus subiu a Jerusalém.
14 Mɨ ɨiya siya Adi Komii siir omaka aiir nouapnɨnopkainamɨn mɨ siyar kɨg iikamɨm sɨma bulmakau, sibsib mɨ ɨpiyɨn, sɨm haigɨni iikam nhɨrkɨm saɨnɨm. Mɨ yɨm sɨma umɨr pɨ sɨmiirsiyar mɨ haii. Mɨ siyar kɨg, tɨ kamɨm sɨma kam nhɨrɨm nu whɨranɨm sɨmakar nɨdwokaiyokaii, ipii kwɨruwar Isrel sɨmiirgɨ sɨmiir umɨra saiirgɨsaiir nɨnowana haiyam.
14 No pátio do templo, viu comerciantes que vendiam bois, ovelhas e pombas para os sacrifícios; também viu negociantes, em mesas, trocando dinheiro estrangeiro.
15 Mɨ siya tɨ hɨriinan digworaekwowɨm sɨmiir kɨgɨn mɨ siya uridɨn ha haiyɨn, kɨmɨdiniya brouwisidnan yonkwokwo mɨ siya ɨna nhɨnkii pɨɨryɨmyoknamɨn sibsib, bulmakau mɨnɨm sɨmiir mɨ kamɨm umɨr nɨnowana haiiyɨm sɨmiir warar. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna yɨnkɨnaeyokiyok pɨɨryɨmyoknaniyamɨn. Mɨ hɨi mɨnɨm sɨmiir warar yɨnkɨn ɨriid nhɨɨmnhɨɨnkɨiyam mɨ sɨmiir umɨrɨm ɨni maeyau maeyau iswapiyar ywowamɨm.
15 Jesus fez um chicote de cordas e os expulsou a todos do templo. Pôs para fora as ovelhas e os bois, espalhou as moedas dos negociantes no chão e virou as mesas.
16 Mɨ siya iikamɨm yɨpɨkɨ ɨpiyɨn mɨn haigɨnɨm iikam nhɨrɨm sɨma saɨnam siya sɨmiir boɨnki, tɨ kɨmiir ɨpiyɨn mɨnɨm tɨ hainaniyam. Kara pɨ boriisopi kɨma kariir Adɨn siir omaka saiirɨn hɨnɨɨn tɨrɨm. Maeyaua iikamɨm nɨnkɨnɨuwiya dimɨn taemɨn wokiyok saɨniya saiir hɨriinan nwowɨm.
16 Depois, foi até aqueles que vendiam pombas e lhes disse: “Tirem essas coisas daqui! Parem de fazer da casa de meu Pai um mercado!”.
17 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma yai kwɨra Yokwo Komii sɨma mwan kɨga, saiir swokɨ aɨngwowarkaigi. Saeya hɨnɨɨna boɨnka, Adi Komii, kariir kwoɨn komiiyɨn kɨriir omaka aiir sɨbgu kɨgrɨraowam naɨngwowi, kara ha naɨngwowi, saeya wadɨe hɨriiyar dwo.
17 Então os discípulos se lembraram desta profecia das Escrituras: “O zelo pela casa de Deus me consumirá”.
18 Mɨ ta siya tɨrkiya saiir mhoɨiya Isrel sɨmiir kaunselɨn sɨmiir bɨiyan kamɨm ɨna yɨtɨm. Mɨ sɨma ha nɨtɨm siiram mɨ kɨmɨdina siir inɨ boɨni mɨ kɨriirɨn Adi Komii siya nwowaigɨnɨuwi inɨg komiigak hɨriinan tɨram mɨ panao kɨra pɨ dimɨn kɨrɨe komii whɨr tɨr krɨmiir whwonkam ɨdaɨn, krɨmiir nɨisiimauuwam.
18 “O que você está fazendo?”, questionaram os líderes judeus. “Que sinal você nos mostra para comprovar que tem autoridade para isso?”
19 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kɨma ta Adi Komii siir omaka aiir nɨinɨnkɨii mɨ kara saiirɨn wɨ ɨi kwoɨmuwar swokɨ kwamɨrii nɨnɨkougii.
19 “Pois bem”, respondeu Jesus. “Destruam este templo, e em três dias eu o levantarei.”
20 Mɨ sɨma siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, ta Adi Komii siir omaka saiir mɨriiya bɨewiyɨm kamnwɨs ɨriiyar whɨra mɨriiga. Mɨ nikɨra ha boɨnkɨn, saiirɨn wɨ ɨi kwoɨmuwar kwamɨrii nɨnɨkougii wɨ dɨg nwo rani.
20 Eles disseram: “Foram necessários 46 anos para construir este templo, e você o reconstruirá em três dias?”.
21 Jisɨs siya Adi Komii siir omaka saiir bɨ boɨnkɨn. Nɨɨngaka. Siya siir pɨu aiirar boɨnkɨn.
21 Mas quando Jesus disse “este templo”, estava se referindo a seu próprio corpo.
22 Mɨ mhoɨiya kamɨm sɨma Jisɨs siir nɨsomaokiyɨm mɨ siya ha naonamɨn mɨ siirɨn Adi Komii siyar swokɨ hɨdnɨnsiin ɨdwo ɨe hɨrankɨn. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma yaiya bɨiya Jisɨs siya boɨna saiir swokɨ aɨngwowarkaigiyɨm mɨ sɨma hanɨɨngɨ yaɨngwo tɨbmii kɨɨngi Adi Komii siir yaiyɨm bɨiya sɨma wɨnkiyɨm Yokwo Komiini sɨmiiramɨn. Ya ta yaiya ya Jisɨs siir yaimwo aeyaɨrga.
22 Depois que ele ressuscitou dos mortos, seus discípulos se lembraram do que ele tinha dito e creram nas Escrituras e em suas palavras.
23 Mɨ Jisɨs siya om komii Jerusalem hɨrar nikɨ owɨn, Judami iikamɨm sɨmiir ɨi komiiya wou nikwo aeiya Pasova mɨ ta maeyau aiirarɨn iikam kasa rani, dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm Jisɨs siya tɨrɨm sɨmiir kɨgɨm. Mɨ tɨ dimɨn hɨriinanɨm sɨma kɨgɨm iikam kasa rani, naɨngwo tɨbmii kɨɨngiyɨm siirɨm.
23 Por causa dos sinais que Jesus realizou em Jerusalém durante a festa da Páscoa, muitos creram nele.
24 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir naɨngwo tɨbmiikɨɨn aiir bɨ naɨngwo tɨbmiigikɨn. Nɨɨngaka. Mɨ tɨ hɨriinan saiirsika siya, hɨnɨɨn panɨɨnsi yaɨngwosi siirɨn sɨmiir ɨɨn hauuwɨm. Dimusi rani, siya iikam sɨmiir kwoɨn ɨmiir bɨdi yɨnoknɨnkɨn kɨɨnɨn.
24 Jesus, porém, não confiava neles, pois conhecia a todos.
25 Siya iikamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiirɨn bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnɨn. Mɨ siirɨn inkam nwɨrkɨ bɨ haiburgɨn ɨkɨ iikamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir nɨnoknɨnkɨnɨm mɨ sɨma siirɨn wɨ inkam nwɨrkɨ swokɨ boɨnmauu rani, iikam sɨmiir kwoɨn ɨmiirɨn. Nɨɨngaka. Ɨriig.
25 Ninguém precisava lhe dizer como o ser humano é de fato, pois ele conhecia a natureza humana.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.