João 18

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya Adi Komii siiram ha kwɨsboɨn dɨgiyɨn mɨ mhoɨiya siya mɨ kamɨm siir kɨgna mɨrii ɨkɨm, sɨma ta maeyau aiir haiburgigɨn mɨ sɨma ha namɨm mɨ kɨmɨdiniya ɨeisɨm whɨrɨn Kidron nɨkɨuwiyɨn siir iyapidnam. Ya tariigɨna ya numɨr aeya, hɨr nwowa. Mɨ Jisɨs siya mɨ siir kɨgna mɨrii ɨkɨm kamɨm sɨma hɨr inɨ ɨdwowɨu.
1 Depois de dizer essas coisas, Jesus atravessou com seus discípulos o vale de Cedrom e entrou num bosque de oliveiras.
2 Mɨ inkamɨn Judas nɨkɨuwiyɨn wɨr Jisɨsni napwouɨn, siya ta numɨr aiir bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn. Dimusi rani, Jisɨs siya mɨ kamɨm siir kɨgna mɨrii ɨkɨm sɨma ɨinokɨinokɨn ɨrɨpa hɨr haɨngiriyɨu owikɨm.
2 Judas, o traidor, conhecia aquele lugar, pois Jesus tinha ido muitas vezes ali com seus discípulos.
3 Mɨ mhoɨiya Judas siya kam nhɨrɨm yaii nɨniiyɨm mɨ kam nhɨrɨm yɨpɨkɨ omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir kɨgrɨraowiyɨm yɨpɨkɨ prismi bɨiyan inkam nwowɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm, siya sɨmiir yɨkropki hɨriir namamɨn. Mɨ Judas saɨkan sɨma sɨmar yam ta numɨra saiir hɨriirɨn. Mɨ sɨma sau, ɨrɨm hɨpɨg mɨnɨm warar yɨnkɨn hainam mɨ sikwo paeyɨm warar mɨ ɨnkɨn bigna apnam.
3 Os principais sacerdotes e fariseus tinham dado a Judas um destacamento de soldados e alguns guardas do templo para acompanhá-lo. Eles chegaram ao bosque de oliveiras com tochas, lanternas e armas.
4 Jisɨs siya tɨ dimɨn taemɨnɨm iikam ɨma tɨranɨm siir, siya bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnɨn. Mɨ siya sɨmiir kingiingɨkingiin ha nɨtɨn mɨ ɨna inɨ srɨiniyɨn, kɨma nhɨniiram kɨgi?
4 Jesus, sabendo tudo que ia lhe acontecer, foi ao encontro deles. “A quem vocês procuram?”, perguntou.
5 Mɨ sɨma siir boɨn, krɨma Jisɨsɨn om Nasaretanɨn siiram nɨtkɨm siir nonkwonamam. Mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn ɨna boɨnkiyɨn, karaɨrgɨn Jisɨsɨn.
5 “A Jesus, o nazareno”, responderam. “Sou eu”, disse ele. (Judas, o traidor, estava com eles.)
6 Mɨ Jisɨs siya ha boɨnkiyɨn hɨnɨɨn, karaɨrgɨn Jisɨsɨn. Mɨ tɨ kamɨm hɨr nwowɨm, sɨma siir kɨgɨm mɨ sɨma ha swokɨ krɨinamɨm mɨ ɨna yakaigainamɨm nua.
6 Quando Jesus disse: “Sou eu”, todos recuaram e caíram para trás, no chão.
7 Jisɨs siya sɨmiirɨn ɨna swokɨ srɨigiyɨn, kara kɨmiirɨn bɨdiyar ikɨ boɨnkiyɨn hɨnɨɨn, kɨma nhɨniiram kɨgi? Mɨ sɨma siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, krɨma Jisɨsɨn om Nasaretanɨn siir nokwonamam nɨtkɨm.
7 Mais uma vez, ele perguntou: “A quem vocês procuram?”. E, novamente, eles responderam: “A Jesus, o nazareno”.
8 Mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ boɨnkiyɨn, kara kɨmiirɨn bɨdiyar ikɨ boɨnkiyɨn hɨnɨɨn, karaɨrgɨn Jisɨsɨn. Mɨ kɨma kariir nonkwonamam nɨti mɨ kɨma tɨ kariir kamɨm sɨmiirɨn pɨ hindara kɨgnɨnkɨn amki.
8 “Já lhes disse que sou eu”, respondeu ele. “E, uma vez que é a mim que vocês procuram, deixem estes outros irem embora.”
9 Mɨ siya tɨ dimɨnɨm ha boɨnkiyɨm mɨ tɨ yaiyɨm bɨiya siya boɨnɨm, wɨ sɨmiir hɨriinanar mɨ ɨmbiyami. Bɨiya siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, adi, iikamɨm yɨpɨkɨ kɨra hauugiyɨm kariir, kara sɨmiirɨn wɨ nwɨrni nonkwo ɨuguski rani. Nɨɨngaka.
9 Ele fez isso para cumprir sua própria declaração: “Não perdi um só de todos que me deste”.
10 Saimon Pita yɨo kamkɨuwɨn whɨra nwowi mɨ siya ha kiwokhaigiyɨn maeyauwa siir hopkrɨkɨuwa hɨrankɨ mɨ siya ha kɨnawana yomkiyɨn mɨ siya kɨmɨdiniya inkam nwɨrɨn Malkas nɨukɨuwiyɨn siir wɨɨn aiir haɨngrɨp ɨtkiigi yɨpɨkɨn prismi bɨiyan inkam komiiyɨn si mɨi mɨriiyɨn.
10 Então Simão Pedro puxou uma espada e cortou a orelha direita de Malco, o servo do sumo sacerdote.
11 Jisɨs siya Pita siir boɨnki, kɨra, wara kɨriir kamkɨuwɨn maeyauwa siir hopkrɨkɨuwiya saiir tɨ swokɨ hopkrɨkɨugi. Kara tɨ kamɨm sɨmiirar mɨ kɨgnɨnkɨn dirɨraeraramar mɨ tɨri, tɨ dimɨnɨn sɨma tɨram tɨrɨn kariir. Kariir Adɨn siya nɨbingiyɨn kariir siya hɨriinanamar nɨmbingikɨn tɨ hɨriinan dimɨn ɨiir tɨram. Sɨma kariirɨn wa tɨowi mɨ kariirɨn wa kɨmbɨpɨsu haigɨnɨuwi. Ɨriig.
11 Jesus, porém, disse a Pedro: “Guarde sua espada de volta na bainha. Acaso não beberei o cálice que o Pai me deu?”.
12 Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm mɨ kamɨm sɨmiir kɨgrɨraowi ɨkɨm, sɨma sɨmar ywoki kamɨm omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir kɨgrɨraowiyɨm sɨmakan. Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn ha nonkwonamɨm mɨ sɨma siir ɨɨnao ha kogrɨmdɨnunamɨm,
12 Assim, os soldados, seu comandante e os guardas do templo prenderam Jesus e o amarraram.
13 mɨ sɨma siirɨn bɨi kɨmɨdiniya inkamɨn Anas nɨkɨuwiyɨn siiram yɨkɨunam, siir kɨgɨuwɨm. Siya Kaiafasni nɨugɨn, yɨpɨkɨ prismi bɨiyan inkam komii nwowɨn tɨ bɨewi ɨiir.
13 Primeiro, levaram Jesus a Anás, pois era sogro de Caifás, o sumo sacerdote naquele ano.
14 Tɨ inkamɨn Kaiafas nɨkɨuwiyɨn bɨiya Isrelmi iikamɨm sɨm nikɨ boɨnɨn hɨnɨɨn, siya siyar mɨ aowi ɨni mɨ owɨn, iikam whɨekak krɨmiirsiyɨn. Ɨriig.
14 Caifás foi quem tinha dito aos outros líderes judeus: “É melhor que um homem morra pelo povo”.
15 Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn ha nɨkɨunanamɨn hɨriir mɨ Saimon Pita mɨ inkam nwɨrɨn Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨn, sowa siir mhoɨiyar yam. Mɨ prismi bɨiyan inkam komiiyɨn yɨo siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn tɨ inkam nwɨrɨn siir kɨgna mɨriiyɨn siirɨn. Mɨ siya ha namɨn, kɨmɨdiniya hira omaka aiir nɨdyokiyokaiya saiir bopwo hɨr inɨ okwokaiyɨu.
15 Simão Pedro e outro discípulo seguiram Jesus. Esse outro discípulo era conhecido do sumo sacerdote, de modo que lhe permitiram entrar com Jesus no pátio do sumo sacerdote.
16 Pita yɨo hɨriinan bɨ tɨrkɨn, yɨo siya ɨni anowɨn napnɨnopkainamiyɨn hiira saiirɨn, ɨni hɨrar yokwowɨn. Mɨ inkamɨn Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨn yɨpɨkɨ prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siya nɨnoknɨnkɨnɨn siya idowɨiya ha swokɨ apnaniyamɨn mɨ siya wiga anowɨn napnɨnopkainamiyɨn siir hɨr nokwowa saiir yani boɨnɨu, Pita siir nɨkɨunanɨnopkainamam hɨriir.
16 Pedro teve de ficar do lado de fora do portão. Então o discípulo conhecido do sumo sacerdote falou com a moça que tomava conta do portão, e ela deixou Pedro entrar.
17 Mɨ wiga hira saiir ano ɨiir kɨgraowiya saeya Pita siir boɨnki, ana kɨra Jisɨs siir kɨgna mɨriiyan inkam nwɨrkɨn, iyɨe? Mɨ Pita siya ɨna boɨnkiyɨn, kara wara rani.
17 A moça perguntou a Pedro: “Você não é um dos discípulos daquele homem?”. “Não”, respondeu ele. “Não sou.”
18 Ya taka ɨiya pan prasaekɨ bɨ nwoka mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siir mɨi mɨriiyɨm mɨ kamɨm omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir kɨgrɨraowi ɨkɨm sɨma pae aiirar nokwoyokai onikɨm sɨmiir pɨuɨm huua kɨnam. Mɨ Pita siya ha mɨ amɨn mɨ siya sɨmakar minɨ okwo oniyɨu, siir pɨua huua mɨ kɨnɨm. Ɨriig.
18 Como fazia frio, os servos da casa e os guardas tinham feito uma fogueira com carvão e se esquentavam ao redor dela. Pedro estava ali com eles, esquentando-se também.
19 Prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siya Jisɨs siir srɨi, yaiyɨm bɨiya iikam ɨmiir siya boɨnmɨmauuɨm sɨmiiram.
19 Lá dentro, o sumo sacerdote começou a interrogar Jesus a respeito de seus discípulos e de seus ensinamentos.
20 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, ɨinokɨinokɨn kara maeyauwɨm iikam hoɨmgakɨ haɨngiriyɨu owiyɨm sɨmiir hɨrar mɨ boɨnmɨmauugɨn. Mɨ kara kariir yaiyɨm omaka yaimɨn dimɨn nɨdwokai wakaeiyɨm mɨ omakam Adi Komii siir inɨg hainani ɨkɨm, sɨmiir hɨr bɨdiyar mɨ boɨnmɨmauuɨn. Kara, kariir yaiyɨm bɨ swokɨ ɨmprɨo boɨnmɨmɨnkɨn. Nɨɨngaka.
20 Jesus respondeu: “Falei abertamente a todos. Ensinei regularmente nas sinagogas e no templo, onde o povo se reúne.
21 Dimusika, kɨra tɨ hɨriinan dimɨnɨm kariir srɨiyɨn, ha? Kɨra ɨkɨ iikamɨm kariir yai aiir wakaeyɨm sɨmiirar srɨi. Kɨra kara boɨnɨm yaiyɨm sɨmiiramɨn sɨmiir srɨi sɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm dimɨn taemɨnɨm kara boɨn ɨmiirɨn.
21 Por que você me interroga? Pergunte aos que me ouviram. Eles sabem o que eu disse”.
22 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya hɨriinan ha boɨnkiyɨn mɨ inkam nwɨrɨn omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir kɨgrɨraowiyɨn saɨka kingiin hɨr nokwowɨn, Jisɨs siirɨn siya yobwaeki mɨ ɨna boɨnkiyɨn, tɨ hɨnɨɨn yai biyɨeyɨm prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siir kɨpi boɨn.
22 Um dos guardas do templo que estava perto bateu no rosto de Jesus, dizendo: “Isso é maneira de responder ao sumo sacerdote?”.
23 Jisɨs siya siir boɨnki mɨ kara yai biyɨe boɨnkswo mɨ kɨra nhɨrmiyɨn ha mɨ boɨnkɨswo yɨo nɨkrani mɨ kara tɨ yai wadɨe aiirar boɨnkiyɨn mɨ kɨra kariirɨn whɨsarii dimusi tɨokɨn, ha?
23 Jesus respondeu: “Se eu disse algo errado, prove. Mas, se digo a verdade, por que você me bate?”.
24 Mɨ sɨma Jisɨs siir srɨi dɨgiyɨm mɨ sɨma siirɨn ɨna kogrɨmdɨnuwɨn mɨ tɨ inkamɨm sɨma siirɨn hɨriinankakar yɨkropki prismi bɨiyan inkam komii nwɨrɨn Kaiafas nɨkɨuwiyɨn siir ninɨ kɨgɨuwam. Ɨriig.
24 Então Anás amarrou Jesus e o enviou a Caifás, o sumo sacerdote.
25 Pita siya pae hɨrar nikɨ okwo onikrɨpkaiyɨn siir pɨua huua kɨnam mɨ kam nhɨrɨm sɨma srɨi siirɨn, ana kɨra Jisɨs siir kɨgna mɨriiyan inkam nwɨrkɨn, iyɨe? Si rani? Mɨ Pita siya ɨni hɨriiyar mɨisɨsae boɨnkrɨpkaiyɨn. Nɨɨngaka.
25 Nesse meio-tempo, enquanto Simão Pedro estava perto da fogueira, esquentando-se, perguntaram-lhe novamente: “Você não é um dos discípulos dele?”. Ele negou, dizendo: “Não sou”.
26 Mɨ inkam nwɨrɨn prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siir mɨi mɨriiyɨn, tɨ inkamɨn yɨpɨkɨ Pitakɨ si haɨngrɨp ɨtkiigiyɨn siir wɨɨn aiir mɨ siir pɨugani inkam nwɨr ɨeya. Mɨ siya srɨi siirɨn hɨnɨɨn, bɨiya kara ta numɨr aiir nwowɨn kara kɨriirɨn hɨr kɨgɨn, kɨra saɨkar nokwokɨn, ana kɨra?
26 Mas um dos servos da casa do sumo sacerdote, parente do homem de quem Pedro havia cortado a orelha, perguntou: “Eu não vi você no bosque de oliveiras com Jesus?”.
27 Pita siya ha swokɨ mɨisɨsaeyɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, kɨra kariir bɨ kɨgɨn. Mɨ ta siya boɨnkiya saiir mhoɨiyan kakarugɨn ɨna yɨkiyɨn. Ɨriig.
27 Mais uma vez, Pedro negou. E, no mesmo instante, o galo cantou.
28 Mɨ kamɨm Jisɨs siir nɨkɨunamɨm sɨma Kaiafas siir omaka aiir haiburgigɨm mɨ sɨma siirɨn gavmani inkam komiiyɨn siir omaka hɨriir yɨkɨunam. Ya tariigɨna ya ɨiya bɨdi pɨrkɨnkiyakwoka. Mɨ inkam komii komiiyɨm Isrel sɨmiirɨm sɨma gavmani inkam komiiyɨn siir omaka hɨriir panɨɨnsi yamsi. Dimusi rani, pɨ sɨma omaka inkamɨn yɨpɨkɨn Isrel sɨmiir pɨugana saiir karamaeyɨn pɨ saiir napnɨnopkainami mɨ Moses siir siyɨu komiiyɨn yɨo ha boɨnkɨn, sɨma wɨ mɨiyɨknan nwo rani, Adi Komii siir whwonkam ɨdan wɨ ɨkɨ inkamɨm pɨu ɨokak nwowiyɨm wɨ sɨmiir hɨriinan nwowi. Mɨ sɨma naeyɨm ɨi komiiya yaewou nikwo aeiya Pasova saiir naeyɨm wɨ kɨpi mɨ ae.
28 O julgamento de Jesus diante de Caifás terminou nas primeiras horas da manhã. Em seguida, foi levado ao palácio do governador romano. Seus acusadores não entraram, pois se contaminariam e não poderiam celebrar a Páscoa.
29 Mɨ sɨma hɨriir bɨ napnɨnopkainamkɨm. Mɨ gavmani inkam komiiyɨn Pailat nɨkɨuwiyɨn siya idowɨiya ha napnaniyɨn mɨ ɨna yani srɨiyɨuɨn sɨmiir, kɨma tɨ inkamɨn siir dimusi boɨn hɨuriyɨugɨn?
29 Então o governador Pilatos foi até eles e perguntou: “Qual é a acusação contra este homem?”.
30 Mɨ sɨma siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, siya dimɨn tɨrbu karamaekɨswo mɨ krɨma siirɨn pɨ tɨriir di yɨkɨunani. Nɨɨngaka.
30 Eles responderam: “Não o teríamos entregue ao senhor se ele não fosse um criminoso”.
31 Mɨ Pailat siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, siirɨn kɨma kɨma tɨ ɨkɨunam mɨpi kɨma kɨma tinɨ hɨdɨu siirɨn kɨmiir yapa kaunsil aka. Mɨ kɨmiir yapa siyɨu ɨiirar tinɨ tɨrɨu kɨmiir brougae wanwiyae ɨma boɨngigɨm kɨmiir inkamɨn dimɨn biyɨe tɨriyɨn mɨ siirɨn ha tɨriyɨn, siir hɨriinan. Mɨ sɨma siir yai aka ɨna yowarkɨi boɨnɨm, om komii Rom hɨran gavmanɨn siya wɨ krɨmiir kɨgnɨnkɨn tɨr tani siir tɨoamɨn mɨ siir nɨsomaowamɨn.
31 “Então levem-no embora e julguem-no de acordo com a lei de vocês”, disse Pilatos. “Só os romanos têm direito de executar alguém”,
32 [Mɨ tɨ dimɨnɨn nɨmbiyamɨn mɨ sɨma wɨ yaiya bɨiya Jisɨs siyar nikɨ boɨna wɨ saiir hɨriinanar swokɨ tɨri, siya naowamɨn.]
32 Assim cumpriu-se a previsão de Jesus sobre como ele morreria.
33 Mɨ ta Pailat siya boɨnkiya saiir mhoɨiyan siya ɨna swokɨ apnɨnopkainamɨn gavmani omaka saiir hɨriir. Mɨ siya siir kam ɨmiir boɨnki, sɨma Jisɨs siirɨn kingiin hɨriir nɨkɨunamɨm. Mɨ siirɨn ɨna srɨiyɨn, ana kɨra Isrelmi iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakan inkamkɨn, iyɨe? Si rani?
33 Então Pilatos entrou novamente no palácio e ordenou que trouxessem Jesus. “Você é o rei dos judeus?”, perguntou ele.
34 Mɨ Jisɨs siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn mɨ yɨo tɨriigɨnɨn yɨo kɨriirar kwoɨnkɨn, tɨ kɨra boɨnkiyɨn hɨriinan, iyɨe? Kɨra nhɨrmi yai wakaekɨn?
34 Jesus respondeu: “Essa pergunta é sua ou outros lhe falaram a meu respeito?”.
35 Mɨ Pailat siya siir boɨnki, kɨra hɨriiyar naɨngwowi kara Isrel sɨmiir pɨugana saiir inkam nwɨrkɨn, aniya? An kara nɨɨngaka. Kɨriirɨn Isrel sɨmiir pɨugana saiir iikamɨm mɨ sɨmiir prismi bɨiyan inkam komii komiiyɨm sɨma nonkwonakikɨm mɨ kɨriirɨn sɨma nɨkɨunanikɨn tɨriirɨn. Kɨra dimu tɨrkɨn?
35 “Acaso sou judeu?”, disse Pilatos. “Seu próprio povo e os principais sacerdotes o trouxeram a mim para ser julgado. Por quê? O que você fez?”
36 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kara tɨ iikamɨm tɨ nuɨn siir nwowɨm sɨmiir kɨgrɨraowan inkam tani. Mɨ kara tɨ iikamɨm tɨ tɨranɨm sɨmiir, kɨgrɨraowan inkam nwokɨswo mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ kariir siyɨu ɨiir napɨm yɨm wɨ kariirar pɨ whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwɨn yaii sɨmaka nɨniiyamɨn. Mɨ sɨma kariirɨn wɨ di yonkwonanii. Nɨɨngaka. Mɨ kara wɨ tɨr di ywowi, iikam ɨmiir kɨgrɨraowam. Nɨɨngaka.
36 Jesus respondeu: “Meu reino não é deste mundo. Se fosse, meus seguidores lutariam para impedir que eu fosse entregue aos líderes judeus. Mas meu reino não procede deste mundo”.
37 Mɨ ta Jisɨs siya boɨnkiya saiir mhoɨiyan mɨ Pailat siya siirɨn ɨna swokɨ srɨigiyɨn. Ana kɨra inkamɨn ɨkɨ iikam nhɨrɨm sɨmiir kɨgrɨraowan inkamkɨn, iyɨe? Si rani? Mɨ Jisɨs siya siirɨn ɨna boɨnkiyɨn, kɨra kariirɨn ha boɨni, kara Inkam Komiigɨn. Kariir apua kariirɨn tɨ nu ɨiir naokainaka mɨ kara tɨ nu ɨiir asi nwowi mɨ tɨ hɨriinan saiirsika, kara wɨ tɨ dimɨn whɨruwan siirara asi tɨri iikamɨm sɨmiir nɨnoknɨnkɨn haigɨnɨuwam mɨ yaimwo sɨmiir boɨnam. Mɨ yɨpɨkɨ yaimwokɨyaimwo aiir sɨbgu wakaeyokna api, yɨo siya kariir yai aiir wakaeyoknaeikɨn.
37 Pilatos disse: “Então você é rei?”. “Você diz que sou rei”, respondeu Jesus. “De fato, nasci e vim ao mundo para testemunhar a verdade. Todos que amam a verdade ouvem minha voz.”
38 Mɨ Pailat siya siirɨn ɨna swokɨ srɨigiyɨn, yaimwokɨyaimwowa ya panɨɨnga. Ɨriig.
38 Pilatos perguntou: “Que é a verdade?”. Depois que disse isso, Pilatos saiu outra vez para onde estava o povo e declarou: “Ele não é culpado de crime algum.
39 Mɨ kɨmiir siyɨuɨn yɨo hɨnɨɨngɨn kara ɨinokɨinokɨn inkamɨn nwɨra nɨkropkiikɨn maeyauwa mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨr hɨugrɨpkɨikikaiyɨm saiir hɨrankɨn ɨi komiiya wou nikwo aeiya Pasova saiir. Mɨ kɨma ha naɨngwowi tɨ Isrelmi inkam komiiyɨn siirɨn kara pɨ yɨkropki rɨrmiiya nwowamɨn kɨmiiram, iyɨe? Hɨnɨɨn kɨpi tɨr?
39 Mas vocês têm o costume de pedir que eu solte um prisioneiro cada ano, na Páscoa. Vocês querem que eu solte o ‘rei dos judeus’?”.
40 Mɨ sɨma ha kauwok boɨnkiyɨm mɨ ɨna boɨnkiyɨm, si rani! Krɨma mɨnam naɨngwowi, kɨra Barabas siir dɨkrop apniki. Tɨ inkamɨn Barabas nɨkɨuwiyɨn, yɨo hɨiyan inkamkɨn mɨ inkam nɨsomsom aokaowan inkamkɨn. Ɨriig.
40 Eles, porém, gritaram: “Não! Esse homem, não! Queremos Barrabás!”. Esse Barrabás era um criminoso.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.