João 12
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA
1 Mɨ ɨiyɨm ɨriiyar kwɨra nikɨ owɨm, iikamɨm ɨrɨpa sɨma haɨngiriyɨu owam, yaewou nae komiiya Pasova dapiya saiir nikwo aeyam mɨ Jisɨs siya ɨni om Betani hɨriiyar swokɨ amɨn, omɨn, Lasaras siya nwowiyɨn siir, inkamɨn yɨpɨkɨ bɨiya Jisɨs siya hɨdnɨnsiin ɨdwowɨn, ɨe hɨrankɨn, ɨiya siya naonama saiir mhoɨiya.
1 Seis dias antes da Páscoa, Jesus foi para Betânia, onde estava Lázaro, a quem ele tinha ressuscitado dentre os mortos.
2 Mɨ sɨma nae ɨna dirɨraerarɨm Jisɨs siya hɨrar naeyam. Mata sasar yɨnkɨn dirɨraerar kamɨm nae dirɨraerarɨm sɨmakan. Mɨ inkamɨn Lasaras nɨkɨuwiyɨn, yɨo nae Jisɨs saɨkar yɨdwo ae.
2 Prepararam-lhe, ali, uma ceia. Marta servia, e Lázaro era um dos que estavam à mesa com Jesus.
3 Mɨ mhoɨiya wiga Maria nɨkɨuwiya, Lasaras siir yokmana saeya wa yɨukɨdɨn, pɨuii mɨiyɨk whakiyɨn, kɨmɨdiniya Jisɨs siir ɨga kwɨs owiir yaokɨnki mɨ tɨ wa hɨriinanɨn siirɨn umɨr prasae bɨ saɨnikɨn. Mɨ mhoɨiya saeya kɨmɨdiniya saiir kan aiirar swokɨ ɨiyaonam. Mɨ ta siir pɨuiiya omaka ɨni warar yɨtnopkiya mɨ digworaekwo whɨekakɨm ɨni wadɨekɨnar whakiyɨm.
3 Então Maria, pegando um frasco de perfume de nardo puro, muito precioso, ungiu os pés de Jesus e os enxugou com os seus cabelos. E toda a casa se encheu com o cheiro do perfume.
4 Mɨ Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨn inkam nwɨrɨn Judas Iskariot nɨkɨuwiyɨn, inkamɨn yɨpɨkɨ mhoɨiya wɨr Jisɨs siir napwouwi Isrelmi inkam komii komiiyɨm sɨmiir ɨɨn hauugi, siya boɨnki siirɨn.
4 Mas Judas Iscariotes, um dos seus discípulos, aquele que estava para trair Jesus, disse:
5 Mɨ sɨma tɨ hɨriinan waɨn pɨuii mɨiyɨk whakiyɨn siirɨn umɨr hai karamae dimusi nwokɨn? Mɨ sɨma siirɨn umɨrɨm pɨ 300 kina pɨ haiyɨm mɨ tɨ umɨrɨm wɨ ɨkɨ iikam paeprikab nhɨrɨm sɨm pɨ hauuwɨn.
5 — Por que este perfume não foi vendido por trezentos denários e o valor não foi dado aos pobres?
6 Siya ɨkɨ iikam paeprikabɨm sɨmiiram bɨ naɨngwokɨn siya hɨiyan inkam nwokɨn. Tɨpnaɨrɨn umɨr Jisɨs siya mɨ kamɨm siir kɨgna mɨrii ɨkɨm sɨma haigiyɨn siyar kɨgrɨraokɨn. Mɨ umɨrɨm siya tauaehaiyɨm, yɨm ɨni siya haigiprakaiyɨm.
6 Ele disse isso não porque se preocupava com os pobres, mas porque era ladrão e, tendo a bolsa do dinheiro, tirava o que era colocado nela.
7 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, saiirarar kɨgnɨnkɨnki. Tɨ dimɨnɨn tɨ saeya niyopkiyɨn kariir, yɨo mɨnam dirɨraerarkwokɨnka, mhoɨiya ɨiya sɨma kariir kikaigii ɨenau, saiiramka. Dimusi rani, kariir ɨiya ɨni kingiin nwowa.
7 Mas Jesus disse:
8 Mɨ iikam paeprikabɨm yɨm wɨ kɨmiir bopwo waraurar nwowi ɨinokɨinokɨn. Mɨ ankara nɨɨngaka. Ɨigwɨrkɨ nɨuwi, kara wɨ kɨmiir haiburgigi. Ɨriig.
8 Porque os pobres estão sempre com vocês, mas a mim vocês nem sempre terão.
9 Mɨ Isrel sɨmiir iikamɨm hɨriinan wakaeyɨm, Jisɨs siya ɨni om Betani hɨr nwowɨn. Mɨ sɨma ɨna yamɨm hɨriir siir kɨgam. Sɨma siir kɨgam bɨ namkɨm, sɨma Lasaras siir kɨgam namkɨm, yɨpɨkɨn Jisɨs siya swokɨ hɨdnɨnsiin ɨdwowɨn ɨe hɨrankɨn.
9 Uma numerosa multidão dos judeus ficou sabendo que Jesus estava em Betânia. Eles foram até lá não só por causa dele, mas também para ver Lázaro, a quem ele tinha ressuscitado dentre os mortos.
10 Mɨ prismi Bɨiyan Inkam Komii komiiyɨm, sɨma mɨnam kɨnankɨugɨm Lasaras Jisɨs sowiir nɨmprɨo ɨsomaowɨm.
10 Mas os principais sacerdotes resolveram matar também Lázaro,
11 Dimusi rani, dimɨn taemɨnɨm Jisɨs siya tɨrɨm mɨ iikam whɨekakɨm sɨma Isrel sɨmiir inkam komii komiiyɨm sɨmiir yaiyɨm, sɨmiirɨn ɨni hindara ikworɨpukimaigikɨm. Mɨ sɨma ɨni siiraramar yɨnmiinɨnkɨnamɨm. Ɨriig.
11 porque muitos dos judeus, por causa dele, voltavam crendo em Jesus.
12 Mɨ ɨigwɨr nugakɨn, iikam whɨekakɨm ta yaewou nae komiiya pasova nɨkɨuwiya saiiram nɨtɨm, sɨma ɨrɨpa ha nahaɨngiriyɨuniyɨm mɨ sɨmar wakaewɨn, Jisɨs siya wɨ sɨpi nɨti om komii Jerusalem tɨriirɨn.
12 No dia seguinte, a numerosa multidão que tinha vindo à festa, tendo ouvido que Jesus estava a caminho de Jerusalém,
13 Mɨ sɨma sikwowɨm ha haiyɨm mɨ kɨmɨndiniya siyɨu ɨiirar haiyɨkwokwowɨn. Mɨ mhoɨiya sɨma ɨna kaɨrwao boɨnkiyɨm, Adi Komii kɨra wadɨekɨn. Kɨra tɨ inkamɨn siir inɨg ɨiir hainanprapraski, yɨpɨkɨ tɨ tɨriir nɨtɨn Adi Komii kɨriir ogsop aiir nokwokairinam. Kɨra tɨ inkamɨn siir whɨnkɨnsiis haigɨnɨu, Isrel krɨmiir iikamɨm sɨmiir kɨgrɨraowɨm.
13 pegou ramos de palmeiras e saiu ao encontro dele, clamando: “Hosana! Bendito o que vem em nome do Senhor e que é Rei de Israel!”
14 Mɨ Jisɨs siya donki ha haiyɨn mɨ siya ɨna yɨdwonamɨn siir ɨdwo. Yokwo Komii saiir yai aeya boɨnkiya saiir hɨriinan,
14 E Jesus, tendo conseguido um jumentinho, montou-o, segundo está escrito:
15 iikamɨm yɨpɨkɨ om komii Saion siir hɨr nwowiyɨm, yɨm kɨpi nɨdid! Tariinanɨn kɨriir inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn ɨni nɨtɨn, siya ɨni donki haomɨn siir ɨdwo nɨdwonaniyɨn.
15 “Não tema, filha de Sião, eis que o seu Rei está vindo, montado num filho de jumenta.”
16 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm, sɨma bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm sɨma tɨ hɨriinan dimɨn tɨrɨm. Mɨ mhoɨiya ɨiya Jisɨs siya swokɨ ɨti, omwai siya waiyai mɨ siya ha nami Adi Komii siir om ɨiir mɨ siya wɨ inɨg komiigak ha nwowi. Mɨ mhoɨiya sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma yaiyɨm Yokwo Komii saeya boɨnɨm sɨmiir tɨ swokɨ aɨngwowoknaki mɨ sɨma tɨ hɨriinan dimɨnɨn siir dimusi tɨri.
16 Seus discípulos a princípio não compreenderam isso. Mas, quando Jesus foi glorificado, então eles se lembraram de que essas coisas estavam escritas a respeito dele e também de que tinham feito isso com ele.
17 Mɨ iikam whɨekakɨm yɨpɨkɨ bɨiya Jisɨs saɨka nwowɨm, ɨiya Lasaras siya swokɨ ɨnsiin ɨdwowa ɨe hɨrankɨn mɨ tɨ iikamɨm, sɨma tɨ dimɨn ɨiir kɨgɨm mɨ kɨmɨdiniya sɨma haigirɨrɨr boɨnam tɨ dimɨnɨn siya tɨrɨn.
17 A multidão que estava com Jesus quando ele chamou Lázaro do túmulo e o levantou dentre os mortos dava testemunho.
18 Mɨ tɨ hɨriinan siirsi bwaekiinaniyamkɨm iikam whɨekakɨm Jisɨs siir kɨgwɨnamɨn. Sɨma bɨdi wakaewɨnɨm hɨnɨɨn, Jisɨs siya tɨ hɨnɨɨn dimɨn komiiyɨn si tɨrkɨn.
18 Por causa disso, também, a multidão saiu ao encontro de Jesus, pois ouviu que ele tinha feito esse sinal.
19 Mɨ Farisi sɨmiir kamɨm, yai sɨma sɨmar yomboɨn amboɨn, sɨmiir kɨgi, dimɨnɨm siya tɨrɨm kɨma kaiyaonaowidi kɨma wɨ dɨg nwo rani, iikam whɨekakɨm tɨ nu ɨiiranɨm, wɨ siiraramar nɨnkirɨonaei. Ɨriig.
19 Então os fariseus disseram entre si: — Vocês podem ver que não estão conseguindo nada! Eis que o mundo vai atrás dele.
20 Mɨ iikam nhɨrɨm Grik sɨmiir pɨugana saiirɨm, sɨma om komii Jerusalem hɨriir nɨtɨm, Isrel sɨmiir iikam nhɨrɨm sɨmaka yɨnkɨn ɨt yaewou nae komiiya Pasova saiir nikwo aeyam.
20 Ora, entre os que foram para adorar durante a festa, havia alguns gregos.
21 Sɨma kɨmɨdiniya inkamɨn Pilip nɨkɨuwiyɨn siiram yam siir ninɨ kɨgɨuwam. [Siya om Betsaida hɨrankɨn.] Sɨma boɨn, inkam Komii, krɨma mɨnam naɨngwowi, Jisɨs siir kɨgɨm mɨ yai saɨka boɨnɨm.
21 Estes se dirigiram a Filipe, que era de Betsaida da Galileia, e lhe pediram: — Senhor, queremos ver Jesus.
22 Mɨ Pilip siya ha namɨn kɨmɨdiniya Endru siir inɨ boɨnɨu mɨ mhoɨiya kɨmɨdiniya sowar yam, Jisɨs saɨka boɨnamɨn.
22 Filipe foi dizê-lo a André, e André e Filipe o comunicaram a Jesus.
23 Mɨ Jisɨs siya sowiir boɨnki, ɨiya kingiin bɨdi yɨtkiya, kararɨn tɨ inkamɨn Adi Komii siir om hɨrankɨ nɨtɨn, Adi Komii siya wɨ kariir hauuwi, siir inɨg komiiyɨn mɨ siirɨn wɨ kara haii.
23 Então Jesus se dirigiu a eles, dizendo:
24 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, twonidɨm nua nɨkiigɨiyam karamae nwowi mɨ hapaiirɨn nhɨsuwakar nwokii mɨ kɨra sɨmiirɨn nu ha haɨngikaii mɨ mhoɨiya sɨma wɨ yɨn kasa budgi rani. Mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn kara naowi mɨ inkamɨm kariirɨn ha haɨngikaii mɨ mhoɨiya kara ha swokɨ ɨnsiin ɨdwowi mɨ wɨ iikam kasa whɨnkɨnsiis haigɨnɨu rani, kariiram naɨngwo tɨbmiiyɨm.
24 Em verdade, em verdade lhes digo: se o grão de trigo, caindo na terra, não morrer, fica ele só; mas, se morrer, produz muito fruto.
25 Mɨ yɨpɨkɨ sɨmiir kwoɨn ɨiirar napi, sɨma wɨ sɨma sɨmar swokɨ onkwobumbunɨnkɨnaei. Mɨ yɨpɨkɨ sɨmiir kwoɨn ɨmiirar nap karamae nwowi tɨ nu ɨiirɨn mɨ sɨma Adi Komii siir kwoɨn ɨiiraramar naɨngwo ɨskii, yɨm wɨ omwai hɨriiyar waiyayokiyokɨikaeyami.
25 Quem ama a sua vida perde-a; mas aquele que odeia a sua vida neste mundo irá preservá-la para a vida eterna.
26 Mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ kariiram naɨngwowɨm mɨ kariir mɨi aiir mɨriiyɨm, yɨm wɨ maeyaua kara nwowa wɨ saiir warar mɨ owi. Mɨ kariir Adɨn, Adi Komii siya, sɨmiirɨn wɨ inkamɨm inɨgakɨm wɨ sɨmiir hɨriinan nwo haigɨnɨuwi. Mɨ sɨma wɨ inɨg komiigak dimusi nwo rani, sɨma kariir kɨgna apkɨm. Ɨriig.
26 Se alguém me serve, siga-me, e, onde eu estou, ali estará também o meu servo. E, se alguém me servir, meu Pai o honrará.
27 Tariinanɨn kariir kwoɨnɨn mɨiyɨk mɨiyɨk nwo rani, kariir kwoɨnɨn ɨni warar yaowhrɨewhrɨeyɨuwɨn mɨ kara pɨ panɨɨna tɨ boɨn? Mɨ kara hɨnɨɨna boɨni, adi, kara tɨ haiburgik tɨ dimɨnɨn nɨmbiniyɨn kariir nɨsomaowam siirsi? Nɨɨngaka. Dimusi rani, kara tɨ nu ɨiirɨn hɨriinanamar nɨtkɨn.
27 — Agora a minha alma está angustiada, e o que direi? “Pai, salva-me desta hora”? Não, pois foi precisamente com este propósito que eu vim para esta hora.
28 Adi Komii, kɨra kɨriir inɨgɨn siir tɨrki, komii nwokiyamɨn. Mɨ Jisɨs siya tɨ hɨriinan yai ɨmiir boɨnkiyɨn mɨ yai kwɨra nɨnomor kouana ɨna kauwok boɨnkiya, kara kariir inɨgɨn, komii bɨdiyar ikɨ okiyɨn mɨ tariinanɨn pɨ komiiyar swokɨ okii.
28 Pai, glorifica o teu nome. Então veio uma voz do céu: — Eu já o glorifiquei e ainda o glorificarei.
29 Mɨ iikam whɨekakɨm saɨka kingiin hɨr nokwowɨm, sɨma ta yai aiir wakaekiyɨm mɨ sɨma boɨn, nɨnomorka. Mɨ iikam nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna boɨn, paekwosɨmkɨn, Adi Komii siir inkamɨn siya boɨnkii siirɨn.
29 A multidão que ali estava e que ouviu aquela voz dizia ter havido um trovão. Outros diziam: — Foi um anjo que lhe falou.
30 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, taka yaiya kariiram bɨ boɨnkika, kariir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam. Nɨɨngaka. Ya kɨmiiram boɨnkika, kɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam.
30 Então Jesus explicou:
31 Mɨ tariinanɨn taka ɨiya nɨta, Adi Komii siya wɨ tɨ iikamɨm tɨ nu ɨiir nwowɨm wɨ sɨmiir dimɨn biyɨe biyɨeyɨm sɨma tɨrɨm wɨ sɨmiirsi hɨdi. Mɨ tariinanɨn siya Setan siirɨn wɨ haɨni nikwowaisiigii, yɨpɨkɨn dimɨn biyɨe biyɨeyɨm tɨ nuɨn siirɨm sɨmiir kɨgɨrkakiyɨn.
31 Chegou o momento de este mundo ser julgado, e agora o seu príncipe será expulso.
32 Mɨ mhoɨiya inkamɨm kariirɨn paeyɨn hɨiiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka nɨnkɨn ɨrɨnugii mɨ sɨmiir kwoɨnɨm wɨ kara kiyaii, kariiram naɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ kariir mhoɨiya nɨtɨm.
32 E eu, quando for levantado da terra, atrairei todos a mim.
33 Jisɨs siya tɨ yai hɨriinanɨm mɨnam boɨnkɨn, iikamɨm sɨmiir nɨisiimauuwam hɨnɨɨn, siya wɨ panɨɨna namisi aonami.
33 Ele dizia isto, significando com que tipo de morte estava para morrer.
34 Mɨ mhoɨiya iikam whɨekakɨm sɨma siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Moses siir siyɨu komiiyɨn krɨma napiyɨn, tɨ inkamɨn bɨiya siya wɨnkiyɨn Yokwo Komii aiir, yɨm hɨnɨɨna boɨnkikɨm inkamɨn yɨpɨkɨ Adi Komii siya nɨmbingiyɨn, iikamɨm omwai waiyayokiyokɨiyanɨm sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam. Mɨ kɨra hɨnɨɨn dimusi boɨnkɨn, inkamɨn Adi Komii siir om hɨranɨn, siirɨn wɨ paeyɨn hɨiiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka nɨnkɨn ɨrɨnugi mɨ siya wa naonami, ha? Yɨpɨkɨ siya tɨ inkamɨn Adi Komii siir omɨn siir hɨranɨn?
34 A multidão disse: — Nós ouvimos da Lei que o Cristo permanece para sempre. Como, então, você diz que é necessário que o Filho do Homem seja levantado? Quem é esse Filho do Homem?
35 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, bɨeyɨn wɨ ɨi prɨei whwoki rani, iikam kɨmiir waraurɨn. Kɨma ɨiya bɨe ɨeya whwokii mɨ kɨma wɨ wadɨe haɨni nwokii. Mɨ nɨiya wɨ tɨ siyɨu ɨiir higrɨnɨu rani. Mɨ kara kɨmiir haiburgigi mɨ kɨma wɨ inkamɨn, nɨiyɨɨm nɨiyɨɨm napiyɨn, siyɨu ɨiir sɨbgu kɨgomok ap karamae nwowiyɨn maeyaua siya namam tɨra saiir hɨriir, ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
35 Jesus respondeu:
36 Kɨma kariiram kɨgna ap mɨ kariiram daɨngwo tɨbmii kɨɨn, karaɨrgɨn bɨenan whwoyaei ɨiya kara tɨ nu ɨiir nwowi. Mɨ mhoɨiya kɨma wɨ dimɨn mɨiyɨkɨmɨiyɨk ɨmiiram naɨngwo tɨbmii kɨɨni. Ɨriig.
36 Enquanto vocês têm a luz, creiam na luz, para que se tornem filhos da luz. Depois de dizer isso, Jesus foi embora e ocultou-se deles.
37 Mɨ tɨ iikamɨm sɨma dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm siya tɨrɨm, iikamɨm makɨniiyɨm sɨmiir siya haiswonɨmnɨskɨiyɨm sɨmiirɨn bɨdiyar ikɨ kɨgɨm mɨ sɨma siiramɨn hɨnɨɨna bɨ naɨngwo tɨbmiigɨm siya Mesaiakɨn yɨpɨkɨ Adi Komii siya nɨkropkiyɨn.
37 E, embora tivesse feito tantos sinais na presença deles, não creram nele,
38 Sɨma siiram bɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm ta yaiya profet Aisaiakɨn siya wɨn boɨnkiya ya wɨ kaimwowar nwowi, siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn,
38 para se cumprir a palavra do profeta Isaías, que diz: “Senhor, quem creu em nossa pregação? E a quem foi revelado o braço do Senhor?”
39 Mɨ iikamɨm sɨma wɨ siiram naɨngwo tɨbmii kɨɨn tani mɨ wɨ siir mɨ kɨgna ap rani. Dimusi rani, bɨiya yaiya Aisaia siya kaimwowar swokɨ wɨnkiya yai kwɨra yokwoni, ya hɨnɨɨna wɨn boɨnkika,
39 Por isso, não podiam crer, porque Isaías disse ainda:
40 sɨmiir kwoɨnɨm Adi Komii siya bɨdi kɨnkrɨpɨm mɨ sɨma wɨ hindarar nanaɨngwoyɨmiyok ɨuwi. Mɨ sɨma hɨrii hɨriiyar naɨngwo whrɨewhrɨei mɨ sɨma dimɨn taemɨnɨm wɨ sɨbgu naɨngwo omok rani. Mɨ sɨma sɨbgu naɨngwo omoki mɨ sɨmiir nhwowɨm sɨbgu kɨgi mɨ sɨma wɨ haɨni naɨngwo tɨbmii kɨɨni mɨ wɨ haɨni sɨbgu wakaeyokna api siiramɨn mɨ sɨmiirɨn wɨ haɨni haiswonɨmnɨskɨii. Mɨ yɨm sɨma, wɨ dɨg nwo rani.
40 “Cegou os olhos deles e endureceu-lhes o coração, para que não vejam com os olhos, nem entendam com o coração, e se convertam, e sejam por mim curados.”
41 Aisaia profet inkamɨn siya tɨ hɨriinan dimusi bɨ boɨnkikɨn, siya Jisɨs siir bɨdi kɨgɨn, siya siir inɨg komii ɨiir haiyɨn mɨ siya hɨriinansi boɨnourwokaigikɨn.
41 Isaías disse isso porque viu a glória dele e falou a respeito dele.
42 Mɨ tɨkɨ ɨiyɨm inkam komii komiiyɨm Isrel sɨmiirɨm, sɨma ɨni Jisɨs siiramar yamɨm. Sɨma Farisi inkamɨm sɨmiirsi nɨdidgɨm mɨ sɨma hɨnɨɨn panɨɨnsi boɨnsi, sɨma Jisɨs siiram naɨngwo tɨbmii. Mɨ sɨma hɨriinan boɨni, sɨma siiram naɨngwo tɨbmii kɨɨni mɨ sɨmiirɨn wɨ Farisi inkam ɨma kiyɨtkɨkɨnkii idowɨiya hɨriirɨn, omaka yaimɨn dimɨn nɨdwokai wakaeiya saiir hɨrankɨn.
42 No entanto, muitos dentre as próprias autoridades creram em Jesus, mas, por causa dos fariseus, não o confessavam, para não serem expulsos da sinagoga.
43 Mɨ sɨmiir kwoɨn komiiyɨn ha naɨngwowi, iikam nhɨrɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnɨm, sɨma inkam wadɨekɨm mɨ sɨmiir inɨg ɨmiir hainanprapraski. Mɨ sɨma Adi Komii siiramɨn komiiwao naɨngwo rani mɨ Adi Komii siya wɨ ha nikɨ boɨnɨm, sɨma inkam wadɨekɨm. Mɨ sɨmarɨn, yɨo ɨni nɨɨngakɨ, nɨɨngar ywowɨskiyɨm. Ɨriig.
43 Porque amaram mais a glória dos homens do que a glória de Deus.
44 Mɨ Jisɨs siya ɨni komiiyar kauwok boɨnkiyɨn, yɨpɨkɨ kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨni, siya wɨ kariiraramar kɨpi naɨngwo tɨbmii kɨɨn. Siya wɨ tɨ yɨpɨkɨn kariir nɨkropkiyɨn, nua tɨriir wɨ siiram warar tɨ aɨngwo tɨbmii kɨɨn.
44 E Jesus clamou, dizendo:
45 Mɨ tɨ iikamɨm yɨpɨkɨ kariir kɨgɨm mɨ sɨma yɨpɨkɨ kariir nɨkropkiyɨn tɨ nu ɨiir siir warar timɨ kɨg.
45 E quem vê a mim vê aquele que me enviou.
46 Kara tɨ nu ɨiir nɨtɨn, kara ɨni bɨenan whwoyanan ywokiyɨn. Mɨ ta hɨriinan saiirsika mɨ yɨpɨkɨ kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨni mɨ kariiram nɨti, siya wɨ biyɨe nwo rani, inkamɨn nɨibwomambwo nwowiyɨn siir hɨriinan.
46 Eu vim como luz para o mundo, a fim de que todo aquele que crê em mim não permaneça nas trevas.
47 Mɨ yɨpɨkɨ kariir yai ɨmiir wakae karamae nwowi mɨ sɨmiir mɨ wakaeyokna ap karamae mɨ owi mɨ kara siirɨn wɨ hɨd rani. Kara tɨ iikamɨm nu tɨr nwowɨm sɨmiir hɨdam bɨ nɨtkɨn. Nɨɨngaka. Kara sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuam nɨtkɨn.
47 Se alguém ouvir as minhas palavras e não as guardar, eu não o julgo. Porque eu não vim para julgar o mundo, e sim para salvá-lo.
48 Mɨ kɨmiir iikam nhɨrkɨm kariir nikwowaisii mɨ kariir yai ɨmiir mɨ wakae karamae mɨ owi mɨ mhoɨiya inkam nwɨrɨn siirɨn wɨ siya hɨdi. Mɨ yaiyɨm bɨiya kara boɨnmɨmauuɨm, siirɨn wɨ sɨmiirar swokɨ hɨdi, ɨiya Adi Komii siya iikam ɨmiir hɨdi.
48 Quem me rejeita e não recebe as minhas palavras tem quem o julgue; a própria palavra que falei, essa o julgará no último dia.
49 Tɨriigɨnɨm yɨm kaimwo dimusi bɨ nwokɨm, kara kariir kwoɨn ara bɨ dirɨraerarkɨn mɨ ha bɨ boɨnmɨmauugɨn. Nɨɨngaka. Adi Komiiyɨn, yɨpɨkɨ kariir nɨkropkiyɨn, kariirɨn siya boɨnkikɨn boɨnamɨn. Mɨ kara sɨmiir asi boɨnourwokai haigɨnɨugɨn.
49 Porque eu não falei por mim mesmo, mas o Pai, que me enviou, esse me ordenou o que dizer e o que anunciar.
50 Kara ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn yaiyɨm siya boɨnkiyɨm, iikamɨm omwai sɨma waiyayokiyokɨigiyamɨm siya tɨrkiyɨm. Mɨ tɨ dimɨn taemɨnɨm tɨ kara boɨnmɨmauuɨm, yɨm kariir Adɨn siya boɨnmɨmauugi ɨma kariir. Ɨriig.
50 E sei que o seu mandamento é a vida eterna. Portanto, as coisas que eu digo, digo exatamente assim como o Pai me falou.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.