João 10

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, inkamɨn hira sibsib ɨmiir hɨuyokiyokaiiya saiirgɨsaiir ano ɨiir napnɨnopkainam karamae nwowi mɨ siya hinda kaina iiyami hir aiirɨn, yɨo tɨ hɨriinam siyɨuɨn, yɨo ɨni inkamɨn digworaekwo tauaehaiyam namiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
1 “Eu lhes digo a verdade: quem entra no curral das ovelhas às escondidas, por sobre a cerca, em vez de passar pela porta, é certamente ladrão e assaltante!
2 Mɨ inkamɨn anokɨ ano ɨiirar napnɨnopkainamiyɨn, yɨo siya inkamkɨ inkamɨn sibsib ɨmiir kɨgrɨraowikɨn.
2 Mas quem entra pela porta é o pastor das ovelhas.
3 Mɨ inkamɨn ta hira saiir anowɨn napnɨnopkainamiyɨn siir kɨgrɨraowiyɨn, siya pɨ tɨ inkam ɨiir kɨgwɨni, siya siirɨn pa kɨgnɨnkɨn apnɨnopkaigi. Mɨ sibsibɨm pɨ siir yai aiir wakae sɨbgii mɨ siya sibsibɨm sɨmiir inɨgɨm ɨrɨra ɨrɨra pa dapkii mɨ siya sɨmiirɨn pa whɨnapnaniyami idowɨiya hɨriir.
3 O porteiro lhe abre a porta, e as ovelhas reconhecem sua voz e se aproximam. Ele chama suas ovelhas pelo nome e as conduz para fora.
4 Mɨ siya siir sibsib ɨmiirɨn pa nɨkɨunaniyami mɨ sɨmiir bɨiyɨn pɨ siyar nwonami. Mɨ tɨ sibsibɨm siir mhoɨiya asi sɨdkaenamkɨm. Dimusi rani, sɨmiirɨn siya nɨkɨunaɨm mɨ sɨma siir yai aiir wakaesɨbgiyɨm mɨ sɨma ɨni siir mhoɨiyar sɨdkaenamɨm.
4 Depois de reuni-las, vai adiante delas, e elas o seguem porque conhecem sua voz.
5 Mɨ inkam nwɨrkɨswo, sɨma wɨ siir di wakaeyoknaei mɨ wɨ siir mhoɨiya di mɨ ami. Nɨɨngaka. Sɨma wɨ siirsi pɨ yɨdidɨn mɨ wa pɨ yɨdamɨn. Dimusi rani, sɨma inkamɨn yɨpɨkɨ sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn siir yainan wakaeki rani.
5 Nunca seguirão um desconhecido; antes, fugirão dele, pois não reconhecem sua voz.”
6 Jisɨs siya tɨ yaiyɨm Farisi kamɨm sɨmiirɨn boɨniyɨo yai ara boɨnkɨn. Mɨ sɨma sɨmiir bɨ sɨbgu nɨnoknɨnkɨnkɨm siya tɨriigɨnɨm, yɨo siyar boɨnakɨn. Ɨriig.
6 Os que ouviram Jesus usar essa ilustração não entenderam o que ele quis dizer,
7 Mɨ tɨ kamɨm sɨma tɨ dimɨn taemɨnɨm Jisɨs siya boɨnɨm sɨmiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna swokɨ boɨnkiyɨn, kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, karaɨrgɨn sibsibɨm sɨmiir anowɨn. Iikamɨm yɨpɨkɨ sibsibnan nwowi mɨ Adi Komii siiramɨn ha nɨti sɨmiirɨn wɨ kara whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi.
7 por isso ele a explicou: “Eu lhes digo a verdade: eu sou a porta das ovelhas.
8 Iikamɨm yɨpɨkɨ bɨiya kariiram nikɨ ɨtɨm Isrelmi iikamɨm sɨma kɨgrɨraowɨm, yɨm hɨiyan iikam nikɨ okɨm. Sɨma ɨinokɨinokɨn sibsib ɨmiir tauaehaiyamar nɨtikɨm. Mɨ sibsibɨm sɨmiir yai ɨmiir bɨ swokɨ wakae sɨbgɨm. Mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ Adi Komii siir sibsibnan nwowɨm yɨm wɨ tɨ hɨriinan inkamɨm sɨmiiram kɨpi naɨngwo tɨbmii kɨɨn. Nɨɨngaka.
8 Todos que vieram antes de mim eram ladrões e assaltantes, mas as ovelhas não os ouviram.
9 Anowɨn karaɨrgɨn. Mɨ yɨpɨkɨ kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨnɨn yɨo ɨni sibsibɨn hira saiirgɨsaiir ano ɨiir napnɨnopkainaniyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ ta hɨriinan saiirsika, siirɨn wɨ asi nanmaiwarkainaei. Mɨ mhoɨiya siya idowɨiya nami mɨ siya wraisu nae mɨ kɨi mɨnɨm sɨmiir kɨgi mɨ wɨ haɨni naei.
9 Sim, eu sou a porta. Quem entrar por mim será salvo. Entrará e sairá e encontrará pasto.
10 Mɨ yɨo hɨiyan inkamɨn, yɨo dimɨn taemɨn ɨmiir tauaehainaki aramar nɨtikɨn. Mɨ sibsib ɨmiir nɨsomsom aokaogig mɨ digworaekwo ɨmiir nonkwobumbunɨnkɨngig aramar nɨti. Mɨ tɨ kara nɨtɨn sɨma wɨ nao rani, sɨma wɨ omwai waiyayokiyokɨi siyɨuɨn Adi Komii siya naɨngwowɨn siir.
10 O ladrão vem para roubar, matar e destruir. Eu vim para lhes dar vida, uma vida plena, que satisfaz.
11 Kara ɨni inkam mɨiyɨkɨn sibsib sɨbgu kɨgrɨraowiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Kara wɨ mɨnsi naowi, kariirgɨ kariir sibsibɨm sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam wadɨe sɨma sɨbgu owam.
11 “Eu sou o bom pastor. O bom pastor sacrifica sua vida pelas ovelhas.
12 Mɨ tɨ mɨiyan inkamɨn yɨpɨkɨn umɨr aramar mɨriiyɨn, yɨo inkamɨn sibsibgɨ sibsib kɨgrɨraowiyɨn si rani. Mɨ sɨma wɨ siir sibsib nwo rani. Mɨ siya niimauan wra biyɨeyɨn siir kɨgwɨni mɨ siya siirsi nɨdidwɨni mɨ wa nɨdamnani. Mɨ niimauan wra biyɨeyɨn pɨ sibsib ɨmiir nɨnkɨn aeyokiyoknami. Mɨpi siya sɨmiir ɨrni yonkwo, ɨkɨ nhɨrɨm yɨmba kakɨdamkii hɨnda tɨnda.
12 O empregado foge quando vê um lobo se aproximar. Abandona as ovelhas porque elas não lhe pertencem e ele não é seu pastor. Então o lobo as ataca e dispersa o rebanho.
13 Mɨ tɨ inkamɨn tɨ hɨriinan nɨdamamɨn, yɨo siir sibsib ɨmiiram bɨ naɨngwowikɨn. Yɨo siya sibsib ɨmiirɨn umɨraramar kɨgrɨraowi.
13 O empregado foge porque trabalha apenas por dinheiro e não se importa de fato com as ovelhas.
14 Kara ɨni inkam kɨbiyɨn sibsib sɨbgu kɨgrɨraowiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Kara tɨ iikamɨm kariir sibsibnan nwowɨm sɨmiirɨn ɨna sɨbgu ɨnoknɨnkɨnɨm mɨ sɨma ɨna mɨ sɨbgu ɨnoknɨnkɨnɨm tɨkɨ iikamɨm yɨpɨkɨ kariir sibsibnan nwowɨm sɨmiirɨn. Mɨ sɨma kariirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm mɨ ɨna naɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm kariirɨm.
14 “Eu sou o bom pastor. Conheço minhas ovelhas, e elas me conhecem,
15 Kara mɨ kariir Ad ɨeya krɨraniyɨn, krɨra krɨra ɨna sɨbgu ninan ɨnoknɨnkɨnao. Mɨ krɨra nwɨrni nwɨrniyamɨn ɨna ninan aɨngwokwowo. Mɨ krɨra ɨni nwɨruwar ywowɨskiyo. Mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn, kara ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn tɨriirgɨnɨm yɨpɨkɨ kariir sibsibnan nwowɨm mɨ sɨma kariirɨn ɨna mɨ ɨnoknɨnkɨnɨm. Kara mɨ kariir sibsib ɨma krɨma krɨma ɨrni nwɨrniyamɨn ɨna ninan aɨngwokwonam. Mɨ kara wɨ hɨriirnansi naowi sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam.
15 assim como meu Pai me conhece e eu o conheço; e eu sacrifico minha vida pelas ovelhas.
16 Mɨ ɨkɨ iikam nhɨrɨm kariir sibsib nwowɨm, yɨm sɨma kariir pɨugana Isrel sɨmiir iikam tani. Kara sɨmiirɨn wɨ tɨkɨ nhɨr ɨmakar nɨnkɨn kɨgrɨraowi. Mɨ sɨma kariir yai aiir wakaei mɨ sɨma wɨ kariir siyɨu ɨiirar napi. Mɨ mhoɨiya sɨma wɨ pɨugan kwɨruwar nwowi. Mɨ sɨmiirɨn wɨ kanakanar kɨgɨrkaki.
16 Tenho outras ovelhas, que não estão neste curral. Devo trazê-las também. Elas ouvirão minha voz, e haverá um só rebanho e um só pastor.
17 Kariir Adɨn siya kariiramɨn ɨna naɨngwokwonanaeiyɨn. Dimusi rani, kara iikam ɨmiirsi naowam naɨngwokɨn. Mɨ kara wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi mɨ wɨ omwaiyar swokɨ waiyai.
17 “O Pai me ama, pois sacrifico minha vida para tomá-la de volta.
18 Kariirɨn wɨ inkam nwɨrkɨ tɨr tani, kara naowamɨn. Nɨɨngaka. Kara kariir kwoɨn ɨiirar nwowi. Tɨ dimɨn taemɨnɨm Adi Komii siyar boɨnkikɨm mɨ kara asi tɨri sɨmiirɨn. Kariirɨn siyar bɨdi boɨnki ɨskiyɨn naowamɨn mɨ kariirɨn wɨ siyar swokɨ kiwaki omwai kara swokɨ waiyayokiyokɨiyamɨn.
18 Ninguém a tira de mim, mas eu mesmo a dou. Tenho autoridade para entregá-la e também para tomá-la de volta, pois foi isso que meu Pai ordenou”.
19 Mɨ Isrel sɨmiir inkam komii komiiyɨm isido whɨsa yɨinɨkibɨr mɨ sɨma ta yai aiir yɨnkɨnyaeyo boɨn. Nhɨrɨm, yɨm sɨma dimɨn whɨr boɨn mɨ nhɨrɨm yɨm sɨma dimɨn whɨr mɨ boɨn.
19 Quando Jesus disse essas coisas, as opiniões dos judeus a respeito dele se dividiram outra vez.
20 Mɨ iikam whɨekak ɨma boɨn, siirɨn uridyɨugɨ bɨdi ii okwokaiyɨn mɨ siir kwoɨnɨn siya kiyɨpiyaokii. Mɨ siya tɨ hɨnɨɨn dimɨn taemɨnɨm sɨm asi prɨiwhaowae boɨni. Mɨ kɨma waraur dimusi nokwowi siir yai aiir wakaeyamɨn?
20 Alguns diziam: “Ele está possuído por demônio e está louco. Por que ouvi-lo?”.
21 Mɨ nhɨrɨm sɨma boɨn, siir yaiyɨm siya boɨnɨm, siya ɨkɨ inkamɨn uridyɨugakɨn siir hɨriinan swokɨ boɨn tani. Nɨɨngaka. Uridyɨu biyɨeyɨn tɨ inkam nhwokwɨsaeyɨn siir nhwonaɨn pɨ hɨriinan wadɨe di swokɨ ohaigɨnɨuwi, ɨkɨ dimɨn taemɨnɨm sɨm sɨbgu dikaoraekaokiyamɨn. Ɨriig.
21 Outros diziam: “Ele não fala como alguém que está possuído por demônio. Pode um demônio abrir os olhos dos cegos?”.
22 Jisɨs siya tɨ dimɨnɨm om komii Jerusalem hɨr boɨnkɨn, ɨiya iikamɨm ɨrɨpa sɨma haɨngiriyɨu owa saiir. Ta ɨiya sɨma swokɨ aɨngwokiya kamɨm sɨmiir digworaekwo biyɨe ɨmiir nɨinɨkinhɨmnhɨɨn ɨtkiigɨigiya Adi Komii siir inɨg hainaniya omaka saiir hɨrankɨn mɨ saeya bɨdi swokɨ haiwaokiya Adi Komii siir inɨg ɨiir hainanam. Mɨ ta ɨiya ya naopii ɨiga.
22 Era inverno, e Jesus estava em Jerusalém na celebração da Festa da Dedicação.
23 Jisɨs siya omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya Solomongɨ si mɨriiya saiir ɨuru aiir naprɨrɨrkɨn.
23 Ele caminhava pelo templo, na parte conhecida como Pórtico de Salomão,
24 Mɨ ɨiya siya hɨrar nikɨ aprɨrɨrɨn mɨ Isrel sɨmiir inkam komii komiiyɨm ha nɨtɨm kɨmɨdiniya siir inɨ kaiyokaini mɨ sɨma ɨna srɨiyɨm mɨ kɨra tɨ hɨriinan yaiyɨm krɨmiirɨn ɨiyɨm wɨ pariga kɨnanankɨuwi? Kɨra krɨmiirɨn hindara boɨnmauu kɨɨn ɨski, kɨra tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn iikam krɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuam siya, iyɨe? Si rani?
24 quando os líderes judeus o rodearam e perguntaram: “Quanto tempo vai nos deixar em suspense? Se você é o Cristo, diga-nos claramente”.
25 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kara kɨmiir bɨdiyar ikɨ boɨnmauuɨm mɨ kɨma kariir yai aiir bɨ naɨngwo tɨbmiigɨm. Tɨ dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm tɨ kara tɨrɨm, kara kariir Adɨn siir kɨrɨe aiirar mɨrii, tɨriigɨnɨm yɨm mɨn nɨisiimauugɨm kara yɨpɨkɨn.
25 Jesus respondeu: “Eu já lhes disse, e vocês não creram em mim. A prova são as obras que realizo em nome de meu Pai.
26 Mɨ kɨma kariir yai ɨmiirɨm bɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm. Dimusi rani, bɨiya kara kɨmiir bɨdiyar ikɨ boɨnɨm, kɨma kariir sibsib rani.
26 Mas vocês não creem em mim porque não são minhas ovelhas.
27 Kariir sibsibɨm sɨma kariir yai aiirɨn pa wakaei mɨ ankara sɨmiirɨn ɨrɨra ɨrɨraɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn. Mɨ sɨma pɨ kariir yai aiirar mɨ wakaeyoknaei.
27 Minhas ovelhas ouvem a minha voz; eu as conheço, e elas me seguem.
28 Mɨ sɨmiirɨn kara wɨ hɨriinansi whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi. Mɨ sɨma wɨ inɨgak hɨriiyar nwokɨ waiyayokiyokɨikaeyamɨm mɨ sɨma wɨ nao rani. Mɨ kariir iikamɨm sibsibnanɨm, sɨmiirɨn wɨ inkam nwɨrkɨ kariir ɨɨnankɨ nɨspakɨi hainaki rani. Mɨ sɨma kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨn karamae wɨ ha nwo rani. Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka.
28 Eu lhes dou a vida eterna, e elas nunca morrerão. Ninguém pode arrancá-las de minha mão,
29 Kariir Adɨn yɨpɨkɨn tɨ iikam ɨmiir hauugiyɨn, siyaɨrgɨn ɨkɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kougɨ kou nwowɨn. Mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ siir siyɨu ɨiir sɨbgu apɨm sɨmiirɨn wɨ inkam nwɨrkɨ swokɨ ɨspakɨi hai rani, siir ɨɨn ankɨn. Mɨ sɨma siirɨn hɨriinansi nikwowaisiiyɨm wɨ dɨgmɨn dɨgmɨn nwo rani.
29 pois meu Pai as deu a mim, e ele é mais poderoso que todos. Ninguém pode arrancá-las da mão de meu Pai.
30 Kara mɨ kariir Ad ɨeya krɨrani ɨni nwɨruwar ywowɨskiyo.
30 O Pai e eu somos um”.
31 Mɨ tɨ yaiyɨm siya boɨnkiyɨm sɨmiir mhoɨiyaɨn mɨ Isrel sɨmiir inkam komii komiiyɨm, siiya ɨna yɨuhaiyɨm siir kaiyɨmɨk aowam.
31 Mais uma vez, os líderes judeus pegaram pedras para atirar nele.
32 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir srɨigi. Kara tapairɨn dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨk kasa bɨ tɨrkɨn, kɨmiir whwonkam ɨdaɨn tɨ dimɨn taemɨnɨm kariir Ad ɨeya nɨmbingiyɨm kara tɨram. Mɨ kɨma siiya kariirɨn pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨnɨm sɨmsi kaiyɨmɨkam tɨri?
32 Jesus disse: “Por orientação de meu Pai, eu fiz muitas boas obras. Por qual delas vocês querem me apedrejar?”.
33 Mɨ Isrel sɨmiir kɨgrɨraowiyɨm sɨma siir boɨnki, krɨma siiya tɨ dimɨn kɨbikɨbiyɨm kɨra tɨrɨm sɨmiirsi kaiyɨmɨkam tɨr tani. Nɨɨngaka. Krɨma kɨriirɨn siiya pɨ dimusi kaiyɨmɨk rani, kɨra yai mɨiyɨknan bɨ boɨnkɨn kɨra inkamaɨrgɨn mɨ kɨra hɨnɨɨn dimusi boɨnkɨn, kɨra ɨni Adi Komii siir hɨriinanar swokɨ owɨn.
33 Eles responderam: “Não vamos apedrejá-lo por nenhuma boa obra, mas por blasfêmia. Você, um simples homem, afirma que é Deus!”.
34 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai akan hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii saiir hɨr nwowa hɨnɨɨna boɨnka, iikamɨm sɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm, kara hɨnɨɨna boɨnkɨn wɨm kɨma ɨni Adi Komiinan ywowɨm.
34 Jesus respondeu: “As próprias Escrituras de vocês afirmam que Deus disse a certos líderes do povo: ‘Eu digo: vocês são deuses!’.
35 Krɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir yaiyɨm Yokwo Komii saiir hɨr nwowɨm yɨm kaimwowaɨrgɨm mɨ sɨma wɨ dɨgmɨn dɨgmɨn nwo rani, sɨmiir kisɨnaɨm. Mɨ Adi Komii siya iikamɨm yɨpɨkɨ siya siiboboɨnɨuɨm siir yai aiir, yɨm sɨma ɨni Adi Komii siir hɨriinan ywowɨm.
35 E vocês sabem que as Escrituras não podem ser alteradas. Portanto, se aqueles que receberam a mensagem de Deus foram chamados de ‘deuses’,
36 Kariirɨn Adi Komii siyar nɨmbingiyɨn mɨ siya kariirɨn ɨna yɨkropkiyɨn nua tɨriir mɨ kɨma kariirɨn hɨriinan dimusi boɨnkɨm, kara dimɨn biyɨe boɨnmɨmauuwi. Dimusi rani, kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨni, karaɨrgɨn Adi Komii siir yɨnisɨmɨn.
36 por que vocês consideram blasfêmia quando eu digo: ‘Eu sou o Filho de Deus’? Afinal, o Pai me consagrou e me enviou ao mundo.
37 Mɨ kara dimɨnɨm kariir Adɨn siya nɨmbingiyɨm kariir sɨmiir tɨr karamae nwowi mɨ kɨma wɨ hɨriinan saiirsi nwowi tɨ yaimɨn dimɨnɨm sɨmiiram naɨngwo tɨbmii kɨɨn karamaeyɨn.
37 Não creiam em mim se não realizo as obras de meu Pai.
38 Mɨ kara siir mɨi aiir mɨrii mɨ inkam nwɨrkɨ kariir yai aiirɨm naɨngwo tɨbmii kɨɨn karamae nwowi mɨ kɨra wa tɨ aɨngwo tɨbmii kɨɨn tɨ mɨiyɨm tɨ kara tɨr ɨmiiramɨn. Mɨ kɨma wɨ hɨriinan nwokɨ sɨbgu ɨnomoknɨnkɨnɨm Adi Komii siya mɨ kara krɨra ɨni ɨrɨpar yɨnkiamasuwo. Mɨ krɨra ɨni nwɨruwar ywowɨskiyo. Mɨ krɨriir kwoɨno ɨni whɨruwar ywoki ɨskiyɨn.
38 Mas, se as realizo, creiam na prova, que são as obras, mesmo que não creiam em mim. Então vocês saberão e entenderão que o Pai está em mim, e que eu estou no Pai”.
39 Mɨ sɨma ɨna swokɨ kɨnankɨuɨm siir nonkwoɨm mɨ siirɨn maeyau biyɨeya mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨr hɨugrɨpkɨikikaigigam. Mɨ siya sɨmiir haiburgigɨn mɨ ɨna yamɨn.
39 Novamente, tentaram prendê-lo, mas ele escapou e os deixou.
40 Mɨ siya sɨmiir haiburgigɨn mɨ ɨna swokɨ amɨn. Mɨ siya ɨe Jodan siirar swokɨ iyapidnam mɨ siya kɨmɨdiniya maeyaua bɨiya Jonkɨ si baptais haigɨnɨua iikamɨm sɨm, saiir hɨriir yɨmbiyam. Mɨ siya kɨmɨdiniya hɨr inɨ owou.
40 Foi para o outro lado do rio Jordão, perto do lugar onde João batizava no início, e ficou ali por algum tempo.
41 Mɨ iikam whɨekakɨm ha nɨtɨm mɨ kɨmɨdiniya sɨma inɨ boɨni, Jon siya iikamɨm makɨniiyɨm sɨmiirɨn hɨriinan dimɨn mɨiyɨk bɨ tɨrkɨn tɨ inkamɨn siir hɨriinan. Mɨ dimɨn taemɨnɨm tɨ inkamɨn siya boɨnmɨmauuwɨm krɨmiir yɨm kaimwowaɨrgɨm.
41 Muitos o seguiram, comentando entre si: “João não realizou sinais, mas tudo que ele disse a respeito deste homem se cumpriu”.
42 Mɨ iikam whɨekakɨm hɨr nwowɨm, sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmii kɨɨngiyɨm siyaɨrgɨn Kraisɨn inkamɨn yɨpɨkɨ Adi Komii siya nɨkropkiyɨn, iikam krɨmiir nauunɨ whɨnkɨnsiis haigɨnɨuniyam. Ɨriig.
42 E muitos ali creram em Jesus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.