João 10
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARIB
1 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, inkamɨn hira sibsib ɨmiir hɨuyokiyokaiiya saiirgɨsaiir ano ɨiir napnɨnopkainam karamae nwowi mɨ siya hinda kaina iiyami hir aiirɨn, yɨo tɨ hɨriinam siyɨuɨn, yɨo ɨni inkamɨn digworaekwo tauaehaiyam namiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
1 Em verdade, em verdade vos digo: quem não entra pela porta no aprisco das ovelhas, mas sobe por outra parte, esse é ladrão e salteador.
2 Mɨ inkamɨn anokɨ ano ɨiirar napnɨnopkainamiyɨn, yɨo siya inkamkɨ inkamɨn sibsib ɨmiir kɨgrɨraowikɨn.
2 Mas o que entra pela porta é o pastor das ovelhas.
3 Mɨ inkamɨn ta hira saiir anowɨn napnɨnopkainamiyɨn siir kɨgrɨraowiyɨn, siya pɨ tɨ inkam ɨiir kɨgwɨni, siya siirɨn pa kɨgnɨnkɨn apnɨnopkaigi. Mɨ sibsibɨm pɨ siir yai aiir wakae sɨbgii mɨ siya sibsibɨm sɨmiir inɨgɨm ɨrɨra ɨrɨra pa dapkii mɨ siya sɨmiirɨn pa whɨnapnaniyami idowɨiya hɨriir.
3 A este o porteiro abre; e as ovelhas ouvem a sua voz; e ele chama pelo nome as suas ovelhas, e as conduz para fora.
4 Mɨ siya siir sibsib ɨmiirɨn pa nɨkɨunaniyami mɨ sɨmiir bɨiyɨn pɨ siyar nwonami. Mɨ tɨ sibsibɨm siir mhoɨiya asi sɨdkaenamkɨm. Dimusi rani, sɨmiirɨn siya nɨkɨunaɨm mɨ sɨma siir yai aiir wakaesɨbgiyɨm mɨ sɨma ɨni siir mhoɨiyar sɨdkaenamɨm.
4 Depois de conduzir para fora todas as que lhe pertencem, vai adiante delas, e as ovelhas o seguem, porque conhecem a sua voz;
5 Mɨ inkam nwɨrkɨswo, sɨma wɨ siir di wakaeyoknaei mɨ wɨ siir mhoɨiya di mɨ ami. Nɨɨngaka. Sɨma wɨ siirsi pɨ yɨdidɨn mɨ wa pɨ yɨdamɨn. Dimusi rani, sɨma inkamɨn yɨpɨkɨ sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn siir yainan wakaeki rani.
5 mas de modo algum seguirão o estranho, antes fugirão dele, porque não conhecem a voz dos estranhos.
6 Jisɨs siya tɨ yaiyɨm Farisi kamɨm sɨmiirɨn boɨniyɨo yai ara boɨnkɨn. Mɨ sɨma sɨmiir bɨ sɨbgu nɨnoknɨnkɨnkɨm siya tɨriigɨnɨm, yɨo siyar boɨnakɨn. Ɨriig.
6 Jesus propôs-lhes esta parábola, mas eles não entenderam o que era que lhes dizia.
7 Mɨ tɨ kamɨm sɨma tɨ dimɨn taemɨnɨm Jisɨs siya boɨnɨm sɨmiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna swokɨ boɨnkiyɨn, kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, karaɨrgɨn sibsibɨm sɨmiir anowɨn. Iikamɨm yɨpɨkɨ sibsibnan nwowi mɨ Adi Komii siiramɨn ha nɨti sɨmiirɨn wɨ kara whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi.
7 Tornou, pois, Jesus a dizer-lhes: Em verdade, em verdade vos digo: eu sou a porta das ovelhas.
8 Iikamɨm yɨpɨkɨ bɨiya kariiram nikɨ ɨtɨm Isrelmi iikamɨm sɨma kɨgrɨraowɨm, yɨm hɨiyan iikam nikɨ okɨm. Sɨma ɨinokɨinokɨn sibsib ɨmiir tauaehaiyamar nɨtikɨm. Mɨ sibsibɨm sɨmiir yai ɨmiir bɨ swokɨ wakae sɨbgɨm. Mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ Adi Komii siir sibsibnan nwowɨm yɨm wɨ tɨ hɨriinan inkamɨm sɨmiiram kɨpi naɨngwo tɨbmii kɨɨn. Nɨɨngaka.
8 Todos quantos vieram antes de mim são ladrões e salteadores; mas as ovelhas não os ouviram.
9 Anowɨn karaɨrgɨn. Mɨ yɨpɨkɨ kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨnɨn yɨo ɨni sibsibɨn hira saiirgɨsaiir ano ɨiir napnɨnopkainaniyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ ta hɨriinan saiirsika, siirɨn wɨ asi nanmaiwarkainaei. Mɨ mhoɨiya siya idowɨiya nami mɨ siya wraisu nae mɨ kɨi mɨnɨm sɨmiir kɨgi mɨ wɨ haɨni naei.
9 Eu sou a porta; se alguém entrar a casa; o filho fica entrará e sairá, e achará pastagens.
10 Mɨ yɨo hɨiyan inkamɨn, yɨo dimɨn taemɨn ɨmiir tauaehainaki aramar nɨtikɨn. Mɨ sibsib ɨmiir nɨsomsom aokaogig mɨ digworaekwo ɨmiir nonkwobumbunɨnkɨngig aramar nɨti. Mɨ tɨ kara nɨtɨn sɨma wɨ nao rani, sɨma wɨ omwai waiyayokiyokɨi siyɨuɨn Adi Komii siya naɨngwowɨn siir.
10 O ladrão não vem senão para roubar, matar e destruir; eu vim para que tenham vida e a tenham em abundância.
11 Kara ɨni inkam mɨiyɨkɨn sibsib sɨbgu kɨgrɨraowiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Kara wɨ mɨnsi naowi, kariirgɨ kariir sibsibɨm sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam wadɨe sɨma sɨbgu owam.
11 Eu sou o bom pastor; o bom pastor dá a sua vida pelas ovelhas.
12 Mɨ tɨ mɨiyan inkamɨn yɨpɨkɨn umɨr aramar mɨriiyɨn, yɨo inkamɨn sibsibgɨ sibsib kɨgrɨraowiyɨn si rani. Mɨ sɨma wɨ siir sibsib nwo rani. Mɨ siya niimauan wra biyɨeyɨn siir kɨgwɨni mɨ siya siirsi nɨdidwɨni mɨ wa nɨdamnani. Mɨ niimauan wra biyɨeyɨn pɨ sibsib ɨmiir nɨnkɨn aeyokiyoknami. Mɨpi siya sɨmiir ɨrni yonkwo, ɨkɨ nhɨrɨm yɨmba kakɨdamkii hɨnda tɨnda.
12 Mas o que é mercenário, e não pastor, de quem não são as ovelhas, vendo vir o lobo, deixa as ovelhas e foge; e o lobo as arrebata e dispersa.
13 Mɨ tɨ inkamɨn tɨ hɨriinan nɨdamamɨn, yɨo siir sibsib ɨmiiram bɨ naɨngwowikɨn. Yɨo siya sibsib ɨmiirɨn umɨraramar kɨgrɨraowi.
13 Ora, o mercenário foge porque é mercenário, e não se importa com as ovelhas.
14 Kara ɨni inkam kɨbiyɨn sibsib sɨbgu kɨgrɨraowiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Kara tɨ iikamɨm kariir sibsibnan nwowɨm sɨmiirɨn ɨna sɨbgu ɨnoknɨnkɨnɨm mɨ sɨma ɨna mɨ sɨbgu ɨnoknɨnkɨnɨm tɨkɨ iikamɨm yɨpɨkɨ kariir sibsibnan nwowɨm sɨmiirɨn. Mɨ sɨma kariirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm mɨ ɨna naɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm kariirɨm.
14 Eu sou o bom pastor; conheço as minhas ovelhas, e elas me conhecem,
15 Kara mɨ kariir Ad ɨeya krɨraniyɨn, krɨra krɨra ɨna sɨbgu ninan ɨnoknɨnkɨnao. Mɨ krɨra nwɨrni nwɨrniyamɨn ɨna ninan aɨngwokwowo. Mɨ krɨra ɨni nwɨruwar ywowɨskiyo. Mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn, kara ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn tɨriirgɨnɨm yɨpɨkɨ kariir sibsibnan nwowɨm mɨ sɨma kariirɨn ɨna mɨ ɨnoknɨnkɨnɨm. Kara mɨ kariir sibsib ɨma krɨma krɨma ɨrni nwɨrniyamɨn ɨna ninan aɨngwokwonam. Mɨ kara wɨ hɨriirnansi naowi sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam.
15 assim como o Pai me conhece e eu conheço o Pai; e dou a minha vida pelas ovelhas.
16 Mɨ ɨkɨ iikam nhɨrɨm kariir sibsib nwowɨm, yɨm sɨma kariir pɨugana Isrel sɨmiir iikam tani. Kara sɨmiirɨn wɨ tɨkɨ nhɨr ɨmakar nɨnkɨn kɨgrɨraowi. Mɨ sɨma kariir yai aiir wakaei mɨ sɨma wɨ kariir siyɨu ɨiirar napi. Mɨ mhoɨiya sɨma wɨ pɨugan kwɨruwar nwowi. Mɨ sɨmiirɨn wɨ kanakanar kɨgɨrkaki.
16 Tenho ainda outras ovelhas que não são deste aprisco; a essas também me importa conduzir, e elas ouvirão a minha voz; e haverá um rebanho e um pastor.
17 Kariir Adɨn siya kariiramɨn ɨna naɨngwokwonanaeiyɨn. Dimusi rani, kara iikam ɨmiirsi naowam naɨngwokɨn. Mɨ kara wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi mɨ wɨ omwaiyar swokɨ waiyai.
17 Por isto o Pai me ama, porque dou a minha vida para a retomar.
18 Kariirɨn wɨ inkam nwɨrkɨ tɨr tani, kara naowamɨn. Nɨɨngaka. Kara kariir kwoɨn ɨiirar nwowi. Tɨ dimɨn taemɨnɨm Adi Komii siyar boɨnkikɨm mɨ kara asi tɨri sɨmiirɨn. Kariirɨn siyar bɨdi boɨnki ɨskiyɨn naowamɨn mɨ kariirɨn wɨ siyar swokɨ kiwaki omwai kara swokɨ waiyayokiyokɨiyamɨn.
18 Ninguém ma tira de mim, mas eu de mim mesmo a dou; tenho autoridade para a dar, e tenho autoridade para retomá-la. Este mandamento recebi de meu Pai.
19 Mɨ Isrel sɨmiir inkam komii komiiyɨm isido whɨsa yɨinɨkibɨr mɨ sɨma ta yai aiir yɨnkɨnyaeyo boɨn. Nhɨrɨm, yɨm sɨma dimɨn whɨr boɨn mɨ nhɨrɨm yɨm sɨma dimɨn whɨr mɨ boɨn.
19 Por causa dessas palavras, houve outra dissensão entre os judeus.
20 Mɨ iikam whɨekak ɨma boɨn, siirɨn uridyɨugɨ bɨdi ii okwokaiyɨn mɨ siir kwoɨnɨn siya kiyɨpiyaokii. Mɨ siya tɨ hɨnɨɨn dimɨn taemɨnɨm sɨm asi prɨiwhaowae boɨni. Mɨ kɨma waraur dimusi nokwowi siir yai aiir wakaeyamɨn?
20 E muitos deles diziam: Tem demônio, e perdeu o juízo; por que o escutais?
21 Mɨ nhɨrɨm sɨma boɨn, siir yaiyɨm siya boɨnɨm, siya ɨkɨ inkamɨn uridyɨugakɨn siir hɨriinan swokɨ boɨn tani. Nɨɨngaka. Uridyɨu biyɨeyɨn tɨ inkam nhwokwɨsaeyɨn siir nhwonaɨn pɨ hɨriinan wadɨe di swokɨ ohaigɨnɨuwi, ɨkɨ dimɨn taemɨnɨm sɨm sɨbgu dikaoraekaokiyamɨn. Ɨriig.
21 Diziam outros: Essas palavras não são de quem está endemoninhado; pode porventura um demônio abrir os olhos aos cegos?
22 Jisɨs siya tɨ dimɨnɨm om komii Jerusalem hɨr boɨnkɨn, ɨiya iikamɨm ɨrɨpa sɨma haɨngiriyɨu owa saiir. Ta ɨiya sɨma swokɨ aɨngwokiya kamɨm sɨmiir digworaekwo biyɨe ɨmiir nɨinɨkinhɨmnhɨɨn ɨtkiigɨigiya Adi Komii siir inɨg hainaniya omaka saiir hɨrankɨn mɨ saeya bɨdi swokɨ haiwaokiya Adi Komii siir inɨg ɨiir hainanam. Mɨ ta ɨiya ya naopii ɨiga.
22 Celebrava-se então em Jerusalém a festa da dedicação. E era inverno.
23 Jisɨs siya omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya Solomongɨ si mɨriiya saiir ɨuru aiir naprɨrɨrkɨn.
23 Andava Jesus passeando no templo, no pórtico de Salomão.
24 Mɨ ɨiya siya hɨrar nikɨ aprɨrɨrɨn mɨ Isrel sɨmiir inkam komii komiiyɨm ha nɨtɨm kɨmɨdiniya siir inɨ kaiyokaini mɨ sɨma ɨna srɨiyɨm mɨ kɨra tɨ hɨriinan yaiyɨm krɨmiirɨn ɨiyɨm wɨ pariga kɨnanankɨuwi? Kɨra krɨmiirɨn hindara boɨnmauu kɨɨn ɨski, kɨra tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn iikam krɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuam siya, iyɨe? Si rani?
24 Rodearam-no, pois, os judeus e lhe perguntavam: Até quando nos deixarás perplexos? Se tu és o Cristo, dize-no-lo abertamente.
25 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kara kɨmiir bɨdiyar ikɨ boɨnmauuɨm mɨ kɨma kariir yai aiir bɨ naɨngwo tɨbmiigɨm. Tɨ dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm tɨ kara tɨrɨm, kara kariir Adɨn siir kɨrɨe aiirar mɨrii, tɨriigɨnɨm yɨm mɨn nɨisiimauugɨm kara yɨpɨkɨn.
25 Respondeu-lhes Jesus: Já vo-lo disse, e não credes. As obras que eu faço em nome de meu Pai, essas dão testemunho de mim.
26 Mɨ kɨma kariir yai ɨmiirɨm bɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm. Dimusi rani, bɨiya kara kɨmiir bɨdiyar ikɨ boɨnɨm, kɨma kariir sibsib rani.
26 Mas vós não credes, porque não sois das minhas ovelhas.
27 Kariir sibsibɨm sɨma kariir yai aiirɨn pa wakaei mɨ ankara sɨmiirɨn ɨrɨra ɨrɨraɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn. Mɨ sɨma pɨ kariir yai aiirar mɨ wakaeyoknaei.
27 As minhas ovelhas ouvem a minha voz, e eu as conheço, e elas me seguem;
28 Mɨ sɨmiirɨn kara wɨ hɨriinansi whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi. Mɨ sɨma wɨ inɨgak hɨriiyar nwokɨ waiyayokiyokɨikaeyamɨm mɨ sɨma wɨ nao rani. Mɨ kariir iikamɨm sibsibnanɨm, sɨmiirɨn wɨ inkam nwɨrkɨ kariir ɨɨnankɨ nɨspakɨi hainaki rani. Mɨ sɨma kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨn karamae wɨ ha nwo rani. Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka.
28 eu lhes dou a vida eterna, e jamais perecerão; e ninguém as arrebatará da minha mão.
29 Kariir Adɨn yɨpɨkɨn tɨ iikam ɨmiir hauugiyɨn, siyaɨrgɨn ɨkɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kougɨ kou nwowɨn. Mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ siir siyɨu ɨiir sɨbgu apɨm sɨmiirɨn wɨ inkam nwɨrkɨ swokɨ ɨspakɨi hai rani, siir ɨɨn ankɨn. Mɨ sɨma siirɨn hɨriinansi nikwowaisiiyɨm wɨ dɨgmɨn dɨgmɨn nwo rani.
29 Meu Pai, que mas deu, é maior do que todos; e ninguém pode arrebatá-las da mão de meu Pai.
30 Kara mɨ kariir Ad ɨeya krɨrani ɨni nwɨruwar ywowɨskiyo.
30 Eu e o Pai somos um.
31 Mɨ tɨ yaiyɨm siya boɨnkiyɨm sɨmiir mhoɨiyaɨn mɨ Isrel sɨmiir inkam komii komiiyɨm, siiya ɨna yɨuhaiyɨm siir kaiyɨmɨk aowam.
31 Os judeus pegaram então outra vez em pedras para o apedrejar.
32 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir srɨigi. Kara tapairɨn dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨk kasa bɨ tɨrkɨn, kɨmiir whwonkam ɨdaɨn tɨ dimɨn taemɨnɨm kariir Ad ɨeya nɨmbingiyɨm kara tɨram. Mɨ kɨma siiya kariirɨn pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨnɨm sɨmsi kaiyɨmɨkam tɨri?
32 Disse-lhes Jesus: Muitas obras boas da parte de meu Pai vos tenho mostrado; por qual destas obras ides apedrejar-me?
33 Mɨ Isrel sɨmiir kɨgrɨraowiyɨm sɨma siir boɨnki, krɨma siiya tɨ dimɨn kɨbikɨbiyɨm kɨra tɨrɨm sɨmiirsi kaiyɨmɨkam tɨr tani. Nɨɨngaka. Krɨma kɨriirɨn siiya pɨ dimusi kaiyɨmɨk rani, kɨra yai mɨiyɨknan bɨ boɨnkɨn kɨra inkamaɨrgɨn mɨ kɨra hɨnɨɨn dimusi boɨnkɨn, kɨra ɨni Adi Komii siir hɨriinanar swokɨ owɨn.
33 Responderam-lhe os judeus: Não é por nenhuma obra boa que vamos apedrejar-te, mas por blasfêmia; e porque, sendo tu homem, te fazes Deus.
34 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai akan hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii saiir hɨr nwowa hɨnɨɨna boɨnka, iikamɨm sɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm, kara hɨnɨɨna boɨnkɨn wɨm kɨma ɨni Adi Komiinan ywowɨm.
34 Tornou-lhes Jesus: Não está escrito na vossa lei: Eu disse: Vós sois deuses?
35 Krɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir yaiyɨm Yokwo Komii saiir hɨr nwowɨm yɨm kaimwowaɨrgɨm mɨ sɨma wɨ dɨgmɨn dɨgmɨn nwo rani, sɨmiir kisɨnaɨm. Mɨ Adi Komii siya iikamɨm yɨpɨkɨ siya siiboboɨnɨuɨm siir yai aiir, yɨm sɨma ɨni Adi Komii siir hɨriinan ywowɨm.
35 Se a lei chamou deuses àqueles a quem a palavra de Deus foi dirigida {e a Escritura não pode ser anulada},
36 Kariirɨn Adi Komii siyar nɨmbingiyɨn mɨ siya kariirɨn ɨna yɨkropkiyɨn nua tɨriir mɨ kɨma kariirɨn hɨriinan dimusi boɨnkɨm, kara dimɨn biyɨe boɨnmɨmauuwi. Dimusi rani, kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨni, karaɨrgɨn Adi Komii siir yɨnisɨmɨn.
36 àquele a quem o Pai santificou, e enviou ao mundo, dizeis vós: Blasfemas; porque eu disse: Sou Filho de Deus?
37 Mɨ kara dimɨnɨm kariir Adɨn siya nɨmbingiyɨm kariir sɨmiir tɨr karamae nwowi mɨ kɨma wɨ hɨriinan saiirsi nwowi tɨ yaimɨn dimɨnɨm sɨmiiram naɨngwo tɨbmii kɨɨn karamaeyɨn.
37 Se não faço as obras de meu Pai, não me acrediteis.
38 Mɨ kara siir mɨi aiir mɨrii mɨ inkam nwɨrkɨ kariir yai aiirɨm naɨngwo tɨbmii kɨɨn karamae nwowi mɨ kɨra wa tɨ aɨngwo tɨbmii kɨɨn tɨ mɨiyɨm tɨ kara tɨr ɨmiiramɨn. Mɨ kɨma wɨ hɨriinan nwokɨ sɨbgu ɨnomoknɨnkɨnɨm Adi Komii siya mɨ kara krɨra ɨni ɨrɨpar yɨnkiamasuwo. Mɨ krɨra ɨni nwɨruwar ywowɨskiyo. Mɨ krɨriir kwoɨno ɨni whɨruwar ywoki ɨskiyɨn.
38 Mas se as faço, embora não me creiais a mim, crede nas obras; para que entendais e saibais que o Pai está em mim e eu no Pai.
39 Mɨ sɨma ɨna swokɨ kɨnankɨuɨm siir nonkwoɨm mɨ siirɨn maeyau biyɨeya mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨr hɨugrɨpkɨikikaigigam. Mɨ siya sɨmiir haiburgigɨn mɨ ɨna yamɨn.
39 Outra vez, pois, procuravam prendê-lo; mas ele lhes escapou das mãos.
40 Mɨ siya sɨmiir haiburgigɨn mɨ ɨna swokɨ amɨn. Mɨ siya ɨe Jodan siirar swokɨ iyapidnam mɨ siya kɨmɨdiniya maeyaua bɨiya Jonkɨ si baptais haigɨnɨua iikamɨm sɨm, saiir hɨriir yɨmbiyam. Mɨ siya kɨmɨdiniya hɨr inɨ owou.
40 E retirou-se de novo para além do Jordão, para o lugar onde João batizava no princípio; e ali ficou.
41 Mɨ iikam whɨekakɨm ha nɨtɨm mɨ kɨmɨdiniya sɨma inɨ boɨni, Jon siya iikamɨm makɨniiyɨm sɨmiirɨn hɨriinan dimɨn mɨiyɨk bɨ tɨrkɨn tɨ inkamɨn siir hɨriinan. Mɨ dimɨn taemɨnɨm tɨ inkamɨn siya boɨnmɨmauuwɨm krɨmiir yɨm kaimwowaɨrgɨm.
41 Muitos foram ter com ele, e diziam: João, na verdade, não fez sinal algum, mas tudo quanto disse deste homem era verdadeiro.
42 Mɨ iikam whɨekakɨm hɨr nwowɨm, sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmii kɨɨngiyɨm siyaɨrgɨn Kraisɨn inkamɨn yɨpɨkɨ Adi Komii siya nɨkropkiyɨn, iikam krɨmiir nauunɨ whɨnkɨnsiis haigɨnɨuniyam. Ɨriig.
42 E muitos ali creram nele.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.