Gálatas 4
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Yai nhɨrɨm yɨm tɨ hɨnɨɨngɨm, yɨnisɨm nwɨrɨn dimɨn taemɨn whɨekakɨm siir adɨn siirɨm yɨm wɨ siya haii mɨ sɨmiirɨn wɨ siya kɨgrɨraowi mɨ ɨiya siya yɨnisɨmar nikɨ owa siya tɨ dimɨn hɨriinanɨm sɨmiir bɨ haigɨn, siya inkamɨn hinda siir adni mɨi whɨsarii prɨimɨriiyɨn siir hɨriinan nwokɨn.
1 Digo mais isto: enquanto é menor de idade, o filho que vai herdar a propriedade do pai é tratado como escravo, mesmo sendo, de fato, o dono de tudo.
2 Mɨ siya ɨni yɨnisɨmar nikɨ okrɨpkaiyɨn mɨ siya iikamɨm sɨmiir yai ɨmiirar wakaeyokna ap yɨpɨkɨ siir kɨgrɨraowiyɨm mɨ siir dimɨn taemɨnɨm siya haiyanɨm yɨm wɨ ta ɨiya siir ad ɨeya nɨmbingiya saiirar nadɨgɨuwi mɨ siya wɨ haɨni haii sɨmiirɨn.
2 Enquanto é menor, há pessoas que tomam conta dele e cuidam dos seus negócios até o tempo marcado pelo pai.
3 Mɨ bɨiya nɨm krɨma tɨ yɨnisɨmɨn siir hɨriinan nwokɨm mɨ krɨmiirɨn dimɨn biyɨe saeyar widnonkworɨnugɨm mɨ krɨma uridyɨu bibiyɨeyɨm mɨ ɨkɨ dimɨn bibiyɨeyɨm tɨ nuɨn siirɨm sɨmiir asi wakaeyokna apkɨm.
3 Assim também nós, antes de ficarmos adultos espiritualmente, fomos escravos dos poderes espirituais que dominam o mundo .
4 Mɨ ta ɨiya yɨpɨkɨ Adi Komii siya nɨmbina saeya nɨtkiya mɨ siya siir yɨnisɨm ɨiirɨn ha nɨkropkiyɨn mɨ siya ɨni inkamar yɨmbiyamɨn. Mɨ siirɨn wig ɨra saeya yaokainaki mɨ siya ɨni yaiyɨm yɨpɨkɨ bɨiya Moseskɨ si hauuwɨm Juda iikamɨm sɨmiirar mɨ wakaeyokna apkɨn.
4 Mas, quando chegou o tempo certo, Deus enviou o seu próprio Filho, que veio como filho de mãe humana e viveu debaixo da lei
5 Siya tɨ dimɨn ɨiirɨn dimusi bɨ tɨrkɨn siya krɨmiirɨn wɨ hɨriinansi nwokɨ whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwɨm mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ Mosesni yaiyɨm sɨm wakaeyokna apɨm krɨmiirɨn wɨ saeya nwokɨ owaigɨnɨuɨm rɨrmiiya. Mɨ krɨma wɨ Adi Komii siir yɨnisɨsɨm nwokɨ owɨm, siir yɨnisɨmɨn siir hɨriinan yɨpɨkɨ wɨ dimɨn taemɨnɨm Adi Komii siya nɨmbinɨm krɨmiir sɨmiir haii.
5 para libertar os que estavam debaixo da lei, a fim de que nós pudéssemos nos tornar filhos de Deus.
6 Dimusi rani, wɨm kɨma siir yɨnisɨsɨmkɨm, Adi Komii siya siir naeyɨu ɨiir bɨdi yɨkropkiyɨn yɨpɨkɨ siir yɨnisɨmɨn siir kwoɨnau hɨr nwokaiyɨn kɨmiir kwoɨnau waraur nwokaiyam. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn krɨmiirɨn yɨo mɨn tɨrkɨn krɨma maɨrgɨmaɨrga nwowɨm mɨ Adi Komii siir boɨnɨm, kɨra krɨmiir adgɨn, kɨra krɨmiir adgɨn.
6 E, para mostrar que vocês são seus filhos, Deus enviou o Espírito do seu Filho ao nosso coração, o Espírito que exclama: “Pai, meu Pai.”
7 Mɨ tariinanɨn kɨma wɨ ɨi prɨei nwo rani, iikamɨm yɨpɨkɨ maeyaua mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨugrɨpkɨikikaiiyɨm sɨmiir hɨriinan. Nɨɨngaka. Wɨm kɨma Adi Komii siirgɨsiir yɨnisɨsɨmkɨm. Dimusi rani, kɨma Krais siir wakaeyokna apikɨm mɨ wɨm kɨma Adi Komii siir yɨnisɨsɨmkɨm mɨ kɨma tɨ digworaekwowɨm Adi Komii siya nɨmbinɨm krɨmiiram yɨpɨkɨ siir yɨnisɨsɨmɨm, krɨma sɨmiirɨn wa haii. Ɨriig.
7 Assim vocês não são mais escravos; vocês são filhos. E, já que são filhos, Deus lhes dará tudo o que ele tem para dar aos seus filhos.
8 Bɨiya Galesia kɨmiir iikamɨm ɨriipɨ hɨriinan wɨm kɨma Adi Komii siir bɨ mɨ ɨnoknɨnkɨnkɨm mɨ tɨ uridyɨu bibiyɨeyɨm mɨ dimɨn taemɨn nhɨrɨm kɨma naɨngwo tɨbmiiyɨm, yɨm Adi Komii siir hɨriinan tani.
8 No passado vocês não conheciam a Deus e por isso eram escravos de deuses que, de fato, não são deuses.
9 Mɨ tariinanɨn kɨma Adi Komii siirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn. Mɨ kɨmarɨn ha nɨnoknɨnkɨn tani Adi Komii siya kɨmiirgɨkɨmiirgɨn, kɨmiirɨn siya bɨdi yɨmbingiyɨm siir yɨnisɨsɨm nwowam. Mɨ tɨ uruwai siyaowaiyɨm tɨdiyɨuni kɨma nɨkrɨmtɨo ɨupɨmpɨt kuukaiyɨuwɨm kɨmiir widnonkworɨnuwɨm wɨm ɨni sɨmiiram swokɨ akainɨnkirɨonaɨm.
9 Mas, agora que vocês conhecem a Deus, ou melhor, agora que Deus os conhece, como é que vocês querem voltar para aqueles poderes espirituais fracos e sem valor? Por que querem se tornar escravos deles outra vez?
10 Mɨ kɨma tɨ dimɨn taemɨn hɨriinanɨm sɨmiir napɨm mɨ kɨma hɨriiyar naɨngwowi Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨnɨɨna boɨni, kɨma wadɨekɨm. Dimusi rani, wɨm kɨma ɨi bwanɨm mɨ bɨewiiyɨm yɨpɨkɨ bɨiya Moseskɨ boɨnɨm krɨmiir iikamɨm Judamiyɨm krɨma sɨmiir napɨm.
10 Por que dão tanta importância a certos dias, meses, estações e anos?
11 Mɨ kara iikam kɨmiiram naɨngwokiyɨm mɨ kara ɨni nɨdidkakar ywokiyɨn dimɨn taemɨnɨm kara tɨrɨm yɨm wɨ hindara prɨiywokaeyami. Dimusi rani, tɨ yaiyɨm tɨ tariinanɨn kɨma wakaeyokna apɨm yɨm naekak bɨ nwowikɨm yɨm ɨni tɨ yaiyɨm bɨiya kɨma nikɨ apɨm naekak nwo karamae nwowɨm ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm mɨ kɨma Adi Komii siirgɨsiiram sɨbgu wakaeyokna ap rani, ɨni nɨɨngar ywowɨskiyɨm.
11 Estou muito preocupado com vocês! Será que todo o trabalho que tive com vocês não valeu nada?
12 Tɨ kariir nomiiyauɨm, kara kɨmiirɨn pɨ ɨgao yai hɨnɨɨna boɨnkii, kɨma warɨ Moses siir siyɨu komii kɨmiir kɨgrɨraowɨn siirɨn digɨumii tɨ haimriiyɨugig, kariir hɨriinan ta hindara kara mɨ prɨiyakiirɨrara siyɨu komii siiram nɨnkirɨona karamae nwowa saiir hɨriinan. Mɨ an kara ɨni iikam kɨmiir hɨriinan ywowɨn, yɨpɨkɨ bɨiya Moses siir siyɨu komii ɨeya kɨgrɨrao karam nwowɨm sɨmiir hɨriinan. Bɨiya kɨma kariirɨn dimɨn biyɨe bɨ tɨrkɨm mɨ kara ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn tariinanɨn kɨma kariirɨn wɨ kɨmbu rani.
12 Meus irmãos, peço que sejam como eu. Afinal eu sou como vocês, e vocês não me ofenderam em nada.
13 Kɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm bɨiya kara bɨigɨbɨi kɨmiir waraur nɨta ya dimusi rani, kara makɨ niigɨn mɨ kariir kwoɨnɨn ha kisɨna haigiyɨn mɨ kara Krais siir yai kɨbi kɨbiyɨm kɨmɨdiniya kɨmiir boɨnmɨmauu.
13 Lembram por que foi que lhes anunciei pela primeira vez o evangelho ? Foi porque eu estava doente.
14 Mɨ dimɨn biyɨeyɨm kariir tɨrkiyɨm mɨ an kara ɨni makar iiyɨn mɨ kɨmiir kwoɨnɨm tɨ hɨnɨɨna yaɨngwo kara mɨiyɨknan nwo rani mɨ kɨma kariiram naɨngwo karamae bɨ nwokɨm mɨ kariirɨn digɨumii bɨ mɨ haimriiyɨugigɨn. Nɨɨngaka. Mɨ kɨma kariirɨn hapi Adi Komii siir paekwosɨm ɨiir kɨma haiiyɨn siir hɨriinan haigɨm. Mɨ kɨma kariir haiwɨnɨm wɨm hapi Jisɨs Krais siir nasi haigɨm.
14 Mas vocês não me desprezaram, nem me rejeitaram, embora o meu estado de saúde fosse uma dura prova para vocês. Pelo contrário, vocês me receberam como se eu fosse um anjo de Deus ou mesmo como se eu fosse Cristo Jesus.
15 Bɨiya kɨma kara nɨta kɨma maɨrgɨmaɨrga prasae bɨ kɨnkɨm. Mɨ tariinanɨn kɨma kariirɨn panɨɨna naɨngwowi? Kara tɨriigɨnɨm iikam kɨmiir boɨni bɨiya kara kɨmakar nwowa wɨm kɨma kariiramar naɨngwokwonanaekɨm. Mɨ kɨma tɨ hɨnɨɨna naɨngwokɨm, krɨma wɨ krɨmiir yapa yapa nhwo ɨmiirar habaii mɨ krɨma sɨmiirɨn wɨ Pol siir hauugii mɨ siirɨn wɨ sɨma nwokɨ whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwɨm. Mɨ kɨmiir kwoɨnɨn kariiram naɨngwokwonanaeyɨm dimusi swokɨ kisɨna haigigɨm?
15 E como vocês estavam felizes! Eu posso afirmar que, se pudessem, vocês teriam arrancado os seus próprios olhos para me dar! O que foi que aconteceu?
16 Bɨiya kɨma kariiramɨn naɨngwokwo prasae bɨ kɨnkɨm mɨ tariinanɨn an kara ɨni kɨmiir sau omomnan yamwoɨuɨn. Dimusi rani, mɨ tari kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkɨn, aniya?
16 Será que agora, por ter dito a verdade, eu me tornei inimigo de vocês?
17 Mɨ tɨ Judami iikamɨm yɨpɨkɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm kɨmiir mɨoɨs ɨmiir kɨtiyopnɨmnɨr haiyam tɨrɨm, yɨm sɨma nɨmbinpai nɨmbinpai kɨmiir nɨmbinam tɨri mɨ sɨma wɨ kɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨu rani yɨm mɨnam tɨri kɨma aru kariir nwokiyɨm. Mɨ sɨma tɨ hɨriinan mɨnam tɨrkɨm kɨma sɨmiiraramar nwokɨ sɨbgu aɨngwo ɨskiyɨm mɨ sɨmiiraramar nwokɨ apɨm.
17 Esses homens mostram grande interesse por vocês, mas a intenção deles não é boa. O que eles querem é separar vocês de mim para que vocês sintam por eles o mesmo interesse que eles sentem por vocês.
18 Mɨ sɨmiir mɨiya wadɨekɨswo mɨ sɨma kɨmiiram naɨngwokɨswo kɨmiir whɨnkɨnsiisam mɨ wɨ wadɨeyar pɨ ywowɨn. Hɨriiyar dwo! Mɨ sɨma ɨinokɨinokɨn wadɨe kɨmiiraramar nwowi ɨiya kara kɨmaka tɨr nwowi, yɨo tɨ hɨriinan siyɨuɨn yɨo mɨiyɨk rani. Sɨma tɨ siyɨu hɨriinanɨn kara tɨrɨn ɨiya kara kɨmaka ɨrɨpa waraur nwowa mɨ ha tɨra sɨma saiir hɨriinanar tɨ swokɨ tɨr.
18 É bom vocês terem um interesse sincero sempre e não somente quando estou com vocês.
19 Tɨ kariir nomiiyau kɨbiyɨm, kara ɨni wiga yaeya yɨnisɨm nwɨr swokɨ aokainam tɨriya mɨ saeya diriisusuwiya ɨni saiir hɨriinan ywowa. Kara ɨni hɨkak nwowɨn, bɨiya kara naɨngwowa kɨmiiram kɨma Krais siir sɨbgu wakaeyokna apam. Mɨ tariinanɨn kara ɨni hɨkakar swokɨ owɨn mɨ kara mɨnam nwowi kɨma Krais siiram swokɨ sɨbgu wakaeyokna apɨm mɨ kwoɨn whɨrua saɨka nwowɨm.
19 Meus queridos filhos, eu estou sofrendo por vocês, como uma mulher que tem dores de parto. E continuarei sofrendo até que Cristo esteja vivendo em vocês.
20 Kara ha naɨngwowi kara ɨni kɨmakar nwowɨn mɨ ta hɨriinan saiirsika kara ɨɨg yai panɨɨnsi boɨnkisi ta yokwo aiirɨn kɨmiirɨn. Kara mɨnam naɨngwowi kɨmiir whwonkam ɨda nokwowɨm mɨ kɨmiir kwoɨn ɨmiir nɨnoknɨnkɨnɨm mɨ kara kɨmiirɨn wɨ ɨɨg yai boɨn tani kɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwamɨn. Mɨ kara tɨ arugɨ aru nwokiyɨn, kara nɨnoknɨnkɨn tani kara kɨmiirɨn wɨ panɨɨn panɨɨna namisi whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi mɨ ta hɨriinan saiirsika kara kɨmiirɨn ɨɨg yai asi boɨnkikɨn mɨ yai hinsɨma asi mɨ boɨnkikɨn kɨmiirɨn. Ɨriig.
20 Como eu gostaria de estar aí agora para poder falar com vocês de modo diferente! Estou muito preocupado com vocês.
21 Kara kɨmiir srɨiyam tɨri, yɨpɨkɨ Mosesni siyɨu komiiyɨn siir aowa nwowɨm mɨ kɨma ɨna sɨbgu nɨnoknɨnkɨn kɨɨnɨm tɨ siyɨu komii siir siyɨu mwokɨ mwowɨm, aniya?
21 Vocês que querem estar debaixo da lei , me digam uma coisa: vocês não estão ouvindo o que a Lei diz?
22 Mɨ Adi Komii siir Yokwo Komiiya ya hɨnɨɨna boɨnka Ebraham siya yɨnisɨm yɨnkamiyɨno nwɨsa iyɨo, nwɨrɨn yɨo wiga Hega dapiya saiirgɨn yɨpɨka Sera saiir mɨi mɨriiya mɨ nwɨrɨn yɨo Seranikɨn yɨpɨkɨ siir bɨiyan wiga Hega ya mhoɨiyan aeya.
22 Ela diz que Abraão teve dois filhos: um, de uma escrava, Agar; e outro, de uma mulher livre, Sara.
23 Mɨ tɨ siir yɨnisɨmɨn ta wiga whɨsarii mɨi prɨimɨriiya saeya naokainaɨn, saeya siirɨn whɨsarii bɨ naokainakɨn. Dimusi rani, saiirɨn Ebraham siya nonkwonaka mɨ siya saɨka ɨrɨpa pɨu ha nwowɨn mɨ saeya ɨni yɨnkakar ywokiya. Mɨ yɨnisɨmɨn yɨpɨkɨ Sera saeya naokainaɨn saeya siirɨn whɨsarii bɨ naokainakɨn saiirɨn Adi Komii siya nɨmbingɨn mɨ siya whɨnkɨnsiis haigɨnɨugɨn saiirɨn mɨ Ebraham siya ɨrɨpa pɨu saɨka ha nwowɨn mɨ saeya ɨni yɨnkakar ywokiya.
23 O filho da escrava foi gerado como todas as crianças são geradas, mas o filho da mulher livre foi gerado por causa da promessa de Deus.
24 Mɨ tɨ yaiyɨm yɨm dimɨni hanɨɨn krɨmiir boɨniyɨokɨm. Tɨkɨ wig ɨso yo tɨ kitɨbmii boɨn kwɨso yɨpɨkɨ bɨiya Adi Komii siya nɨmbingiyo iikam ɨmiir, yɨo sowiir nɨkriigo. Hega ya yaiyɨm bɨiya Adi Komii siya hauuwɨm Mosesni mhɨu Sainai kɨu hɨr ya sɨmiir nɨkriiga.
24 Isto serve como um símbolo: as duas mulheres representam as duas alianças . Uma aliança é a do monte Sinai e está representada por Agar. Os que são dessa aliança nascem escravos.
25 Tɨkɨ inɨg Hegan yɨo mhɨu Sainai siir nɨkriigɨn nu Arabia hɨranɨn. Mɨ om komii Jerusalemɨn yɨpɨkɨn Juda iikamɨm sɨmiirɨn mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ hɨr nwowi ɨkɨm yɨm wig Hega saiirgɨm. Dimusi rani, Hega saeya yɨnisɨm yɨnkamiyɨn naokainaka mɨ siya siir yopiiya saeya mɨriiya wɨ saiir hɨriinanar swokɨ tɨri. Siya wɨ hinda whɨsarii mɨi mɨriiyan inkamar mɨ owi. Mɨ ta hɨriinan saiirsika iikamɨm yɨpɨkɨ Mosesni siyɨu komii si napɨm yɨm saiir yɨnisɨm ɨiir nɨkriigɨm. Sɨma Moses siir siyɨu komii ɨiirɨn mɨnam napkɨm sɨma ha naɨngwokɨm Adi Komii siya sɨmiirɨn wa nwokɨ boɨnɨm sɨma dimɨn whɨrkɨ bɨ kɨmbugɨm mɨ tɨ yaiyɨm tɨ sɨma wakaeyokna apɨm yɨm wɨ sɨmiir tɨr tani dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae sɨma nwowam. Nɨɨngaka. Tɨkɨ yaiyɨm sɨmiirɨn wɨ sɨmar swokɨ hɨdi.
25 Pois Agar representa o monte Sinai, na Arábia, e Agar é o símbolo da Jerusalém atual, que é escrava com todo o seu povo.
26 Mɨ wiga Sera nɨkɨuwiya ya mɨn nɨkriiga yaiyɨm Adi Komii siya hauugiyɨm Ebrahamni ya sɨmiir nɨkriiga. Saeya Adi Komii siir omɨn Jerusalem nɨkɨuwiyɨn yɨpɨkɨn Mosesni siyɨu komii kou siya nwo karam nwowɨn siir nɨkriiga. Yɨm sɨma siir bɨdi haiburgigɨm mɨ nɨm krɨma iikamɨm yɨpɨkɨ Kraisni yai kɨbi kɨbiyɨm sɨm wakaeyokna apiyɨm, saeya ɨni krɨmiir yopiinan ywowa mɨ nɨm krɨma ɨni saiir yɨnisɨsɨmnan ywowɨm.
26 Mas a Jerusalém celestial é livre e ela é a nossa mãe.
27 Adi Komii siir yaiyɨm yɨm ha boɨnkikɨm, Jerusalemɨn Adi Komii siir om hɨr nwowɨn yɨpɨkɨ wɨ mhoɨiya nɨmbiyami yɨo wɨ bɨmbɨuwii nwo rani, yɨo wɨ tɨ Jerusalemɨn tɨ tariinan nwowɨn tɨ nu ɨiir wɨ siir haiburi. Krɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm tɨkɨ yaiyɨm yɨm kaimwowaɨrgɨm. Dimusi rani, Adi Komii siir yaiyɨm Yokwo Komii saiir nwokaiyɨm yɨm hindara boɨniyɨokɨm tɨ om whɨso sowiir nɨkriiyo yo tɨ wig ɨso owa. Ya hɨnɨɨna boɨnka,
27 Pois as Escrituras Sagradas dizem: “Você, mulher que nunca teve filhos, fique alegre! Você que nunca sentiu dores de parto, grite de alegria! Pois a mulher abandonada terá mais filhos do que a que mora com o marido.”
28 Tɨ kariir nomiiyauɨm, Aisak siya Ebraham siir yɨnisɨmkɨn. Dimusi rani, nɨmbina Adi Komii siya boɨnkiya siir saiirsika. Mɨ tɨ hɨriinan siyɨu kaimwowɨn nɨm krɨma Ebraham siir yɨnisɨsɨm asi mɨ owi. Dimusi rani, tɨ yai ɨmiirsika.
28 Meus irmãos, vocês são como Isaque; são filhos de Deus por causa da promessa divina.
29 Mɨ bɨiya yɨnisɨmɨn Hega saeya naokainaɨn yɨo. Dimusi rani, saiir kamɨn ɨrɨpa pɨu saɨka nwokɨn, siya yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn yɨpɨkɨ Adi Komii siya whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwɨn wig pɨoa nɨɨnga Sera nɨkɨuwiya saiir saeya naokainam siirɨn siya siyɨu mɨiyɨknan bɨ tɨrkɨn. Mɨ tariinanɨn ta ɨi aiirɨn iikamɨm yɨpɨkɨ Mosesni siyɨu si napɨm sɨma krɨmiirɨn mɨiyɨknan bɨ tɨrkɨm yɨpɨkɨ Adi Komii siir naeyɨu siir haiyɨm bɨiya yɨnisɨm yɨnkamiyɨn biyɨeyɨn siya tɨra yɨnisɨm mɨiyɨk ɨiir saiir hɨriinan.
29 Naquela época o filho que havia sido gerado como todas as crianças são geradas perseguiu o que havia sido gerado por causa do Espírito de Deus; e a mesma coisa está acontecendo agora.
30 Mɨ yaiyɨm Adi Komii siir Yokwo Komiiya saiir nwokaiyɨm yɨm hɨriiyar boɨnkɨm? Yɨm ha boɨnkɨm, warɨ wiga hinda whɨsarii mɨi prɨimɨriiya saiirɨn tɨ nhɨɨnɨkrɨropki saiir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn saɨka. Mɨ saiir yɨnisɨmɨn yɨo adɨn siir digworaekwowɨm wɨ wara hai rani, tɨ yɨnisɨmɨn yɨpɨkɨ bɨiya Adi Komii siya nɨmbingiyɨn wiga saiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam saeya naokainaɨn saɨkan. Mɨ kɨma tɨ yai bibiyɨeyɨm sɨmiirɨn digɨumii haimriiyɨugig, tɨ kamɨm sɨma boɨnɨm hɨnɨɨn, kɨmiir mɨoɨs ɨmiir kɨtiyopnɨr haiyam. Yɨm tɨ yaiyɨm kɨmiir kwoɨnɨm wɨ sɨma tɨrbuwi, inkamɨn maeyaua mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨugrɨpkɨikikaiiyɨn siir hɨriinan.
30 Mas o que é que as Escrituras Sagradas dizem? Elas dizem: “Mande embora a escrava e o filho dela, pois o filho da escrava não herdará a propriedade do pai, junto com o filho da mulher livre.”
31 Tɨ kariir nomiiyauɨm krɨma wiga yɨpɨkɨ whɨsarii mɨi prɨimɨriiya saiir yɨnisɨsɨm tani mɨ krɨma yaiyɨm bɨiya Isrelmi iikamɨm sɨmiir widnonkworɨnuwa sɨmiiram kɨpi nɨnkirɨona wiga yɨpɨkɨ hinda rɨrmiiya nwowa ɨni saiir yɨnisɨsɨmnan ywowɨm. Krɨma hɨriiyar naɨngwo tɨbmii kɨɨni Adi Komii siya wa tɨri bɨiya siya boɨna saiir hɨriinan. Ɨriig.
31 Portanto, meus irmãos, nós não somos filhos de uma escrava, mas de uma mulher livre.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.