Atos 7

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Mɨ bɨiyan inkamɨn pris siya srɨigi Stiven siirɨn, ta yaiya kaimwowaɨrga, aniya? Ta sɨma boɨna.
1 Então o sumo sacerdote lhe perguntou: “Estas acusações são verdadeiras?”.
2 Mɨ Stiven siya boɨn, hae! Kɨma tɨ nomiiyauɨm mɨ tɨ inkam komii komiiyɨm kɨma ɨni wakaekiyɨm, bɨiya krɨmiir brougaeyɨn Ebraham siya nu Harana hɨriir bɨri nikɨ amkɨn. Siya nu Mesopotemia hɨrar nikɨ owɨn mɨ Adi Komiiyɨn nɨnomor kouanɨn ɨna yɨmbiyamɨn siir hɨriirɨn.
2 Estêvão respondeu: “Irmãos e pais, ouçam-me! O Deus glorioso apareceu a nosso antepassado Abraão na Mesopotâmia, antes de ele se estabelecer em Harã,
3 Mɨ Adi Komii siya boɨnki Ebraham siirɨn, kɨra kɨriir omɨn siir tɨ haiburgig mɨ kɨriir pɨugan aka mɨ kɨra, kɨma ɨkɨ nu kɨbi whɨrɨn si tinɨ owɨu. Tɨkɨ nuɨn wɨ kara nɨisiimauu haigɨnɨuwi kɨriirɨn. Adi Komii siya hɨnɨɨna boɨnkɨn siirɨn.
3 e lhe disse: ‘Deixe sua terra natal e seus parentes e vá para a terra que eu lhe mostrarei’.
4 Mɨ Ebraham siya Kaldian iikamɨm sɨmiir nuɨn siir haiburgigɨn mɨ siya ɨni nu Harana hɨriir yamɨn ɨni hɨr yamwoɨuɨn. Mɨ ɨiya siya nu Haran hɨr nwowɨn mɨ siir adwai biyɨeyɨn ɨna yaonamɨn. Mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya yɨkropki Ebraham siirɨn tɨ nu kɨma nwo ɨiirɨm.
4 Então Abraão saiu da terra dos caldeus e morou em Harã até seu pai morrer. Depois, Deus o trouxe aqui para a terra onde vocês agora vivem.
5 Mɨ Adi Komii siya tɨkɨ nuɨn Ebraham siir bɨri nɨkɨu ɨuguskikɨn. Nɨɨngaka. Siya hindɨra nɨkɨumauu aekɨn siir nu tɨpmwo rani, siya haɨmiisɨma bɨri nɨkɨumauugɨn. Tɨkɨ nuɨn ɨni nɨɨngar mɨ owɨn. Adi Komii siya yɨmbingi siirɨn, mhoɨiya kara tɨkɨ nuɨn wɨ kɨriir nɨkɨumauu ɨuguskii. Kɨriir yɨnisɨsɨmɨm sɨmiir wara nɨnkɨn ɨkɨumauugi tɨkɨ nuɨn. Ta ɨiya Adi Komii siya nɨmbingiya, Ebraham siya yɨnisɨm karamaeya nwokɨn.
5 “Mas Deus não lhe deu herança alguma aqui, nem mesmo o espaço de um pé. Contudo, prometeu que a terra toda pertenceria a Abraão e a seus descendentes, embora ele ainda não tivesse filhos.
6 Adi Komii siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, kɨriir yɨnisɨsɨmɨm wɨ ɨkɨ om whɨrni nuɨn kɨmiir kingiin nwo karam nwowɨn wɨ siir nwoami. Ebraham kɨriir yɨnisɨsɨmɨm wɨ kam nhɨrɨm sɨmiir mɨi mɨrii. Sɨma wɨ mɨi nɨɨngar mɨrii, wɨ umɨrkak nwo rani, sɨmiirɨn. Mɨ kamɨm sɨmiir kɨgrɨraowi sɨma sɨmiirɨn wɨ siyɨu mɨiyɨknan tɨr tani. Sɨma mɨriiyokiyokɨiyɨm bɨewiyɨm kamaɨrɨm kamnwɨr (400).
6 Disse-lhe também que seus descendentes viveriam numa terra estrangeira, onde seriam escravizados e oprimidos por quatrocentos anos.
7 Mɨ mhoɨiya tɨ kamɨm mɨi sɨmiir kɨgrɨrao mɨriiyɨm sɨmiirɨn wɨ hɨk hauugi. Ɨiya kara hɨk sɨmiir hauuwi mɨ kɨriir yɨnisɨsɨmɨm wɨ tɨ om ɨiir haiburgigi. Mɨ sɨma wɨ kariir mɨi aiir namɨriini mɨ wɨ kariir inɨg ɨiir hainani nu Isrel hɨrɨn. Adi Komii siya hɨnɨɨna boɨnkɨn.
7 Mas Deus disse: ‘Eu castigarei a nação que os escravizar, e, por fim, sairão dali e me adorarão neste lugar’.
8 Mɨ Adi Komii siya Ebraham siir nɨisiimauuɨn, siyɨuɨn mɨoɨs kɨtiyɨn, yɨo Adi Komii siya nɨmbingi ɨeya. Mɨ ɨiya kɨma tɨ siyɨuɨn mɨoɨs kɨtiyɨn siir kɨgiyɨm mɨ kɨma pa nɨnoknɨnkɨnki, kɨmaɨrgɨm Adi Komii siir kamɨm. Mɨ ɨiya Aisak siir naokaina Ebraham siir yɨnisɨmɨn mɨ ɨi ɨriiyar kwoɨmɨm namkiyɨm mɨ siya siir mɨoɨsa ɨna kɨtiyopnɨr haiya. Mɨ mhoɨiya Aisak siya Jekop siir ad ywo. Mɨ Jekop siya ɨni kam ɨuur nwɨso ɨni sɨmiir ad ywowɨn. Mɨ yɨm sɨma ɨni tɨ hɨriinan siyɨu kaimwowɨn mɨoɨs kɨtiyɨn ɨni siirar swokɨ tɨrɨm.
8 “Naquele tempo, Deus deu a Abraão a aliança da circuncisão. Assim, quando seu filho Isaque nasceu, ele o circuncidou no oitavo dia. Essa prática continuou quando nasceu Jacó, filho de Isaque, e quando nasceram os doze filhos de Jacó, os patriarcas de Israel.
9 Mɨ tɨ Josep siir nomiiyau ɨuur nwɨrɨm sɨma ɨo siir ywo. Mɨ siirɨn sɨma iyopmauugi kam nhɨrkɨm saɨnam. Mɨ sɨma siirɨn wara yɨnkɨn ɨkɨunam nu Isiba hɨriirɨn. Mɨ ɨiya siya nu Isib hɨr nwowa mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya ɨni saɨkar ywowɨn.
9 “Os patriarcas tiveram inveja de seu irmão José e o venderam como escravo para o Egito. Mas Deus estava com ele
10 Mɨ hɨkpai hɨkpaiyɨm Josep siir nɨmbiyamɨm mɨ siirɨn Adi Komii siyar whɨnwokɨn. Mɨ tɨ hɨkpai hɨkpaiyɨm siir bɨri niyopakaiyɨugɨm. Nɨɨngaka. Mɨ Adi Komii siya hauu haigɨnɨu, kwoɨn mɨiyɨkɨn Pero siir, nu Isib sɨmiir inkam komiiyɨn sɨmiir nu kɨgrɨraowiyɨn siirɨn. Mɨ siya Josep siirɨn ɨni wadɨeyar kɨgrɨraowɨn. Siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn Josep siya nɨnoknɨnkɨn wadɨekakɨn. Mɨ Pero siya siir asi nokmwɨn okwokɨn, bɨiyan inkam komii nu Isib sɨmiir nuɨn siir inkam komii nwowɨm. Mɨ inkamɨm mɨ digworaekwowɨm siir omaka nwo ɨkɨm, siya sɨmiir bɨiyan inkam komii wara ywowɨn.
10 e o livrou de todas as suas dificuldades. Deus concedeu a José favor e sabedoria diante do faraó, rei do Egito, e o faraó o nomeou governador de todo o Egito e administrador de seu palácio.
11 Mɨ nu Isiban iikamɨm mɨ nu Kenanan iikam ɨkɨm, sɨma ɨni nae karamaeyar ywokiyɨm. Mɨ sɨma mhɨi komii ɨna yaowa mɨ krɨmiir brougae wanwiyaeyɨm naeisɨm bɨ swokɨ ɨnkɨuguna haimɨmɨnkɨm. Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka.
11 “Então veio uma fome sobre o Egito e sobre Canaã. Houve grande aflição, e nossos antepassados ficaram sem comida.
12 Mɨ Jekopɨn Josepni adɨn siyar wakaeki naeyɨm ɨni nu Isib hɨr nwowɨm. Mɨ siya siir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨm krɨmiir wanwiyaeyɨm sɨmiir yɨkropki nae ɨmiir ninɨ hainakiyam.
12 Jacó soube que ainda havia cereal no Egito e enviou seus filhos, nossos antepassados, para comprarem alimento.
13 Mɨ mhoɨiya kwɨsaka sɨma ɨna swokɨ amɨm. Mɨ Josep siya ha namɨn mɨ siya ɨna inɨ boɨnɨuwɨn siir yaowae ɨmiir, kɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm kariirɨn? Kɨmiir nomousɨmɨn, karaɨrgɨn. Mɨ Pero siya ɨni wara kɨgnɨnoknɨnkɨniyɨn Josep siir yaowae ɨmiirɨn.
13 Da segunda vez que foram, José revelou sua identidade a seus irmãos e os apresentou ao faraó.
14 Mɨ Josep siya boɨnki sɨmiir, wara krɨmiir ad wai biyɨeyɨn Jekop siirɨn wara wɨkɨunani nu Isiba tɨriir wɨt. Mɨ siir pɨugana sɨma wara wɨnkɨn ɨt. Mɨ tɨ iikamɨm sɨma ɨrɨparɨn kamnwoɨm ɨuur ɨriiyara yɨmbiyam.
14 Depois, José mandou trazer para o Egito seu pai, Jacó, e todos os seus parentes, 75 pessoas ao todo.
15 Mɨ Jekop siya nu Isiba hɨriir asi namkɨn. Siya wɨ waibiyɨe hɨrar nwowɨm. Mɨ wɨ hɨrar nwokɨ aowɨm. Mɨ krɨmiir brougae wanwiyaeyɨm mɨ Jekop siir yɨnisɨsɨm ɨkɨm sɨma ɨni hɨrɨrar mɨ aowɨm.
15 Assim, Jacó foi para o Egito e ali morreu, bem como nossos antepassados.
16 Mɨ sɨmiir pɨuɨs nɨɨnga ɨni sɨmiir yɨnisɨsɨmɨm sɨma swokɨ hainamɨm Ebraham siya saɨnɨn nuɨn siirɨm siir haɨngikaiyam. Tɨkɨ nu Sekemɨn, Ebrahamkɨn saɨngɨn. Hemoni yɨnisɨsɨmɨm sɨmiir nugɨn.
16 Seus corpos foram levados para Siquém e sepultados no túmulo que Abraão havia comprado por um certo preço dos filhos de Hamor.
17 Bɨiyarɨn Adi Komii siya Ebraham siir boɨnkɨn, ɨiya tɨ bɨewi kamaɨr kamnwɨrɨm (400) dɨg nwokiyɨm mɨ siir pɨugana nu Isib hɨr haiburgik mɨ sɨma ɨna yamɨm. Mɨ tɨkɨ sɨmiir iikamɨm ɨni hoɨmgakar ywokiyɨm.
17 “Aproximando-se o tempo em que Deus cumpriria sua promessa a Abraão, nosso povo se multiplicou grandemente no Egito.
18 Mɨ inkam komiiyɨn nu Isib hɨr kɨgrɨraowɨn, siya bɨdi yaowɨn. Mɨ inkam komii nwɨrɨn ɨna swokɨ okiyɨn. Mɨ siya Josep siir mɨi kɨbi aiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn, siya whaowaeya nwokɨn.
18 Então subiu ao trono do Egito um novo rei, que nada sabia a respeito de José.
19 Mɨ siya sɨmiirɨn mɨi prasae bɨ hauugɨn. Nɨɨngaka. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna yɨpɨmpar miimiiyɨm. Mɨ mɨi komii komiiyɨm ɨna mɨ hauuɨn mɨ sɨmiir yɨnisɨsɨmɨm hindara asi prɨiyɨtkɨkɨnɨnɨsugɨm. Mɨ sɨma, sɨmiir nɨmiiyaeni siyɨuam whaowae mɨ sɨma asi naokaonamkɨm.
19 Esse rei explorou e oprimiu nosso povo, forçando os pais a abandonarem seus filhos recém-nascidos, para que morressem.
20 Mɨ taka ɨiya Moses siir apua siir naokainakiya mɨ saeya siir adni omaka hɨr haigiprakaiyɨm bwanɨm whwoɨm. Mɨ saeya siirɨn mwɨi ɨna yapɨmuaeya. Tɨ yɨnisɨmɨn yɨnisɨm kɨbikɨn.
20 “Por essa época, nasceu Moisés, um bebê especial aos olhos de Deus. Seus pais cuidaram dele em casa por três meses.
21 Mɨ Moses siir ad yopiiyo sowawaiyɨn siirɨn hɨpɨuɨn siir kikaiyɨugo. Mɨ sowawaiyɨn ɨna hainamɨn siirɨn mɨ sowa kɨmɨdiniya aumiinau hɨr inɨ kikaiyɨugig. Mɨ ɨiya siya aumii aowa hɨr nwokaiya mɨ Pero siir yɨnisɨm kopaka saeya siir kɨgɨn mɨ ɨni saeya hai namɨn siirɨn. Mɨ siirɨn ɨni saeya yɨmiiyaeyɨn. Mɨ siya ɨni saiir yɨnisɨmnana ywowɨn, tɨ yɨnisɨmɨn.
21 Quando tiveram de abandoná-lo, a filha do faraó o adotou e o criou como seu próprio filho.
22 Ɨiya siya Pero siir omaka hɨr nwowɨn mɨ siya ɨna mwrɨiraraokiyɨn. Mɨ nu Isib hɨran inkamɨm sɨma yowomwarkai haigɨnɨu nu Isib hɨran dimɨnpai dimɨnpaiyɨm siirɨn. Mɨ Moses siir kwoɨnɨn ɨkɨ nu Isib sɨmiir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir asi nɨnomoknɨnkɨn dɨgɨm. Siya inkam biyɨe rani, inkam wadɨe ɨeyaɨrgɨn. Mɨ yaiyɨm siya boɨniyɨm, siya bɨri kiyɨkrɨkɨu boɨnikɨn. Nɨɨngaka.
22 Moisés foi educado em toda a sabedoria dos egípcios e era poderoso em palavras e ações.
23 Mɨ ɨiya Moses siir bɨewiyɨm kam nwɨsa namwoɨuɨm mɨ siir kwoɨnɨn ɨna yaɨngwokiyɨn an wɨ ɨkɨ kariir isidɨn Isrel hɨran iikamɨm wɨ sɨmiir ninɨ kɨgnaki.
23 “Certo dia, estando Moisés com quarenta anos, resolveu visitar seus parentes, o povo de Israel.
24 Mɨ Moses siya ha napnamɨn mɨ siyar yapkɨgam nu Isiban inkam nwɨrɨn, Moses siir oman inkam nwɨrɨn siir nonkwobumbunɨnkɨni. Mɨ Moses siya siir oman inkamɨn siir whɨnɨntɨoɨn mɨ tɨ inkamɨn ɨni siya tɨoaokiyɨn.
24 Ao ver um egípcio maltratando um israelita, defendeu o israelita e o vingou, matando o egípcio.
25 Mɨ Moses siya hɨnɨɨna naɨngwokɨn kariir oman iikamɨm sɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm Adi Komii siya ta mɨiya kariir nɨmbingiya. Siya mɨnam nɨmbingikɨn. Isrelan iikamɨm sɨmiir whɨnɨdamkiyɨm nu Isib tɨr nwowisi. Mɨ Isrelan iikamɨm sɨma hɨnɨɨn bɨri naɨngwokɨm. Nɨɨngaka.
25 Imaginou que seus irmãos israelitas entenderiam que ele havia sido enviado por Deus para resgatá-los, mas isso não aconteceu.
26 Mɨ ɨigwɨr nugakɨn, Moses siya ɨna yapamyakwokɨn. Mɨ siya kɨgam, inkam nwɨso Isrel hɨrankɨnaro sowa yaii nɨnii. Mɨ siya tɨ inkam nwɨso sowiir yaii aiir yɨbɨrmiigi. Mɨ siya sowiir boɨn, kowa om whɨruwaniaraɨrgo mɨ kowa kowa yaii dimusi nɨnii?
26 “No dia seguinte, visitou-os novamente e viu dois homens de Israel brigando. Tentando agir como pacificador, disse a eles: ‘Homens, vocês são irmãos; por que brigam um com o outro?’.
27 Mɨ tɨ inkam nwɨrɨn yaii bɨi nɨniiyɨn, siya yɨriyɨu boɨnki, Moses siir yaiya saiir mɨ siirɨn ɨna iyop ɨsɨskiyɨn. Mɨ siya boɨn, nhɨnga boɨnkɨn, kɨra krɨmiir yaowae komii nwowɨn mɨ krɨmiir mɨi hɨd mɨriiyam?
27 “Mas o homem que era culpado empurrou Moisés e disse: ‘Quem o nomeou líder e juiz sobre nós?
28 Mɨ tari kɨra kariirɨn ii kɨra nikɨ ɨsomaokiyɨn nu Isib hɨran inkamɨn siir hɨriinanam swokɨ boɨni? Mɨ kariirɨn pɨ hɨriinan swokɨ ɨsomaokiyɨm, aniya?
28 Vai me matar como matou o egípcio ontem?’.
29 Mɨ ɨiya Moses siya tɨkɨ inkamɨn siir yaiya saiir wakaekiyɨn mɨ siya ɨna yɨdamkiyɨn, ɨni Midian sɨmiir nuɨn ɨni siir yamwoɨuɨn siya. Mɨ mhoɨiya siya wig nokwonaɨn mɨ siya yɨnisɨm yɨnkamiyɨno nwɨsa iyɨonɨnkɨn.
29 Quando Moisés ouviu isso, fugiu e foi viver como estrangeiro na terra de Midiã. Ali nasceram seus dois filhos.
30 Mɨ bɨewi kam nwɨso dɨg nwokiyɨm ɨiya siya tɨ nu siiyɨn apa nɨɨnga siir nwowa. Mɨ ɨigwɨra Adi Komii siir paekwosɨmɨn ha nɨtɨn siirɨm mɨ siya paeya paekɨkopɨm sɨm nɨmbiyama saiir yainau hɨr yɨmbiyam, mhɨu Sainai kingiin hɨr. Ta maeyau nu siiyɨn apa nɨɨnga saiir hɨr.
30 “Quarenta anos depois, no deserto próximo ao monte Sinai, um anjo apareceu a Moisés nas chamas de um arbusto que queimava.
31 Mɨ Moses siya kɨgiyɨn mɨ siya ɨni hindara yanaakiyɨn. Mɨ siya ha naprɨraoamɨn kingiin kɨgam mɨ ɨni siya wakaeki, Bɨiyan Inkam Komii siir yaiya boɨnkiya,
31 Quando Moisés viu aquilo, ficou admirado. Aproximando-se para observar melhor, ouviu a voz do Senhor, que disse:
32 kɨmiir brougae wanwiyaeyɨm sɨmiir Adi Komiiyɨn kara Ebraham, Aisak mɨ Jekop kɨmiir wanwiyaeyɨm sɨmiir Adi Komii waraɨrgɨn. Mɨ Moses siir pɨua ɨni nopnopar kɨnkiya. Mɨ siya tɨ paekɨkopɨm sɨmiir kaowɨn mɨ siya ɨna yɨdidɨn.
32 ‘Eu sou o Deus de seus antepassados, o Deus de Abraão, de Isaque e de Jacó’. Moisés tremia de medo e não tinha coragem de olhar.
33 Mɨ Bɨiyan Inkam Komii siya siir boɨnki, warɨ kɨriir ɨɨga souwa dɨski. Warɨ nuɨn kɨra nokwowɨn nu kɨbikɨ kɨbi ɨeyaɨrgɨn, bɨmbɨuwi rani.
33 “Então o Senhor lhe disse: ‘Tire as sandálias, pois você está pisando em terra santa.
34 Kara bɨdi kɨgɨn, tɨ dimɨn biyɨeyɨm sɨma tɨr haigɨnɨuwɨm kariir iikamɨm nu Isib hɨr nwowɨm sɨmiirɨn. Kara bɨdi kɨgɨn, sɨmiir noua. Kara hɨriinanam nɨtkɨn, sɨmiir whɨndirɨraeraram mɨ sɨmiir hɨka saiir nɨinakiyɨm. Mɨ kɨriirɨn wɨ kara nɨkropki nu Isiba hɨriir namɨm. Mɨ sɨmiirɨn wɨ kɨra ninɨ kɨgrɨraowɨuwɨm.
34 Por certo, tenho visto a aflição do meu povo no Egito. Tenho ouvido seus gemidos e desci para libertá-los. Agora vá, pois eu o envio de volta ao Egito’.
35 Bɨiya Moses siir oman iikamɨm sɨma siir boɨnki, nhɨnga boɨnkɨn kɨriirɨn, krɨmiir yaowae komii nwowɨn mɨ krɨmiir mɨ hɨdɨn? Adi Komii siya nɨkropkikɨn tɨ inkamɨn Isrel sɨmiir yaowae komii nwowɨm. Mɨ sɨma wɨ nu Isib hɨr nwokɨ haiburgigɨm mɨ sɨma wa nwokɨ amɨm. Adi Komii siir paekwosɨmɨn tɨ paekɨkopɨm paekɨ nɨugiyɨm Moses siirɨm nɨtkɨn siir naunɨ kɨrɨe haigɨnɨuniyɨm. Mɨ Adi Komii siya boɨnkiya yaiya, siya sɨmiirɨm namɨm, sɨmiir whɨndirɨraerar haigɨnɨuwam mɨ siya hɨriinanam nɨtkɨn.
35 “Era esse o mesmo Moisés que o povo havia rejeitado quando lhe perguntaram: ‘Quem o nomeou líder e juiz?’. Por meio do anjo que apareceu a Moisés no arbusto em chamas, Deus o enviou para ser líder e libertador.
36 Mɨ Moses siya nu Midian hɨr haiburgigɨn mɨ siya sɨmiirɨn nu Isib hɨrankar inɨ ɨkɨunanaki mɨ sɨma ɨna yamɨgusamɨm. Mɨ siya nu Isib sɨmiir nuɨn dimɨn kɨrɨe komii komii whɨekakɨm haɨni tɨrbumbugik mɨ sɨmiir nuɨn ɨni biyɨeya ywokiyɨn. Mɨ mɨi kwɨra siya mɨriiya op paridnana sae, siya kɨmprinaidama mɨ bɨewi kam nwɨso siya nwowɨm tɨ nu siiyɨn apan siir mɨ mɨi komii komii nhɨrɨm ɨni hɨrar yɨmbiyamɨm.
36 Assim, com muitas maravilhas e sinais, ele os conduziu para fora do Egito, pelo mar Vermelho e pelo deserto, durante quarenta anos.
37 Bɨiyarɨn tɨ inkamɨn Moses nɨkɨuwiyɨn siya Isrel hɨran iikamɨm sɨmiir boɨnkɨn, krɨmiir inkam nwɨrɨn wɨ Adi Komii siya nokmwɨn okwowi profet inkam nwowam. Mɨ siya wɨ kaoprigi okwowan inkam nwowi, kariir hɨriinan.
37 “Esse mesmo Moisés disse ao povo de Israel: ‘Deus levantará para vocês um profeta como eu do meio de seu povo’.
38 Mɨ Moses siya Isrel sɨmiir isidɨn sɨmakar nwowɨn, krɨmiir brougae wanwiyaeyɨm nu siiyɨn apa nɨɨngan siir mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn siya Moses siirɨmɨn mhɨu Sainai hɨriir yam, siir yaiya ɨinokɨinok nwoyokiyokɨiiya saiirɨn hɨr inɨ boɨnmɨmauugig iikam whɨekakɨm krɨmiir boɨnmɨmauuam. Mɨ ta yaiya Moses siya ninɨ hauuniya krɨmiir, saeya kɨrɨekaka, kwoɨn mɨiyɨkɨn omwai waiyayokiyokɨiiyɨn ɨinokɨinok krɨmiir hauu haigɨnɨuwam.
38 Moisés estava com nossos antepassados, a congregação do povo de Deus no deserto, quando o anjo lhe falou no monte Sinai, e ali Moisés recebeu palavras que dão vida, para transmiti-las a nós.
39 Mɨ krɨmiir wanwiyaeyɨm sɨma Moses siir yaiya saiir bɨri wakaekɨm. Mɨ sɨma Moses siir yaiya ɨni digɨumii haigɨngikɨm. Sɨmiir kwoɨnɨm ɨni nu Isib siirɨmar swokɨ aɨngwo hɨsraenamɨm omɨn bɨiya sɨma nwo ɨiiram.
39 “Mas nossos antepassados se recusaram a obedecer a Moisés. Eles o rejeitaram e, em seu íntimo, voltaram ao Egito.
40 Mɨ Isrelan iikamɨm sɨma Eron siir boɨnki, kɨra tɨdiyɨu mɨn tɨ ɨkrɨmtɨo ɨupɨmpɨt krɨma kuuwam mɨ sɨma wɨ krɨmiir adi komiinan nwokɨ owɨm. Mɨ krɨma wɨ sɨmiir yai ɨmiir nikɨ wakaeyoknam. Mɨ tɨkɨ inkamɨn Moses nɨkɨuwiyɨn krɨmiir nikɨ ɨkɨunaniyɨn nu Isib hɨrankɨn siya mhɨua hɨriir namɨn mɨ siya bɨri swokɨ ɨtkɨn. Nɨɨngaka. Krɨma bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨm dimɨnɨn siir tɨrɨn.
40 Disseram a Arão: ‘Faça para nós deuses que nos guiem, pois não sabemos o que aconteceu com esse Moisés que nos tirou do Egito’.
41 Mɨ taka ɨiya bulmakau yɨn ɨrɨn aeyɨni sɨma nonkwokwokikɨn. Mɨ sɨma wraisu ɨra yɨsom siir nɨmiiyaeyam. Mɨ sɨma mɨnsi hauugikɨm, wɨ sɨmiir pɨ nonkwowisi. Mɨ ɨiya sɨma tɨ dimɨn ɨiir kɨgɨm mɨ ɨni ogmwomɨr karamaeyar ywokiyɨm. Mɨ sɨma yaewou nae komiiya ɨna ikwo aekiyɨm.
41 Logo, fizeram um ídolo em forma de bezerro, ofereceram-lhe sacrifícios e começaram a celebrar o objeto que haviam criado.
42 Mɨ Adi Komii siya digɨumii sɨmiirɨn whɨsarii bɨri haimriiyɨugɨn. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨni hindara kɨgnɨnkɨn dirɨraerarkiyɨn. Mɨ bɨe bwan nauunɨm ɨni sɨmiir adi komiinan ywowɨm. Bɨikɨ bɨiyɨn profet kamɨm sɨmiir yaiya hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨm,
42 Então Deus se afastou deles e os entregou para servirem as estrelas do céu como deuses, conforme está escrito no livro dos profetas: ‘Foi a mim que vocês trouxeram sacrifícios e ofertas durante aqueles quarenta anos no deserto, povo de Israel?
43 Nɨɨngaka. Kɨma tɨ wraisuɨn Adi Komii nɨksɨsae Molok siir nɨsom hauugikɨn. Mɨ ta kɨmiir wraisu ɨs omaka kɨma haiyapyokyokaiya tɨ nu siiyɨn apa siir, tɨ bɨewi kamnwɨso kɨma mɨnam hainamkɨm Molok kɨmiir adi komii nɨksɨsaeyɨn siir inɨg ɨiir hainanam. Mɨ kɨma tɨ nauunɨn Refan nɨkɨuwiyɨn siya kɨmiir adi komii nɨksɨsaenan nwokɨn mɨ kɨma ɨni siir inɨg ɨiirar mɨ hainanɨm. Mɨ tɨ tɨdyɨuɨn kɨmar nɨkrɨmtɨo dirɨraerarɨm, kɨma sɨmiir inɨg ɨmiir hainankɨm. Mɨ kɨma hɨriinan tɨri mɨ kɨmiirɨn wɨ kara nhɨnɨkrɨropki, nu Babilon hɨriir. Mɨ kɨma wɨ sɨmiir aowa mɨrii kaeyami.
43 Não, vocês carregaram o santuário de Moloque, a estrela de seu deus Renfã, e as imagens que fizeram para adorá-los. Por isso eu os enviarei para o exílio, para além da Babilônia’.
44 Adi Komii siir yaimwowɨm saiir yɨmbiyam. Mɨ Adi Komii siya mɨnam nɨisiimauugɨn, sɨma wa nwokɨ aɨngwowɨm, Adi Komii siya ɨni krɨmaka nwowɨn. Mɨ Adi Komii siya yɨisiimauu Moses siirɨn, ta omaka wraisu ɨsa saiirɨn. Bɨiya ɨiya krɨmiir brougae wanwiyaeyɨm nu siiyɨn apa siir nwowɨm, sɨma omaka wraisu ɨsa saiir yapnɨnopkainam Adi Komii siir inɨg ɨiir hainanam. Moses siya ɨni hɨriinana swokɨ mɨriiyɨn.
44 “Nossos antepassados levaram com eles pelo deserto o tabernáculo, construído de acordo com o modelo que Deus havia mostrado a Moisés.
45 Siya krɨmiir brougaeyɨm sɨma nu siiyɨn apa siir hɨriir namɨm mɨ ta omaka wraisu ɨsa saiirɨn warar yɨnkɨn hainam. Mɨ sɨma ɨni sɨmiir inkam komiiyɨn Josua, saɨkar yɨtɨm. Mɨ iikamɨm tɨ nu ɨiir nwowɨm, sɨmiirɨn Adi Komii siya nɨkrɨrop nhɨngiyɨm mɨ sɨma ɨna yɨdamkiyɨm. Mɨ tɨ nuɨn krɨmiir brougaeyɨm sɨmiir inɨgar nwoyokiyokɨiyɨn mɨ ɨni Devid siyar yɨmbiniyɨn.
45 Anos depois, quando Josué comandou nossos antepassados nas batalhas contra as nações que Deus expulsou desta terra, foi levado com eles para seu novo território e ali ficou até o tempo do rei Davi.
46 Mɨ Adi Komii siya ɨni Devid siirɨmar yaɨngwokwonanaeyɨn. Mɨ Devid siya Adi Komii siir srɨigi mɨ kara omaka ɨra tɨ mɨrii, kɨriir inɨg ɨiir hainanam, kɨra tɨ Jekopni Adi Komiiyɨn mɨ kɨra wɨ saiir nwokɨ owɨm, aniya? Siya ɨna boɨnkiyɨn. Nɨɨngaka.
46 “Davi encontrou favor diante de Deus e pediu para construir um templo permanente para o Deus de Jacó,
47 Mɨ Devidni yɨnisɨmɨn Solomonɨn Adi Komii siir omaka siya bɨdi mɨriigika.
47 mas foi Salomão quem o construiu.
48 Mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya nɨnomor kou hɨrankɨn, siya taka omaka inkamkɨn nonkwo mɨriiya saiir bɨri nwowikɨn. Nɨɨngaka. Bɨdi bɨdinanarɨn profet inkamɨn siya ta yaiya hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn,
48 O Altíssimo, porém, não habita em templos feitos por mãos humanas. Como diz o profeta:
49 Adi Komii siya boɨnki,
49 ‘O céu é meu trono, e a terra é o suporte de meus pés. Acaso construiriam para mim um templo assim tão bom?’, diz o Senhor. ‘Que lugar de descanso me poderiam fazer?
50 Mɨ kariir ɨɨna tɨkɨ digworaekwowɨm sɨmiir bɨri nonkwo dirɨraerarkɨm, aniya? Nɨɨngaka. Kara nonkwokwokɨm tɨkɨ digworaekwo whɨekakɨm.
50 Acaso não foram minhas mãos que criaram o céu e a terra?’.
51 Stiven siir yaiya tasa nikɨ ama. Kɨma tɨkɨ kamɨm nantamyɨryɨriyɨm kɨmiir wɨɨna panɨɨna wakaei. Mɨ kɨma ɨinokɨinokɨn Adi Komii siir naeyɨuɨn siir yai panɨɨnsi wakaei. Mɨ kɨma ɨni kɨmiir brougae wanwiyaeyɨm sɨmiir siyɨu biyɨe bɨiya sɨma tɨrkaiyɨuwɨm mɨ kɨma ɨni sɨmiir hɨriinanar swokɨ tɨrɨm.
51 “Povo teimoso! Vocês têm o coração incircuncidado e são surdos para a verdade. Resistirão para sempre ao Espírito Santo? Foi o que seus antepassados fizeram, e vocês também o fazem!
52 Kɨmiir brougae wanwiyaeyɨm hɨk prasae bɨri hauugɨm profet kamɨm sɨmiirɨn. Mɨ sɨmiir nwɨrkɨn nɨɨnga bɨri nwokɨn, hɨk hai karamae. Mɨ profet kamɨm sɨma boɨna hɨnɨɨn, tɨ inkam wadɨekɨ wadɨeyɨn wɨ sɨpi nɨti. Mɨ kɨma tɨ profet kamɨm sɨmiirɨn ɨna yɨsomsom aokiyɨm. Mɨ mhoɨiya siya ha nɨtɨn mɨ siirɨn ɨni warar yɨnkɨn ɨsomaokiyɨn.
52 Que profeta seus antepassados não perseguiram? Mataram até aqueles que predisseram a vinda do Justo, a quem vocês traíram e assassinaram!
53 Mɨ Stiven siir yaiya tasa nikɨ amyokiyokɨiya. Adi Komii siir siyɨu komiiyɨn siir paekwosɨmɨn siir boɨnmauugiyɨn mɨ siir paekwosɨmɨn kɨmɨdina Moses siir kwaboɨnmauu mɨ Mosesɨn kɨmiir swokɨ kwaboɨnmauu mɨ kɨma tɨ siyɨu ɨiir bɨ sɨbgu apkɨn. Nɨɨngaka. Ɨriig.
53 Vocês desobedeceram à lei de Deus, embora a tenham recebido das mãos de anjos”.
54 Mɨ sɨma bɨdi wakaeyɨm yai whɨekakɨm Stiven siya boɨn hɨuriyɨugiyɨm mɨ sɨmiir kwoɨnɨm ɨni haugɨhauga whwiyɨekiyɨm mɨ bigɨm ɨni kɨkiyɨkɨkiyɨkar kɨnkiyɨm.
54 Os líderes judeus se enfureceram com a acusação de Estêvão e rangiam os dentes contra ele.
55 Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn ɨni Stiven siirarar yanɨnkɨnɨuniyɨn. Mɨ siir nhwoɨn nɨnomor koua hɨriir ninansiina kaokiyɨn mɨ ɨni siyar kɨgiyɨn dimɨn komiiyɨn paenan nɨudkwakwakiyɨn, yɨo Adi Komii siyaɨrgɨn. Mɨ siyar mɨ kɨgi Jisɨs siya Adi Komii siir ɨɨna ɨniiga saiir kingiina naka kɨnamasu okwowi.
55 Mas Estêvão, cheio do Espírito Santo, olhou firmemente para o céu e viu a glória de Deus, e viu Jesus em pé no lugar de honra, à direita de Deus.
56 Mɨ Stiven siya boɨnki sɨmiir, wakae! Kara bɨdi kɨgiyɨn nɨnomora pɨigigiya. Mɨ kara inkamɨn nwɨra kɨg nɨnomor kou hɨrɨn, siya ɨni Adi Komii siir ɨɨna ɨniiga saiir kingiina yaka kɨnamasu okwowɨn.
56 “Olhem!”, disse ele. “Vejo os céus abertos e o Filho do Homem em pé no lugar de honra, à direita de Deus!”
57 Mɨ sɨma bɨri wakaeyokɨm mɨ sɨma yai ɨna nhɨnki boɨnainamɨm. Mɨ sɨma whɨekakarɨn, ɨni siiraramar yɨnoopnamɨm.
57 Eles taparam os ouvidos e, aos gritos, lançaram-se contra ele.
58 Mɨ sɨma siirɨn tɨ om komiiyɨn siir idwowɨiya hɨriir kiyɨtnɨmnɨrnaniyam. Mɨ sɨma siiya komii komiiyɨm ha haiyɨm, ɨna kaiyɨmɨkɨm siir. Mɨ kamɨm bɨiya yai siir nikɨ boɨn hɨuriyɨuɨm, sɨmiir yɨuɨs nhɨrɨm ɨna yɨsɨtkɨkɨnkiyɨm. Mɨ inkam nwɨrɨn Sol nɨkɨuwiyɨn siir ɨgmiiga hɨr haigɨngig mɨ sɨma siiya ɨna kaiyɨmɨkɨm siirɨn.
58 Arrastaram-no para fora da cidade e começaram a apedrejá-lo. Seus acusadores tiraram os mantos e os deixaram aos pés de um jovem chamado Saulo.
59 Mɨ ɨiya sɨma siiyani Stiven siir kaiyɨmɨkɨm mɨ siya ɨna kauwankɨi boɨnkiyɨn, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siiram. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, Bɨiyan Inkam Komii, Jisɨs, kɨra kariir paekwosɨmɨn siir haigi.
59 Enquanto atiravam as pedras, Estêvão orou: “Senhor Jesus, recebe o meu espírito”.
60 Mɨ Stiven siya ogmwo ha hɨugiyɨn mɨ siya ɨna kauwok boɨnkiyɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra wɨ yamdi sɨmiir kɨpi swokɨ onkwobu, ta sɨma kariir tɨrkiya saiirsi. Nɨɨngaka. Mɨ kɨra sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir dɨinak ɨtkiigɨigi. Mɨ siya tɨ yaiyɨm sɨmiir boɨn dɨgiyɨn mɨ siya ɨna kwaonamɨn. Ɨriig.
60 Então caiu de joelhos e gritou: “Senhor, não os culpes por este pecado!”. E, com isso, adormeceu.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.