Atos 5
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs VC
1 Inkam nwɨrɨn Ananaias nɨkɨuwiyɨn mɨ siir wig aeya Sapaira, sowiirwai nuɨn ɨni inkam nwɨrkɨn saɨnɨn.
1 Um certo homem chamado Ananias, de comum acordo com sua mulher Safira, vendeu um campo
2 Mɨ Ananaias siya umɨr haɨmiiyɨn ɨni siyar yonkwonaowidɨn. Mɨ siir wiga saeya bɨdi yɨnoknɨnkɨna, tɨ umɨr haɨmiiyɨn saiir kam ɨeya hainaowidɨn. Mɨ umɨr haɨmiiyɨn siya haipɨrugigɨn, siya ha hainamɨn, ɨni aposel kamɨm sɨmiir inɨ hauugikɨn, tɨ umɨr haɨmiiyɨn.
2 e, combinando com ela, reteve uma parte da quantia da venda. Levando apenas a outra parte, depositou-a aos pés dos apóstolos.
3 Mɨ Pita siya Ananaias siir boɨnki, kɨriirɨn yɨu bibiyɨe whɨekakɨm sɨmiir bɨiyanɨn, Setan, siya nɨpiyaokɨinamkɨn mɨ kɨra Adi Komii siir naeyɨu ɨiir asi nɨksɨsaekɨn. Tɨ nuɨn siir saɨnɨn umɨrɨm mɨ haɨmii ɨni kɨrar hainaowidɨn. Mɨ kɨra hɨriiran dimusi tɨrkɨn?
3 Pedro, porém, disse: Ananias, por que tomou conta Satanás do teu coração, para que mentisses ao Espírito Santo e enganasses acerca do valor do campo?
4 Bɨiya tɨkɨ nuɨn kɨriir inɨgɨn nwokɨn. Mɨ kɨriir kwoɨn ɨeyar naɨngwo prɨihauugikɨn, umɨr hai yamɨn. Mɨ tɨ hɨriinan kwoɨnɨn, kɨriir dimusi nɨmbiyamkɨn? Ni kɨra inkam ara bɨ nɨksɨsaekɨn. Nɨɨngaka. Ni kɨra Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir warar nɨksɨsaekɨn. Pita siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
4 Acaso não o podias conservar sem vendê-lo? E depois de vendido, não podias livremente dispor dessa quantia? Por que imaginaste isso em teu coração? Não foi aos homens que mentiste, mas a Deus.
5 Ɨiya Ananaias siya ta yaiya Pita siya boɨnkiya saiir wakaeyɨn mɨ siya ɨna yakai aonamɨn. Mɨ kamɨm ta yai aiir wakaeyɨm, sɨma ɨna yɨdidgiyɨm.
5 Ao ouvir estas palavras, Ananias caiu morto. Apoderou-se grande terror de todos os que o ouviram.
6 Mɨ whranɨm ha nɨtɨm, siirɨn ɨna inɨ kog hainakiyɨn. Mɨ ɨna hainamɨn mɨ sɨma siirɨn ɨna inɨ haɨngikaigikɨm.
6 Uns moços retiraram-no dali, levaram-no para fora e o enterraram.
7 Mɨ mhoɨiya Ananaias siir wiga ɨna yɨta. Mɨ saeya bɨri nɨnoknɨnkɨnka, sɨma saiir kam ɨiir haɨngikaiyɨn.
7 Depois de umas três horas, entrou também sua mulher, nada sabendo do ocorrido.
8 Mɨ Pita siya Sapaira saiir srɨiwɨn, kɨriir kamɨn tɨ nuɨn siir umɨr whɨekakɨm siir saɨnɨm ɨni krɨmiirara hauuswokiyɨm, aniya? Mɨ saeya ɨna yowarkɨi boɨnkiya, ɨhɨ. Mɨ saeya ya pɨ nɨksɨsaeka.
8 Pedro perguntou-lhe: Dize-me, mulher. Foi por tanto que vendestes o vosso campo? Respondeu ela: Sim, por esse preço.
9 Mɨ Pita siya saiir srɨiwɨn, nhɨnga boɨnkɨn, kowiirwai kwoɨnɨn whɨruwa nwoki ɨskiyɨn tɨ dimɨn ɨiir tɨramɨn? Kowiir kwoɨnɨn ha naɨngwokɨn, Adi Komii siya bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨn, aniya? Mɨ kowa Adi Komii siir naeyɨu ɨiiram dimusi kɨnankɨugɨn? Wakae! Tɨ whranɨm kɨriir kam ɨiir ninɨ haɨngikaigikɨm mɨ sɨma ɨsi ano hɨr nokwowɨm mɨ sɨma kɨriir kogainamam mɨni ɨenau swokɨnɨ haɨngikaigikɨm kɨriirɨn. Pita siya hɨnɨɨna boɨnkɨn.
9 Replicou Pedro: Por que combinastes para pôr à prova o Espírito do Senhor? Estão ali à porta os pés daqueles que sepultaram teu marido. Hão de levar-te também a ti.
10 Mɨ taka wiga bɨri kɨmɨmɨnkika, saeya ɨni Pita siir ɨgmiiga kingiinar yaowakainama mɨ ɨna yaowɨugusama. Mɨ tɨkɨ whranɨm ɨna yapnɨnopkainamɨm mɨ ɨna inɨ kɨgɨuɨm, taka wiga bɨdi yaowɨgusamkiya. Mɨ sɨma twowai ɨna haiyɨm, saiir kogainamɨm. Mɨ saiirɨn, ɨni saiir kamɨn siir kingiinar swokɨnɨ haɨngikaigika.
10 Imediatamente caiu aos seus pés e expirou. Entrando aqueles moços, acharam-na morta. Levaram-na para fora e a enterraram junto do seu marido.
11 Mɨ ɨiya iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma ta yai aiir wakaekiyɨm mɨ sɨma ɨni mouni hanɨɨna siinkaokiyɨm mɨ sɨma ɨni nɨdidkakar ywokiyɨm. Mɨ iikam nhɨrɨm yɨm ɨriipɨ hɨriinan ɨni mouni hanɨɨna mɨ siinkaokiyɨm mɨ ɨni kakak wara mɨ okiyɨm. Ɨriig.
11 Sobreveio grande pavor a toda a comunidade e a todos os que ouviram falar desse acontecimento.
12 Mɨ aposel kamɨm sɨma tɨrɨm dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm, iikam whɨekakɨm sɨma bɨdi kɨgɨm. Mɨ iikam whɨekakɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm, sɨma ɨinokɨinokɨn Adi Komii siir omaka haɨmiiyɨn hɨugrɨpkɨikikaiyɨn, pɨ siir hɨrar nwowi. Mɨ ta maeyau haɨmiiya hɨuyokiyokaiya saiir inɨgɨn Solomonka. Mɨ ɨiya sɨma hɨr nwowiyɨm, sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm pɨ whɨruwa nwo ɨski.
12 Enquanto isso, realizavam-se entre o povo pelas mãos dos apóstolos muitos milagres e prodígios. Reuniam-se eles todos unânimes no pórtico de Salomão.
13 Mɨ iikam nhɨrɨm naɨngwo tɨbmii karam nwowɨm, sɨma boɨn sɨmiir siyɨuɨn siyɨu wadɨekɨn. Mɨ sɨma pɨ nɨdidgɨm sɨmaka panɨɨnsi yamasusi.
13 Dos outros ninguém ousava juntar-se a eles, mas o povo lhes tributava grandes louvores.
14 Mɨ iikam whɨekakɨm ta yai aiir wakaeyɨm mɨ sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmiikiyɨm. Mɨ tɨ iikamɨm sɨma ɨni Adi Komii siir iikamɨm sɨmaka ɨrɨpa isid whɨruwar ywowɨm.
14 Cada vez mais aumentava a multidão dos homens e mulheres que acreditavam no Senhor.
15 Mɨ sɨma iikamɨm makakmakakɨm, sɨmiirɨn siyɨuɨm om komiiya namiyɨm, ɨni sɨmiir hɨriir hainamɨm. Mɨ nhɨrɨm sɨma hɨi ɨdwo inɨ haigɨnɨu mɨ nhɨrɨm nɨbmɨr ɨdwo inɨ haigɨnɨu. Sɨma hɨnɨɨna naɨngwokɨm, ɨiya Pita siya tɨriir napni mɨ siir aknaɨna pɨ krɨmiir namɨtkɨni mɨ krɨma pɨ wadɨeyar nwoki.
15 De maneira que traziam os doentes para as ruas e punham-nos em leitos e macas, a fim de que, quando Pedro passasse, ao menos a sua sombra cobrisse alguns deles.
16 Mɨ omisɨsɨmɨm om komii Jerusalem siir kingiin nwowɨm, sɨmiir hɨran iikamɨm sɨmiir makak iikamɨm ɨna mɨ hainamɨm, om komii Jerusalem hɨriir. Mɨ iikamɨm yɨu biyɨekɨ nɨnkɨnɨukikaiyɨm yɨm sɨma ɨni warar mɨ ɨnkɨn amɨm. Mɨ sɨmiirɨn aposel kamɨm sɨma yɨnɨmnɨskii haigɨnɨugi. Ɨriig.
16 Também das cidades vizinhas de Jerusalém afluía muita gente, trazendo os enfermos e os atormentados por espíritos imundos, e todos eles eram curados.
17 Mɨ bɨiyan pris inkamɨn mɨ Saidyusi kam ɨkɨm sɨma aposel kamɨm sɨmiir mɨi aiiram kɨgmaɨrgɨm. Mɨ sɨma ɨo asi nwokɨm sɨmiirɨn. Sɨma hɨnɨɨna naɨngwokɨm, iikam whɨekakɨm wɨ aposel kamɨm sɨmiir yai aiirara wakaei mɨ wɨ krɨmiir yai aiir wakae rani.
17 Levantaram-se então os sumos sacerdotes e seus partidários {isto é, a seita dos saduceus} cheios de inveja,
18 Mɨ sɨma ɨna nhɨnamɨm, ɨni aposel kamɨm sɨmiir inɨ onkwoɨuɨm. Mɨ sɨmiirɨn omakanau hɨr inɨ hɨugrɨpkɨikikaigig.
18 e deitaram as mãos nos apóstolos e meteram-nos na cadeia pública.
19 Mɨ tapa nɨiyaka Adi Komii siir paekwosɨm nwɨrɨn ɨna yɨuunainiyɨn ta omaka aposel kamɨm sɨmiir, kiyɨtkaigaigiya saiir omaka anoɨn siir inɨ haiwaoki. Mɨ sɨma ɨna yapnaniniyɨm idowɨiya tɨriir. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨm ɨeya boɨnki sɨmiirɨn.
19 Mas um anjo do Senhor abriu de noite as portas do cárcere e, conduzindo-os para fora, disse-lhes:
20 Kɨma taka Adi Komii siir omaka saiir kwapiiyam, siir yaiyɨm iikamɨm sɨmiir tinɨ boɨnmɨmauuɨu. Mɨ siyɨuɨn kwoɨn mɨiyɨk haiiyɨn sɨmiir dɨisiisiimauu. Adi Komii siir paekwosɨmɨn siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
20 Ide e apresentai-vos no templo e pregai ao povo as palavras desta vida.
21 Mɨ aposel kamɨm sɨma tɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn siir yai aiir wakaeyɨm mɨ sɨma nugakar yamyakwok Adi Komii siir omaka saiir. Mɨ sɨma siir yaiyɨm, iikamɨm sɨmiir inɨ boɨnmɨmauuɨu. Mɨ ɨiya sɨma yaiya boɨnmɨmauuwa mɨ tɨ Saidyusiyan kamɨm mɨ bɨiyan pris inkam ɨkɨm mɨ Isrelmi isidɨn si inkam komii ɨkɨn sɨma ɨni maeyau kwɨruwa inɨ owɨuwɨm. Mɨ sɨma kamɨm yaii nɨniiyɨm, sɨmiir yɨkropki sɨma ninɨ ɨkɨunakiyɨm, aposel kamɨm sɨmiirɨn.
21 Obedecendo a essa ordem, eles entraram ao amanhecer, no templo, e puseram-se a ensinar. Enquanto isso, o sumo sacerdote e os seus partidários reuniram-se e convocaram o Grande Conselho e todos os anciãos de Israel, e mandaram trazer os apóstolos do cárcere.
22 Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm, sɨma ha namɨm omaka aposel kamɨm sɨmiir hɨugrɨpkɨikikaiya saiir sɨmiir nɨnkikwonanakiyam mɨ sɨma hɨr bɨri nwokɨm. Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm, sɨma asi swokɨ amkɨm mɨ ɨni inkam komi komiiyɨm sɨmiir inɨ boɨnmauuɨuwɨm.
22 Dirigiram-se para lá os guardas, mas ao abrirem o cárcere, não os encontraram, e voltaram a informar:
23 Mɨ sɨma boɨn, ano bɨdi haigɨnokoukrɨpkaigigɨn. Mɨ krɨma tɨ kamɨm omaka hɨugrɨpkɨiya saiir kɨgrɨraowiyɨm sɨmiir inɨ kɨgɨu. Yɨm sɨma omaka hɨuyokiyokaiyɨm, sɨmiir omaka anowɨm sɨmiira nokwo kaoɨrkaki. Mɨ krɨma anowɨn ha ninɨ haiwaoɨuwɨn, sɨmiirɨn inkam nwɨr bɨri haiwao kɨgɨm. Nɨɨngaka. Ɨni omaka nɨɨnga nɨɨnga haiwao hinsɨsɨrkiyɨm.
23 Achamos o cárcere fechado com toda segurança e os guardas de pé diante das portas, e, no entanto, abrindo-as, não achamos ninguém lá dentro.
24 Ɨiya tɨkɨ inkamɨn, Adi Komii siir omaka kɨgrɨraowiyɨn mɨ bɨiyan pris inkam ɨkɨm, sɨma ta yai aiir wakaewɨnɨm mɨ sɨma ɨni warar yanaawɨnɨm. Sɨma bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨm, ɨiya tɨ dimɨn ɨeya nɨmbiyamɨn.
24 A essa notícia, os sumos sacerdotes e o chefe do templo ficaram perplexos e indagaram entre si sobre o que significava isso.
25 Mɨ inkam nwɨrɨn siya inɨ kɨgnaki mɨ siya ɨna inɨ boɨnɨuɨn sɨmiirɨn, kamɨm kɨma hɨugrɨpkɨikikaigaigigɨm sɨma ɨsi Adi Komii siir omaka saiir nokwokai boɨnmɨmauuɨm, iikamɨm sɨmiir.
25 Mas, nesse momento, alguém transmitiu-lhes esta notícia: Aqueles homens que metestes no cárcere estão no templo ensinando o povo!
26 Mɨ bɨiyan inkamɨn Adi Komii siir omaka saiir kɨgrɨraowiyɨn mɨ siir isidɨn, siir whɨnmɨriiyɨn sɨma yamswoki aposel kamɨm sɨmiir swokɨnɨ kiyɨtnɨmnɨr hainakiyam. Mɨ sɨma sɨmiirɨn nhɨmbwonhɨmbwo bɨ kiyɨtnɨmnɨr hainakikɨm. Sɨma ɨni iikamɨm sɨmiirsi yɨdidɨm. Dimusi rani, sɨmiir kwoɨnɨm hɨnɨɨna naɨngwokɨm, nɨmbi siiyani sɨma pɨ kaiyɨmɨkisi. Ɨriig.
26 Foi então o comandante do templo com seus guardas e trouxe-os sem violência, porque temiam ser apedrejados pelo povo.
27 Mɨ sɨma ha nɨkɨunaniyɨm, ɨni kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm kaunsel sɨmiir whwonkam ɨda inɨ okwoniyɨm. Mɨ bɨiyan inkamɨn pris siya sɨmiir srɨi.
27 Trouxeram-nos e os introduziram no Grande Conselho, onde o sumo sacerdote os interrogou, dizendo:
28 Bɨiya krɨma kɨmiirar nikɨ boɨnwakaekikɨm. Kɨma Jisɨs siir yaiya hɨriihɨrii kɨpi boɨnmɨmauunanae. Mɨ wɨm kɨma krɨmiir yaiyaka nantamyɨriyɨrnamkɨm. Mɨ yai ɨna swokɨ boɨnmɨmauuamɨm, iikam whɨekakɨm om komii Jerusalem hɨranɨm sɨmiir. Mɨ wɨm kɨma sɨmiirɨn hɨnɨɨna ninɨ boɨnmɨmauuɨu Jisɨsɨn krɨma mɨ ɨsomaokii. Sɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm.
28 Expressamente vos ordenamos que não ensinásseis nesse nome. Não obstante isso, tendes enchido Jerusalém de vossa doutrina! Quereis fazer recair sobre nós o sangue deste homem!
29 Mɨ Pita siya mɨ aposel kam nhɨrɨma, sɨma ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨm, Adi Komii siir yaiya kou ɨni saeyar ywowa mɨ kɨma saiirara wakaeyokna ɨski. Kɨmiir yaiya saiir aowa ywokaiya.
29 Pedro e os apóstolos replicaram: Importa obedecer antes a Deus do que aos homens.
30 Mɨ kɨma Jisɨs siirɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka yɨnkɨn ɨrɨnugi mɨ siya ɨna yaonamɨn. Mɨ krɨmiir wanwiyaeyɨm sɨmiir Adi Komii siya swokɨ kinɨnsiin ɨdwonaowid ɨe hɨrankɨn siirɨn. Mɨ siya tariinanɨn ɨni krɨmiir Adi Komii wara nɨnkɨn owɨn.
30 O Deus de nossos pais ressuscitou Jesus, que vós matastes, suspendendo-o num madeiro.
31 Mɨ Adi Komii siya yɨkɨunainam Jisɨs siirɨn nɨnomor kou hɨriir. Mɨ siya ɨni Adi Komii siir ɨɨna ɨniiga saiir kingiinar yaka kɨnmasu ɨdwowɨn mɨ Jisɨs siya krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiigɨn. Mɨ siyaɨrgɨn krɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir nɨinak ɨtkigɨigiyɨn. Mɨ nu Isrelmi iikamɨm, sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm pɨ siyar kisɨna haigi mɨ sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm pɨ Jisɨs siya nɨinak ɨtkigɨigi.
31 Deus elevou-o pela mão direita como Príncipe e Salvador, a fim de dar a Israel o arrependimento e a remissão dos pecados.
32 Tɨ digworaekwowɨm krɨma kɨgprigɨnɨm mɨ krɨma ɨni whɨnboɨnan kam ywowɨm. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn ɨriipɨ hɨriinan, ha mɨ whɨnboɨnikɨn. Adi Komii siya siir naeyɨuɨn mɨnam hauugikɨn, iikam whɨekakɨm siir yai aiir wakaeyoknaɨm sɨmiiram. Pita siya hɨnɨɨna boɨnkɨn.
32 Deste fato nós somos testemunhas, nós e o Espírito Santo, que Deus deu a todos aqueles que lhe obedecem.
33 Sɨma ta yaiya saiir wakaekiya sɨmiir kwoɨnɨm ɨni hauugɨhauuga whiyɨekiyɨm, aposel kamɨm sɨmiiram. Mɨ sɨma sɨmiir nɨsomsom aowam asi naɨngwokɨm.
33 Ao ouvirem essas palavras, enfureceram-se e resolveram matá-los.
34 Mɨ inkam komii nwɨrɨn Farisi sɨmiirgɨn siir inɨgɨn Gamelielkɨn. Tɨkɨ inkamɨn siyɨu komii nɨnoknɨnkɨnikɨn. Mɨ iikam whɨekakɨm, ɨni siir inɨgɨn siir hainankiyɨm. Mɨ Gameliel siya omaka yai nɨdwokai wakaeiya, saiir omaka yainau hɨr yɨnsiin okwokai boɨnki, kɨma warɨ aposel kamɨm sɨmiirɨn idwowɨiya dɨnkikwona apniyam.
34 Levantou-se, porém, um membro do Grande Conselho. Era Gamaliel, um fariseu, doutor da lei, respeitado por todo o povo.
35 Mɨ tɨ inkamɨn siya kaunsil kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiir boɨnki, kɨma tɨ nu Isrelan kamɨm, kɨma sɨbgu mɨntɨrao, dimɨnɨn kɨma tɨram naɨngwowɨn tɨ kam ɨmiir.
35 Mandou que se retirassem aqueles homens por um momento, e então lhes disse: Homens de Israel, considerai bem o que ides fazer com estes homens.
36 Mɨ bɨiya inkam nwɨrɨn Tiudas nɨkɨuwiyɨn, siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, karaɨrgɨn bɨiyan inkam komiiyɨn. Mɨ iikamɨm kamaɨrɨm kam nwɨr 400 sɨma ɨni siir isid ywowɨm. Mɨ mhoɨiya siirɨn kam nhɨrkɨm sɨma yɨsomaoki mɨ siir isidɨn ɨna yɨdam nɨnoopkiyɨm mɨ siir mɨiyɨm ɨna yɨkigiyɨm.
36 Faz algum tempo apareceu um certo Teudas, que se considerava um grande homem. A ele se associaram cerca de quatrocentos homens: foi morto e todos os seus partidários foram dispersados e reduzidos a nada.
37 Mɨ mhoɨiya Judasɨn om Galiliyanɨn siya ɨna yɨtɨn. Mɨ taka ɨi hɨnɨɨna iikamɨm sɨmiir inɨgɨm saiir wɨnamkɨm gavman siya. Mɨ tɨkɨ inkamɨn Judasɨn siya iikam kasa bɨri nɨkɨunakɨn, siir siyɨu ɨiir napam. Mɨ siirɨn ɨriipɨ hɨriinan, ɨni kam nhɨrɨm sɨma yɨsomaokiyɨn. Mɨ siir isidɨn ɨna yɨdam nɨnoopkiyɨn.
37 Depois deste, levantou-se Judas, o galileu, nos dias do recenseamento, e arrastou o povo consigo, mas também ele pereceu e todos quantos o seguiam foram dispersados.
38 Mɨ wɨm kɨma wara kam nhɨrɨm sɨmiirɨn kɨpi nɨsomsom aoki. Kɨma sɨmiirɨn hinda kɨgnɨnkɨnki. Mɨ taka mɨiya inkamni inɨg ara hainanikɨswo mɨ wa pɨ yɨkigiyɨn.
38 Agora, pois, eu vos aconselho: não vos metais com estes homens. Deixai-os! Se o seu projeto ou a sua obra provém de homens, por si mesma se destruirá;
39 Mɨ ta mɨiya Adi Komii siirgɨ nɨuwi mɨ inkamkɨ ta mɨiya saiir nɨkɨduɨm wɨ dɨg nwo rani. Nɨɨngaka. Kɨma wɨ inkam tɨo rani, kɨma wɨ Adi Komii siirar tɨowi. Gameliel siya hɨnɨɨna boɨnkɨn kaunsil ɨmiirɨn mɨ yɨm sɨma ɨni Gameliel siir yaiya mɨ wakaeyoknaɨm.
39 mas se provier de Deus, não podereis desfazê-la. Vós vos arriscaríeis a entrar em luta contra o próprio Deus. Aceitaram o seu conselho.
40 Mɨ kaunsil sɨma yɨkɨunaki, aposel kam ɨmiirɨn. Mɨ sɨma sɨmiirɨn ha tɨokiyɨm mɨ sɨma ɨna yɨuguskiyɨm. Mɨ sɨma ɨna boɨnkiyɨm, kɨma ha dam! Mɨ kɨma Jisɨs siir inɨgɨn pɨ kɨpi swokɨ apboɨnmamauuwam.
40 Chamaram os apóstolos e mandaram açoitá-los. Ordenaram-lhes então que não pregassem mais em nome de Jesus, e os soltaram.
41 Mɨ aposel kamɨm sɨma kaunsil sɨmiir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm. Mɨ sɨma ɨni hindara boɨn maɨrgɨmaɨrga namɨm. Mɨ sɨma boɨn, ɨni wadɨeyar mɨ owɨn krɨma Jisɨs siir inɨgɨn hɨk siira mɨ haiyɨm.
41 Eles saíram da sala do Grande Conselho, cheios de alegria, por terem sido achados dignos de sofrer afrontas pelo nome de Jesus.
42 Mɨ ɨinokɨinokɨn sɨma yai pɨ Adi Komii siir omaka mɨ iikamɨm sɨmiir omaka ɨkɨm, pɨ sɨmiir hɨr boɨnmɨmauuwi. Jisɨs siyaɨrgɨn, Mesaia tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn siya. Ɨriig.
42 E todos os dias não cessavam de ensinar e de pregar o Evangelho de Jesus Cristo no templo e pelas casas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.