Atos 28
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Mɨ krɨma wadɨeya yakɨ kuwɨu. Mɨ krɨma wakaeki, tɨ mhɨuisɨmɨn bopwonau nɨdwomaiyɨn siir inɨgɨn sɨma hɨnɨɨna dapi, Molta.
1 Quando já estávamos em terra, sãos e salvos, soubemos que a ilha se chamava Malta.
2 Iikamɨm tɨ mhɨuisɨm siir hɨranɨm, sɨma krɨmiirɨn siyɨu mɨiyɨk ɨiirar tɨrkɨm. Mɨ nao ha kɨnaniyɨn mɨ krɨmiir pɨuɨm ɨni noknoka kɨnkiyɨm. Mɨ sɨma pae ha namgɨnɨm mɨ sɨma ɨna yɨkɨunam, krɨma ninɨ oni ɨuwɨm.
2 Os moradores dali nos trataram com muita bondade. Como estava chovendo e fazia frio, acenderam uma grande fogueira.
3 Mɨ Pol siya paeyar nhɨrɨm ɨna inɨ ɨugɨnkaeyɨs hainakiyɨm. Mɨ siya ha ninɨ amgɨnɨuwɨn paeya. Mɨ mɨpug ɨrɨn siir pɨua huua kɨnkikɨn mɨ ɨna wokɨtkɨn naniniyɨn. Mɨ kɨmɨdiniya Pol siir ɨndɨbɨn siir yakɨ tɨpnɨnkɨn.
3 Paulo ajuntou um feixe de gravetos e os estava jogando no fogo, quando uma cobra, fugindo do calor, agarrou-se na mão dele.
4 Mɨ iikam tɨ omɨn, mhɨuisɨmɨn siir hɨranɨm, sɨma mɨpugɨn Pol siir ɨndɨb ɨiir tɨpkɨkɨu krɨpkaiyɨn ɨni siirar kɨgiyɨm siya siir ɨndɨb hɨrar kiririyɨn. Mɨ sɨma boɨn mɨ tari kamwonkɨn tɨ inkamɨn inkam nɨsomaowɨn mɨ siyaɨrgɨn. Siya whɨi komii solwara hɨr bɨ naokɨn mɨ Adi Komiiyɨn siyɨu mɨiyɨk tɨriyɨn siya tari siirɨn pɨ boriisopi, siya omwai waiyasiyɨn.
4 Os moradores da ilha viram a cobra pendurada na mão de Paulo e comentaram: — Este homem deve ser um assassino. Pois ele escapou do mar, mas mesmo assim a justiça divina não vai deixá-lo viver.
5 Mɨ Pol siya tɨ mɨpug ɨiirɨn, paeya iyarkrɨp ɨtkaigi mɨ ɨni paenau yamɨkaiyɨuwɨn. Mɨ Pol siya biyɨe bɨ swokɨ okɨn. Nɨɨngaka.
5 Mas Paulo sacudiu a cobra para dentro do fogo e não sentiu nada.
6 Mɨ sɨma ɨni hɨrar ywowɨm. Sɨmiir kwoɨnɨm ha naɨngwokɨm siir ɨndɨbɨn pɨ sɨpi noniki mɨ sɨmiir kwoɨnɨm ha mɨ naɨngwokɨm siya pɨ sɨpi naowakainami. Mɨ sɨma ɨni hirgugukiyɨm ɨi haruwa rani mɨ sɨma ha bɨ kɨgikɨm siir pɨua ɨni biyɨe ywokiya mɨ sɨma yaeya kwoɨn asi kisɨna haigigɨm. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, siya tari Adi Komii siir paekwosɨm kɨrɨe nwɨrkɨn.
6 Eles pensavam que ele ia ficar inchado ou que ia cair morto de repente. Porém, depois de esperar bastante tempo, vendo que não acontecia nada, mudaram de ideia e começaram a dizer que ele era um deus.
7 Mɨ nu maeyauɨm ta maeyaua krɨma nwowa saiir kingiin hɨr nwowɨm tɨ sɨmiir bɨiyan inkamɨn tɨ mhɨuwisɨmɨn siir hɨranɨn, siirgɨm. Mɨ siir inɨgɨn Pabliaskɨn. Mɨ siya ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowɨn krɨmiiramɨn mɨ krɨmiirɨn siya yɨkɨunam, siir omaka hɨriir. Mɨ krɨma ɨiyɨm kwoɨma ywo siir omaka hɨrɨn.
7 Perto daquele lugar havia algumas terras que pertenciam a Públio, o chefe daquela ilha. Ele nos recebeu muito bem, e durante três dias nós fomos seus hóspedes.
8 Mɨ Pablias siir adɨn makakɨn ma siir niiya pɨu huua kɨni aka mɨ mhɨinaugɨ wara mɨ ɨnkɨn ɨugɨn. Mɨ Pol siya siirɨm yam. Mɨ nhwo siirɨm inɨ kwɨsɨu mɨ ɨna srɨiyɨn. Mɨ siir ɨɨna ɨna yonkwowɨn siir pɨu aiir mɨ siya ɨni wadɨeya ywokiyɨn.
8 O pai dele estava de cama, doente com febre e disenteria. Paulo entrou no quarto, fez uma oração, pôs as mãos sobre ele e o curou.
9 Mɨ siya hɨriinan tɨrkiyɨn mɨ ɨkɨ iikam nhɨrɨm makakɨm tɨ mhɨuwisɨmɨn siir hɨranɨm, ɨna yɨtɨm siirɨm, sɨmiir ma ɨmiir nɨnɨmnɨskɨi haigɨnɨugiyɨm. Mɨ sɨmiirɨn ɨni wadɨeyar ywo haigɨnɨugiyɨn.
9 Depois disso os outros doentes da ilha vieram e também foram curados.
10 Mɨ sɨma krɨmiirɨn siyɨu mɨiyɨk asi dirɨraerar haigɨnɨugikɨm. Mɨ sɨma digworaekwo kasa bɨ hauugikɨm. Mɨ ɨiya krɨma siyaii aiir nani apni kwɨriiyɨm mɨ sɨma digworaekwo whɨekakɨm ɨna swokɨ ani apni haigigiyɨukiyɨm, ta krɨma nakiidama saiirsi haigigiyɨumamauugikɨm. Ɨriig.
10 Eles mostraram muito respeito por nós e, quando embarcamos, puseram no navio tudo o que precisávamos para a viagem.
11 Mɨ bɨiya krɨma tɨ mhɨuisɨmɨn siirɨn bwanɨm whoɨma nikɨ okɨm. Mɨ mhoɨiya krɨma ta siyaii ɨra om Aleksandria hɨrankɨ nɨta saiir yani kwɨriinam mɨ ta siyaiiya saiir inɨga hɨnɨɨnga paekwosɨm nɨswo ɨtmwoyɨn naokainako. Mɨ ta siyaiiya tɨ mhɨuisɨmɨn siir hɨr nwoka, ɨiya pankɨ nwo dɨgiya saiirɨm mɨ krɨma saiir yani apni kwɨriinam.
11 Depois de ficarmos três meses na ilha, embarcamos num navio da cidade de Alexandria, que tinha na proa a figura dos deuses gêmeos Castor e Pólux. O navio tinha passado o inverno na ilha.
12 Mɨ krɨma ha namɨm mɨ krɨma om whɨrɨn Sairakyus hɨriir yɨmbiyam mɨ krɨma hɨrɨn ɨiyɨm kwoɨma ywo.
12 Nós chegamos à cidade de Siracusa, onde ficamos três dias.
13 Mɨ krɨma tɨ om ɨiir haiburgigɨm mɨ ɨna swokɨ kwɨriinamɨm siyaiini mɨ om Risiam hɨriir yɨmbiyam. Mɨ ɨigwɨra krɨma ha swokɨ kwɨriinamɨm mɨ opuda krɨmiir digɨumiiya hugnani mɨ krɨmiirɨn saeya hugainaidam mɨ ɨi kwɨsaka krɨma Pyutiolai hɨriir yɨmbiyam.
13 Dali seguimos viagem e chegamos à cidade de Régio. No dia seguinte o vento começou a soprar do sul, e em dois dias chegamos a Pozuoli.
14 Mɨ krɨma tɨ omɨn iikam nhɨrɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir inɨ kɨgɨu. Mɨ sɨma boɨn, kɨma wɨ krɨmaka tɨr nwowi ɨiyɨm ɨriiyar kwɨs mɨ mhoɨiya krɨma sɨmiir haiburgigɨm mɨ ɨna yani kwɨriinamɨm siyaiini om komii Roma hɨriir namɨm.
14 Nessa cidade encontramos alguns cristãos que nos pediram que ficássemos com eles uma semana. E assim chegamos a Roma.
15 Mɨ om komii Rom hɨran iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma krɨmiir wakaenaniyɨm, krɨma bɨdi yɨmbiyamɨm mɨ sɨma ɨna yɨtɨm maeyaua nae haigɨniya Apias krɨmiir ninɨ kɨgniyɨm. Mɨ nhɨrɨm krɨmiiramɨn omaka ouumɨm whwonkaiiyɨm sɨmiir hɨr inɨ kɨgni krɨmiirɨn. Mɨ Pol siya sɨmiir kɨgwɨnɨn mɨ siya ɨna boɨn wadɨekiyɨn Adi Komii siirɨn mɨ siir kwoɨnɨn ɨni kɨrɨeya ywokiyɨn.
15 Os irmãos de Roma tinham recebido a notícia da nossa chegada e foram se encontrar conosco nos povoados de Praça de Ápio e de Três Vendas. Ao ver esses irmãos, Paulo agradeceu a Deus e se animou.
16 Krɨma om komii Rom hɨriir yapnɨnopkainam mɨ sɨma Pol siirɨn yapa omaka yokmwɨn whwonkai, siir kɨgrɨraowam. Ɨriig.
16 Quando entramos em Roma, Paulo recebeu permissão para morar por sua conta, guardado por um soldado.
17 Ɨiyɨm kwoɨma yamki mɨ Pol siya Judan iikamɨm, sɨmiir inkam komii komiiyɨm tɨ omɨn siir hɨr nwowiyɨm sɨmiirɨm yɨkɨuna, sɨma maeyau kwɨruwa namwoniyɨm. Mɨ sɨma ha namwoniyɨm mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnkiyɨn, kɨma tɨ nomiiyauɨm! Kara dimɨn whɨr bɨ tɨrbugɨn krɨmiir isidɨn siir nikworɨnuɨm mɨ krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨmiir siyɨuɨm kara sɨmiir bɨ nanugaugaugɨn. Sɨma kariirɨn om komii Jerusalem hɨran omaka maeyaua hɨuyokiyokaiya mɨi biyɨe mɨriiya saiirɨn whɨsariiyar hɨugrɨpkɨikikaigɨn. Mɨ sɨma tapa kariirɨn om komii Rom tɨran inkam komii komiiyɨm kɨmiirɨm asi nɨkropkikɨm.
17 Três dias depois, Paulo convidou os líderes dos judeus de Roma para se encontrarem com ele. Quando estavam reunidos, ele disse: — Meus irmãos, eu não fiz nada contra o nosso povo, nem contra os costumes que recebemos dos nossos antepassados. Mesmo assim eu fui preso em Jerusalém e entregue aos romanos.
18 Om komii Rom hɨran iikamɨm sɨma kariir yaiya saiir wakaeyɨm mɨ sɨma ɨna yɨnoknɨnkɨnɨm kara dimɨn whɨr bɨ tɨrbugɨn mɨ sɨma kariirɨn pa nɨsomao rani. Sɨmiir kwoɨnɨm kariir nɨuguskiyama naɨngwokɨm.
18 Eles me interrogaram e queriam me soltar, pois não acharam nenhum motivo para me condenar à morte.
19 Mɨ Juda iikamɨm sɨma kariir nɨuguskisi nanugaugaugɨm mɨ kara yaeya siyɨu whɨr karamaeka. Mɨ kara inkam komii Sisa siirɨm namɨm asi naɨngwokɨn, kariir yaiya siya wakaeyɨm. Mɨ kara Juda iikamɨm sɨmiirɨn yai kwɨr boɨn hɨuriyɨuwɨm whaowae.
19 Mas os judeus não queriam que me soltassem. Por isso fui obrigado a pedir para ser julgado pelo Imperador, embora eu não tenha nenhuma acusação para fazer contra o meu próprio povo.
20 Mɨ kara kɨmiirɨn hɨriinansi nɨkɨunakɨn. Kara kɨmiir kɨgam naɨngwowi mɨ yai kɨmiir boɨnmɨmauuɨm wara mɨ naɨngwowi. Kara ta yai aiirɨn mɨnɨm boɨnmauugɨn inkamɨn Isrel hɨran iikamɨm sɨma nwokwokɨnɨn siirɨm. Mɨ kara mɨnam naɨngwo tɨbmiigɨn, inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn Mesaia mɨ siya bɨdi yɨmbiniyɨn. Mɨ sɨma kariirɨn tɨ wɨeyɨnsopɨn hɨriinansi kogrɨnugɨn. Pol siya hɨnɨɨna boɨnkɨn.
20 Foi por esse motivo que pedi para ver vocês e conversarmos. Estou preso com estas correntes de ferro por causa daquele que o povo de Israel espera.
21 Mɨ sɨma boɨnki siirɨn mɨ krɨmiirɨn Juda hɨran inkam nwɨrkɨ bɨ wɨn hauugikɨn yokwoni krɨma kɨriir nɨnoknɨnkɨnɨm. Mɨ krɨmiir nomiiyauɨm nu Judia hɨranɨm sɨma krɨmiir bɨ boɨnmɨmauunikɨm yai bibiyɨe kɨriir nɨgbumbuwamɨn.
21 Então eles disseram: — Nós não recebemos nenhuma carta da Judeia a seu respeito. Também nenhum dos nossos irmãos veio de lá com qualquer notícia ou para falar mal de você.
22 Mɨ krɨma kɨriir yaiyɨm sɨmiir wakaeyam naɨngwowi krɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm omom omoman iikamɨm, sɨma tɨ isidɨn kɨra namasuwɨn siir nɨgbumbugɨm. Sɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm,
22 Mas gostaríamos de ouvir você dizer o que pensa, pois sabemos que, de fato, em todos os lugares falam contra essa seita à qual você pertence.
23 sɨma ɨiya kwɨra yɨmbingi mɨ iikam whɨekakɨm ta omaka Pol siya nwowa sɨma saiir namkɨm, nugaka namkrɨpkaiyakwokɨm mɨ ɨni naɨowaka nhɨngigiyɨm. Mɨ siya sɨmiirɨn yai wɨn kɨbiya saiir saiira boɨnanaekɨn, ɨiya Adi Komii siya kɨgrɨraowana iikamɨm sɨmiir. Mɨ siya yai nhɨrɨm Moses siir siyɨu aka nwowɨm, sɨmiir boɨnmɨmauugɨn. Mɨ profet inkamɨm bɨiya sɨma wɨn boɨnkiyɨm Jisɨs siir saiir wara yɨnkɨn boɨnmɨmauu.
23 Então marcaram um dia com Paulo. Nesse dia, muitos deles foram ao lugar onde Paulo estava. Desde a manhã até a noite ele lhes anunciou e explicou a mensagem sobre o Reino de Deus . E, por meio da Lei de Moisés e dos livros dos Profetas , procurou convencê-los a respeito de Jesus.
24 Iikam nhɨrɨm siir yaiya saiirɨn ɨna yaɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ nhɨrɨm bɨ naɨngwo tɨbmiikɨm.
24 Alguns aceitaram as suas palavras, mas outros não creram.
25 Mɨ sɨma kwoɨn whɨruwa bɨ nwokɨm mɨ nhɨrɨm sɨma asi namkɨm. Dimusi rani, ta yaiya Pol siya hɨnɨɨna boɨnkiyɨn, Adi Komii siir naeyɨuɨn bɨdi yɨkopsɨsɨrkiyɨn profet Aisaia siirɨn. Mɨ Aisaia kɨmiir brougae wanwiyaeyɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨngik.
25 Então todos foram embora, conversando entre si. Mas, antes que saíssem, Paulo ainda disse mais uma coisa: — O Espírito Santo tinha razão quando falou por meio do profeta Isaías aos antepassados de vocês.
26 Kɨra tɨ am ɨkɨ iikamɨm sɨmiirɨm mɨ sɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnɨu, kɨma yai aiirɨn wa wakae mɨ kɨma wɨ saiir yaimwo aiir nɨnoknɨnkɨn tani. Mɨ kɨma siirɨn wa kɨgi mɨ kɨma wɨ siir kɨg nɨnoknɨnkɨn tani. Nɨɨngaka.
26 Pois ele disse a Isaías: “Vá e diga a esta gente: Vocês ouvirão, mas não entenderão; olharão, mas não enxergarão nada.
27 Tɨ iikam isidɨn, sɨmiir kwoɨnɨn bɨdi hɨugɨmkɨkɨunamɨm mɨ sɨmiir wɨɨn mɨnɨm yai wakaesi boriisopi. Mɨ sɨmiir nhwowɨm bɨdi kwɨsnamɨm mɨ sɨma kwɨsnam karamaekɨswo mɨ wa pɨ yanao kɨgomokɨn mɨ wɨɨn mɨnɨm yai bɨdi pɨ mɨ wakaeyɨn. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm ta yaiya saiir yaimwo aiir bɨdi pɨ yaɨngwowarkai. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm, wa kisɨna haigi mɨ sɨma wɨ kariirɨma pɨ swokɨ ɨti mɨ sɨmiir wɨ kara nɨnɨmnɨski haigɨnɨugi.
27 Pois a mente deste povo está fechada; eles taparam os ouvidos e fecharam os olhos. Se eles não tivessem feito isso, os seus olhos poderiam ver, e os seus ouvidos poderiam ouvir; a sua mente poderia entender, e eles voltariam para mim, e eu os curaria — disse Deus.”
28 Ta Pol siir yai aeyaɨrga nikɨ boɨniyokiyokɨiama. Siya boɨn, kɨma dɨnoknɨnkɨn, ta mɨi mɨiyɨka Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya mɨnkika krɨmiir nɨnɨmɨskii hainakiyɨm. Siya bɨdi yɨkropkiyɨn iikam nhɨrɨm Judan iikam tani sɨmiirɨm mɨ sɨma wɨ nwokɨ wakaeyoknaɨm.
28 E Paulo terminou, dizendo: — Pois fiquem sabendo que Deus mandou a mensagem de salvação para os não judeus! E eles escutarão!
29 Mɨ ɨiya Pol siya ta yaiya saiir boɨn dɨgiyɨn mɨ Juda iikamɨm sɨma ɨna swokɨ amɨm mɨ sɨma sɨma yai prasae bɨ nɨnkɨn wamwarkɨi boɨnɨugɨm.
29 [Depois que Paulo disse isso, os judeus foram embora, discutindo com violência.]
30 Mɨ Pol siya bɨewiyo whɨsa ywo, tɨ om ɨiirɨn mɨ ta omaka siya whwonkaiya siya saiirɨn ɨna saɨn taraoɨn mɨ iikamɨm siir omaka nii aprɨrɨr boɨnaeiyɨm, siya sɨmiirɨn pɨ wadɨeyar nwowɨni.
30 Durante dois anos Paulo morou ali numa casa alugada e recebia todos os que iam vê-lo.
31 Mɨ siya ɨiya Adi Komii siya kɨgrɨraowi iikamɨm mɨ digworaekwo ɨkɨm, sɨmiir boɨnmɨmauugɨn. Mɨ siya ɨkɨ iikam whɨekakɨm sɨmiirɨn Bɨiyan Inkam Komii Jisɨs Krais siir yai aiirar boɨnmɨmauugɨn. Mɨ yaiyɨm siya boɨnmɨmauuwiyɨm, siya bɨ nɨmprɨo boɨnmɨmauugɨn. Nɨɨngaka. Siya ɨni idowɨiyar boɨnmɨmauuwamɨn mɨ inkam nwɨrkɨn saiir nɨkɨduamɨn wɨ dɨg nwo rani. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Ɨriig.
31 Ele anunciava o Reino de Deus e ensinava a respeito do Senhor Jesus Cristo, falando com toda a coragem e liberdade.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.