Atos 28
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARC
1 Mɨ krɨma wadɨeya yakɨ kuwɨu. Mɨ krɨma wakaeki, tɨ mhɨuisɨmɨn bopwonau nɨdwomaiyɨn siir inɨgɨn sɨma hɨnɨɨna dapi, Molta.
1 Havendo escapado, então, souberam que a ilha se chamava Malta.
2 Iikamɨm tɨ mhɨuisɨm siir hɨranɨm, sɨma krɨmiirɨn siyɨu mɨiyɨk ɨiirar tɨrkɨm. Mɨ nao ha kɨnaniyɨn mɨ krɨmiir pɨuɨm ɨni noknoka kɨnkiyɨm. Mɨ sɨma pae ha namgɨnɨm mɨ sɨma ɨna yɨkɨunam, krɨma ninɨ oni ɨuwɨm.
2 E os bárbaros usaram conosco de não pouca humanidade; porque, acendendo uma grande fogueira, nos recolheram a todos por causa da chuva que caía e por causa do frio.
3 Mɨ Pol siya paeyar nhɨrɨm ɨna inɨ ɨugɨnkaeyɨs hainakiyɨm. Mɨ siya ha ninɨ amgɨnɨuwɨn paeya. Mɨ mɨpug ɨrɨn siir pɨua huua kɨnkikɨn mɨ ɨna wokɨtkɨn naniniyɨn. Mɨ kɨmɨdiniya Pol siir ɨndɨbɨn siir yakɨ tɨpnɨnkɨn.
3 E, havendo Paulo ajuntado uma quantidade de vides e pondo-as no fogo, uma víbora, fugindo do calor, lhe acometeu a mão.
4 Mɨ iikam tɨ omɨn, mhɨuisɨmɨn siir hɨranɨm, sɨma mɨpugɨn Pol siir ɨndɨb ɨiir tɨpkɨkɨu krɨpkaiyɨn ɨni siirar kɨgiyɨm siya siir ɨndɨb hɨrar kiririyɨn. Mɨ sɨma boɨn mɨ tari kamwonkɨn tɨ inkamɨn inkam nɨsomaowɨn mɨ siyaɨrgɨn. Siya whɨi komii solwara hɨr bɨ naokɨn mɨ Adi Komiiyɨn siyɨu mɨiyɨk tɨriyɨn siya tari siirɨn pɨ boriisopi, siya omwai waiyasiyɨn.
4 E os bárbaros, vendo-lhe a víbora pendurada na mão, diziam uns aos outros: Certamente este homem é homicida, visto como, escapando do mar, a Justiça não o deixa viver.
5 Mɨ Pol siya tɨ mɨpug ɨiirɨn, paeya iyarkrɨp ɨtkaigi mɨ ɨni paenau yamɨkaiyɨuwɨn. Mɨ Pol siya biyɨe bɨ swokɨ okɨn. Nɨɨngaka.
5 Mas, sacudindo ele a víbora no fogo, não padeceu nenhum mal.
6 Mɨ sɨma ɨni hɨrar ywowɨm. Sɨmiir kwoɨnɨm ha naɨngwokɨm siir ɨndɨbɨn pɨ sɨpi noniki mɨ sɨmiir kwoɨnɨm ha mɨ naɨngwokɨm siya pɨ sɨpi naowakainami. Mɨ sɨma ɨni hirgugukiyɨm ɨi haruwa rani mɨ sɨma ha bɨ kɨgikɨm siir pɨua ɨni biyɨe ywokiya mɨ sɨma yaeya kwoɨn asi kisɨna haigigɨm. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, siya tari Adi Komii siir paekwosɨm kɨrɨe nwɨrkɨn.
6 E eles esperavam que viesse a inchar ou a cair morto de repente; mas tendo esperado já muito e vendo que nenhum incômodo lhe sobrevinha, mudando de parecer, diziam que era um deus.
7 Mɨ nu maeyauɨm ta maeyaua krɨma nwowa saiir kingiin hɨr nwowɨm tɨ sɨmiir bɨiyan inkamɨn tɨ mhɨuwisɨmɨn siir hɨranɨn, siirgɨm. Mɨ siir inɨgɨn Pabliaskɨn. Mɨ siya ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowɨn krɨmiiramɨn mɨ krɨmiirɨn siya yɨkɨunam, siir omaka hɨriir. Mɨ krɨma ɨiyɨm kwoɨma ywo siir omaka hɨrɨn.
7 E ali, próximo daquele mesmo lugar, havia umas herdades que pertenciam ao principal da ilha, por nome Públio, o qual nos recebeu e hospedou benignamente por três dias.
8 Mɨ Pablias siir adɨn makakɨn ma siir niiya pɨu huua kɨni aka mɨ mhɨinaugɨ wara mɨ ɨnkɨn ɨugɨn. Mɨ Pol siya siirɨm yam. Mɨ nhwo siirɨm inɨ kwɨsɨu mɨ ɨna srɨiyɨn. Mɨ siir ɨɨna ɨna yonkwowɨn siir pɨu aiir mɨ siya ɨni wadɨeya ywokiyɨn.
8 Aconteceu estar de cama enfermo de febres e disenteria o pai de Públio, que Paulo foi ver, e, havendo orado, pôs as mãos sobre ele e o curou.
9 Mɨ siya hɨriinan tɨrkiyɨn mɨ ɨkɨ iikam nhɨrɨm makakɨm tɨ mhɨuwisɨmɨn siir hɨranɨm, ɨna yɨtɨm siirɨm, sɨmiir ma ɨmiir nɨnɨmnɨskɨi haigɨnɨugiyɨm. Mɨ sɨmiirɨn ɨni wadɨeyar ywo haigɨnɨugiyɨn.
9 Feito, pois, isto, vieram também ter com ele os demais que na ilha tinham enfermidades e sararam,
10 Mɨ sɨma krɨmiirɨn siyɨu mɨiyɨk asi dirɨraerar haigɨnɨugikɨm. Mɨ sɨma digworaekwo kasa bɨ hauugikɨm. Mɨ ɨiya krɨma siyaii aiir nani apni kwɨriiyɨm mɨ sɨma digworaekwo whɨekakɨm ɨna swokɨ ani apni haigigiyɨukiyɨm, ta krɨma nakiidama saiirsi haigigiyɨumamauugikɨm. Ɨriig.
10 os quais nos distinguiram também com muitas honras; e, havendo de navegar, nos proveram das coisas necessárias.
11 Mɨ bɨiya krɨma tɨ mhɨuisɨmɨn siirɨn bwanɨm whoɨma nikɨ okɨm. Mɨ mhoɨiya krɨma ta siyaii ɨra om Aleksandria hɨrankɨ nɨta saiir yani kwɨriinam mɨ ta siyaiiya saiir inɨga hɨnɨɨnga paekwosɨm nɨswo ɨtmwoyɨn naokainako. Mɨ ta siyaiiya tɨ mhɨuisɨmɨn siir hɨr nwoka, ɨiya pankɨ nwo dɨgiya saiirɨm mɨ krɨma saiir yani apni kwɨriinam.
11 Três meses depois, partimos num navio de Alexandria, que invernara na ilha, o qual tinha por insígnia Castor e Pólux.
12 Mɨ krɨma ha namɨm mɨ krɨma om whɨrɨn Sairakyus hɨriir yɨmbiyam mɨ krɨma hɨrɨn ɨiyɨm kwoɨma ywo.
12 E, chegando a Siracusa, ficamos ali três dias,
13 Mɨ krɨma tɨ om ɨiir haiburgigɨm mɨ ɨna swokɨ kwɨriinamɨm siyaiini mɨ om Risiam hɨriir yɨmbiyam. Mɨ ɨigwɨra krɨma ha swokɨ kwɨriinamɨm mɨ opuda krɨmiir digɨumiiya hugnani mɨ krɨmiirɨn saeya hugainaidam mɨ ɨi kwɨsaka krɨma Pyutiolai hɨriir yɨmbiyam.
13 donde, indo costeando, viemos a Régio; e, soprando, um dia depois, um vento do sul, chegamos no segundo dia a Putéoli,
14 Mɨ krɨma tɨ omɨn iikam nhɨrɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir inɨ kɨgɨu. Mɨ sɨma boɨn, kɨma wɨ krɨmaka tɨr nwowi ɨiyɨm ɨriiyar kwɨs mɨ mhoɨiya krɨma sɨmiir haiburgigɨm mɨ ɨna yani kwɨriinamɨm siyaiini om komii Roma hɨriir namɨm.
14 onde, achando alguns irmãos, nos rogaram que por sete dias ficássemos com eles; e depois nos dirigimos a Roma.
15 Mɨ om komii Rom hɨran iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma krɨmiir wakaenaniyɨm, krɨma bɨdi yɨmbiyamɨm mɨ sɨma ɨna yɨtɨm maeyaua nae haigɨniya Apias krɨmiir ninɨ kɨgniyɨm. Mɨ nhɨrɨm krɨmiiramɨn omaka ouumɨm whwonkaiiyɨm sɨmiir hɨr inɨ kɨgni krɨmiirɨn. Mɨ Pol siya sɨmiir kɨgwɨnɨn mɨ siya ɨna boɨn wadɨekiyɨn Adi Komii siirɨn mɨ siir kwoɨnɨn ɨni kɨrɨeya ywokiyɨn.
15 E de lá, ouvindo os irmãos novas de nós, nos saíram ao encontro à Praça de Ápio e às Três Vendas, e Paulo, vendo-os, deu graças a Deus e tomou ânimo.
16 Krɨma om komii Rom hɨriir yapnɨnopkainam mɨ sɨma Pol siirɨn yapa omaka yokmwɨn whwonkai, siir kɨgrɨraowam. Ɨriig.
16 E, logo que chegamos a Roma, o centurião entregou os presos ao general dos exércitos; mas a Paulo se lhe permitiu morar por sua conta, com o soldado que o guardava.
17 Ɨiyɨm kwoɨma yamki mɨ Pol siya Judan iikamɨm, sɨmiir inkam komii komiiyɨm tɨ omɨn siir hɨr nwowiyɨm sɨmiirɨm yɨkɨuna, sɨma maeyau kwɨruwa namwoniyɨm. Mɨ sɨma ha namwoniyɨm mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnkiyɨn, kɨma tɨ nomiiyauɨm! Kara dimɨn whɨr bɨ tɨrbugɨn krɨmiir isidɨn siir nikworɨnuɨm mɨ krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨmiir siyɨuɨm kara sɨmiir bɨ nanugaugaugɨn. Sɨma kariirɨn om komii Jerusalem hɨran omaka maeyaua hɨuyokiyokaiya mɨi biyɨe mɨriiya saiirɨn whɨsariiyar hɨugrɨpkɨikikaigɨn. Mɨ sɨma tapa kariirɨn om komii Rom tɨran inkam komii komiiyɨm kɨmiirɨm asi nɨkropkikɨm.
17 E aconteceu que, três dias depois, Paulo convocou os principais dos judeus e, juntos eles, lhes disse: Varões irmãos, não havendo eu feito nada contra o povo ou contra os ritos paternos, vim, contudo, preso desde Jerusalém, entregue nas mãos dos romanos,
18 Om komii Rom hɨran iikamɨm sɨma kariir yaiya saiir wakaeyɨm mɨ sɨma ɨna yɨnoknɨnkɨnɨm kara dimɨn whɨr bɨ tɨrbugɨn mɨ sɨma kariirɨn pa nɨsomao rani. Sɨmiir kwoɨnɨm kariir nɨuguskiyama naɨngwokɨm.
18 os quais, havendo-me examinado, queriam soltar- me, por não haver em mim crime algum de morte.
19 Mɨ Juda iikamɨm sɨma kariir nɨuguskisi nanugaugaugɨm mɨ kara yaeya siyɨu whɨr karamaeka. Mɨ kara inkam komii Sisa siirɨm namɨm asi naɨngwokɨn, kariir yaiya siya wakaeyɨm. Mɨ kara Juda iikamɨm sɨmiirɨn yai kwɨr boɨn hɨuriyɨuwɨm whaowae.
19 Mas, opondo-se os judeus, foi-me forçoso apelar para César, não tendo, contudo, de que acusar a minha nação.
20 Mɨ kara kɨmiirɨn hɨriinansi nɨkɨunakɨn. Kara kɨmiir kɨgam naɨngwowi mɨ yai kɨmiir boɨnmɨmauuɨm wara mɨ naɨngwowi. Kara ta yai aiirɨn mɨnɨm boɨnmauugɨn inkamɨn Isrel hɨran iikamɨm sɨma nwokwokɨnɨn siirɨm. Mɨ kara mɨnam naɨngwo tɨbmiigɨn, inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn Mesaia mɨ siya bɨdi yɨmbiniyɨn. Mɨ sɨma kariirɨn tɨ wɨeyɨnsopɨn hɨriinansi kogrɨnugɨn. Pol siya hɨnɨɨna boɨnkɨn.
20 Por esta causa vos chamei, para vos ver e falar; porque pela esperança de Israel estou com esta cadeia.
21 Mɨ sɨma boɨnki siirɨn mɨ krɨmiirɨn Juda hɨran inkam nwɨrkɨ bɨ wɨn hauugikɨn yokwoni krɨma kɨriir nɨnoknɨnkɨnɨm. Mɨ krɨmiir nomiiyauɨm nu Judia hɨranɨm sɨma krɨmiir bɨ boɨnmɨmauunikɨm yai bibiyɨe kɨriir nɨgbumbuwamɨn.
21 Então, eles lhe disseram: Nós não recebemos acerca de ti cartas algumas da Judeia, nem veio aqui algum dos irmãos que nos anunciasse ou dissesse de ti mal algum.
22 Mɨ krɨma kɨriir yaiyɨm sɨmiir wakaeyam naɨngwowi krɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm omom omoman iikamɨm, sɨma tɨ isidɨn kɨra namasuwɨn siir nɨgbumbugɨm. Sɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm,
22 No entanto, bem quiséramos ouvir de ti o que sentes; porque, quanto a esta seita, notório nos é que em toda parte se fala contra ela.
23 sɨma ɨiya kwɨra yɨmbingi mɨ iikam whɨekakɨm ta omaka Pol siya nwowa sɨma saiir namkɨm, nugaka namkrɨpkaiyakwokɨm mɨ ɨni naɨowaka nhɨngigiyɨm. Mɨ siya sɨmiirɨn yai wɨn kɨbiya saiir saiira boɨnanaekɨn, ɨiya Adi Komii siya kɨgrɨraowana iikamɨm sɨmiir. Mɨ siya yai nhɨrɨm Moses siir siyɨu aka nwowɨm, sɨmiir boɨnmɨmauugɨn. Mɨ profet inkamɨm bɨiya sɨma wɨn boɨnkiyɨm Jisɨs siir saiir wara yɨnkɨn boɨnmɨmauu.
23 E, havendo-lhe eles assinalado um dia, muitos foram ter com ele à pousada, aos quais declarava com bom testemunho o Reino de Deus e procurava persuadi-los à fé de Jesus, tanto pela lei de Moisés como pelos profetas, desde pela manhã até à tarde.
24 Iikam nhɨrɨm siir yaiya saiirɨn ɨna yaɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ nhɨrɨm bɨ naɨngwo tɨbmiikɨm.
24 E alguns criam no que se dizia, mas outros não criam.
25 Mɨ sɨma kwoɨn whɨruwa bɨ nwokɨm mɨ nhɨrɨm sɨma asi namkɨm. Dimusi rani, ta yaiya Pol siya hɨnɨɨna boɨnkiyɨn, Adi Komii siir naeyɨuɨn bɨdi yɨkopsɨsɨrkiyɨn profet Aisaia siirɨn. Mɨ Aisaia kɨmiir brougae wanwiyaeyɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨngik.
25 E, como ficaram entre si discordes, se despediram, dizendo Paulo esta palavra: Bem falou o Espírito Santo a nossos pais pelo profeta Isaías,
26 Kɨra tɨ am ɨkɨ iikamɨm sɨmiirɨm mɨ sɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnɨu, kɨma yai aiirɨn wa wakae mɨ kɨma wɨ saiir yaimwo aiir nɨnoknɨnkɨn tani. Mɨ kɨma siirɨn wa kɨgi mɨ kɨma wɨ siir kɨg nɨnoknɨnkɨn tani. Nɨɨngaka.
26 dizendo: Vai a este povo e dize: De ouvido, ouvireis e de maneira nenhuma entendereis; e, vendo, vereis e de maneira nenhuma percebereis.
27 Tɨ iikam isidɨn, sɨmiir kwoɨnɨn bɨdi hɨugɨmkɨkɨunamɨm mɨ sɨmiir wɨɨn mɨnɨm yai wakaesi boriisopi. Mɨ sɨmiir nhwowɨm bɨdi kwɨsnamɨm mɨ sɨma kwɨsnam karamaekɨswo mɨ wa pɨ yanao kɨgomokɨn mɨ wɨɨn mɨnɨm yai bɨdi pɨ mɨ wakaeyɨn. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm ta yaiya saiir yaimwo aiir bɨdi pɨ yaɨngwowarkai. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm, wa kisɨna haigi mɨ sɨma wɨ kariirɨma pɨ swokɨ ɨti mɨ sɨmiir wɨ kara nɨnɨmnɨski haigɨnɨugi.
27 Porquanto o coração deste povo está endurecido, e com os ouvidos ouviram pesadamente e fecharam os olhos, para que nunca com os olhos vejam, nem com os ouvidos ouçam, nem do coração entendam, e se convertam, e eu os cure.
28 Ta Pol siir yai aeyaɨrga nikɨ boɨniyokiyokɨiama. Siya boɨn, kɨma dɨnoknɨnkɨn, ta mɨi mɨiyɨka Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya mɨnkika krɨmiir nɨnɨmɨskii hainakiyɨm. Siya bɨdi yɨkropkiyɨn iikam nhɨrɨm Judan iikam tani sɨmiirɨm mɨ sɨma wɨ nwokɨ wakaeyoknaɨm.
28 Seja-vos, pois, notório que esta salvação de Deus é enviada aos gentios, e eles a ouvirão.
29 Mɨ ɨiya Pol siya ta yaiya saiir boɨn dɨgiyɨn mɨ Juda iikamɨm sɨma ɨna swokɨ amɨm mɨ sɨma sɨma yai prasae bɨ nɨnkɨn wamwarkɨi boɨnɨugɨm.
29 E, havendo ele dito isto, partiram os judeus, tendo entre si grande contenda.
30 Mɨ Pol siya bɨewiyo whɨsa ywo, tɨ om ɨiirɨn mɨ ta omaka siya whwonkaiya siya saiirɨn ɨna saɨn taraoɨn mɨ iikamɨm siir omaka nii aprɨrɨr boɨnaeiyɨm, siya sɨmiirɨn pɨ wadɨeyar nwowɨni.
30 E Paulo ficou dois anos inteiros na sua própria habitação que alugara e recebia todos quantos vinham vê-lo,
31 Mɨ siya ɨiya Adi Komii siya kɨgrɨraowi iikamɨm mɨ digworaekwo ɨkɨm, sɨmiir boɨnmɨmauugɨn. Mɨ siya ɨkɨ iikam whɨekakɨm sɨmiirɨn Bɨiyan Inkam Komii Jisɨs Krais siir yai aiirar boɨnmɨmauugɨn. Mɨ yaiyɨm siya boɨnmɨmauuwiyɨm, siya bɨ nɨmprɨo boɨnmɨmauugɨn. Nɨɨngaka. Siya ɨni idowɨiyar boɨnmɨmauuwamɨn mɨ inkam nwɨrkɨn saiir nɨkɨduamɨn wɨ dɨg nwo rani. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Ɨriig.
31 pregando o Reino de Deus e ensinando com toda a liberdade as coisas pertencentes ao Senhor Jesus Cristo, sem impedimento algum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.