Atos 26
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs VC
1 Mɨ Agripa siya boɨnki Pol siir, kɨra, kɨriir yai ɨmiira boɨnki. Mɨ Pol siya siir ɨɨna ɨna yɨisiimauugiya koua hɨriir mɨ ɨna boɨnkiyɨn.
1 Agripa disse a Paulo: Tens permissão de fazer a tua defesa. Paulo então fez um gesto com a mão e começou a sua justificação:
2 Inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn Agripa, kariir kwoɨnɨn ɨni wadɨeya ywokiyɨn. Ta kariir yaiya pɨ kɨriir whwonkam ɨda boɨni kara pɨ ta yaiya Juda iikamɨm sɨma boɨnhɨuriyɨuwa pɨ saiir nowarkɨi boɨnki.
2 Julgo-me feliz de poder hoje fazer a minha defesa, na tua presença, ó rei Agripa, de tudo quanto me acusam os judeus,
3 Kɨra bɨdi yɨnoknɨnkɨn dɨgɨn Juda iikamɨm sɨmiir siyɨu whɨekak ɨmiirɨn. Mɨ sɨma yaiyɨm ɨna yɨnkɨnwamwarkɨi boɨnɨm sɨmiir wanmi siyɨu ɨmiir. Mɨ kara ha naɨngwowi kɨra pɨ kariir yai aiir sɨbgu wakaeyoki. Mɨ kariir yaiya prɨeikɨ nɨuwi mɨ kɨriir pɨua wɨ kɨpikɨ piyao.
3 porque tu conheces perfeitamente os seus costumes e controvérsias. Peço-te, pois, que me ouças com paciência.
4 Mɨ ɨiya kara yɨnisɨma nwowa mɨ Juda hɨran iikam whɨekakɨm sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm kariir siyɨu ɨiirɨn. Mɨ ɨinokɨinokɨn mɨ tariinanɨn ɨriipɨ hɨriinan, tɨsa nwowɨn. Mɨ kariir omkɨ om hɨrar nwo aka mɨ mhoɨiya kara om komii Jerusalem hɨr mɨ o aka, sɨma bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnɨm.
4 Minha vida, desde a minha primeira juventude, tem decorrido no meio de minha pátria e em Jerusalém, e é conhecida dos judeus.
5 Mɨ iikamɨm kariirɨn bɨdinanar nɨnoknɨnkɨnkɨm. Mɨ sɨma hɨriinan naɨngwokɨswo mɨpa pɨ boɨnɨn. Mɨ sɨma kariir bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm kara Farisi sɨmiir wanmi siyɨuɨn siir naɨngwo dirɨraerarkɨn. Tɨ siyɨuɨn ɨni kɨrɨe waiwii ywowɨn.
5 Sabem eles, desde longa data, e se quiserem poderão testemunhá-lo, que vivi segundo a seita mais rigorosa da nossa religião, isto é, como fariseu.
6 Mɨ kara mɨnsi naɨngwo tɨbmiigɨn, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya bɨdi yɨmbingiyɨn Jisɨs siya wɨ ɨe hɨrankɨn swokɨ ɨnsiin ɨdwowi. Mɨ sɨma kariirɨn hɨriinansi boɨnwokiyopnatkaigikɨn.
6 Mas agora sou acusado em juízo, por esperar a promessa que foi feita por Deus a nossos pais,
7 Mɨ Juda iikam ɨuur whɨswo, sɨma nɨi nabɨe hainankɨm Adi Komii siir inɨgɨn. Mɨ sɨma ɨriipa hɨriinan ta siya nɨmbina saiirɨm warar nɨnkɨn okwokɨni, Jisɨs siya ɨe hɨrankɨ nɨnsiin ɨdwowi. Inkam komii tɨ hɨriinan siyɨuɨn kara naɨngwo tɨbmiiya mɨ sɨma saiirsiya boɨnwokiyopnatkaigi kariirɨn. Juda iikamɨm sɨma boɨnwokiyopnatkaigi.
7 e a qual as nossas doze tribos esperam alcançar, servindo a Deus noite e dia. Por essa esperança, ó rei, é que sou acusado pelos judeus.
8 Mɨ iikam whɨekakɨm kɨma tɨ tɨr nwowɨm kɨma naɨngwo tɨbmii karamae dimusi nwokɨm Adi Komii siya wɨ iikamɨm naokaowɨm sɨmiir hɨdnɨnsiin ɨdwowi.
8 Que pensais vós? É coisa incrível que Deus ressuscite os mortos?
9 Bɨiya kara hɨnɨɨna naɨngwokɨn, iikamɨm Jisɨsɨn om Nasaret hɨranɨn siir siyɨu ɨmiir napiyɨm, pɨ kara nɨpɨmpar ɨtkɨni.
9 Também eu acreditei que devia fazer a maior oposição ao nome de Jesus de Nazaré.
10 Mɨ kara om komii Jerusalem hɨrɨn hɨriinana tɨrkɨn. Mɨ kariirɨn bɨiyan prisɨm inɨgak sɨma nwowaigɨnɨugɨn. Kara Adi Komii siir iikamɨm omaka hɨuyokiyokaiya saiir hɨrɨn kasa bɨ hɨugrɨmkrɨpkɨikinoudnankaigikɨm. Mɨ ɨiya sɨma kariir srɨiya sɨmiir nɨsom aowam mɨ ɨni wadɨeya ywokiyɨn.
10 Assim procedi de fato em Jerusalém e tenho encerrado muitos irmãos em cárceres, havendo recebido para isso poder dos sumos sacerdotes; quando os sentenciavam à morte, eu dava a minha plena aprovação.
11 Mɨ ɨi kasa rani, omaka whɨekakɨm yai nɨdwokai wakaeiyɨm hɨk kara hauuwɨn. Mɨ kara sɨmiirɨn mɨnɨm tɨrkɨn, sɨma Jisɨs siir nɨgbumbuwɨm mɨ sɨma siirɨn digɨumii haimriiyɨugigɨm. Mɨ kara ɨo prasae bɨ nwokɨn sɨmiirɨn mɨ ɨkɨ omom omomɨm sɨma namiyɨm kara pɨ sɨmiir mhoɨiyar mɨ sɨuyokiyokɨii, sɨmiir nɨpɨmpar ɨtkɨnam. Ɨriig.
11 Muitas vezes, perseguindo-os por todas as sinagogas, eu os maltratava para obrigá-los a blasfemar. Enfurecendo-me mais e mais contra eles, eu os perseguia até no estrangeiro.
12 Mɨ ɨigwɨra kara om Damaskas hɨriir namɨn mɨ kariirɨn bɨiyan prisɨm inɨgak sɨma nwowaigɨnɨugikɨn iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir tɨoam.
12 Nesse intuito, fui a Damasco, com poder e comissão dos sumos sacerdotes.
13 Inkam komii Agripa, nabɨe bopwowɨn kara siyɨu hɨr napamɨn mɨ ɨni karar kɨgwɨnɨn paeya nɨnomor kou hɨranka nɨuyanaiiniya. Mɨ ta paeya prasae bɨ nɨuyakika mɨ bɨe siya saɨka dɨg bɨ nwokɨn ɨni saeya hiigrɨnɨugiya. Mɨ saeya ɨni kariirar yauunɨ ɨuyaniya mɨ kamɨm kanaka nɨnkɨn apniyɨm sɨmiir warar.
13 Era meio-dia, ó rei. Eu estava a caminho quando uma luz do céu, mais fulgurante que o sol, brilhou em torno de mim e dos meus companheiros.
14 Mɨ krɨma ɨna yamakaigaiyɨuɨm nu hɨrar. Mɨ kara wakaeki yai gwɨra nɨnomor kou hɨr boɨnki, Hibru sɨmiir yai aiir. Siya hɨnɨɨna boɨnki, Solti! Solti! Kɨra kariir dimusi dirɨraerarbumbuwi? Mɨ kɨra kariirsi dimusi nɨdamkɨn? Ni tɨ hɨnɨɨnɨn kɨnakɨnar swokɨ ɨdɨmdɨrginakɨn pae mɨnaka.
14 Caímos todos nós por terra, e ouvi uma voz que me dizia em língua hebraica: Saulo, Saulo, por que me persegues? Dura coisa te é recalcitrar contra o aguilhão.
15 Mɨ kara ɨna yakɨ owarkɨi boɨnkiyɨn ta yaiya nɨnomor kou hɨr boɨnkiya saiir. Bɨiyan Inkam Komii kɨra yɨpɨkɨn? Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya ɨna boɨnkiyɨn, kara Jisɨskɨn, inkamɨn kɨra dirɨraerarbumbuwɨn siya.
15 Então eu disse: Quem és, Senhor? O Senhor respondeu: Eu sou Jesus, a quem persegues.
16 Kɨra dɨnsiin okwoki, kara kɨriirɨmɨn tɨ dimɨnɨn siiram nɨtkɨn. Kara kɨriir nɨmbingigi kɨra kariir mɨiyan inkam nwowɨm. Mɨ dimɨnɨn tapa kɨra kɨgɨn sɨmiir tinɨ boɨnmɨmauuɨu. Mɨ kɨra digworaekwo nhɨrɨm mhoɨiya kara nɨisiimauuwi mɨ kɨra wɨ sɨmiir wara nɨnkɨn boɨnmɨmauui.
16 Mas levanta-te e põe-te em pé, pois eu te apareci para te fazer ministro e testemunha das coisas que viste e de outras para as quais hei de manifestar-me a ti.
17 Mɨ kara kɨriir nɨkropkii, ɨkɨ iikamɨm Juda iikam tani sɨmiiram. Mɨ yai kariira sɨmiir ninɨ boɨnmɨmauuɨuwɨm. Mɨ wɨ kara swokɨ anmaiwarkainaei kɨriirɨn mɨ kɨriir isid ɨeya mɨ Juda iikam tani ɨkɨm, sɨmiir hɨrankɨn.
17 Escolhi-te do meio do povo e dos pagãos, aos quais agora te envio
18 Mɨ sɨma Setan siirɨn wɨ digɨumii haigɨngig mɨ sɨmiir kwoɨnɨm wɨ nwokɨ kisɨna haigiyɨm. Mɨ sɨma sɨbapsɨbapni siyɨuɨn nɨibwomambwo napiyɨn wɨ siir haiburgig. Mɨ sɨma siyɨu mɨiyɨkɨn nabɨenan kɨgomok apiyɨn wɨ siir nwokɨ apɨm. Mɨ sɨma ta Setan siir kɨrɨeya wɨ saiir haiburgig mɨ wɨ Adi Komii siiram nɨti, sɨma wɨ kariiram naɨngwo tɨbmii. Mɨ sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm wɨ kara nɨinak ɨtkigɨigi. Mɨ sɨma wɨ Adi Komii siir isidɨn siir nwokɨ owɨm inɨgak. Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
18 para abrir-lhes os olhos, a fim de que se convertam das trevas à luz e do poder de Satanás a Deus, para que, pela fé em mim, recebam perdão dos pecados e herança entre os que foram santificados.
19 Inkam komii Agripa nu kɨgrɨraowiyɨn, kara tɨ dimɨnɨn nɨnomor kouwanɨn nhwonan siir whɨnkɨgmɨmɨkwɨnkɨn. Mɨ kara siir yai aiir nanugaugaugɨn.
19 Desde então, ó rei, não fui desobediente à visão celestial.
20 Nɨɨngaka. Kara yaiyɨm bɨi om Damaskas hɨr boɨnmɨmauugɨn. Mɨ kara om komii Jerusalem hɨran inkam ɨmiirɨn mhoɨiya boɨnmɨmauugɨn. Mɨ om whɨekakɨm nu Judia hɨranɨm mɨ iikam nhɨrɨm Juda iikam tani mɨ kara yai sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnmɨmauu, kɨma kɨmiir kwoɨnɨm tɨ kisɨna haigi Adi Komii siiram mɨ siyɨu mɨiyɨk ɨiir dap. Mɨ sɨma nwokɨ kɨgi.
20 Preguei primeiramente aos de Damasco e depois em Jerusalém e por toda a terra da Judéia, e aos pagãos, para que se arrependessem e se convertessem a Deus, fazendo dignas obras correspondentes.
21 Kara sɨmiirɨn hɨriinan boɨnɨn mɨ Juda iikamɨm mɨ Juda iikam tani ɨkɨm mɨ sɨma kariirɨn asi nonkworɨnugɨm, Adi Komii siir omaka akpitga hɨrɨn mɨ sɨma kariir nɨsom aowam mɨnkɨm.
21 Por isso, os judeus me prenderam no templo e tentaram matar-me.
22 Mɨ ta ɨiya kariirɨn Adi Komii siya whɨndirɨraerar haigɨnɨugɨn. Mɨ kara tɨrɨn mɨnam nwowi yai kɨmiir boɨnmɨmauuwam, inkam komii komiiyɨm mɨ inkam nhɨnga ɨkɨm. Mɨ kara yaeya yai bɨ swokɨ boɨnmɨmauugɨn. Kara ta yaiya bɨiya profet kamɨm mɨ krɨmiir brougaeyɨn Moses, sɨmiir yaiya saiirar boɨnmɨmauukɨn.
22 Mas, assistido do socorro de Deus, permaneço vivo até o dia de hoje. Dou testemunho a pequenos e a grandes, nada dizendo senão o que os profetas e Moisés disseram que havia de acontecer,
23 Mɨ sɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm, siya hɨka wa haii mɨ ɨe hɨrankɨn wɨ bɨi siya swokɨ ɨnsiin ɨdwowi. Mɨ siya siyɨu mɨiyɨkɨn nabɨenan kɨgɨmok apiyɨn wɨ siir boɨnmɨmauuwi, Juda iikamɨm mɨ Juda iikam tani.
23 a saber: que Cristo havia de padecer e seria o primeiro que, pela ressurreição dos mortos, havia de anunciar a luz ao povo judeu e aos pagãos.
24 Pol siya yaiyar nikɨ okwo boɨnɨn mɨ Festas siya ɨni komiiya kauwok boɨnkiyɨn. Pol! Kɨra pɨ whaowaei! Mɨ kɨra skul prasae bɨ kɨnkɨn mɨ ta kɨriir nɨnoknɨnkɨn komiiya kɨriirɨn saeya tɨorowhrɨei haigɨnɨuwi.
24 Dizendo ele essas coisas em sua defesa, Festo exclamou em alta voz: Estás louco, Paulo! O teu muito saber tira-te o juízo.
25 Mɨ Pol siya ɨna boɨnɨn inkam komii Festas, kara whaowae rani. Nɨɨngaka. Kara yai mwowa boɨni mɨ kara kwoɨnkakɨn mɨ tɨ hɨnɨɨn yaiyɨm sɨm asi boɨnkɨn.
25 Paulo, então, respondeu: Não estou louco, excelentíssimo Festo, mas digo palavras de verdade e de prudência.
26 Mɨ inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn siya tɨ digworaekwo whɨekakɨm ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn. Mɨ kara siir asi boɨnmauugɨn. Mɨ kara bɨ nɨdidigɨn tɨ digworaekwo whɨekakɨm kara boɨnmɨmauuɨm siir wɨɨnga wakaeyɨm mɨ siir nhwokar kɨgɨmokɨm. Tɨ dimɨnɨm boskwo bɨ nɨmbiyamkɨm.
26 Pois dessas coisas tem conhecimento o rei, em cuja presença falo com franqueza. Sei que nada disso lhe é oculto, porque nenhuma dessas coisas se fez ali ocultamente.
27 Inkam komii Agripa, nu kɨgrɨraowiyɨn kɨra profet kamɨm sɨmiir yai ɨmiiramɨn ɨna naɨngwo tɨbmiiyɨn, aniya? Mɨ kara bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn, kɨra bɨdi yaɨngwo tɨbmiiyɨn.
27 Crês, ó rei, nos profetas? Bem sei que crês!
28 Mɨ Agripa siya Pol siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kariirɨn kɨra kiyaigɨn pɨ naɨngwo tɨbmii sasaugiyamɨn.
28 Disse então Agripa a Paulo: Por pouco não me persuades a fazer-me cristão!
29 Mɨ Pol siya boɨnki, kɨra tariinanamar mɨ naɨngwowi ɨni wadɨeyar mɨ owɨn. Mɨ kɨra mhoɨiyam mɨ naɨngwowi ɨriipɨ hɨriinan ɨni wadɨeyar mɨ owɨn. Mɨ kara Adi Komii siirɨmɨn kɨriirɨm srɨi boɨnkikɨn inkam Agripa mɨ inkam nhɨrɨm kɨmiiram warar, kariir yai aiir wakaeyɨm. Tapa kara ha naɨngwowi, kɨma ta kariir naɨngwo tɨbmiiya saiir hɨriinanar timɨ naɨngwo tɨbmii. Kara tɨ wɨeyɨn sopɨn sɨma kogɨn siir bɨ boɨnkɨn. Nɨɨngaka.
29 Respondeu Paulo: Prouvera a Deus que, por pouco e por muito, não somente tu, senão também quantos me ouvem, se fizessem hoje tal qual eu sou... menos estas algemas!
30 Pol siya hɨriinan boɨnkiyɨn mɨ inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn, siya inkam komii nwɨrɨn mɨ Benaisi saeya mɨ iikam whɨekakɨm hɨr wara nwo ɨkɨm, sɨma ɨna yɨnsiin okworirigiyɨm.
30 Então o rei, o governador, Berenice e os que estavam sentados com eles se levantaram.
31 Mɨ sɨma ha napnamɨm mɨ ɨna yɨmboɨn amboɨnnamɨm sɨma sɨmar tɨ inkamɨn siya dimɨn whɨr bɨ tɨrbugɨn. Mɨ sɨma siirɨn wɨ whɨsarii nɨsom ao rani. Nɨɨngaka.
31 Retirando-se, comentavam uns com os outros: Esse homem não fez coisa que mereça a morte ou prisão.
32 Mɨ Agripa siya Festas siir boɨn mɨ tɨ inkamɨn siya Sisa siirɨm nɨkɨuna karamkɨswo siir yai aiir wakaeyam mɨ krɨma siirɨn wa pɨ yɨuguskiyɨn. Ɨriig.
32 Agripa ainda disse a Festo: Ele poderia ser solto, se não tivesse apelado para César.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.