Atos 26

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Mɨ Agripa siya boɨnki Pol siir, kɨra, kɨriir yai ɨmiira boɨnki. Mɨ Pol siya siir ɨɨna ɨna yɨisiimauugiya koua hɨriir mɨ ɨna boɨnkiyɨn.
1 Agripa disse a Paulo: — Você pode apresentar a sua defesa. Então Paulo estendeu a mão e fez a sua defesa, dizendo o seguinte:
2 Inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn Agripa, kariir kwoɨnɨn ɨni wadɨeya ywokiyɨn. Ta kariir yaiya pɨ kɨriir whwonkam ɨda boɨni kara pɨ ta yaiya Juda iikamɨm sɨma boɨnhɨuriyɨuwa pɨ saiir nowarkɨi boɨnki.
2 — Rei Agripa, eu me sinto muito feliz em poder estar hoje diante do senhor para me defender de tudo o que os judeus me acusam.
3 Kɨra bɨdi yɨnoknɨnkɨn dɨgɨn Juda iikamɨm sɨmiir siyɨu whɨekak ɨmiirɨn. Mɨ sɨma yaiyɨm ɨna yɨnkɨnwamwarkɨi boɨnɨm sɨmiir wanmi siyɨu ɨmiir. Mɨ kara ha naɨngwowi kɨra pɨ kariir yai aiir sɨbgu wakaeyoki. Mɨ kariir yaiya prɨeikɨ nɨuwi mɨ kɨriir pɨua wɨ kɨpikɨ piyao.
3 E especialmente feliz porque o senhor conhece muito bem todos os costumes e questões dos judeus. Portanto, peço que o senhor me escute com paciência.
4 Mɨ ɨiya kara yɨnisɨma nwowa mɨ Juda hɨran iikam whɨekakɨm sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm kariir siyɨu ɨiirɨn. Mɨ ɨinokɨinokɨn mɨ tariinanɨn ɨriipɨ hɨriinan, tɨsa nwowɨn. Mɨ kariir omkɨ om hɨrar nwo aka mɨ mhoɨiya kara om komii Jerusalem hɨr mɨ o aka, sɨma bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnɨm.
4 — Todos os judeus sabem como tenho vivido no meio do meu povo e também em Jerusalém, desde a minha juventude até hoje.
5 Mɨ iikamɨm kariirɨn bɨdinanar nɨnoknɨnkɨnkɨm. Mɨ sɨma hɨriinan naɨngwokɨswo mɨpa pɨ boɨnɨn. Mɨ sɨma kariir bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm kara Farisi sɨmiir wanmi siyɨuɨn siir naɨngwo dirɨraerarkɨn. Tɨ siyɨuɨn ɨni kɨrɨe waiwii ywowɨn.
5 Eles sempre souberam — e podem confirmar isso se quiserem — que desde o começo fui membro do partido dos fariseus , o mais rigoroso da nossa religião.
6 Mɨ kara mɨnsi naɨngwo tɨbmiigɨn, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya bɨdi yɨmbingiyɨn Jisɨs siya wɨ ɨe hɨrankɨn swokɨ ɨnsiin ɨdwowi. Mɨ sɨma kariirɨn hɨriinansi boɨnwokiyopnatkaigikɨn.
6 E agora estou aqui sendo julgado porque tenho esperança na promessa que Deus fez aos nossos antepassados.
7 Mɨ Juda iikam ɨuur whɨswo, sɨma nɨi nabɨe hainankɨm Adi Komii siir inɨgɨn. Mɨ sɨma ɨriipa hɨriinan ta siya nɨmbina saiirɨm warar nɨnkɨn okwokɨni, Jisɨs siya ɨe hɨrankɨ nɨnsiin ɨdwowi. Inkam komii tɨ hɨriinan siyɨuɨn kara naɨngwo tɨbmiiya mɨ sɨma saiirsiya boɨnwokiyopnatkaigi kariirɨn. Juda iikamɨm sɨma boɨnwokiyopnatkaigi.
7 Todas as tribos do nosso povo, que adoram a Deus dia e noite, também esperam ver o cumprimento dessa promessa. É por causa dessa esperança, ó rei, que estou sendo acusado pelos judeus.
8 Mɨ iikam whɨekakɨm kɨma tɨ tɨr nwowɨm kɨma naɨngwo tɨbmii karamae dimusi nwokɨm Adi Komii siya wɨ iikamɨm naokaowɨm sɨmiir hɨdnɨnsiin ɨdwowi.
8 Por que é que vocês, judeus, acham impossível crer que Deus ressuscita os mortos?
9 Bɨiya kara hɨnɨɨna naɨngwokɨn, iikamɨm Jisɨsɨn om Nasaret hɨranɨn siir siyɨu ɨmiir napiyɨm, pɨ kara nɨpɨmpar ɨtkɨni.
9 E Paulo disse ainda: — Eu mesmo pensava que devia fazer tudo o que pudesse contra a causa de Jesus de Nazaré.
10 Mɨ kara om komii Jerusalem hɨrɨn hɨriinana tɨrkɨn. Mɨ kariirɨn bɨiyan prisɨm inɨgak sɨma nwowaigɨnɨugɨn. Kara Adi Komii siir iikamɨm omaka hɨuyokiyokaiya saiir hɨrɨn kasa bɨ hɨugrɨmkrɨpkɨikinoudnankaigikɨm. Mɨ ɨiya sɨma kariir srɨiya sɨmiir nɨsom aowam mɨ ɨni wadɨeya ywokiyɨn.
10 E foi o que fiz em Jerusalém. Recebi autorização dos chefes dos sacerdotes e prendi muitos seguidores de Jesus. Quando eram condenados à morte, eu também votava contra eles.
11 Mɨ ɨi kasa rani, omaka whɨekakɨm yai nɨdwokai wakaeiyɨm hɨk kara hauuwɨn. Mɨ kara sɨmiirɨn mɨnɨm tɨrkɨn, sɨma Jisɨs siir nɨgbumbuwɨm mɨ sɨma siirɨn digɨumii haimriiyɨugigɨm. Mɨ kara ɨo prasae bɨ nwokɨn sɨmiirɨn mɨ ɨkɨ omom omomɨm sɨma namiyɨm kara pɨ sɨmiir mhoɨiyar mɨ sɨuyokiyokɨii, sɨmiir nɨpɨmpar ɨtkɨnam. Ɨriig.
11 Durante muito tempo eu os castiguei em todas as sinagogas e os forcei a negar a sua fé. Tinha tanto ódio deles, que até fui a outras cidades para persegui-los.
12 Mɨ ɨigwɨra kara om Damaskas hɨriir namɨn mɨ kariirɨn bɨiyan prisɨm inɨgak sɨma nwowaigɨnɨugikɨn iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir tɨoam.
12 E Paulo continuou: — Foi por isso que viajei para a cidade de Damasco, levando autorização e ordens dos chefes dos sacerdotes.
13 Inkam komii Agripa, nabɨe bopwowɨn kara siyɨu hɨr napamɨn mɨ ɨni karar kɨgwɨnɨn paeya nɨnomor kou hɨranka nɨuyanaiiniya. Mɨ ta paeya prasae bɨ nɨuyakika mɨ bɨe siya saɨka dɨg bɨ nwokɨn ɨni saeya hiigrɨnɨugiya. Mɨ saeya ɨni kariirar yauunɨ ɨuyaniya mɨ kamɨm kanaka nɨnkɨn apniyɨm sɨmiir warar.
13 Mas aconteceu, ó rei, que na estrada, ao meio-dia, veio do céu uma luz mais brilhante do que o sol, a qual brilhou em volta de mim e dos homens que estavam viajando comigo.
14 Mɨ krɨma ɨna yamakaigaiyɨuɨm nu hɨrar. Mɨ kara wakaeki yai gwɨra nɨnomor kou hɨr boɨnki, Hibru sɨmiir yai aiir. Siya hɨnɨɨna boɨnki, Solti! Solti! Kɨra kariir dimusi dirɨraerarbumbuwi? Mɨ kɨra kariirsi dimusi nɨdamkɨn? Ni tɨ hɨnɨɨnɨn kɨnakɨnar swokɨ ɨdɨmdɨrginakɨn pae mɨnaka.
14 Todos nós caímos no chão, e eu ouvi uma voz me dizer em hebraico : “Saulo, Saulo! Por que você me persegue? Não adianta você se revoltar contra mim.”
15 Mɨ kara ɨna yakɨ owarkɨi boɨnkiyɨn ta yaiya nɨnomor kou hɨr boɨnkiya saiir. Bɨiyan Inkam Komii kɨra yɨpɨkɨn? Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya ɨna boɨnkiyɨn, kara Jisɨskɨn, inkamɨn kɨra dirɨraerarbumbuwɨn siya.
15 — Então eu perguntei: “Quem é o senhor?” — E o Senhor respondeu:
16 Kɨra dɨnsiin okwoki, kara kɨriirɨmɨn tɨ dimɨnɨn siiram nɨtkɨn. Kara kɨriir nɨmbingigi kɨra kariir mɨiyan inkam nwowɨm. Mɨ dimɨnɨn tapa kɨra kɨgɨn sɨmiir tinɨ boɨnmɨmauuɨu. Mɨ kɨra digworaekwo nhɨrɨm mhoɨiya kara nɨisiimauuwi mɨ kɨra wɨ sɨmiir wara nɨnkɨn boɨnmɨmauui.
16 Mas levante-se e fique de pé. Eu apareci a você para o escolher como meu
17 Mɨ kara kɨriir nɨkropkii, ɨkɨ iikamɨm Juda iikam tani sɨmiiram. Mɨ yai kariira sɨmiir ninɨ boɨnmɨmauuɨuwɨm. Mɨ wɨ kara swokɨ anmaiwarkainaei kɨriirɨn mɨ kɨriir isid ɨeya mɨ Juda iikam tani ɨkɨm, sɨmiir hɨrankɨn.
17 Vou livrar você dos judeus e também dos não judeus, a quem vou enviá-lo.
18 Mɨ sɨma Setan siirɨn wɨ digɨumii haigɨngig mɨ sɨmiir kwoɨnɨm wɨ nwokɨ kisɨna haigiyɨm. Mɨ sɨma sɨbapsɨbapni siyɨuɨn nɨibwomambwo napiyɨn wɨ siir haiburgig. Mɨ sɨma siyɨu mɨiyɨkɨn nabɨenan kɨgomok apiyɨn wɨ siir nwokɨ apɨm. Mɨ sɨma ta Setan siir kɨrɨeya wɨ saiir haiburgig mɨ wɨ Adi Komii siiram nɨti, sɨma wɨ kariiram naɨngwo tɨbmii. Mɨ sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm wɨ kara nɨinak ɨtkigɨigi. Mɨ sɨma wɨ Adi Komii siir isidɨn siir nwokɨ owɨm inɨgak. Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
18 Você vai abrir os olhos deles a fim de que eles saiam da escuridão para a luz e do poder de Satanás para Deus. Então, por meio da fé em mim, eles serão perdoados dos seus pecados e passarão a ser parte do povo escolhido de Deus.”
19 Inkam komii Agripa nu kɨgrɨraowiyɨn, kara tɨ dimɨnɨn nɨnomor kouwanɨn nhwonan siir whɨnkɨgmɨmɨkwɨnkɨn. Mɨ kara siir yai aiir nanugaugaugɨn.
19 E Paulo terminou, dizendo: — Portanto, ó rei Agripa, eu não desobedeci à visão que veio do céu.
20 Nɨɨngaka. Kara yaiyɨm bɨi om Damaskas hɨr boɨnmɨmauugɨn. Mɨ kara om komii Jerusalem hɨran inkam ɨmiirɨn mhoɨiya boɨnmɨmauugɨn. Mɨ om whɨekakɨm nu Judia hɨranɨm mɨ iikam nhɨrɨm Juda iikam tani mɨ kara yai sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnmɨmauu, kɨma kɨmiir kwoɨnɨm tɨ kisɨna haigi Adi Komii siiram mɨ siyɨu mɨiyɨk ɨiir dap. Mɨ sɨma nwokɨ kɨgi.
20 Anunciei a mensagem primeiro em Damasco e depois em Jerusalém, em toda a região da Judeia e entre os não judeus. Eu dizia a todos que eles precisavam abandonar os seus pecados, voltar para Deus e fazer coisas que mostrassem que estavam, de fato, arrependidos.
21 Kara sɨmiirɨn hɨriinan boɨnɨn mɨ Juda iikamɨm mɨ Juda iikam tani ɨkɨm mɨ sɨma kariirɨn asi nonkworɨnugɨm, Adi Komii siir omaka akpitga hɨrɨn mɨ sɨma kariir nɨsom aowam mɨnkɨm.
21 Foi por isso que alguns judeus me agarraram quando eu estava no pátio do Templo e quiseram me matar.
22 Mɨ ta ɨiya kariirɨn Adi Komii siya whɨndirɨraerar haigɨnɨugɨn. Mɨ kara tɨrɨn mɨnam nwowi yai kɨmiir boɨnmɨmauuwam, inkam komii komiiyɨm mɨ inkam nhɨnga ɨkɨm. Mɨ kara yaeya yai bɨ swokɨ boɨnmɨmauugɨn. Kara ta yaiya bɨiya profet kamɨm mɨ krɨmiir brougaeyɨn Moses, sɨmiir yaiya saiirar boɨnmɨmauukɨn.
22 Mas até hoje Deus tem me ajudado, e por isso estou aqui trazendo a sua mensagem a todos, tanto aos humildes como aos importantes. Pois eu digo a mesma coisa que os profetas e Moisés disseram que ia acontecer.
23 Mɨ sɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm, siya hɨka wa haii mɨ ɨe hɨrankɨn wɨ bɨi siya swokɨ ɨnsiin ɨdwowi. Mɨ siya siyɨu mɨiyɨkɨn nabɨenan kɨgɨmok apiyɨn wɨ siir boɨnmɨmauuwi, Juda iikamɨm mɨ Juda iikam tani.
23 Eles afirmaram que o Messias precisava sofrer e ser o primeiro a ressuscitar, para anunciar a luz da salvação tanto aos judeus como aos não judeus.
24 Pol siya yaiyar nikɨ okwo boɨnɨn mɨ Festas siya ɨni komiiya kauwok boɨnkiyɨn. Pol! Kɨra pɨ whaowaei! Mɨ kɨra skul prasae bɨ kɨnkɨn mɨ ta kɨriir nɨnoknɨnkɨn komiiya kɨriirɨn saeya tɨorowhrɨei haigɨnɨuwi.
24 Quando Paulo estava se defendendo assim, Festo gritou: — Paulo, você está louco! Estudou tanto, que acabou perdendo o juízo!
25 Mɨ Pol siya ɨna boɨnɨn inkam komii Festas, kara whaowae rani. Nɨɨngaka. Kara yai mwowa boɨni mɨ kara kwoɨnkakɨn mɨ tɨ hɨnɨɨn yaiyɨm sɨm asi boɨnkɨn.
25 Paulo respondeu: — Eu não estou louco, Excelência; estou em perfeito juízo e digo a verdade.
26 Mɨ inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn siya tɨ digworaekwo whɨekakɨm ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn. Mɨ kara siir asi boɨnmauugɨn. Mɨ kara bɨ nɨdidigɨn tɨ digworaekwo whɨekakɨm kara boɨnmɨmauuɨm siir wɨɨnga wakaeyɨm mɨ siir nhwokar kɨgɨmokɨm. Tɨ dimɨnɨm boskwo bɨ nɨmbiyamkɨm.
26 Eu posso falar diante do rei Agripa com toda a coragem porque tenho a certeza de que ele conhece todas essas coisas muito bem, pois não aconteceram em nenhum lugar escondido.
27 Inkam komii Agripa, nu kɨgrɨraowiyɨn kɨra profet kamɨm sɨmiir yai ɨmiiramɨn ɨna naɨngwo tɨbmiiyɨn, aniya? Mɨ kara bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn, kɨra bɨdi yaɨngwo tɨbmiiyɨn.
27 Então Paulo disse ao rei: — Rei Agripa, o senhor crê nos profetas? Eu sei que crê!
28 Mɨ Agripa siya Pol siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kariirɨn kɨra kiyaigɨn pɨ naɨngwo tɨbmii sasaugiyamɨn.
28 Agripa respondeu: — Você pensa que assim, em tão pouco tempo, vai me tornar cristão?
29 Mɨ Pol siya boɨnki, kɨra tariinanamar mɨ naɨngwowi ɨni wadɨeyar mɨ owɨn. Mɨ kɨra mhoɨiyam mɨ naɨngwowi ɨriipɨ hɨriinan ɨni wadɨeyar mɨ owɨn. Mɨ kara Adi Komii siirɨmɨn kɨriirɨm srɨi boɨnkikɨn inkam Agripa mɨ inkam nhɨrɨm kɨmiiram warar, kariir yai aiir wakaeyɨm. Tapa kara ha naɨngwowi, kɨma ta kariir naɨngwo tɨbmiiya saiir hɨriinanar timɨ naɨngwo tɨbmii. Kara tɨ wɨeyɨn sopɨn sɨma kogɨn siir bɨ boɨnkɨn. Nɨɨngaka.
29 Paulo disse: — Pois eu pediria a Deus que, em pouco ou muito tempo, não somente o senhor, mas todos os que estão me ouvindo hoje chegassem a ser como eu, mas sem estas correntes.
30 Pol siya hɨriinan boɨnkiyɨn mɨ inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn, siya inkam komii nwɨrɨn mɨ Benaisi saeya mɨ iikam whɨekakɨm hɨr wara nwo ɨkɨm, sɨma ɨna yɨnsiin okworirigiyɨm.
30 Aí o rei Agripa, o Governador, Berenice e todos os que estavam com eles se levantaram
31 Mɨ sɨma ha napnamɨm mɨ ɨna yɨmboɨn amboɨnnamɨm sɨma sɨmar tɨ inkamɨn siya dimɨn whɨr bɨ tɨrbugɨn. Mɨ sɨma siirɨn wɨ whɨsarii nɨsom ao rani. Nɨɨngaka.
31 e saíram, comentando: — Este homem não fez nada para merecer a morte, nem para estar preso.
32 Mɨ Agripa siya Festas siir boɨn mɨ tɨ inkamɨn siya Sisa siirɨm nɨkɨuna karamkɨswo siir yai aiir wakaeyam mɨ krɨma siirɨn wa pɨ yɨuguskiyɨn. Ɨriig.
32 Então Agripa disse a Festo: — Ele já podia estar solto se não tivesse pedido para ser julgado pelo Imperador.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.