Atos 22
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Pol siya ɨna boɨnɨn, kɨma tɨ yaowae adɨm, kɨma wakae! Kara kɨmiir yai yamdi pɨ hɨnɨɨna nowarki boɨni tariinanɨn.
1 “Irmãos e pais”, disse Paulo. “Ouçam-me enquanto apresento minha defesa.”
2 Mɨ sɨmar wakaeki, Pol siya Hibru sɨmiir yaigɨna saiir boɨnki mɨ sɨma yai ɨna tankiyɨm yai bɨ sisimɨmɨnkɨm. Mɨ Pol siya ɨna boɨnɨn.
2 Quando o ouviram falar em aramaico, o silêncio foi ainda maior.
3 Kara Juda inkamkɨn, apu kariira, kariirɨn om Tasas hɨr naokainaka, tɨ nu komiiyɨn Silisia siir hɨr. Mɨ hɨrɨn kara yɨnisɨm sapɨsapar haiburgigɨn. Mɨ kara om komii Jerusalem tɨr nae mwrɨi okwonamkɨn. Inkamɨn kariir nɨisiimauuwɨn, krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨmiir siyɨusae siyɨusae ɨmiir yɨo Gamelielkɨn. Mɨ kara kɨrɨe asi nwokɨn, Adi Komii siir siyɨu ɨiir napamɨn. Wa kɨrɨe kɨma mɨ haiya mɨ hɨriinan saeyaɨrga.
3 Então Paulo disse: “Sou judeu, nascido em Tarso, cidade da Cilícia. Fui criado aqui em Jerusalém e educado por Gamaliel. Como aluno dele, fui instruído rigorosamente em nossas leis e nos costumes judaicos. Tornei-me muito zeloso de honrar a Deus em tudo que fazia, como vocês são hoje.
4 Kara dirɨraerarbumbugɨn iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiirɨn, ta kara naɨngwo tɨbmiiya saiir hɨriinan. Iikam whɨekakɨm kara sɨmiir nɨsomsom aokaowɨma naɨngwokɨn. Mɨ kara sɨmiirɨn pɨ wɨeyɨn sopni mɨ kogrɨmdɨnu hainami, omaka hɨuyokiyokaiya pɨ saiir hɨr minɨ kiyɨtkaigaigigi.
4 E fui ao encalço dos seguidores do Caminho, perseguindo alguns até a morte, prendendo homens e mulheres e lançando-os na prisão.
5 Mɨ prismi yaowae adɨn mɨ inkam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm, sɨma bɨdi kɨgnɨnoknɨnkɨnɨm kariirɨn. Mɨ yaiyɨm wɨ sɨma boɨnmɨmauuwi. Yokwowa sɨma wɨn hauugika kariirɨn Juda sɨmiir iikam isid komiiyɨn om Damaskas hɨr nwowɨm siirɨm mɨ kara ɨna yapamɨn om Damaskas hɨriir iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm tɨ om ɨiir nwowɨm sɨmiir udrɨmdɨnu haiyam mɨ sɨmiirɨn om komii Jerusalem tɨriir nɨkɨunaniyam naɨngwokɨn. Mɨ sɨma hɨk nwokɨ haiyɨm, siyɨu biyɨeyɨm sɨm tɨrɨm sɨmiirsiyɨn. Ɨriig.
5 O sumo sacerdote e todo o conselho dos líderes do povo podem confirmar isso. Recebi deles cartas para nossos irmãos judeus em Damasco que me autorizavam a trazer os seguidores do Caminho de lá para Jerusalém, em cadeias, para serem castigados.
6 Mɨ ɨiya kara napyokiyokɨiyama siyɨuɨn om Damaskasa namiyɨn hɨriir mɨ om Damaskas kingiin hɨrɨn, nabɨe bopwo hɨr ywowam. Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn, pae komiiya nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtkiya ɨni kariiramar hɨrɨrɨu naiiniya.
6 “Quando me aproximava de Damasco, por volta do meio-dia, de repente uma luz muito intensa brilhou ao meu redor.
7 Mɨ kara nu ha namɨkɨiyɨuɨn mɨ kara wakaeki inkam nwɨrɨn siir yaiya kariir boɨnki, Solti! Solti! Kɨra kariir dimusi tɨrbumbu haigɨnɨuwi.
7 Caí no chão e ouvi uma voz que me disse: ‘Saulo, Saulo, por que você me persegue?’.
8 Mɨ kara siir yai yamdi ɨna yowarkɨi boɨnɨn, Adi Komii kɨra yɨpɨkɨn? Mɨ siya kariirɨn ɨna boɨnɨn, kara Jisɨsɨn om Nasaret hɨranɨn siya. Kɨra kariir tɨrbumbu haigɨnɨuwi.
8 “‘Quem és tu, Senhor?’, perguntei. “E a voz respondeu: ‘Sou Jesus, o nazareno,
9 Kamɨm sɨma kanaka nwowɨm sɨma ɨna kɨgɨm paeya nɨuyakiya. Mɨ inkamɨn yai kanaka boɨnaiyɨn sɨma siir yai bɨ wakaekɨm kanakana wakaekɨn siir yaiyɨm.
9 Os que me acompanhavam viram a luz, mas não entenderam a voz daquele que falava comigo.
10 Mɨ kara boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii kara pɨ dimu tɨri? Mɨ siya ɨna boɨnki kariirɨn, kɨra dɨnsiin apnam om Damaskas hɨriir. Mɨ tɨkɨ om ɨiirɨn inkam nwɨrɨn wɨ siya nɨkɨumamauuwɨni mɨi whɨekakɨm kara nɨmbinɨm kɨriirɨm.
10 “Então perguntei: ‘Que devo fazer, Senhor?’. “E o Senhor me disse: ‘Levante-se e entre em Damasco, onde lhe dirão tudo que você deve fazer’.
11 Mɨ ta paeya saeya prasae bɨ nɨuyakika mɨ kara dimɨn taemɨnɨm bɨ nanaokɨgɨmokikɨm. Mɨ kamɨm kanaka nwowɨm, sɨma kariir ɨɨna aiir asi nonkwokɨm. Mɨ kariirɨn ɨna yɨnkikwona apnamɨm om Damaskasa hɨriir.
11 “A luz intensa havia me deixado cego, e meus companheiros tiveram de levar-me pela mão a Damasco.
12 Mɨ inkam nwɨrɨn hɨrar nwokɨn tɨ inkamɨn siir inɨgɨn Ananaiskɨn. Tɨ inkamɨn siyaɨrgɨn siyɨu komiini sɨbgu apiyɨn. Mɨ Juda iikam whɨekakɨm om Damaskas hɨr nwowɨm sɨma siirɨn hɨnɨɨna boɨnkikɨm, tɨ inkamɨn inkam mɨiyɨkɨn.
12 Vivia ali Ananias, um homem devoto, dedicado à lei e muito respeitado por todos os judeus da cidade.
13 Mɨ siya kariir kingiina yamɨkwoni mɨ siya kariirɨn ɨna boɨnɨn, nomiiyau Solti! Kɨriir nhwona ha kaowɨrɨrki. Mɨ ta ɨiya kariir nhwona ɨna kɨgomokiyɨn mɨ kara dimɨn taemɨnɨm ɨna kɨgɨrkakiyɨm. Mɨ Ananais siirɨn ɨni wara yɨnkɨn kɨgiyɨn.
13 Ele veio, colocou-se ao meu lado e disse: ‘Irmão Saulo, volte a enxergar’. E, naquele mesmo instante, pude vê-lo.
14 Mɨ siya kariirɨn ɨna boɨnmauuɨn, krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨmiir Adi Komiiyɨn bɨdi yɨmbinɨn kɨriirɨn. Kɨra siir kwoɨn ɨiirɨn wa nɨnoknɨnkɨni mɨ kɨra tɨ inkamɨn siya nɨmbinkiyɨn siirɨn wa kɨgi mɨ siyar boɨniyɨm yaiyɨm kɨra wa mɨ wakaei.
14 “Então ele disse: ‘O Deus de nossos antepassados escolheu você para conhecer a vontade dele e para ver o Justo e ouvi-lo falar.
15 Kɨra siir yaiya wɨ saiir boɨnmɨmauuwi iikam whɨekakɨm sɨmiir, tɨ digworaekwowɨm kɨra kɨgɨm mɨ kɨra wakaeyɨm.
15 Você será testemunha dele, dizendo a todos o que viu e ouviu.
16 Mɨ kɨra dimuɨm swokɨ owi? Kɨriir kwoɨnɨn op baptaisɨm daɨngwoki. Mɨ Jisɨs siir inɨg ɨiiram kauwoki mɨ siya wɨ kɨriir digworaekwo biyɨe ɨmiir nwokɨ haiyoprimdiyɨumiigi. Ɨriig.
16 O que está esperando? Levante-se e seja batizado! Fique limpo de seus pecados invocando o nome do Senhor’.
17 Mɨ mhoɨiya ɨiya kara tɨ om komii Jerusalem tɨriir swokɨ ɨta mɨ kara Juda sɨmiir omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir hɨr srɨiyɨn Adi Komii siirɨmɨn mɨ kara digworaekwowɨm nhwonan whɨnkɨgmɨmɨkɨn.
17 “Depois que voltei a Jerusalém, estava orando no templo e tive uma visão,
18 Mɨ kara krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir kɨg. Mɨ siya kariirɨn hɨnɨɨna boɨnki, ɨni wakaeyɨn kɨra! Kɨra wɨ kɨpi kɨmɨmɨn wɨ om komiiyɨn Jerusalem siir haiburgig mɨ ha dam. Mɨ kɨra kariir yai aiirɨn tɨ om ɨiir boɨnmɨmauuwi mɨ sɨma wɨ wakaeyokna rani, ta yai aiirɨn.
18 na qual o Senhor me dizia: ‘Depressa! Saia de Jerusalém, pois o povo daqui não aceitará seu testemunho a meu respeito’.
19 Mɨ kara ɨna boɨnɨn, Bɨiyan Inkam Komii, sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm bɨiya kara omaka whɨekakɨm yai nɨdwokai wakaeiyɨm, sɨmiira namkɨn. Mɨ kariir siyɨuɨn iikamɨm kɨriirɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiirɨn omaka hɨrar nɨnkɨnɨkou tɨokɨn.
19 “E eu respondi: ‘Senhor, sem dúvida eles sabem que em cada sinagoga eu prendia e açoitava aqueles que criam em ti.
20 Mɨ bɨiya sɨma Stiven siir yɨsomaoki. Siya kɨriir yai boɨnmɨmauuan inkamkɨn. Ta ɨiya kara sɨmaka kingiin warar nɨnkɨn okɨn. Mɨ kariir kwoɨnɨn hɨriiyar mɨ naɨngwo tɨ hɨriinan siyɨuɨn wadɨeyaɨrgɨn. Mɨ kamɨm siir nɨsomaowɨm mɨ sɨmiir yɨuɨs mɨnɨm kara sɨmiir kɨgrɨraokɨm. Kariir siyɨuɨn hɨnɨɨngɨn. Iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm pɨ sɨmiir nɨpɨmpari.
20 E quando Estêvão, tua testemunha, foi morto, eu estava inteiramente de acordo. Fiquei ali e guardei os mantos que eles tiraram quando foram apedrejá-lo’.
21 Adi Komii siya kariir boɨnkikɨn, kɨra dam! Mɨ kɨriirɨn wɨ kara nɨkropki aru maeyaua, ta yaiwɨn kɨbiya inkam nhɨrɨm Juda iikam tani sɨmiir boɨnmɨmauuam. Pol siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
21 “Mas o Senhor me disse: ‘Vá, pois eu o enviarei para longe, para os gentios’”.
22 Mɨ Juda iikam whɨekakɨm sɨma ta yaiya Pol siya boɨna, saiir yɨkɨdugi. Mɨ sɨma ɨna kauwok boɨnkiyɨm siirɨn, dɨsomaoki! Tɨ hɨriinan inkamɨn siya omwai kɨpi waiya. Nɨɨngaka.
22 A multidão ouviu Paulo até ele dizer essa palavra. Então começaram a gritar: “Fora com esse sujeito! Ele não merece viver!”.
23 Mɨ sɨma ɨo prasae bɨ nwokɨm. Mɨ sɨma asi prɨikauwok prɨikauwokɨm. Mɨ sɨmiir yɨuɨs mɨnɨm ɨna yɨsɨm mɨ ɨna yonkwo whriwridamɨm. Mɨ nu whrɨnanɨn ɨna yop kabɨtkiyɨn koua hɨriir.
23 Gritavam, arrancavam seus mantos e jogavam poeira para o alto.
24 Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir bɨiyanɨn siya sɨmiir boɨnki, Pol siirɨn dɨnkikwona apnam yaii nɨniiyɨm sɨmiir omaka hɨriir mɨ siirɨn kɨma dɨpɨmpar. Mɨ siirɨn yaimwokɨyaimwowa saiirɨm srɨi. Kɨma wɨ nwokɨ sɨbgu ɨnoknɨnkɨnɨm ɨkɨ iikamɨm sɨma siirɨmɨn hɨnɨɨn dimusi kauwok boɨnkɨm?
24 O comandante trouxe Paulo para dentro e ordenou que ele fosse açoitado e interrogado a fim de descobrir por que a multidão tinha ficado tão furiosa.
25 Mɨ sɨma Pol siirɨn ɨdni kogrɨnu okwo sɨma tɨoam ɨdgɨuni. Kamɨm ɨrɨm haiiyɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn ɨni Pol siir kingiina ywokwowɨn. Mɨ Pol siya hɨnɨɨna boɨnki siirɨn, inkam komiiyɨn yai wakaeiyɨn siya kariirɨn hɨnɨɨna bɨ boɨnkikɨn, kara dimɨn whɨr bɨdi tɨrbuɨn. Nɨɨngaka. An kara om komii Rom hɨran inkamkɨn mɨ kɨma kariir kɨpi tɨo.
25 Quando amarravam Paulo para açoitá-lo, ele disse ao oficial que estava ali: “A lei permite açoitar um cidadão romano sem que ele tenha sido julgado?”.
26 Bɨi nwowiyɨn inkamɨn ta hɨriinan yai aiir wakaeyɨn mɨ siya bɨiyan inkamɨn kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir kɨrgɨraowiyɨn, siir inɨ boɨnmauuɨu. Kɨra panɨɨn tɨrɨm naɨngwowi? Tɨ inkamɨn siya om komii Rom hɨrana inkamkɨn.
26 Ao ouvir isso, o oficial foi ao comandante e perguntou: “O que o senhor está fazendo? Este homem é cidadão romano!”.
27 Mɨ sɨmiir bɨiyan inkamɨn ɨna yɨtɨn Pol siirɨm. Mɨ siir inɨ boɨni, kɨra kariir boɨnmauu, kɨra om komii Rom hɨran inkamkɨn, aniya? Pol siya ɨna boɨnɨn, ɨhɨ! Kara om komii Rom hɨrana inkamkɨn.
27 O comandante perguntou a Paulo: “Diga-me, você é cidadão romano?”. Ele respondeu: “Sim, eu sou”.
28 Mɨ sɨmiir bɨiyan inkamɨn siya ɨna boɨn. Mɨ kara umɨr prasae bɨ saɨngɨn mɨ kara ɨni om komii Rom hɨran inkam ywowɨn mɨ Pol siya boɨn, an kara, nɨɨngaka. Kariir adɨn siya om komii Rom tɨranaɨrgɨn mɨ an kara ɨriipa hɨriinan Rom tɨran inkam asi mɨ owi.
28 “Eu também”, disse o comandante. “E paguei caro por minha cidadania!” Paulo respondeu: “Mas eu sou cidadão de nascimento”.
29 Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm saɨka kingiin nokwowɨm, siir tɨoam, sɨma bɨ kɨmɨmɨnkɨm, sɨma ɨna yagɨmgɨgɨuɨm. Mɨ sɨmiir bɨiyan inkamɨn siir kwoɨnɨn ha naɨngwokɨn Pol siya om komii Rom hɨran inkamkɨ nɨuwi mɨ siya asi nɨkɨdugɨn. Mɨ kara wara asi nɨdigɨn.
29 Quando os soldados que estavam prestes a interrogar Paulo ouviram que ele era cidadão romano, retiraram-se de imediato. Até mesmo o comandante ficou com medo ao saber que Paulo era cidadão romano, pois tinha mandado amarrá-lo.
30 Mɨ sɨmiir bɨiyan inkamɨn siya ta yai aiir sɨbgu wakaeyam naɨngwowi. Tɨ Juda iikamɨm sɨmiir tɨrɨm, Pol saɨka dimu dimɨnkɨn? Mɨ siya ɨi gwɨra ɨna hakiyɨn wɨeyɨn sopɨn siir nɨnɨrkaiyɨn. Mɨ yaiya ɨna yɨkɨukiya prismi yaowae adɨm mɨ Judami kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiirɨm, sɨma nɨtɨm, ɨrɨpa yai nɨdwo boɨnɨm. Mɨ siya Pol siir yɨkɨunaiini nua tɨriir mɨ sɨma siirɨn ɨna yɨkɨunamɨm sɨmiir whwonkam ɨda nokwoam.
30 No dia seguinte, o comandante ordenou que os principais sacerdotes se reunissem com o conselho dos líderes do povo. Queria descobrir exatamente qual era o problema, por isso soltou Paulo e mandou que o trouxessem diante deles.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.