Atos 19

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Apolos siya om Korin hɨr mɨriigɨn. Mɨ ta ɨiya Pol siya ɨkɨ nupai nupaiyɨm sɨmiir nap mɨriiyɨn. Mɨ siya om Efeses hɨriir yap nɨmbɨiyam. Mɨ tɨ omɨn hɨran iikam nhɨrɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm, sɨmiir inɨ kɨgɨu.
1 Enquanto Apolo estava em Corinto, Paulo viajou pelas regiões do interior até chegar a Éfeso, no litoral, onde encontrou alguns discípulos.
2 Mɨ siya srɨiyɨu bɨiya kɨma naɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ kɨma Adi Komii siir naeyɨu mɨiyɨk ɨiir bɨdi yaeyɨn? Mɨ sɨma boɨn, nɨɨngaka. Krɨma Adi Komii siir naeyɨu mɨiyɨkɨn siir yai bɨ wakaemɨmɨnkɨm.
2 Ele lhes perguntou: “Vocês receberam o Espírito Santo quando creram?”. “Não”, responderam eles. “Nem sequer ouvimos que existe o Espírito Santo.”
3 Mɨ Pol siya boɨnki sɨmiirɨn, kɨma pɨkɨ hɨnɨɨn siyɨuɨn si baptaiskɨm. Mɨ yɨm ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨm, nɨm krɨma Joni siyɨuɨn op siya baptaisɨn mɨ siir baptaiskɨm.
3 “Então que batismo vocês receberam?”, perguntou ele. “O batismo de João”, responderam.
4 Mɨ Pol siya boɨn, bɨiya Jon siya iikamɨm sɨmiirɨn op baptais haigɨnɨugɨm mɨ siya tɨ siyɨuɨn mɨn nɨisiimauugɨn, sɨma naɨngwo tɨbmiiyɨm. Jon siya Juda iikamɨm sɨmiir boɨn, kɨma tɨ inkamɨn kariir mhoɨiya nɨtɨn siirɨm daɨngwo tɨbmii. Tɨ inkamɨn siya Jisɨsɨn siyaɨrgɨn.
4 Paulo disse: “João batizava com o batismo de arrependimento, dizendo ao povo que cresse naquele que viria depois, isto é, em Jesus”.
5 Mɨ sɨma ta Pol siir yaiya saiir wakaeyɨm mɨ ɨni Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siir inɨg ɨiirar dapɨm mɨ op ɨna baptaisɨm.
5 Assim que ouviram isso, foram batizados em nome do Senhor Jesus.
6 Mɨ Pol siir ɨɨna sɨmiir yonkwoki mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn ɨni sɨmiir yanɨnkɨnɨuniyɨn. Mɨ sɨma ɨni yaipai yaipaiyɨm nɨnomor kou hɨranɨm, ɨni sɨmiirar boɨnamɨm profet kamɨm yaiya sɨma boɨniya mɨ sɨma sɨmiir hɨriinana boɨnkɨm mɨ sɨma Adi Komii siir yaiya ɨna boɨnmɨmauuwamɨm.
6 Paulo lhes impôs as mãos e o Espírito Santo veio sobre eles, e falaram em línguas e profetizaram.
7 Tɨ kam whɨekakɨm ɨuur nwɨsko, Adi Komii siir naeyɨu mɨiyɨk ɨiir haiyɨm.
7 Eram ao todo uns doze homens.
8 Mɨ Pol siya ɨna yapnɨnopkainamɨn omaka Juda sɨmiira yai nɨdwokai boɨnaiiya saiir. Mɨ yaiya siya ninɨ boɨnɨuwa, siya ɨni hindara inɨ boɨnɨskiyɨn. Siya nɨdidmɨr nɨdidmɨr bɨ boɨnkɨn mɨ siya ɨni sɨmakar yɨnkɨnwamwarkɨi boɨnɨn sɨmiir kwoɨn ɨmiir boɨnɨurwokaiyam. Mɨ siya sɨmiirɨn Adi Komiiyɨn siir iikam mɨ siir digworaekwowɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn siir boɨnmɨmauuɨm bwanɨm parig whoɨm.
8 Em seguida, Paulo foi à sinagoga e ali pregou corajosamente durante três meses, argumentando de modo convincente sobre o reino de Deus.
9 Mɨ nhɨrɨm ɨni boriisop waeyaowɨm, bɨ naɨngwo tɨbmiigɨm mɨ iikam whɨekakɨm sɨmiir whwonkam ɨdan mɨ sɨma yai biyɨe Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir siyɨu ɨiir yɨgbumbu boɨnɨm. Mɨ Pol siya sɨmiir haiburgigɨn mɨ siya iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiirar yɨkɨunam mɨ ɨinokɨinokɨn Pol sɨma skulam Tiranas hɨriir namikɨm, Adi Komii siir yaiya saiir whrɨe boɨnaiyɨuwam.
9 Mas alguns deles se mostraram endurecidos, rejeitaram a mensagem e falaram publicamente contra o Caminho. Paulo, então, deixou a sinagoga e levou consigo os discípulos, passando a realizar discussões diárias na escola de Tirano.
10 Siya hɨriinanar dirɨraeraryokiyokɨiyɨn bɨewiyo whɨs. Mɨ iikamɨm nu Esia hɨranɨm, sɨma bɨdi wakaeyɨm Bɨiyan Inkam Komii siir yai ɨmiirɨn. Mɨ Judan iikam mɨ Grik an iikam yɨm ɨna mɨ wakaeyɨm. Ɨriig.
10 Isso continuou durante os dois anos seguintes, e gente de toda a província da Ásia, tanto judeus como gregos, ouviu a palavra do Senhor.
11 Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya hauugikɨn Pol siirɨn kɨrɨeni, tɨ dimɨn kɨrɨe komiiyɨn mɨ tɨ dimɨnɨn, yɨo ɨni sa ywoɨskiyɨn.
11 Deus concedeu a Paulo o poder de realizar milagres extraordinários.
12 Mɨ sɨma yɨuɨs mɨrɨm pɨ Pol siir pɨu aiir naka ɨprakna haii mɨ mhoɨiya pa hainami iikamɨm makakɨm sɨmiir pɨu ɨmiir ninɨ hainiiyɨuwi mɨ ta sɨmiir ma sɨmiir niiya pɨ dɨgar nwoki. Mɨ ɨkɨ uridyɨu biyɨe biyɨeyɨm sɨmiir nwowɨm ɨna haiburgigɨm mɨ ɨna yamɨm.
12 Quando lenços ou aventais usados por ele eram colocados sobre enfermos, estes eram curados de suas doenças e deles saíam espíritos malignos.
13 Mɨ tɨ Juda iikamɨm omom omom nhɨrɨm sɨm yapyokiyokɨi inkamɨm uridyɨu biyɨekakɨm sɨmiir yɨnɨmnɨski. Mɨ sɨma boɨn, nɨm tɨ yɨu bibiyɨeyɨm sɨm nɨnɨmnɨskiiyami tɨ Jisɨsni inɨgɨn si nikɨ kɨnankɨuwi. Mɨ sɨma yɨu biyɨe siir boɨnki, tɨ inkamɨn Pol siya boɨnɨn siir inɨg ɨeya nɨuwi mɨ kɨra damki.
13 Alguns judeus viajavam pelas cidades expulsando espíritos malignos. Tentavam usar o nome do Senhor Jesus, dizendo: “Ordeno que saia em nome de Jesus, a quem Paulo anuncia!”.
14 Juda sɨmiir yaowae adɨn pris Sipakɨn, siir yɨnisɨsɨmɨm ɨriiyar nwɨsko. Mɨ sɨma tɨ hɨriinan siyɨu ɨmiir tɨrikɨm.
14 Os homens que faziam isso eram os sete filhos de Ceva, um dos principais sacerdotes.
15 Mɨ tɨ uridyɨu biyɨeyɨn siya sɨmiir yaiyaka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kara Jisɨs Pol sowiir bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn mɨ wɨm kɨma yɨpɨkɨm.
15 Certa ocasião, o espírito maligno respondeu: “Eu conheço Jesus e conheço Paulo, mas quem são vocês?”.
16 Mɨ tɨ uridyɨu biyɨeyɨn tɨ inkamɨn siir pɨu hɨr nwokɨn, sɨma dirɨraerar nɨskɨnakɨm mɨ sɨma ta omaka saiir haiburgig mɨ ɨni paru parura yɨdam natkiigɨinamɨm. Nhɨe aunowaiga.
16 O homem possuído pelo espírito maligno saltou em cima deles e os atacou com tanta violência que fugiram da casa, despidos e feridos.
17 Mhoɨiya Juda iikam whɨekakɨm mɨ Grik iikam whɨekak ɨkɨm, sɨma om Efesas hɨr nwowɨm, sɨma ta yaiya saiir wakaeyɨm mɨ iikam whɨekakɨm sɨma nɨdid pranae bɨ kɨnkɨm. Mɨ sɨma Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siir inɨg ɨiirar hainanɨm.
17 A notícia do ocorrido se espalhou rapidamente por toda a cidade de Éfeso, tanto entre judeus como entre gregos, e sobre eles veio um temor reverente, e o nome do Senhor Jesus era engrandecido.
18 Iikam whɨekakɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ sɨma ɨna yɨtɨm. Mɨ digworaekwo biyɨe whɨekakɨm bɨiya sɨma tɨr kaiyɨuɨm, ɨni sɨmiir inɨ boɨnɨnkɨiniyɨm, iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨda.
18 Muitos dos que creram confessaram suas obras pecaminosas.
19 Mɨ iikam whɨekakɨm nop mɨn nanaowiyɨm mɨ naeboɨn wɨr mɨnɨm pa samsakikɨni wigam. Mɨ sɨmiirɨn ɨna ikom swokiyɨm pae arar, iikam whɨekakɨm sɨmiir whwonkam ɨda. Mɨ digworaekwowɨm yokwo sɨma wɨnɨm sɨmiir ɨrɨpar mwaɨnɨm, hɨnɨɨna yɨmbiyam. 50,000.
19 Vários deles, que haviam praticado feitiçaria, trouxeram seus livros de encantamentos e os queimaram publicamente. O valor dos livros totalizou cinquenta mil moedas de prata.
20 Mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn sɨma tɨrɨn mɨ Bɨiyan Inkam Komii siir yaiya ɨna kirɨrɨrama mɨ ta yaiya ɨni komiiya ywokiya. Ɨriig.
20 Assim, a mensagem a respeito do Senhor se espalhou amplamente e teve efeito poderoso.
21 Mɨ saiir mhoɨiya, Pol siir kwoɨnɨn Adi Komii siir naeyɨu mɨiyɨk ɨeya yowomwarkaiyɨu, nu Mesedonia mɨ nu Grik hɨriir napamɨm mɨ mhoɨiya siya om komii Jerusalem hɨriir namam naɨngwokɨn. Mɨ siya boɨn, kara tɨ omom sɨmiir ninɨ kɨgnaki. Mɨ mhoɨiya kara wɨ om komii Roma hɨriir nami.
21 Depois disso, Paulo se sentiu impelido pelo Espírito a passar pela Macedônia e a Acaia antes de ir a Jerusalém. “E, de lá, devo prosseguir para Roma!”, disse ele.
22 Mɨ siya inkam nwɨso siir whɨn mɨriiywo sowiir yɨkropki, Timoti, Irastas sowa nu Mesedonia hɨriir namɨm. Mɨ Pol siya nu komii Esia hɨrar ikɨ okiyɨn.
22 Então, enviou adiante dele à Macedônia dois assistentes, Timóteo e Erasto, e permaneceu um pouco mais na província da Ásia.
23 Mɨ taka ɨiya hɨk komiiya om Efesas tɨriir yɨmbini. Mɨ sɨma nansao prasae bɨ kɨnkɨm. Mɨ ta hɨk komiiya whɨsarii bɨ nɨmbiyamka, Pol siya siyɨuɨn iikamɨm sɨma naɨngwo tɨbmiiyɨn Jisɨs siirɨm mɨ siir boɨnmauugɨn. Mɨ ta hɨka asi nɨmbiyamka.
23 Por essa época, houve enorme tumulto em Éfeso por causa do Caminho.
24 Inkam nwɨrɨn hɨr nwowɨn siir inɨgɨn Demitrias siya tɨ inkamɨn digworaekwo paipaiyɨm silvani nonkwokwowikɨn. Ta omaka wiga Atemis saiir inɨgnana saiir inɨg ɨiir hainanam. Mɨ siir mɨiyan kamɨm, tɨ digworaekwowɨm sɨmiir nonkwokwowiyɨm mɨ sɨma umɨr prasae bɨ haiigɨm.
24 Começou com Demétrio, ourives que fabricava modelos de prata do templo da deusa grega Ártemis e que empregava muitos artífices.
25 Mɨ siya siir mɨi mɨriiyɨm sɨmiirɨm wara yɨnkɨn ɨkɨuna. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, krɨma mɨi kwɨruwa mɨriigɨm, kɨma dɨnoknɨnkɨn, krɨma umɨr komii asi haii, tɨ mɨiyɨm krɨma mɨriiyɨm sɨmiirsi haii.
25 Ele os reuniu a outros que trabalhavam em ofícios semelhantes e disse: “Senhores, vocês sabem que nossa prosperidade vem deste empreendimento.
26 Mɨ tɨ inkamɨn Pol, iikam isid komiiyɨn pɨ siya nhɨnprɨiginaei. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm pɨ siirɨma naɨngwowi. Mɨ kɨma bɨdi kɨgɨm mɨ kɨma bɨdi wakaeyɨm siya tɨ hɨriinanɨn om Efesas hɨrɨra bɨ tɨrkɨn. Nɨɨngaka.
26 Mas, como vocês viram e ouviram, esse sujeito, Paulo, convenceu muita gente de que deuses feitos por mãos humanas não são deuses de verdade. Fez isso não apenas aqui em Éfeso, mas em toda a província.
27 Ta Pol siir yaiya ɨni krɨmiir umɨr mɨiya saiirar yɨkrɨpkiya mɨ hɨriinana sasa rani. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma wɨ ta omaka komiiya Atemias wɨ saiir haimriyɨugigi mɨ wɨ ta wiga saiir inɨg ɨiir mɨ hainan tani. Nɨɨngaka. Mɨ ta omaka komiiya mɨ ta wig aeya, yo wɨ hɨriiyar nokwosaoaekaeyami. Ta wiga inɨg komiigaka mɨ iikam whɨekakɨm nu komii Esia hɨranɨm, sɨma saiir inɨg ɨiir hainanikɨm. Mɨ ta Pol siir yaiya wɨ ta sɨmiir wiga inɨg komiikak nwowa, wɨ saiir nikworɨnuwi. Siya hɨnɨɨna boɨnkɨn.
27 Claro que não me refiro apenas à perda do respeito público por nossa atividade. Também me preocupa que o templo da grande deusa Ártemis perca sua influência e que esta deusa magnífica, adorada em toda a província da Ásia e ao redor do mundo, seja destituída de seu grande prestígio!”.
28 Mɨ sɨma ta yai aiir wakaekiyɨm mɨ sɨmiir kwoɨnɨm ɨni haugɨhauga whwiyɨekiyɨm mɨ sɨma ɨni komiiya kauwok boɨnkiyɨm, Atemias! Saeya om komii Efesas krɨmiir bɨiyan wig komiiga.
28 Ao ouvir isso, ficaram furiosos e começaram a gritar: “Grande é Ártemis dos efésios!”.
29 Mɨ tɨ om komiiyɨn siir hɨran iikamɨm, yai ɨni komiiya nhɨnkii kauwokiyɨm. Mɨ sɨma diriyar yɨnsiin iwɨtnam, maeyaua ɨrɨpa yai sɨma nɨdwo boɨniya saiirɨm. Mɨ sɨma Gaias, Aristakas sowiirɨn wara yɨnkɨn kiwowɨt hainam. Tɨ inkam nwɨso nu komiiyɨn Mesedonia hɨranko sowa tɨ inkam nwɨso Pol saɨka nap mɨriigo.
29 Em pouco tempo, a cidade toda estava uma confusão. O povo correu para o anfiteatro, arrastando os macedônios Gaio e Aristarco, companheiros de viagem de Paulo.
30 Mɨ Pol siya iikam whɨekakɨm, sɨmiir bopwo napnɨnopkainamɨm mɨnkɨn. Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma yɨkɨdu siirɨn.
30 Ele também quis entrar, mas os discípulos não permitiram.
31 Mɨ nu komii Esia hɨran inkam komii nhɨrɨm sɨma Pol siir nomiiyaugɨm. Mɨ sɨma yai siirɨm boɨnki mɨ sɨma siirɨn ɨna boɨnɨkɨdukiyɨm, kɨra maeyaua yai ɨrɨpa nɨdwo boɨnaiiya, wɨ saiir kɨpi napnɨnopkai.
31 Alguns amigos de Paulo, oficiais da província, também lhe enviaram um recado no qual suplicaram que não arriscasse a vida entrando no anfiteatro.
32 Tɨ iikam isid komiiyɨn, ta omaka yai nɨdwokai wakaeiya saiir nwowɨm sɨma omkakarɨm ɨni diriyar nhɨnki kauwok boɨnkiyɨm. Mɨ sɨma yai whɨruwani bɨri kauwok boɨnkikɨm. Nhɨrɨm yai whɨrni, nhɨrɨm yai whɨrni hɨnɨɨn hɨnɨɨna kauwok boɨnki. Mɨ iikam hoɨmgakɨm sɨma bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨm ta ɨrɨpa sɨma nwowa mɨ sɨma bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm inkamɨn ta ɨrɨpa sɨma nwowa saiir bɨi nwowanɨn.
32 Lá dentro, em polvorosa, o povo todo gritava, e cada um dizia uma coisa. Na verdade, a maioria nem sabia por que estava ali.
33 Juda sɨma Aleksanda siirɨn bopwoniya hɨriir iyopnɨnopkaigi, sɨmiir bɨi nwowam. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma ɨni whɨekakar kauwok boɨnkiyɨm. Mɨ Aleksanda siya ɨna yɨisiimauugiyɨn, sɨmiir yai ɨmiir nɨrɨbmi boɨnɨm. Mɨ siya sɨmiir yai aiir nowarkɨi boɨnkiyɨm tɨrkɨn.
33 Entre a multidão, os judeus empurraram Alexandre para a frente e ordenaram que explicasse a situação. Ele fez sinal pedindo silêncio e tentou falar.
34 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma ɨna kɨgnɨnoknɨnkɨnkiyɨm siya Juda inkamkɨn. Mɨ sɨma whɨekakɨm ɨni diriya nhɨnkiikauwok boɨnkiyɨm. Atemisa om Efesas krɨmiir bɨiyan wig komiiga. Mɨ sɨma ɨdɨp ɨdɨp ɨni ta yaiya saiir saiirar iyop boɨnɨnaeyɨm.
34 No entanto, quando a multidão percebeu que ele era judeu, começou a gritar novamente e continuou por cerca de duas horas: “Grande é Ártemis dos efésios!”.
35 Inkamɨn omaka komii nɨdwokaiyɨn yaimɨn wɨniyɨn om Efesas hɨran iikamɨm sɨmiir yaiyɨm siya yɨnsiin okwo parɨngigi. Mɨ siya ɨna boɨnɨn, kɨma tɨ om Efesasan iikamɨm kɨma wakae! Krɨma ta omaka aiirɨn mɨnam kɨgrɨraowi, Atemis saiir inɨg ɨiir hainanam. Mɨ ta siiya haiya praprasa nɨnomor kou hɨrankɨ nɨkiinainiya saiir wara kɨgrɨrao. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma bɨdiya yɨnoknɨnkɨnɨm.
35 Por fim, o escrivão da cidade conseguiu acalmar a multidão e disse: “Cidadãos de Éfeso, todos sabem que Éfeso é a guardiã do templo da grande Ártemis, cuja imagem caiu do céu para nós.
36 Mɨ ta yai aiirɨn wɨ inkam nwɨrkɨ nanugaugau rani. Nɨɨngaka. Mɨ kɨma yai tanki! Mɨ kɨmiir kwoɨnɨm haeiya kɨpi kɨnki mɨ dimɨn whɨrɨn ha kɨpi nanka dirɨraerarki.
36 Portanto, sendo este um fato inegável, acalmem-se e não façam nada precipitadamente.
37 Kɨma bɨdi yɨkɨunaniyɨm tɨ inkam nwɨso sowiirɨn. Mɨ sowa ta omaka Atemisa saiir dimɨn whɨr bɨ tauae haigo. Nɨɨngaka. Mɨ sowa krɨmiir bɨiyan wig komiiya saiir bɨ nɨgbumbugo. Nɨɨngaka.
37 Vocês trouxeram estes homens aqui, mas eles não roubaram nada do templo nem disseram coisa alguma contra nossa deusa.
38 Mɨ Demitras siya mɨ kamɨm mɨi saɨka mɨriiyɨm sɨma yaigakɨnɨuwi, inkam nwɨrɨn saɨkaɨn mɨ sɨma ɨiya ta omaka yai wakaeiya mɨ sɨma saiir dam, yai boɨnamɨn. Mɨ sɨma ta yaiya, inkam komiiyɨn saɨka tinɨ boɨnɨu.
38 “Se Demétrio e seus artífices têm alguma queixa contra eles, os tribunais estão abertos e há oficiais disponíveis para ouvir o caso. Que façam acusações formais.
39 Mɨ kɨma yaigakɨnɨuwi, kɨmiir kwoɨnau waraurar tikɨ okainam. Mɨ wɨ yaowaeyɨm yai nɨdwokai wakaeiyɨm, om Efesas hɨranɨm, sɨmaka tinɨ boɨnɨu.
39 E, se há outras queixas que desejam apresentar, elas podem ser resolvidas em assembleia, conforme a lei.
40 Mɨ om komii Rom hɨran iikamɨm sɨma krɨmiirɨn wɨ yaigak nwowi, ta krɨma nɨnii nansaowa maeyaua ɨrɨpa nɨdwo boɨnaiiya saiir. Mɨ krɨma hɨriinan wɨ whɨsarii dimuɨm nɨnii nansaowi? Mɨ sɨma krɨmiirɨn inkam komii komiiyɨm sɨmaka boɨni mɨ krɨma wɨ yai karamaeyar nwowi. Siya hɨnɨɨna boɨnkɨn.
40 Corremos o perigo de ser acusados de provocar desordem, pois não há motivo para este tumulto. E, se exigirem de nós uma explicação, não teremos o que dizer”.
41 Mɨ yai siirɨm dɨg nwokiyɨm mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnkiyɨn, kɨma ha tɨ nhɨnkiinam. Ɨriig
41 Então os despediu, e a multidão se dispersou.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.