Atos 17
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Mɨ sowa ha napnamo mɨ sowa om whɨrɨn Amfipolis hɨriir yapnɨmbɨiyam. Mɨ sowa tɨ om ɨiir haiburgigo mɨ sowa om komii whɨrɨn Apolonia hɨriir yɨmbiyam. Mɨ sowa tɨ om ɨiir mɨ haburgigo mɨ sowa om komii whɨrɨn Tesalonaika hɨriir yɨmbiyam. Mɨ omaka ɨra Juda sɨmiirga yai nɨdwokai wakaeiya ɨni tɨ om ɨiir nwowa.
1 Então Paulo e Silas passaram pelas cidades de Anfípolis e Apolônia e chegaram a Tessalônica, onde havia uma sinagoga judaica.
2 Pol siir siyɨuɨn ɨkɨ om komii komiiyɨm siya namɨm, siya pɨ Juda sɨmiir omaka yai nɨdwokai wakaeiya mɨ siya pɨ sɨmaka nɨnkɨn apnɨnopkainami. Mɨ Juda sɨmiir ɨi komii komii kwoɨmɨm siya sɨmaka yɨnkɨnwamwarkɨi boɨn, Adi Komii siir Yokwo Komiiya saiir yai ɨmiir.
2 Como era seu costume, Paulo foi à sinagoga e, durante três sábados seguidos, discutiu as Escrituras com o povo.
3 Mɨ siya Adi Komii siir Yokwo Komiiya saiir yai ɨmiirɨn mɨnam boɨnmɨmauugɨn sɨmiirɨn, Adi Komii siya bɨdi yɨmbinɨn inkam nwɨrɨn, hɨk haiyamɨn. Mɨ siya wa naonami mɨ siya wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi. Mɨ siya boɨnki, tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbinɨn, siya Jisɨs siyaɨrgɨn.
3 Explicou as profecias e provou que era necessário o Cristo sofrer e ressuscitar dos mortos. “Esse Jesus de que lhes falo é o Cristo”, disse ele.
4 Mɨ Juda iikam nhɨrɨm sɨmaka hɨrar nwowɨm, sɨma ɨni Pol siir yai aiirɨm yaɨngwo tɨbmiigiyɨm. Mɨ sɨma ɨni Pol, Sailas sowiir isid ywowɨm. Mɨ iikam whɨekakɨm Grikanɨm, yɨm sɨma ɨriipɨ hɨriinan Adi Komii krɨmiir Wanɨn siirɨma mɨ hainanikɨm. Mɨ sɨmiir iikam isid bripriyɨn sɨma ɨni sowaka yɨnkɨn ɨtɨnakɨuɨm. Mɨ bɨi nwowi wigɨm, yɨm ɨni hɨriinanar mɨ tɨrɨm.
4 Alguns dos judeus que o ouviam foram convencidos e se uniram a Paulo e Silas, bem como muitos gregos tementes a Deus e várias mulheres de alta posição.
5 Mɨ Juda sɨmiir kwoɨnɨm whwokwoka bɨ nwokikɨm mɨ sɨma inkam biyɨeyɨm siyɨu hɨr napamɨm sɨmiiram yɨkɨuna. Mɨ sɨma iikam whɨekakɨm ɨna yɨkɨuna dɨgɨm. Mɨ ta yaiya sɨma ninɨ boɨnɨua mɨ sɨmiir kwoɨnɨm ɨni haugɨhauga whiyɨekiyɨm. Mɨ sɨma ɨni yaiiyamar yaɨngwokiyɨm. Mɨ sɨma Jeson siir omaka saiir nokwoyokaigiyɨm mɨ sɨma ɨna hansranɨm sɨmiirɨm. Sɨma mɨnɨm tɨrkɨm, sɨmiirɨn iikam whɨekakɨm sɨmiir niyopmauugiyɨm.
5 Alguns judeus, porém, ficaram com inveja, reuniram alguns desordeiros e desocupados e, com a multidão, começaram um tumulto. Invadiram a casa de Jasom em busca de Paulo e Silas para entregá-los ao conselho da cidade,
6 Mɨ sɨma sɨmiir bɨ kɨgɨm. Mɨ sɨma Jeson mɨ iikam nhɨrɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir yɨkɨunam tɨ om komiiyɨn siir bɨiyan iikamɨm sɨmiirɨm. Mɨ sɨma hɨnɨɨna kauwok boɨnam, tɨ kamɨm siyɨu bibiyɨe tɨrbumbuwi ɨma tɨ omom omom ɨmiir. Mɨ tariinanɨn sɨma tɨsi om ɨiir mɨ atɨrbumbuniyɨm.
6 mas, como não os encontraram, arrastaram para fora Jasom e alguns outros irmãos e os levaram diante do conselho. Gritavam: “Aqueles que têm causado transtornos no mundo todo agora estão aqui, perturbando nossa cidade,
7 Mɨ Jeson siya yɨkɨunam sɨmiirɨn siir omaka hɨriir. Tɨ iikam whɨekakɨm sɨma om komii Rom hɨran inkam komiiyɨn Sisa siir siyɨu ɨmiir nanugaugaugɨm. Sɨma ɨna boɨnɨm, inkam Komii nwɨrɨn ɨna nwowɨn, siir inɨgɨn Jisɨskɨn.
7 e Jasom os recebeu em sua casa! São todos culpados de traição contra César, pois afirmam que existe um outro rei, um tal de Jesus”.
8 Mɨ iikamɨm mɨ bɨiyan inkam komii ɨkɨm tɨ om komii siir nwowɨm, sɨma tɨ hɨriinan yai ɨmiir wakaeyɨm mɨ sɨma ɨna yanaakiyɨm.
8 Ao ouvir isso, o povo da cidade e o conselho se agitaram.
9 Mɨ bɨiyan inkam komiiyɨm sɨma boɨn, kɨmiir yaiya yai paii rani mɨ kɨma pɨ ta yai aiir saɨngig. Mɨ Jeson mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmii ɨkɨm, sɨma umɨrɨm ha saɨngigɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm. Ɨriig
9 Então os oficiais obrigaram Jasom e os outros irmãos a pagarem fiança, e depois os soltaram.
10 Mɨ ta ɨiya saiir nɨiyaka iikamɨm Adi Komii siirɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm, sɨma Pol, Sailas sowiirɨn om Beria hɨriir yɨkropki. Mɨ ɨiya sɨma om Beria hɨr nɨmbiyamɨm mɨ sɨma ɨna yapnɨnopkainamɨm Juda sɨmiir omaka yai nɨdwokai wakaeiya saiir.
10 Ao anoitecer, os irmãos enviaram Paulo e Silas a Bereia. Quando lá chegaram, foram à sinagoga judaica.
11 Mɨ Juda iikamɨm om Beria hɨranɨm, sɨmiir kwoɨnɨm iikamɨm om Tesalonaika hɨranɨm sɨmiir hɨriinan tani. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga nwowɨm, sɨmiir yai aiir wakaeyamɨn. Mɨ ɨinokɨinokɨn sɨma Adi Komii siir yaiyɨm yokwo hɨr nwowɨm, sɨmiira mwaɨnanaeikɨm. Mɨ sɨma nwokɨ ɨnoknɨnkɨni, sɨmiir yaiya yai kaimwoka.
11 Os judeus que moravam em Bereia tinham a mente mais aberta que os de Tessalônica e ouviram a mensagem de Paulo com grande interesse. Todos os dias, examinavam as Escrituras para ver se Paulo e Silas ensinavam a verdade.
12 Mɨ Juda iikam whɨekakɨm om Beria hɨranɨm, sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmiigiyɨm. Mɨ Grik wig whɨekakɨm inɨgakɨm mɨ Grik kam ɨkɨm, sɨma ɨna mɨ aɨngwo tɨbmiigiyɨm.
12 Como resultado, muitos judeus creram, assim como vários gregos de alta posição, tanto homens como mulheres.
13 Mɨ mhoɨiya Juda iikamɨm om Tesalonaika hɨranɨm sɨma wakaeki, Pol siya Adi Komii siir yaiya saiir boɨnmɨmauuwi om Beria hɨrɨn. Mɨ sɨma asi namkɨm tɨ om ɨiirɨn. Mɨ sɨma inɨ hopswoɨu iikamɨm sɨmiir kwoɨnɨm mɨ sɨma ɨna yanaakiyɨm.
13 Mas, quando os judeus de Tessalônica souberam que Paulo estava pregando a palavra de Deus em Bereia, foram até lá e criaram um alvoroço.
14 Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkɨm iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma Pol siir yɨkropki whɨigbida hɨriir. Mɨ Sailas Timoti sowa ɨni om Beria hɨrar ywokiyo.
14 Os irmãos agiram de imediato e enviaram Paulo para o litoral, enquanto Silas e Timóteo permaneceram na cidade.
15 Mɨ sɨma Pol siirɨn siyaiini mɨnam nani whɨnapyɨkɨu kwɨriigigɨm, siirɨn om Atens hɨr nadu atkɨnɨugigɨm. Mɨ Pol siya yaiyɨm ɨna boɨnmɨmauugigɨn sɨmiirɨn, Sailas, Timoti sowiirɨm. Siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨngig sowiiramɨn, sowa wa wɨtsɨsau kariiramɨn. Mɨ sɨma ɨna swokɨ haiyɨug apnamɨm om Beria hɨriir. Ɨriig.
15 Os que acompanharam Paulo o levaram até Atenas e, depois, voltaram a Bereia com instruções para Silas e Timóteo irem ao encontro dele o mais depressa possível.
16 Pol siya om komii Atens hɨr ywokwokɨn, Sailas, Timoti sowiirɨmɨn. Mɨ siya ɨna kɨgɨn tɨ om komiiyɨn sɨma uruwai siyaowaini inɨgɨn siirara hainani mɨ siir kwoɨnɨn mɨiyɨk bɨ naɨngwokɨn.
16 Enquanto Paulo esperava por eles em Atenas, ficou muito indignado ao ver ídolos por toda a cidade.
17 Mɨ siya omaka Juda sɨmiira yai nɨdwokai wakaeiya, saiir yapnɨnopkainam. Mɨ siya Judan iikamɨm mɨ nhɨrɨm Juda iikam tani Adi Komii siir inɨg hainaniyɨm, siya yai sɨmaka yɨnkɨnwamwarkɨi boɨn. Mɨ siya ɨinokɨinokɨn pa mɨ ami maeyaua iikamkɨ nɨnkɨnɨuwiya saiir. Mɨ siya yaiyɨm pɨ iikamɨm sɨmiir hɨrar mɨ boɨnmɨmauuwi.
17 Por isso, ia à sinagoga debater com os judeus e com os gentios tementes a Deus e falava diariamente na praça pública a todos que ali estavam.
18 Mɨ kam nhɨrɨm Epikuriamni siyɨu nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ kam nhɨrɨm Stoikni siyɨu nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm sɨma yai saɨka yɨnkɨnwaomwarkɨi boɨn. Nhɨrɨm yɨm ha boɨn, tɨ inkamɨn yai prɨiboɨn prɨiboɨniyɨn siya dimu mɨnam naɨngwowi? Mɨ nhɨrɨm ɨna boɨnɨm, siya uridyɨu biyɨeyɨn om whɨranɨn siir yai ɨmiir boɨnmɨmauuwi. Pol siya Jisɨs Krais siir yaiwɨn kɨbi aiir boɨnmɨmauugɨn sɨmiirɨn. Siya boɨn, Jisɨs siya ɨe hɨrankɨ nɨnsiin ɨdwokɨn. Mɨ siya ta hɨriinan yaiya saiir boɨnkiyɨn mɨ sɨma ta siir yaiya saiir bɨ wakae nɨnoknɨnkɨnkɨm. Mɨ sɨma siirɨn yai biyɨe asi nɨkbumbugɨm.
18 Paulo também debateu com alguns dos filósofos epicureus e estoicos. Quando lhes falou de Jesus e da ressurreição, eles perguntaram: “O que esse tagarela está querendo dizer?”. Outros disseram: “Parece estar falando de deuses estrangeiros”.
19 Mɨ sɨma Pol siirɨn asi nɨkɨunamkɨm sɨmiir bɨiyan inkam komiiyɨn siiram, maeyaua yai nɨdwo boɨnaiiya mhɨukɨu Ariopagas hɨrana saiirɨm. Mɨ sɨma boɨn, krɨma ta yaiwɨn kɨbiya kɨra boɨnmɨmauua ɨkɨ iikamɨm sɨmiir mɨ krɨma saiirɨm naɨngwowi saiir wakaeyɨm.
19 Então levaram Paulo ao conselho da cidade e disseram: “Pode nos dizer que novo ensino é esse?
20 Krɨma ta kɨriir yaiya saiir wakaeyɨm mɨ krɨma ɨni wara wakaeyɨmyokiyɨm. Ta yaiya, ɨni saa ywowa. Mɨ krɨma ta yaiya saiir yai mwo ɨmiir nɨnoknɨnkɨnɨm naɨngwowi.
20 Você diz coisas um tanto estranhas, e queremos saber o que significam”.
21 Mɨ iikamɨm om komii Atens hɨranɨm mɨ nhɨrɨm om whɨran iikam ɨkɨm, sɨma om komii Atens hɨrara yamwoni. Mɨ sɨma ɨinokɨinokɨn yaeya yai whɨr bɨ boɨnikɨm. Nɨɨngaka. Sɨma tɨ yaiwɨn ɨmiirara whrɨe boɨnanaeikaigigɨm.
21 (Convém explicar que os atenienses, bem como os estrangeiros que viviam em Atenas, pareciam não fazer outra coisa senão discutir as últimas novidades.)
22 Mɨ Pol siya bɨiyan inkam komii komiiyɨm mhɨu Aripagas hɨranɨm, sɨmiir whwonkam ɨda yɨnsiin okwo boɨnki. Mɨ siya boɨn, kɨma tɨ kamɨm om komii Atens anɨm kara kɨmiirɨn bɨdi kɨgɨm, kɨma mɨini hanɨɨn mɨriigɨm wou nikwo aeyamɨn.
22 Então Paulo se levantou diante do conselho e assim se dirigiu a seus membros: “Homens de Atenas, vejo que em todos os aspectos vocês são muito religiosos,
23 Mɨ ɨiya kara waraura nwowa mɨ karar bɨdi kɨgɨm digworaekwowɨm wou kɨma nikwo aeyɨm sɨmiirɨn. Mɨ kara bɨiya kwɨra kɨg. Mɨ sɨma yaiya hɨr wɨna hɨnɨɨna wɨnboɨnka. Tɨ Adi Komiiyɨn krɨma nɨnoknɨnkɨn karamae nwowɨn. Mɨ tɨ Adi Komiiyɨn kɨma whaowaeyɨn mɨ kɨma siir inɨgɨn hindara whɨsariiyar, prɨihainani. Mɨ kɨmiirɨn tɨ Adi Komiiyɨn, kɨma nɨnoknɨnkɨn karamae nwowɨn siir boɨnmauuwam tɨri.
23 pois, enquanto andava pela cidade, reparei em seus diversos altares. Um deles trazia a seguinte inscrição: ‘Ao Deus Desconhecido’. Esse Deus que vocês adoram sem conhecer é exatamente aquele de que lhes falo.
24 Adi Komii siyaɨrgɨn nu nɨnomor mɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir nonkwokwokiyɨm. Siya, nu nɨnomor sowiir nwowɨm digworaekwowɨm mɨ sɨmiir Bɨiyan Inkam Komiigɨn. Mɨ siya omaka inkamkɨ nonkwo mɨriiyɨm, siya sɨmiir bɨ nwowikɨn. Nɨɨngaka.
24 “Ele é o Deus que fez o mundo e tudo que nele há. Uma vez que é Senhor dos céus e da terra, não habita em templos feitos por homens
25 Siyar hauugikɨm digworaekwo whɨekakɨm iikam ɨmiirɨn. Mɨ omwai waiyayokiyokɨiiyɨn kwoɨnbudɨn pɨ siyar nwowaigɨnɨuwi mɨ sɨmiir kwoɨnɨm asi niyaei. Mɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨmiirɨn hɨriinanar mɨ hauu haigɨnɨu. Mɨ Adi Komii siirɨn digworaekwowɨm, inkam nwɨrkɨn bɨ hauumauu haigɨnɨugɨn. Mɨ siya dimɨn whɨram bɨ whaowaekɨn. Nɨɨngaka.
25 e não é servido por mãos humanas, pois não necessita de coisa alguma. Ele mesmo dá vida e fôlego a tudo, e supre cada necessidade.
26 Bɨikɨ bɨiyɨn Adi Komii siya inkam nwɨrɨn Adam siir nonkwokwokikɨn. Mɨ siir yɨnɨeyɨm, ɨni hoɨmgakar ywokiyɨm. Mɨ sɨma pɨuɨm kwɨrua bɨ nɨmbiyamkɨm, ɨni pɨupai pɨupai yɨmbiyamɨm. Mɨ sɨmiir nu maeyauɨm sɨma nwowanɨm siyar yɨmbingi, bɨdi bɨdiniya siya tɨkɨ kwoɨnɨn siira naɨngwokwokaigikɨn nu maeyau sɨmiirɨn yapayapa kikɨntɨmtɨo haigɨnɨuɨm. Mɨ siya tɨkɨ ɨiyɨm tɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨma nɨmbiyamiyɨm, sɨmiir warar yɨnkɨn ɨmbingi.
26 De um só homem ele criou todas as nações da terra, tendo decidido de antemão onde se estabeleceriam e por quanto tempo.
27 Mɨ Adi Komii siya hɨriinan mɨnam tɨrkɨn, krɨma siir kɨgnɨnoknɨnkɨnɨm. Mɨ siya aru nwo rani, ɨni krɨmiir kingiinar nwowɨn.
27 “Seu propósito era que as nações buscassem a Deus e, tateando, talvez viessem a encontrá-lo, embora ele não esteja longe de nenhum de nós.
28 Mɨ siir kɨrɨeya krɨmiirɨn omwai saeya waiyayokiyokɨii mɨ krɨma asi nongwomamaɨr aekiyami tɨ nu ɨiirɨn. Kɨmiir inkam nwɨrɨn siya hɨnɨɨna wɨnboɨnkikɨn,
28 Pois nele vivemos, nos movemos e existimos. Como disseram alguns de seus próprios poetas: ‘Somos descendência dele’.
29 Mɨ krɨma ɨni Adi Komii siir yɨnisɨm ywowɨm, mɨ krɨmiir kwoɨnɨn ha kɨpi naɨngwo, Adi Komii siya uruwai siyaowai mɨ siya pae mɨnɨm krɨma nonkwokwowiyɨm siya sɨmiir hɨriinan tani. Nɨɨngaka.
29 E, por ser isso verdade, não devemos imaginar Deus como um ídolo de ouro, prata ou pedra, projetado por artesãos.
30 Bɨiya kamɨm nɨnoknɨnkɨn karamaeyɨm mɨ Adi Komii siya sɨmiirɨn yai hɨrii bɨ boɨnkɨn digworaekwowɨm sɨma tɨrɨm ta ɨi aiirɨn. Mɨ tariinanɨn siya yai ɨna boɨnɨnaeyɨn iikam whɨekakɨm ɨkɨ omom omomɨm sɨmiir nwowɨm. Mɨ siya boɨn, kɨmiir kwoɨnɨm tɨ kisɨna haigi. Mɨ dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir haimriyɨugig.
30 “No passado, Deus não levou em conta a ignorância das pessoas acerca dessas coisas, mas agora ele ordena que todos, em todo lugar, se arrependam.
31 Mɨ siya ɨiya kwɨra yɨmbin sɨmiir yaimɨn dimɨnɨm sɨmiir hɨdam. Mɨ siirɨn Adi Komii siya ɨe hɨrankɨ swokɨ hɨdnɨnsiin ɨdwokɨn. Mɨ krɨma nwokɨ nɨnoknɨnkɨni, siya Adi Komii siirgɨsiira inkamkɨn. Tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn siyaɨrgɨn, yai hɨdiyɨn.
31 Pois ele estabeleceu um dia para julgar o mundo com justiça, por meio do homem que ele designou, e mostrou a todos quem é esse homem ao ressuscitá-lo dos mortos”.
32 Mɨ ɨiya sɨma ta yaiya, Pol siya boɨna inkamɨn ɨeyankɨ nɨnsiin ɨdwowɨn siira saiir wakaekiyɨm mɨ nhɨrɨm ɨni siir boɨn grɨnamɨm. Mɨ nhɨrɨm ɨna boɨnɨm, krɨma wɨ kɨriir yai aiirar swokɨ wakae tɨ dimɨn ɨiirɨn.
32 Quando ouviram Paulo falar da ressurreição dos mortos, alguns riram com desprezo. Outros, porém, disseram: “Queremos ouvir mais sobre isso em outra ocasião”.
33 Mɨ Pol siya sɨmiirɨn ha haiburgigɨn mɨ siya ɨna yamɨn.
33 Então Paulo se retirou do conselho,
34 Mɨ iikam nhɨrɨm yaeya naɨngwo tɨbmiigiyɨm, sɨma asi namkɨm saɨkan. Mɨ Daionisias siya nu Ariopagas hɨran kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨnɨm sɨmiir inkam nwɨrkɨn. Mɨ wig ɨra saiir inɨgɨn Damariska. Mɨ iikam nhɨrɨm sɨma ɨni sɨmakar yamɨm. Ɨriig.
34 mas alguns se juntaram a ele e creram. Entre eles estavam Dionísio, membro do conselho, uma mulher chamada Dâmaris, e alguns outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.