Atos 16

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Pol siya wara yɨnkɨn am om Debi mɨ om Listra sowiir hɨriirɨn. Mɨ om Listra hɨrɨn inkamɨn naɨngwo tɨbmiiyɨn nwɨra nwowi. Siir inɨgɨn Timotikɨn mɨ siya Juda wiga saiir yɨnisɨmkɨn. Saeya bɨdi yaɨngwo tɨbmiiya. Mɨ siir adɨn Grik inkamkɨn.
1 Paulo foi primeiro a Derbe e depois a Listra, onde havia um jovem discípulo chamado Timóteo. A mãe dele era uma judia convertida, e o pai era grego.
2 Sɨma iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm om Listra mɨ om Aikoniam hɨranɨm, sɨma siir siyɨu ɨmiir boɨnkɨm, Timoti siya inkam wadɨekɨn.
2 Os irmãos em Listra e em Icônio o tinham em alta consideração,
3 Pol siir kwoɨnɨn ha naɨngwowi Timoti siya saɨka wara namɨm. Mɨ siya siirɨn ɨna yɨkɨunaniyɨn. Mɨ siir mɨoɨsa ɨna kɨtiyopnɨr haiya. Siya Juda kamɨm hɨr nwowɨm sɨmiirsi naɨngwokɨn mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn siir asi tɨrkɨn. Juda iikam whɨekakɨm siir nɨnoknɨnkɨnɨm Timoti siir adɨn Grik inkamkɨn.
3 de modo que Paulo pediu que ele os acompanhasse em sua viagem. Em respeito aos judeus da região, providenciou que Timóteo fosse circuncidado antes de partirem, pois todos sabiam que o pai dele era grego.
4 Pol, Sailas mɨ Timoti sɨma ɨna yapnamɨm om komiiyɨm sɨmiir. Mɨ ta yaiya aposel kamɨm mɨ inkam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowi ɨkɨm, bɨiya sɨma nɨmboɨntɨbmii kimaiya iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm om komii Jerusalem hɨranɨm sɨmiiram mɨ sɨma tɨ kam nwoɨmɨm sɨmiirɨn saiirar swokɨnɨ boɨn naɨngwo ɨu. Mɨ sɨma boɨn, kɨma tɨ siyɨu ɨiirar tɨ swokɨ ap.
4 Em toda cidade por onde passavam, instruíam os irmãos a seguirem as decisões tomadas pelos apóstolos e presbíteros em Jerusalém.
5 Mɨ omom omomɨm tɨ kam nwoɨmɨm sɨma naboɨnmamauuɨm sɨmiir hɨran iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm ɨni komiiyar ywokiyɨm. Mɨ ɨinokɨinokɨn sɨmiir isidɨn wɨ komiiyar nworaraowi. Ɨriig.
5 Assim, as igrejas eram fortalecidas na fé e cresciam em número a cada dia.
6 Mɨ sɨma tɨ nu whɨso Frisia mɨ Galesia sowiir boponiya napamo mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn siya boɨnɨkɨdugi, kɨma nu Esia hɨrɨn wɨ yai kɨpi ninɨ boɨnmɨmauuɨu.
6 Em seguida, Paulo e Silas viajaram pela região da Frígia e da Galácia, pois o Espírito Santo os impediu de pregar a palavra na província da Ásia.
7 Mɨ sɨma nu Misia hɨr inɨ apɨeyokmainaki. Mɨ sɨma mɨnam tɨrkɨm, pɨ nu Bitinia hɨriir napnɨnopkainamɨm. Mɨ ɨni Jisɨs siir naeyɨu ɨeya yɨkɨdunaowidɨm sɨmiirɨn.
7 Então, chegando à fronteira da Mísia, tentaram ir para o norte, em direção à Bitínia, mas o Espírito de Jesus não permitiu.
8 Mɨ sɨma nu Misia hɨrɨn asi napkɨndiyɨugikɨm. Mɨ sɨma ɨna yapnaniyɨm om Troas tɨriir.
8 Assim, seguiram viagem pela Mísia até o porto de Trôade.
9 Mɨ nɨiyaka Pol siya dimɨn whɨrɨn nhwonan whɨnkɨgwɨnkɨn. Mɨ inkam nwɨrɨn nu Masedonia hɨranɨn siya ɨna yɨnsiin okwo kauwok boɨnɨnaekiyɨn Pol siiram. Kɨra wara whɨi komiiya solwara nɨkɨuwiya saiir whɨi mɨrmiiya tɨriir wɨt! Nu Masedonia tɨriir, krɨmiir ninɨ whɨndirɨraerar haigɨnɨuniyam.
9 Naquela noite, Paulo teve uma visão, na qual um homem da Macedônia em pé lhe suplicava: “Venha para a Macedônia e ajude-nos!”.
10 Pol siya tɨ dimɨn ɨiir bɨdi kɨgiyɨn mɨ krɨma bɨ kɨmɨmɨnkikɨm ɨni digworaekwo ɨmiirar dirɨraerar namɨm nu Masedonia hɨriir namɨmɨn. Krɨma bɨdi yɨnoknɨnkiyɨm Adi Komii siya nɨkɨugikɨn krɨmiirɨmɨn. Yokwo Komii saiir yai wɨn kɨbiya sɨmiir boɨnmɨmauuɨm. Ɨriig.
10 Então decidimos partir de imediato para a Macedônia, concluindo que Deus nos havia chamado para anunciar ali as boas-novas.
11 Mɨ krɨma siyaii aiirɨn om Troas hɨr nwowa saiir yani saɨn kwɨriinam. Mɨ ta siyaiiya ɨni om Samotras hɨriirar kigɨrɨrɨunama. Mɨ ɨigwɨra om Niapolis hɨriir yakiyam.
11 Embarcamos em Trôade e navegamos diretamente para a ilha de Samotrácia e, no dia seguinte, chegamos a Neápolis.
12 Mɨ krɨma tɨ om ɨiir haiburgigɨm mɨ om Filipai hɨriir yapnɨmbiyam. Bɨiya siya tɨ omɨn Rom hɨran iikam nhɨrɨm sɨma ninɨ krɨpkii whɨnikɨn. Mɨ tɨ om komiiyɨn ɨni nu Masedonia siir nu haɨmii ɨiir nwowɨn. Krɨma ɨi kasa bɨ nikɨ onakikɨm tɨ om ɨiirɨn.
12 Dali, alcançamos Filipos, cidade importante dessa região da Macedônia e colônia romana, e ali permanecemos vários dias.
13 Mɨ Juda sɨmiir ɨi komiiya krɨma om ɨiir haiburgigɨm mɨ ɨna yapniyamɨm tɨ ɨe siir kingiin hɨriir. Ha naɨngwokɨm ta opa saiir kingiin hɨrɨn, saeya nhwo kwɨskak maeyaugɨ nɨuwi. Mɨ ta opni maeyaua krɨma kɨgi wig nhɨrɨm hɨr nwowi. Mɨ krɨma yai sɨmaka yɨdwo boɨnai.
13 No sábado, saímos da cidade e fomos à margem do rio, onde esperávamos encontrar um lugar de oração. Sentamo-nos e começamos a conversar com algumas mulheres ali reunidas.
14 Wig ɨra saiir inɨgɨn Lidiaka. Saeya ta wiga Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir inɨg hainan kɨrɨeka. Mɨ saeya ta yai aiir wakaeya mɨ saiir omɨn Taiatairakɨn. Mɨ saeya yɨuɨs pariidnan pani mɨiya saiir mɨriiga. Mɨ saeya umɨr pɨ saiir siyar mɨ hai. Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya kisɨna haigikɨn saiir kwoɨnɨn mɨ saiir wɨɨna ɨni yaiya Pol siya boɨnkiya ɨni saiirɨma mauugiya.
14 Uma delas era uma mulher temente a Deus chamada Lídia, da cidade de Tiatira, comerciante de tecido de púrpura. Enquanto ela nos ouvia, o Senhor lhe abriu o coração, e ela aceitou aquilo que Paulo estava dizendo.
15 Mɨ saiirɨn op ɨna baptais haigɨnɨua mɨ saɨka ɨrɨpa omaka ɨrua whwonkaiyɨm sɨmiirɨn warar. Mɨ saiirɨn op ha baptais dɨgiya mɨ saeya boɨnki krɨmiirɨn, kɨma kariirɨn ha naɨngwowi kara Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siirɨm bɨdi yaɨngwo tɨbmiikikɨna mɨ kɨma pa nwokɨ ɨtɨm kariir omaka aiirɨn. Mɨ saeya krɨmiir boɨnanaeya mɨ krɨma ɨni saiir yai aiirar mɨ wakaeyoknanamɨm. Ɨriig.
15 Foi batizada, junto com sua família, e pediu que nos hospedássemos em sua casa. “Se concordam que creio de fato no Senhor, venham ficar em minha casa”, disse ela, e insistiu até que aceitamos.
16 Mɨ ɨigwɨra krɨma tɨ ɨeyɨn siir kingiin hɨriir napnamɨm mɨ Adi Komii siirɨm inɨ srɨiyɨu ta maeyau aiir. Mɨ wig ɨra mɨi nɨɨnga prɨimɨriiya saeya krɨmiirɨn siyɨu hɨr yapyɨskaiwɨn. Mɨ saeya ta wiga uridyɨu biyɨekɨ bɨdi yɨnkɨnɨukikaiya. Mɨ saeya ɨkɨ boskwonauwan yaimɨn dimɨnɨm pɨ saeya nɨisiisiimauuwi. Mɨ ta wiga saiir bɨiyan iikamɨm sɨma umɨr komii pɨ mɨiya saeya mɨriiya pɨ saiirsiyar mɨ haii.
16 Certo dia, enquanto íamos ao lugar de oração, veio ao nosso encontro uma escrava possuída por um espírito pelo qual ela predizia o futuro. Com suas adivinhações, ganhava muito dinheiro para seus senhores.
17 Ta wiga saeya ɨni Pol siya mɨ krɨma, saeya ɨni krɨmiir mhoɨiya yɨta. Mɨ saeya ɨinokɨinokɨn pɨ hɨnɨɨna kauwok boɨnkii, kɨma tɨ kamɨm Adi Komiiyɨn nɨnomor kou hɨr nwowiyɨn siir mɨi mɨriiyɨm, kɨma krɨmiirɨn siyɨuɨn Adi Komii siya kaoprigi okwowiyɨn siir boɨnmɨmauu.
17 Ela seguia Paulo e a nós, gritando: “Estes homens são servos do Deus Altíssimo e vieram anunciar como vocês podem ser salvos!”.
18 Ɨinokɨinokɨn ta wiga hɨriinan siyɨu ɨiirar tɨrnanaeka. Mhoɨiya Pol siir pɨua ɨna piyaokiya mɨ siya ha haimisiyao okwo kaokiyɨn ta wig aiirɨm mɨ siya yɨu biyɨe ɨiir boɨnkii, kara kɨriirɨn Jisɨs Krais siir inɨg ɨiir boɨnki, kɨra ta wig aiir dɨuguski! Mɨ ha damki! Mɨ tɨ uridyɨu biyɨeyɨn bɨ kɨmɨmɨnkikɨn, ta wig aiirɨn ɨna yɨuguskiyɨn mɨ siya ɨna yamkiyɨn.
18 Isso continuou por vários dias, até que Paulo, indignado, se voltou e disse ao espírito dentro da jovem: “Eu ordeno em nome de Jesus Cristo que saia dela”. E, no mesmo instante, o espírito a deixou.
19 Mɨ tɨ omɨn siir bɨiyan inkam komiiyɨm sɨma bɨdi kɨgii, tɨ dimɨnɨn mɨ sɨma ɨna yɨnoknɨnkiyɨm, ta wiga saiir umɨr mɨiya nɨkiigiya. Mɨ sɨma Pol, Sailas sowiir yonkworɨmdɨnu mɨ sɨma sowiirɨn ɨna kiyainamwo mɨ sɨma maeyaua sɨma nɨdwo boɨnaiiya bɨiyan inkam komiiyɨn saɨka hɨr inɨ boɨnaiyɨu, sowiir boɨniyopnatkaigiyam.
19 Quando os senhores da escrava viram que suas expectativas de lucro haviam sido frustradas, agarraram Paulo e Silas e os arrastaram à presença das autoridades, na praça do mercado.
20 Mɨ sɨma sowiirɨn bɨiyan inkamɨn yai wakaeiiyɨn, siirɨm yɨkɨunam. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, tɨ inkam nwɨswo Juda hɨranko. Tɨ krɨmiir om komiiyɨn sowa ninɨ prɨidirɨraerarbumbuniko. Mɨ krɨmiir iikamɨm kakak asi nwokɨm.
20 “Estes judeus estão tumultuando a cidade!”, gritaram para os magistrados.
21 Mɨ sowa sɨmiirɨn yaeya siyɨu whɨr bɨ nɨisiisimauugo. Mɨ nɨm krɨma om komii Rom sɨmiir siyɨuɨn siir napikɨm. Mɨ tɨ siyarɨn yɨo ɨrɨpa bɨ namasugɨn. Mɨ krɨma tɨ siyɨuɨn sowa nɨisiimauuwɨn siir kɨpi nap, yɨo ɨni yaeya siyɨu ywowɨn. Mɨ tɨ yaiyɨm sɨma boɨnɨm ɨni dɨg ywokiyɨm.
21 “Eles ensinam costumes que nós, romanos, não podemos seguir, pois contrariam nossas leis!”
22 Mɨ ɨkɨ iikamɨm sɨmiir yaiyɨm ɨni sowiirar swokɨ ɨnkɨn boɨnhɨuriiyɨugiyɨm. Mɨ inkam komii komiiyɨm yai hɨdiyɨm sɨma yɨinɨkiwɨmwɨtki sowiir yɨuɨso. Mɨ sɨma boɨnki, sowiirɨn ɨdgɨu hankak dwoki.
22 Logo, uma multidão revoltada se juntou contra Paulo e Silas, e os magistrados ordenaram que os dois fossem despidos e açoitados com varas.
23 Mɨ sowiirɨn ɨdgɨuni yɨpɨmparnanae. Mɨ sowiirɨn omaka hɨuyokiyokaiya saiir dokmwɨn apnɨnopkaigi. Mɨ inkamɨn ta omaka hɨuyokiyokaiya saiir waikaowiyɨn siir boɨnki, kɨra sowiirɨn wɨ sɨbgu waikao.
23 Depois de serem severamente açoitados, foram lançados na prisão. O carcereiro recebeu ordens para não os deixar escapar,
24 Mɨ tɨ inkamɨn waikaowiyɨn, ta hɨriinan yai kɨrɨe aiir wakaekiyɨn mɨ ta omaka hɨuyokiyokaiya sowiirɨn saiir omaka igɨbopwo hɨr yamɨ okmwɨn ɨdwokaiyɨu. Mɨ siya sowiir ɨga kwiiyɨm pae komii komii wɨso sowaka yɨnkɨn ɨrɨonɨnkɨn widgig.
24 por isso os colocou no cárcere interno, prendendo-lhes os pés no tronco.
25 Mɨ hɨrii tɨrii nɨibwopwowɨn Pol, Sailas sowa Adi Komii siirɨm srɨiwɨi. Mɨ Adi Komii siir mwaiyɨm ɨni sɨmiir warar waokaowiiyo. Mɨ kamɨm sowaka nɨnkɨn hɨugrɨpkɨiyɨm, sɨma ɨni sowiirar wakaemɨmɨkwɨiyɨm.
25 Por volta da meia-noite, Paulo e Silas oravam e cantavam hinos a Deus, e os outros presos ouviam.
26 Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn nɨɨn komiiyɨn ɨna yɨtkiwɨiyɨn. Mɨ ta omaka saiir ɨiyɨnpaeyɨn whɨekakɨm ɨni praprada kɨnkiyɨm. Mɨ tɨ omaka sɨmiir hɨugrɨmkrɨpkiikikaiyɨm sɨmiir anowɨm ɨni sɨma sɨma haiwaokiyɨm mɨ tɨ kam whɨekakɨm wɨeyɨnsopɨm sɨmiir nɨnɨmnɨrkaiyɨm ɨni sɨma sɨmar hɨuwhromwhro ɨkiigɨiyamɨm.
26 De repente, houve um forte terremoto, e até os alicerces da prisão foram sacudidos. No mesmo instante, todas as portas se abriram e as correntes de todos os presos se soltaram.
27 Mɨ inkamɨn ta omaka saiir waikaowiyɨn siya ha nɨnsiingiyɨn ta omaka hɨuyokiyokaiya saiir ano whɨekakɨm sɨmiir kɨgiyɨm haiwaokiyɨm mɨ siir kwoɨnɨn ɨna yaɨngwokiyɨn tari kam whɨekakɨm tapaiir hɨugrɨpkɨikikaiyɨm bɨdi yɨdamkiyɨm. Mɨ siya siir kamkɨu ɨiir asi kiwokhaigɨn siya siyar swokɨ hampɨmpɨtnam.
27 Quando o carcereiro acordou, viu as portas da prisão escancaradas. Imaginando que os prisioneiros haviam escapado, puxou a espada para se matar.
28 Mɨ Pol siya ɨni komiiya kauwok boɨnkiyɨn! Kɨra kɨnakɨna kɨpi dirɨraerarbumbuna. Krɨma bɨ nɨdamamkɨm krɨma tɨsi tɨrɨrar nwowɨm.
28 Paulo, porém, gritou: “Não se mate! Estamos todos aqui!”.
29 Mɨ tɨ inkamɨn waikaowiyɨn ɨna kauwok boɨnkiyɨn, paeya nɨuyaeiya saiirɨm mɨ siya ɨna iwɨt nɨnopkainaniyɨn omaka apanauwa hɨriir mɨ siya nɨdid prasae bɨ kikɨnkɨn, siir kɨu mɨnɨm ɨni nopnopa warar kɨnamɨn. Mɨ ɨni Pol, Sailas sowiir ɨgmiiga inɨ akai hɨuɨuwɨn.
29 O carcereiro mandou que trouxessem luz e correu até o cárcere, onde se prostrou, tremendo de medo, diante de Paulo e Silas.
30 Mɨ siya ɨna yɨkɨuna apninaniyamo sowiirɨn yaba hɨriir. Mɨ ɨna boɨnɨn, kowa inkam komiiko kara pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn siir tɨ tɨr? Mɨ Adi Komii siya pɨ kariir nikɨ animaiwarkainam.
30 Então ele os levou para fora e perguntou: “Senhores, que devo fazer para ser salvo?”.
31 Mɨ sowa ɨna boɨno, kɨra krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siirɨm daɨngwo tɨbmii. Mɨ Adi Komii siya wɨ kɨriir nwokɨ anmaiwarkainaei. Mɨ kɨriir omakan iikamɨm ɨriipɨ hɨriinan, wɨ siyakɨnar nanmaiwarkaina swowi.
31 Eles responderam: “Creia no Senhor Jesus, e você e sua família serão salvos”.
32 Mɨ sowa ta yai wɨn kɨbiya Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siira sɨmiir boɨnmɨmauugɨm siya. Mɨ iikamɨm siir omakanɨm sɨmiir warar yɨnkɨn boɨnmɨmauu.
32 Então pregaram a palavra do Senhor a ele e a toda a sua família.
33 Mɨ ta ɨi aiirɨn, tɨ inkamɨn omaka hɨuyokiyokaiya saiir waikaowiyɨn sowiir paowaiyɨm ɨni siya hɨisokɨm. Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨm siya mɨ iikamɨm siir omaka ɨruanɨm sɨma op ɨna baptaisɨm.
33 Mesmo sendo tarde da noite, o carcereiro cuidou deles e lavou suas feridas. Em seguida, ele e todos os seus foram batizados.
34 Mɨ siya sowiirɨn ɨna yɨkɨunamɨn siir omaka hɨriir. Mɨ siya sowiirɨn nae mɨnɨm ɨna hauu aeyɨn. Mɨ maɨrgɨmaɨrga prasae rani, siya nwowa iikamɨm omaka ɨrua saɨka whwonkaiyɨm sɨmakan. Mɨ sɨma Adi Komii siirɨmɨn ɨna yaɨngwo tɨbmiiyɨm.
34 Depois, levou-os para sua casa e lhes serviu uma refeição, e ele e toda a sua família se alegraram porque creram em Deus.
35 Mɨ ɨigwɨr nugakɨn, inkam komiiyɨm yai hɨdiyɨm om komii Rom hɨranɨm sɨma swokɨ ɨkropkiyakwok, kam nhɨrɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiirɨn omaka hɨuyokiyokaiya saiir hɨriir. Mɨ sɨma inɨ boɨnɨu, kɨra tɨ inkam nwɨso sowiirɨn tɨ ɨkrop apniki.
35 Na manhã seguinte, os magistrados mandaram os guardas ordenarem ao carcereiro: “Solte estes homens!”.
36 Mɨ tɨ inkamɨn omaka hɨuyokiyokaiya saiir waikaowiyɨn siya Pol siir inɨ boɨnmauuɨu. Mɨ siya boɨn, ɨkɨ inkam komiiyɨm yai hɨdiyɨn om komii Rom hɨranɨm sɨma bɨdi boɨnkiyɨm kowiirɨn pɨ kara nɨkropkii mɨ kowa ta omaka hɨuyokiyokai aiirɨn haiburgig mɨ ha dapniyam mɨ kowiir kwoɨnɨn hiinsɨm hiinsɨma dwo.
36 Então o carcereiro mandou dizer a Paulo: “Os magistrados disseram que você e Silas estão livres. Vão em paz”.
37 Mɨ Pol siya sɨmiirɨn ɨna boɨnmauuɨn, krɨra ɨni om komii Rom hɨran inkam ywowo mɨ sɨma krɨriirɨn yai mɨiyɨk bɨ sɨbgu boɨnkɨm. Mɨ dimɨnɨn krɨra tɨrbuɨn siir bɨ boɨnmauugɨm. Nɨɨngaka. Sɨma krɨriirɨn iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨda, hindara prɨitɨokɨm. Mɨ sɨma krɨriirɨn omaka hɨuyokiyokaiya saiirɨn whɨsariiya nokmwɨn apɨnopkaigiko. Mɨ tari sɨma krɨriirɨn hindara haigiprakai ɨkrop apniyamam naɨngwokɨm, aniya? Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Om komii Rom hɨran inkam komii komiiyɨm sɨmar wɨt. Mɨ krɨriirɨn sɨmar swokɨ ɨkrop apniki idwowɨiya hɨriirɨn.
37 Paulo, no entanto, respondeu: “Eles nos açoitaram publicamente sem julgamento e nos colocaram na prisão, e nós somos cidadãos romanos. Agora querem que vamos embora às escondidas? De maneira nenhuma! Que venham eles mesmos e nos soltem”.
38 Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm, sɨma ta yaiya saiir wakaenamɨm mɨ ɨna yamɨm mɨ bɨiyan inkam komiiyɨm yai hɨdiyɨm, sɨmaka inɨ boɨnɨu mɨ bɨiyan kamɨm yai hɨdiyɨm, sɨma ha wakaewɨnɨm, sowa ɨni om komii Rom hɨran inkamar mɨ owo mɨ sɨma ɨna yɨdidɨm.
38 Os guardas relataram isso aos magistrados, que ficaram assustados por saber que Paulo e Silas eram cidadãos romanos.
39 Mɨ sɨma ha namɨm mɨ sɨma sowiirɨn ɨna inɨ ouumɨkmɨk boɨnɨuwɨm. Mɨ sɨma boɨn, krɨma kowiirɨn siyɨu mɨiyɨknan bɨ tɨrkikɨm. Mɨ sɨma ɨna whɨnapniyamɨm idowɨiya hɨriir. Mɨ sɨma boɨnki, kowa tɨ om komiiyɨn siir haburgik mɨ kowa maeyau kwɨra dapnam.
39 Foram até a prisão e lhes pediram desculpas. Então os trouxeram para fora e suplicaram que deixassem a cidade.
40 Mɨ sowa ɨna haiburgigo ta omaka hɨuyokiyokai aiirɨn. Mɨ sowa Lidia saiir omaka hɨriir yam. Mɨ sowa iikam nhɨrɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir inɨ kɨgɨu. Mɨ sowa yai nhɨrɨm sɨmiir boɨnmɨmauu, sɨmiir kwoɨnɨm kɨrɨe nwokɨ owɨm. Mɨ sɨma ha haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm. Ɨriig.
40 Quando Paulo e Silas saíram da prisão, voltaram à casa de Lídia. Ali se encontraram com os irmãos e os encorajaram mais uma vez. Depois, partiram.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.