Atos 16
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA
1 Pol siya wara yɨnkɨn am om Debi mɨ om Listra sowiir hɨriirɨn. Mɨ om Listra hɨrɨn inkamɨn naɨngwo tɨbmiiyɨn nwɨra nwowi. Siir inɨgɨn Timotikɨn mɨ siya Juda wiga saiir yɨnisɨmkɨn. Saeya bɨdi yaɨngwo tɨbmiiya. Mɨ siir adɨn Grik inkamkɨn.
1 Paulo chegou também a Derbe e a Listra. Havia ali um discípulo chamado Timóteo, filho de uma judia crente, mas de pai grego.
2 Sɨma iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm om Listra mɨ om Aikoniam hɨranɨm, sɨma siir siyɨu ɨmiir boɨnkɨm, Timoti siya inkam wadɨekɨn.
2 Os irmãos em Listra e Icônio davam bom testemunho dele.
3 Pol siir kwoɨnɨn ha naɨngwowi Timoti siya saɨka wara namɨm. Mɨ siya siirɨn ɨna yɨkɨunaniyɨn. Mɨ siir mɨoɨsa ɨna kɨtiyopnɨr haiya. Siya Juda kamɨm hɨr nwowɨm sɨmiirsi naɨngwokɨn mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn siir asi tɨrkɨn. Juda iikam whɨekakɨm siir nɨnoknɨnkɨnɨm Timoti siir adɨn Grik inkamkɨn.
3 Paulo queria que Timóteo fosse em sua companhia e, por isso, circuncidou-o por causa dos judeus daqueles lugares; pois todos sabiam que o pai dele era grego.
4 Pol, Sailas mɨ Timoti sɨma ɨna yapnamɨm om komiiyɨm sɨmiir. Mɨ ta yaiya aposel kamɨm mɨ inkam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowi ɨkɨm, bɨiya sɨma nɨmboɨntɨbmii kimaiya iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm om komii Jerusalem hɨranɨm sɨmiiram mɨ sɨma tɨ kam nwoɨmɨm sɨmiirɨn saiirar swokɨnɨ boɨn naɨngwo ɨu. Mɨ sɨma boɨn, kɨma tɨ siyɨu ɨiirar tɨ swokɨ ap.
4 Ao passar pelas cidades, entregavam aos irmãos as decisões tomadas pelos apóstolos e presbíteros de Jerusalém, para que as observassem.
5 Mɨ omom omomɨm tɨ kam nwoɨmɨm sɨma naboɨnmamauuɨm sɨmiir hɨran iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm ɨni komiiyar ywokiyɨm. Mɨ ɨinokɨinokɨn sɨmiir isidɨn wɨ komiiyar nworaraowi. Ɨriig.
5 Assim, as igrejas eram fortalecidas na fé e, dia a dia, aumentavam em número.
6 Mɨ sɨma tɨ nu whɨso Frisia mɨ Galesia sowiir boponiya napamo mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn siya boɨnɨkɨdugi, kɨma nu Esia hɨrɨn wɨ yai kɨpi ninɨ boɨnmɨmauuɨu.
6 E percorreram a região frígio-gálata, tendo sido impedidos pelo Espírito Santo de pregar a palavra na província da Ásia.
7 Mɨ sɨma nu Misia hɨr inɨ apɨeyokmainaki. Mɨ sɨma mɨnam tɨrkɨm, pɨ nu Bitinia hɨriir napnɨnopkainamɨm. Mɨ ɨni Jisɨs siir naeyɨu ɨeya yɨkɨdunaowidɨm sɨmiirɨn.
7 Chegando perto de Mísia, tentaram ir para Bitínia, mas o Espírito de Jesus não o permitiu.
8 Mɨ sɨma nu Misia hɨrɨn asi napkɨndiyɨugikɨm. Mɨ sɨma ɨna yapnaniyɨm om Troas tɨriir.
8 E, tendo contornado Mísia, foram a Trôade.
9 Mɨ nɨiyaka Pol siya dimɨn whɨrɨn nhwonan whɨnkɨgwɨnkɨn. Mɨ inkam nwɨrɨn nu Masedonia hɨranɨn siya ɨna yɨnsiin okwo kauwok boɨnɨnaekiyɨn Pol siiram. Kɨra wara whɨi komiiya solwara nɨkɨuwiya saiir whɨi mɨrmiiya tɨriir wɨt! Nu Masedonia tɨriir, krɨmiir ninɨ whɨndirɨraerar haigɨnɨuniyam.
9 À noite, Paulo teve uma visão na qual um homem da Macedônia estava em pé e lhe rogava, dizendo: — Passe à Macedônia e ajude-nos.
10 Pol siya tɨ dimɨn ɨiir bɨdi kɨgiyɨn mɨ krɨma bɨ kɨmɨmɨnkikɨm ɨni digworaekwo ɨmiirar dirɨraerar namɨm nu Masedonia hɨriir namɨmɨn. Krɨma bɨdi yɨnoknɨnkiyɨm Adi Komii siya nɨkɨugikɨn krɨmiirɨmɨn. Yokwo Komii saiir yai wɨn kɨbiya sɨmiir boɨnmɨmauuɨm. Ɨriig.
10 Assim que Paulo teve a visão, imediatamente procuramos partir para aquele destino, concluindo que Deus nos havia chamado para lhes anunciar o evangelho.
11 Mɨ krɨma siyaii aiirɨn om Troas hɨr nwowa saiir yani saɨn kwɨriinam. Mɨ ta siyaiiya ɨni om Samotras hɨriirar kigɨrɨrɨunama. Mɨ ɨigwɨra om Niapolis hɨriir yakiyam.
11 Tendo, pois, navegado de Trôade, fomos diretamente para Samotrácia e, no dia seguinte, a Neápolis.
12 Mɨ krɨma tɨ om ɨiir haiburgigɨm mɨ om Filipai hɨriir yapnɨmbiyam. Bɨiya siya tɨ omɨn Rom hɨran iikam nhɨrɨm sɨma ninɨ krɨpkii whɨnikɨn. Mɨ tɨ om komiiyɨn ɨni nu Masedonia siir nu haɨmii ɨiir nwowɨn. Krɨma ɨi kasa bɨ nikɨ onakikɨm tɨ om ɨiirɨn.
12 Dali fomos a Filipos, cidade da Macedônia, primeira do distrito e colônia romana. Nesta cidade, permanecemos alguns dias.
13 Mɨ Juda sɨmiir ɨi komiiya krɨma om ɨiir haiburgigɨm mɨ ɨna yapniyamɨm tɨ ɨe siir kingiin hɨriir. Ha naɨngwokɨm ta opa saiir kingiin hɨrɨn, saeya nhwo kwɨskak maeyaugɨ nɨuwi. Mɨ ta opni maeyaua krɨma kɨgi wig nhɨrɨm hɨr nwowi. Mɨ krɨma yai sɨmaka yɨdwo boɨnai.
13 No sábado, saímos da cidade para a beira do rio, onde nos pareceu haver um lugar de oração; e, assentando-nos, falamos às mulheres que haviam se reunido ali.
14 Wig ɨra saiir inɨgɨn Lidiaka. Saeya ta wiga Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir inɨg hainan kɨrɨeka. Mɨ saeya ta yai aiir wakaeya mɨ saiir omɨn Taiatairakɨn. Mɨ saeya yɨuɨs pariidnan pani mɨiya saiir mɨriiga. Mɨ saeya umɨr pɨ saiir siyar mɨ hai. Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya kisɨna haigikɨn saiir kwoɨnɨn mɨ saiir wɨɨna ɨni yaiya Pol siya boɨnkiya ɨni saiirɨma mauugiya.
14 Certa mulher, chamada Lídia, da cidade de Tiatira, vendedora de púrpura, temente a Deus, nos escutava; o Senhor lhe abriu o coração para que estivesse atenta ao que Paulo dizia.
15 Mɨ saiirɨn op ɨna baptais haigɨnɨua mɨ saɨka ɨrɨpa omaka ɨrua whwonkaiyɨm sɨmiirɨn warar. Mɨ saiirɨn op ha baptais dɨgiya mɨ saeya boɨnki krɨmiirɨn, kɨma kariirɨn ha naɨngwowi kara Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siirɨm bɨdi yaɨngwo tɨbmiikikɨna mɨ kɨma pa nwokɨ ɨtɨm kariir omaka aiirɨn. Mɨ saeya krɨmiir boɨnanaeya mɨ krɨma ɨni saiir yai aiirar mɨ wakaeyoknanamɨm. Ɨriig.
15 Depois de ser batizada, ela e toda a sua casa, nos fez este pedido: — Se julgam que eu sou fiel ao Senhor, venham ficar na minha casa. E nos constrangeu a isso.
16 Mɨ ɨigwɨra krɨma tɨ ɨeyɨn siir kingiin hɨriir napnamɨm mɨ Adi Komii siirɨm inɨ srɨiyɨu ta maeyau aiir. Mɨ wig ɨra mɨi nɨɨnga prɨimɨriiya saeya krɨmiirɨn siyɨu hɨr yapyɨskaiwɨn. Mɨ saeya ta wiga uridyɨu biyɨekɨ bɨdi yɨnkɨnɨukikaiya. Mɨ saeya ɨkɨ boskwonauwan yaimɨn dimɨnɨm pɨ saeya nɨisiisiimauuwi. Mɨ ta wiga saiir bɨiyan iikamɨm sɨma umɨr komii pɨ mɨiya saeya mɨriiya pɨ saiirsiyar mɨ haii.
16 Aconteceu que, indo nós para o lugar de oração, veio ao nosso encontro uma jovem possuída de espírito adivinhador, a qual, adivinhando, dava grande lucro aos seus donos.
17 Ta wiga saeya ɨni Pol siya mɨ krɨma, saeya ɨni krɨmiir mhoɨiya yɨta. Mɨ saeya ɨinokɨinokɨn pɨ hɨnɨɨna kauwok boɨnkii, kɨma tɨ kamɨm Adi Komiiyɨn nɨnomor kou hɨr nwowiyɨn siir mɨi mɨriiyɨm, kɨma krɨmiirɨn siyɨuɨn Adi Komii siya kaoprigi okwowiyɨn siir boɨnmɨmauu.
17 Seguindo a Paulo e a nós, gritava, dizendo: — Estes homens são servos do Deus Altíssimo e anunciam a vocês o caminho da salvação.
18 Ɨinokɨinokɨn ta wiga hɨriinan siyɨu ɨiirar tɨrnanaeka. Mhoɨiya Pol siir pɨua ɨna piyaokiya mɨ siya ha haimisiyao okwo kaokiyɨn ta wig aiirɨm mɨ siya yɨu biyɨe ɨiir boɨnkii, kara kɨriirɨn Jisɨs Krais siir inɨg ɨiir boɨnki, kɨra ta wig aiir dɨuguski! Mɨ ha damki! Mɨ tɨ uridyɨu biyɨeyɨn bɨ kɨmɨmɨnkikɨn, ta wig aiirɨn ɨna yɨuguskiyɨn mɨ siya ɨna yamkiyɨn.
18 Isto se repetiu por muitos dias. Então Paulo, já indignado, voltando-se, disse ao espírito: — Em nome de Jesus Cristo, eu ordeno que você saia dela. E, na mesma hora, o espírito saiu.
19 Mɨ tɨ omɨn siir bɨiyan inkam komiiyɨm sɨma bɨdi kɨgii, tɨ dimɨnɨn mɨ sɨma ɨna yɨnoknɨnkiyɨm, ta wiga saiir umɨr mɨiya nɨkiigiya. Mɨ sɨma Pol, Sailas sowiir yonkworɨmdɨnu mɨ sɨma sowiirɨn ɨna kiyainamwo mɨ sɨma maeyaua sɨma nɨdwo boɨnaiiya bɨiyan inkam komiiyɨn saɨka hɨr inɨ boɨnaiyɨu, sowiir boɨniyopnatkaigiyam.
19 Quando os donos da jovem viram que se havia desfeito a esperança do lucro, agarraram Paulo e Silas e os arrastaram para a praça, à presença das autoridades.
20 Mɨ sɨma sowiirɨn bɨiyan inkamɨn yai wakaeiiyɨn, siirɨm yɨkɨunam. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, tɨ inkam nwɨswo Juda hɨranko. Tɨ krɨmiir om komiiyɨn sowa ninɨ prɨidirɨraerarbumbuniko. Mɨ krɨmiir iikamɨm kakak asi nwokɨm.
20 E, levando-os aos magistrados, disseram: — Estes homens, sendo judeus, perturbam a nossa cidade,
21 Mɨ sowa sɨmiirɨn yaeya siyɨu whɨr bɨ nɨisiisimauugo. Mɨ nɨm krɨma om komii Rom sɨmiir siyɨuɨn siir napikɨm. Mɨ tɨ siyarɨn yɨo ɨrɨpa bɨ namasugɨn. Mɨ krɨma tɨ siyɨuɨn sowa nɨisiimauuwɨn siir kɨpi nap, yɨo ɨni yaeya siyɨu ywowɨn. Mɨ tɨ yaiyɨm sɨma boɨnɨm ɨni dɨg ywokiyɨm.
21 propagando costumes que não podemos aceitar, nem praticar, porque somos romanos.
22 Mɨ ɨkɨ iikamɨm sɨmiir yaiyɨm ɨni sowiirar swokɨ ɨnkɨn boɨnhɨuriiyɨugiyɨm. Mɨ inkam komii komiiyɨm yai hɨdiyɨm sɨma yɨinɨkiwɨmwɨtki sowiir yɨuɨso. Mɨ sɨma boɨnki, sowiirɨn ɨdgɨu hankak dwoki.
22 Então a multidão se levantou unida contra eles, e os magistrados, rasgando-lhes as roupas, mandaram açoitá-los com varas.
23 Mɨ sowiirɨn ɨdgɨuni yɨpɨmparnanae. Mɨ sowiirɨn omaka hɨuyokiyokaiya saiir dokmwɨn apnɨnopkaigi. Mɨ inkamɨn ta omaka hɨuyokiyokaiya saiir waikaowiyɨn siir boɨnki, kɨra sowiirɨn wɨ sɨbgu waikao.
23 E, depois de lhes darem muitos açoites, os lançaram na prisão, ordenando ao carcereiro que os guardasse com toda a segurança.
24 Mɨ tɨ inkamɨn waikaowiyɨn, ta hɨriinan yai kɨrɨe aiir wakaekiyɨn mɨ ta omaka hɨuyokiyokaiya sowiirɨn saiir omaka igɨbopwo hɨr yamɨ okmwɨn ɨdwokaiyɨu. Mɨ siya sowiir ɨga kwiiyɨm pae komii komii wɨso sowaka yɨnkɨn ɨrɨonɨnkɨn widgig.
24 Este, recebendo tal ordem, levou-os para o cárcere interior e prendeu os pés deles no tronco.
25 Mɨ hɨrii tɨrii nɨibwopwowɨn Pol, Sailas sowa Adi Komii siirɨm srɨiwɨi. Mɨ Adi Komii siir mwaiyɨm ɨni sɨmiir warar waokaowiiyo. Mɨ kamɨm sowaka nɨnkɨn hɨugrɨpkɨiyɨm, sɨma ɨni sowiirar wakaemɨmɨkwɨiyɨm.
25 Por volta da meia-noite, Paulo e Silas oravam e cantavam louvores a Deus, e os demais companheiros de prisão escutavam.
26 Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn nɨɨn komiiyɨn ɨna yɨtkiwɨiyɨn. Mɨ ta omaka saiir ɨiyɨnpaeyɨn whɨekakɨm ɨni praprada kɨnkiyɨm. Mɨ tɨ omaka sɨmiir hɨugrɨmkrɨpkiikikaiyɨm sɨmiir anowɨm ɨni sɨma sɨma haiwaokiyɨm mɨ tɨ kam whɨekakɨm wɨeyɨnsopɨm sɨmiir nɨnɨmnɨrkaiyɨm ɨni sɨma sɨmar hɨuwhromwhro ɨkiigɨiyamɨm.
26 De repente, sobreveio tamanho terremoto, que sacudiu os alicerces da prisão; todas as portas se abriram e as correntes de todos os presos se soltaram.
27 Mɨ inkamɨn ta omaka saiir waikaowiyɨn siya ha nɨnsiingiyɨn ta omaka hɨuyokiyokaiya saiir ano whɨekakɨm sɨmiir kɨgiyɨm haiwaokiyɨm mɨ siir kwoɨnɨn ɨna yaɨngwokiyɨn tari kam whɨekakɨm tapaiir hɨugrɨpkɨikikaiyɨm bɨdi yɨdamkiyɨm. Mɨ siya siir kamkɨu ɨiir asi kiwokhaigɨn siya siyar swokɨ hampɨmpɨtnam.
27 O carcereiro despertou do sono e, vendo abertas as portas da prisão, puxando da espada, ia suicidar-se, pois pensou que os presos tinham fugido.
28 Mɨ Pol siya ɨni komiiya kauwok boɨnkiyɨn! Kɨra kɨnakɨna kɨpi dirɨraerarbumbuna. Krɨma bɨ nɨdamamkɨm krɨma tɨsi tɨrɨrar nwowɨm.
28 Mas Paulo gritou bem alto: — Não faça nenhum mal a si mesmo! Estamos todos aqui.
29 Mɨ tɨ inkamɨn waikaowiyɨn ɨna kauwok boɨnkiyɨn, paeya nɨuyaeiya saiirɨm mɨ siya ɨna iwɨt nɨnopkainaniyɨn omaka apanauwa hɨriir mɨ siya nɨdid prasae bɨ kikɨnkɨn, siir kɨu mɨnɨm ɨni nopnopa warar kɨnamɨn. Mɨ ɨni Pol, Sailas sowiir ɨgmiiga inɨ akai hɨuɨuwɨn.
29 Então o carcereiro, tendo pedido uma luz, entrou correndo e, trêmulo, prostrou-se diante de Paulo e Silas.
30 Mɨ siya ɨna yɨkɨuna apninaniyamo sowiirɨn yaba hɨriir. Mɨ ɨna boɨnɨn, kowa inkam komiiko kara pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn siir tɨ tɨr? Mɨ Adi Komii siya pɨ kariir nikɨ animaiwarkainam.
30 Depois, trazendo-os para fora, disse: — Senhores, que devo fazer para que seja salvo?
31 Mɨ sowa ɨna boɨno, kɨra krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siirɨm daɨngwo tɨbmii. Mɨ Adi Komii siya wɨ kɨriir nwokɨ anmaiwarkainaei. Mɨ kɨriir omakan iikamɨm ɨriipɨ hɨriinan, wɨ siyakɨnar nanmaiwarkaina swowi.
31 Eles responderam: — Creia no Senhor Jesus e você será salvo — você e toda a sua casa.
32 Mɨ sowa ta yai wɨn kɨbiya Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siira sɨmiir boɨnmɨmauugɨm siya. Mɨ iikamɨm siir omakanɨm sɨmiir warar yɨnkɨn boɨnmɨmauu.
32 E pregaram a palavra de Deus ao carcereiro e a todos os que faziam parte da casa dele.
33 Mɨ ta ɨi aiirɨn, tɨ inkamɨn omaka hɨuyokiyokaiya saiir waikaowiyɨn sowiir paowaiyɨm ɨni siya hɨisokɨm. Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨm siya mɨ iikamɨm siir omaka ɨruanɨm sɨma op ɨna baptaisɨm.
33 Naquela mesma hora da noite, cuidando deles, lavou-lhes as feridas dos açoites. Logo a seguir, ele e todos os membros da casa dele foram batizados.
34 Mɨ siya sowiirɨn ɨna yɨkɨunamɨn siir omaka hɨriir. Mɨ siya sowiirɨn nae mɨnɨm ɨna hauu aeyɨn. Mɨ maɨrgɨmaɨrga prasae rani, siya nwowa iikamɨm omaka ɨrua saɨka whwonkaiyɨm sɨmakan. Mɨ sɨma Adi Komii siirɨmɨn ɨna yaɨngwo tɨbmiiyɨm.
34 Então, levando-os para a sua própria casa, deu-lhes de comer; e, com todos os seus, manifestava grande alegria por ter crido em Deus.
35 Mɨ ɨigwɨr nugakɨn, inkam komiiyɨm yai hɨdiyɨm om komii Rom hɨranɨm sɨma swokɨ ɨkropkiyakwok, kam nhɨrɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiirɨn omaka hɨuyokiyokaiya saiir hɨriir. Mɨ sɨma inɨ boɨnɨu, kɨra tɨ inkam nwɨso sowiirɨn tɨ ɨkrop apniki.
35 Quando amanheceu, os magistrados enviaram oficiais de justiça, com a seguinte ordem para o carcereiro: — Ponha aqueles homens em liberdade.
36 Mɨ tɨ inkamɨn omaka hɨuyokiyokaiya saiir waikaowiyɨn siya Pol siir inɨ boɨnmauuɨu. Mɨ siya boɨn, ɨkɨ inkam komiiyɨm yai hɨdiyɨn om komii Rom hɨranɨm sɨma bɨdi boɨnkiyɨm kowiirɨn pɨ kara nɨkropkii mɨ kowa ta omaka hɨuyokiyokai aiirɨn haiburgig mɨ ha dapniyam mɨ kowiir kwoɨnɨn hiinsɨm hiinsɨma dwo.
36 Então o carcereiro comunicou isso a Paulo, dizendo: — Os magistrados ordenaram que vocês fossem postos em liberdade. Portanto, vocês podem sair. Vão em paz.
37 Mɨ Pol siya sɨmiirɨn ɨna boɨnmauuɨn, krɨra ɨni om komii Rom hɨran inkam ywowo mɨ sɨma krɨriirɨn yai mɨiyɨk bɨ sɨbgu boɨnkɨm. Mɨ dimɨnɨn krɨra tɨrbuɨn siir bɨ boɨnmauugɨm. Nɨɨngaka. Sɨma krɨriirɨn iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨda, hindara prɨitɨokɨm. Mɨ sɨma krɨriirɨn omaka hɨuyokiyokaiya saiirɨn whɨsariiya nokmwɨn apɨnopkaigiko. Mɨ tari sɨma krɨriirɨn hindara haigiprakai ɨkrop apniyamam naɨngwokɨm, aniya? Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Om komii Rom hɨran inkam komii komiiyɨm sɨmar wɨt. Mɨ krɨriirɨn sɨmar swokɨ ɨkrop apniki idwowɨiya hɨriirɨn.
37 Paulo, porém, lhes disse: — Sem ter havido processo formal contra nós, nos açoitaram publicamente e nos jogaram na cadeia, sendo nós cidadãos romanos. Querem agora nos mandar embora sem maior alarde? Nada disso! Pelo contrário, que eles venham e, pessoalmente, nos ponham em liberdade.
38 Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm, sɨma ta yaiya saiir wakaenamɨm mɨ ɨna yamɨm mɨ bɨiyan inkam komiiyɨm yai hɨdiyɨm, sɨmaka inɨ boɨnɨu mɨ bɨiyan kamɨm yai hɨdiyɨm, sɨma ha wakaewɨnɨm, sowa ɨni om komii Rom hɨran inkamar mɨ owo mɨ sɨma ɨna yɨdidɨm.
38 Os oficiais de justiça comunicaram isso aos magistrados. Quando estes souberam que Paulo e Silas eram cidadãos romanos, ficaram com medo.
39 Mɨ sɨma ha namɨm mɨ sɨma sowiirɨn ɨna inɨ ouumɨkmɨk boɨnɨuwɨm. Mɨ sɨma boɨn, krɨma kowiirɨn siyɨu mɨiyɨknan bɨ tɨrkikɨm. Mɨ sɨma ɨna whɨnapniyamɨm idowɨiya hɨriir. Mɨ sɨma boɨnki, kowa tɨ om komiiyɨn siir haburgik mɨ kowa maeyau kwɨra dapnam.
39 Então foram até eles e lhes pediram desculpas; e, relaxando-lhes a prisão, pediram que se retirassem da cidade.
40 Mɨ sowa ɨna haiburgigo ta omaka hɨuyokiyokai aiirɨn. Mɨ sowa Lidia saiir omaka hɨriir yam. Mɨ sowa iikam nhɨrɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir inɨ kɨgɨu. Mɨ sowa yai nhɨrɨm sɨmiir boɨnmɨmauu, sɨmiir kwoɨnɨm kɨrɨe nwokɨ owɨm. Mɨ sɨma ha haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm. Ɨriig.
40 Tendo saído da prisão, Paulo e Silas dirigiram-se para a casa de Lídia e, vendo os irmãos, os animaram. Depois partiram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.