Atos 15

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Mɨ nu Judia hɨran kam nhɨrɨm, sɨma ɨna yapiinamɨm om Antioka hɨriir. Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm yai sɨmiir inɨ boɨnmɨmauugig. Mɨ sɨma boɨn mɨ kɨma siyɨuɨn Adi Komii siya hauugiyɨn Moses siir kɨma siir tɨr karam mwowi mɨ kɨmiir mɨoɨsɨm kɨtiyopnɨr hai karamae mwowi mɨ Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ wara kaoprigi okwo rani. Nɨɨngaka.
1 Chegaram a Antioquia alguns homens da Judeia e começaram a ensinar aos irmãos: “A menos que sejam circuncidados, conforme exige a lei de Moisés, vocês não poderão ser salvos”.
2 Mɨ sɨma hɨriinan yai boɨnkiyɨm mɨ Pol sowa Banabas sowa ɨo prasae bɨ nwoko sɨmiirɨn. Mɨ sowa sɨmaka yaii prasae bɨ nɨniinansaoko. Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma yɨkropki Pol, Banabas sowiirɨn. Mɨ kam nhɨrɨm om Antiok hɨranɨm sɨma ɨni wara yɨnkɨn amɨm om komii Jerusalema hɨriinɨn, ta yaiya saiir ninɨ boɨntɨbmii kimaigikɨm aposel kamɨm mɨ inkam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm sɨmakar.
2 Paulo e Barnabé discordaram deles e discutiram energicamente. Por fim, a igreja decidiu enviar Paulo e Barnabé a Jerusalém, acompanhados de alguns irmãos de Antioquia, para tratar dessa questão com os apóstolos e presbíteros.
3 Mɨ sɨmiirɨn iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma nɨkropikɨm. Mɨ sowa tɨ nu komii whɨso Finisia mɨ Sameria sowiir bopwo hɨr napamko. Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm tɨ nu whɨso sowiir hɨr nwowɨm omisɨsɨmɨm sɨmiir hɨran iikamɨm sɨmiir inɨ boɨnmɨmauuwɨu ta yaiya. Mɨ sowa sɨmiirɨn hɨnɨɨna inɨ boɨnɨu, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya bɨdi kisɨna haigiyɨn iikamɨm Juda iikam tani sɨmiir kwoɨnɨm. Mɨ nu Finisia mɨ nu Sameria hɨran iikamɨm mɨ sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga taokɨtaoka ywokiyɨm Pol siir yai aiiramɨn.
3 A igreja, portanto, enviou seus representantes a Jerusalém. No caminho, eles pararam na Fenícia e em Samaria para visitar os irmãos e contaram que os gentios também estavam sendo convertidos, o que muito alegrou a todos.
4 Mɨ sowa om komii Jerusalem hɨriir nɨmbiyamwo mɨ iikamɨm Adi Komii siirɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ aposel kam ɨkɨm mɨ inkam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowi ɨkɨm, sɨma sowiir boɨn wadɨewɨn. Mɨ Pol, Banabas sowa digworaekwo whɨekakɨm Adi Komii siya tɨrɨm sowiir mɨ sɨmiir inɨ boɨnmɨmauuwɨu.
4 Quando chegaram a Jerusalém, foram bem recebidos pela igreja, pelos apóstolos e presbíteros, e relataram tudo que Deus havia feito por meio deles.
5 Mɨ Farisi sɨmiir iikam nhɨrɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma ɨna yɨnsiin okwo boɨnkiyɨm, kam nhɨrɨm Juda iikam tani sɨmiir, sɨmiir mɨoɨsɨm tɨ kɨtiyopnɨmnɨr hai. Mɨ kɨma sɨmiir boɨnki, sɨma Moses siir siyɨu ɨiir dap.
5 Contudo, alguns dos irmãos que pertenciam à seita dos fariseus se levantaram e disseram: “É necessário que os convertidos gentios sejam circuncidados e guardem a lei de Moisés”.
6 Mɨ tɨ aposel kamɨm mɨ inkam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm sɨma ɨrɨpa yɨdwo hɨd boɨnai ta yai aiirɨm.
6 Os apóstolos e presbíteros se reuniram para decidir a questão.
7 Sɨma yai whɨekakɨm boɨnai dɨgiyɨm mɨ Pita siya ɨna yɨnsiin okwokiyɨn. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnkiyɨn, tɨ nomiiyauɨm! Kɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm. Adi Komii siya hɨd haigɨnɨugikɨn mɨiyɨm krɨmiir. Mɨ bɨdi bɨdiniya kariirɨn siyar nɨmbingikɨn ta Jisɨs siir yai wɨn kɨbiya saiir boɨnmɨmauuwam iikam nhɨrɨm Juda iikam tani sɨma wakaei mɨ sɨma wɨ wara nwokɨ aɨngwo tɨbmiiyɨm.
7 Depois de uma longa discussão, Pedro se levantou e se dirigiu a eles, dizendo: “Irmãos, vocês sabem que, há muito tempo, Deus me escolheu dentre vocês para falar aos gentios a fim de que eles pudessem ouvir as boas-novas e crer.
8 Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn sɨmiir kwoɨnɨm. Mɨ siya ɨna mɨ ɨnoknɨnkɨn iikamɨm Juda iikam tani sɨmiir kwoɨnɨm. Mɨ siya siir naeyɨuɨn ɨni sɨmiir hauugiyɨn krɨmiir hauugiya saiir hɨriinan.
8 Deus conhece o coração humano e confirmou que aceita os gentios ao lhes dar o Espírito Santo, como o deu a nós.
9 Mɨ siya Juda iikam tani sɨmiirɨn yaeya siyɨu whɨr bɨ tɨrikɨn mɨ Juda iikamɨm sɨmiirɨn yaeya bɨ mɨ tɨrkɨn. Nɨɨngaka. Iikamɨm siiram naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm wɨ Jisɨs siyar whɨnkaoprɨigi okwowi.
9 Não fez distinção alguma entre nós e eles, pois purificou o coração deles por meio da fé.
10 Mɨ kɨma tariinanɨn Adi Komii siirɨm dimusi kɨnankɨuwi? Mɨ kɨma tɨ iikam nhɨrɨm Juda iikam tani naɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ kɨma hɨk sɨmiir dimusi hauugɨm? Bɨiya krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm mɨ krɨma tɨ hɨk hɨnɨɨnɨm sɨmiir haiyɨm wɨ dɨg nwo rani. Nɨɨngaka.
10 Então por que agora vocês provocam a Deus, sobrecarregando os discípulos gentios com um jugo que nem nós nem nossos antepassados conseguimos suportar?
11 Mɨ krɨma ha naɨngwo tɨbmii mɨ krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siir naɨngwobumbua wɨ saeyar swokɨ kaopriginaowidi krɨmiirɨn. Mɨ sɨmiirɨn ɨriipɨ hɨriinan wɨ wara mɨ ɨnkɨn kaoprigi okwowi. Pita siir yaiya ɨni dɨg ywokiya.
11 Cremos que todos, nós e eles, somos salvos da mesma forma, pela graça do Senhor Jesus”.
12 Sɨma tɨ iikamɨm yai bɨ boɨnmɨmɨnkɨm sɨmiir wɨɨnɨm Pol mɨ Banabas sowiir yaiyama mauugɨm. Mɨ sowa sɨmiirɨn mɨn boɨnmɨmauugɨm dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm Adi Komii siya dirɨraerarɨm Juda iikam tani sɨmiir mɨ sowa sɨmiir boɨnmɨmauugɨm.
12 Todos ouviram em silêncio enquanto Barnabé e Paulo lhes relatavam os sinais e maravilhas que Deus havia realizado por meio deles entre os gentios.
13 Mɨ sowa ta yai aiir boɨn dɨgiyo mɨ Jems siya ɨna yɨsiin okwo boɨnkiyɨn tɨ nomiiyauɨm! Kɨma kariir yai aiir tɨ wakaeki.
13 Quando terminaram de falar, Tiago se levantou e disse: “Irmãos, ouçam-me!
14 Saimon siya kɨmiir bɨdiya ikɨ boɨnmauuwɨn hɨnɨɨn, Adi Komii siir kwoɨnɨn ɨni sɨmiiramar yaɨngwo hɨrɨrɨugiyɨn tɨ iikamɨm Juda iikam tani sɨmiiram. Mɨ siya kiyaina iikam nhɨrɨm sɨmiirɨn, sɨma siir isid nwowɨm.
14 Pedro lhes falou sobre como Deus visitou primeiramente os gentios para separar dentre eles um povo para si.
15 Mɨ taka yaiya profet kamɨm sɨma boɨna mɨ saiir hɨriinanaɨrga. Mɨ sɨma David siir isid ɨiiram wɨn boɨnkikɨm. Taka yaiya hɨnɨɨna boɨnkika,
15 E isso está em pleno acordo com o que disseram os profetas. Como está escrito:
16 krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn, mhoɨiya kara swokɨ ɨti mɨ ta Devid siir omaka nakainam ya wɨ kara swokɨ haɨninasiin okwowi. Mɨ ɨkɨ saiir digworaekwo nhɨrɨm, biyɨe nwowɨm, yɨm wɨ yaeya kara swokɨ grab mɨrii.
16 ‘Depois disso voltarei e restaurarei a tenda caída de Davi. Reconstruirei suas ruínas e a restaurarei,
17 Mɨ iikam nhɨrɨm Juda iikam tani yɨm wɨ kariiram wɨt. Mɨ ɨkɨ iikam whɨekakɨm nu whɨranɨm kariiram naɨngwo tɨbmiiyɨm, yɨm ɨriipa hɨriinan kariir waraɨrgɨm. Mɨ siya hɨnɨɨna boɨnkɨn.
17 para que o restante da humanidade busque o Senhor, incluindo os gentios, todos os que chamei para serem meus. O Senhor falou,
18 Bɨikɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn, siya ta yai aiir bɨdi boɨnɨn.
18 aquele que tornou essas coisas conhecidas desde a eternidade’.
19 mɨ Jems siir yaiya tasa nikɨ amyokiyokɨiya. Kariir kwoɨnɨn hɨnɨɨngɨn, iikamɨm Juda iikam tani sɨmiir kwoɨnɨn ɨna kisɨna haiginamɨn Adi Komii siirɨm mɨ krɨma sɨmiirɨn kɨigi kɨpi nɨnki.
19 “Portanto, considero que não devemos criar dificuldades para os gentios que se convertem a Deus.
20 Nɨɨngaka. Krɨma sɨmiirɨmɨn yokwo tɨ wɨn hauugi. Mɨ sɨmiir yokwowa hɨnɨɨna wɨn boɨnki mɨ sɨma siyɨu biyɨe whɨekakɨm uruwai siyaowainiyɨm sɨmiir dɨuguski. Mɨ sɨma hɨinanaeni siyɨuɨn siirsi dapiyok. Mɨ sɨma ɨkɨ wraisuɨm nɨiyara sɨma nɨmborukrɨmkrɨkɨu aokiyɨm sɨmiir kɨpi nae. Mɨ sɨma wraisupai wraisupaiyɨm sɨmiir nhɨe ɨmiir kɨpi mɨ kwiyae.
20 Ao contrário, devemos escrever a eles dizendo-lhes que se abstenham de alimentos oferecidos a ídolos, da imoralidade sexual, da carne de animais estrangulados e do sangue.
21 Krɨma dɨnoknɨnkɨn, bɨiya hɨriinan mɨ tariinanɨn ɨriipa hɨriinan ɨkɨ om komii komii whɨekakɨm inkam kakaɨrgɨm, Moses siir siyɨu komii siir yai ɨmiir boɨnmɨmauuam. Mɨ sɨma siir yai aiirar mwaɨnikɨm maeyauɨm yai sɨma nɨdwo wakaeiyɨm sɨmiir. Mɨ Juda sɨmiir ɨi komii komii ɨkɨm. Ɨriig.
21 Pois essas leis de Moisés são pregadas todos os sábados nas sinagogas judaicas em todas as cidades há muitas gerações”.
22 Mɨ aposel kamɨm mɨ inkam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowi ɨkɨm mɨ inkam ɨma sɨma yai maeyauu kwɨruwa mɨnam nɨdwo bɨnaigɨm, inkamwo nwɨsa nɨmbinkiyɨm Pol, Banabas sowaka namɨm, om Antiok hɨriir. Mɨ tɨ inkam nwɨso sɨma nɨmbino sowiir inɨgo Judas mɨ siir inɨg whɨrɨn Basabas mɨ nwɨrɨn, Sailaskɨn mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir bɨiyɨn ɨni sowa ywowo.
22 Então os apóstolos e presbíteros e toda a igreja em Jerusalém escolheram representantes e os enviaram a Antioquia da Síria, com Paulo e Barnabé, para informar sobre essa decisão. Os homens escolhidos eram dois líderes entre os irmãos: Judas, também chamado Barsabás, e Silas.
23 Yokwo kwɨra sɨma sowiir wɨn hauugiya Juda iikam tani sɨmiiram mɨ saiir yaiyɨm hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨm, krɨma aposel kamkɨm mɨ krɨma inkam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm krɨma kɨmiir nomiiyaukɨm. Krɨma wɨnkika ta yokwowa kɨmiirɨm tɨ nomiiyau nhɨrɨm, Juda iikam tani om Antiok anɨm mɨ nu Sirianɨm, kɨmiirɨm. Tɨ akamɨm!
23 Esta foi a carta que levaram: “Nós, os apóstolos e presbíteros, e seus irmãos em Jerusalém, escrevemos esta carta aos irmãos gentios em Antioquia, Síria e Cilícia. Saudações.
24 Krɨma bɨdi wakaeyɨm! Krɨmiir kam nhɨrɨm kɨmiirɨm nɨtkɨm mɨ yaiyɨm sɨma boɨnɨm kɨma ɨni kakar ywokiyɨm. Mɨ kɨmiir kwoɨnɨm sɨma prɨdaigɨnɨugɨm. Mɨ krɨma sɨmiirɨn hɨriinan bɨ boɨnkikɨm.
24 “Soubemos que alguns homens, que daqui saíram sem nossa autorização, têm perturbado e inquietado vocês com seu ensino.
25 Krɨma ta yaiya saiir wakaeyɨm mɨ krɨma ɨni kwoɨn whɨrua ywowɨm. Mɨ krɨma ɨna boɨnɨm, nɨm inkamo nwɨsa tɨ ɨkropki kɨmiirɨm tɨ krɨmiir nomiiyau wadɨe nwɨso sowaka Banabas Pol.
25 Portanto, depois de chegarmos a um consenso, resolvemos enviar-lhes alguns representantes com nossos amados irmãos Barnabé e Paulo,
26 Mɨ sowa naosi bɨ naɨngwoyɨmiyoko, krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs Krais siir mɨi aiir napmɨriiyamɨn.
26 que têm arriscado a vida pelo nome de nosso Senhor Jesus Cristo.
27 Mɨ krɨma Judas Sailas sowiir asi nɨkropkiko, ta yai aiirɨn pɨ sowiir yaiga ninɨ boɨnmɨmauuniyɨm kɨmiirɨn.
27 Estamos enviando Judas e Silas para confirmarem pessoalmente o que aqui escrevemos.
28 Mɨ Adi Komii siir naeyɨu mɨiyɨkɨn ɨni krɨmaka nwowɨn. Mɨ krɨma yai bɨdi kitɨbmii boɨnɨm mɨ krɨma kɨmiirɨn pɨ yapa hɨk kwɨri swokɨ ɨnkɨn hauugi rani. Nɨɨngaka. Mɨ kɨma tɨ hɨriinan dimɨn ɨiirarar tɨr.
28 “Pois pareceu bem ao Espírito Santo e a nós não impor a vocês nenhum peso maior que estes poucos requisitos:
29 Mɨ kɨma wraisuɨm sɨma nɨsomaowɨm mɨ uruwai siyaowaini hauuɨm, kɨma sɨmiir kɨpi nae. Mɨ kɨma wraisuɨm nɨi ara sɨma nomboru aokiyɨm sɨmiir kɨpɨm kɨpi mɨ ae. Mɨ sɨmiir nhɨeyɨm kɨpi mɨ kwiyae. Mɨ kɨma hɨinanaeni siyɨuɨn siirsi dapiyok. Kɨmasiya kɨgrɨrɨraona mɨ tɨ hɨriinan siyɨu ɨiisi dapiyok. Mɨ kɨma wɨ wadɨeya sɨbgu okrɨpkai. Ta yokwowa ɨni dɨgyokiya.
29 abstenham-se de comer alimentos oferecidos a ídolos, de consumir o sangue ou a carne de animais estrangulados, e de praticar a imoralidade sexual. Farão muito bem se evitarem essas coisas. “Que tudo lhes vá bem.”
30 Iikamɨm sɨma nɨkropkikɨm mɨ sɨma om Antiok hɨriir yapiinamɨm. Mɨ sɨma iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiirɨn ha nɨkɨunamɨm maeyau kwɨrua haɨngiriyɨu owɨm mɨ ta yokwowa ɨna hauua sɨmiir.
30 Os mensageiros partiram de imediato para Antioquia, onde reuniram os irmãos e entregaram a carta.
31 Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma ta yokwowa saiir mwaɨnɨm mɨ sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga ywokiyɨm. Ta yaiya sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuga sɨma wɨnkiya.
31 Houve grande alegria em toda a igreja no dia em que leram essa mensagem animadora.
32 Mɨ profet inkam nwɨso Judas, Sailas sowaɨrgo mɨ sowa yai mɨiyɨk mɨiyɨkɨm iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir asi boɨnmɨmauugo mɨ sɨmiirɨn sowa whɨnkɨnsiis haigɨnɨugo.
32 Então Judas e Silas, ambos profetas, encorajaram e fortaleceram os irmãos com muitas palavras.
33 Mɨ sowa om Antiok hɨrɨn ɨna ikɨ onanaeyo bɨ namsasaugo. Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma sowiirɨn ɨna boɨn wadɨekiywo. Mɨ sɨma ɨna swokɨ ɨkropkiywo sɨmiirɨmar.
33 Permaneceram ali algum tempo, e depois os irmãos os enviaram em paz de volta à igreja de Jerusalém.
34 Mɨ Sailas siir kwoɨnɨn ɨna yaɨngwowɨn, kara wɨ om Antiok tɨrar nwowi.
34 Silas, porém, resolveu permanecer ali.
35 Mɨ Pol, Banabas sowa om Antiok hɨr nwoko. Mɨ sowa kam nhɨrɨm sɨmaka yɨnkɨn mɨriiyɨm, iikamɨm sɨmiir nɨsiisimauuam Adi Komii siir yai aiir. Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir yai wɨn kɨbiya saiir boɨnmɨmauuam.
35 Paulo e Barnabé ficaram em Antioquia. Eles e muitos outros ensinavam e pregavam a palavra do Senhor naquela cidade.
36 Mɨ mhoɨiya bwan nhɨrɨm bɨdi yakaigiyɨm mɨ Pol siya Banabas siir boɨn, krɨra swokɨ ami ɨkɨ nomiiyauɨm om komii komiiyɨm sɨmiir nwowɨm sɨmiir swokɨ apkɨg ami bɨiya krɨra boɨnmɨmauuɨm Bɨiyan Inkam Komii siir yaiya saiir. Mɨ krɨra sɨmiir nɨnoknɨnkɨnɨm, sɨma ɨna namisi sɨbgu owɨm, iyɨe? Nɨɨngaka.
36 Algum tempo depois, Paulo disse a Barnabé: “Voltemos para visitar cada uma das cidades onde pregamos a palavra do Senhor, para ver como os irmãos estão indo”.
37 Banabas siya mɨnam naɨngwokɨn Jon siya saɨkar namɨm mɨ siir inɨg whɨrɨn Makɨn.
37 Barnabé queria levar João Marcos,
38 Mɨ Pol siya ɨna boɨnɨn, tɨ inkamɨn bɨiya krɨmiirɨn nu Pamfilia hɨr haibugikɨn mɨ siya mɨi krɨraka mɨriiyam wara bɨ nɨtkɨn mɨ krɨra siirɨn wɨ wara kɨpi nɨkɨunam.
38 mas Paulo se opôs, pois João Marcos tinha se separado deles na Panfília, não prosseguindo com eles no trabalho.
39 Mɨ sowa ɨo tɨ dimɨn ɨiir hanɨɨngɨ ywonanae. Mɨ sowa ɨrɨpa bɨ mɨriigo. Mɨ Banabas siya Mak siir yɨkɨunam mɨ sowa siyaii ɨra saiir kwɨriinam mhɨuisɨm whɨrɨn Saipras siir hɨriir namam.
39 O desentendimento entre eles foi tão grave que os dois se separaram. Barnabé levou João Marcos e navegou para Chipre.
40 Mɨ Pol siya Sailas siir yɨkɨunam mɨ ɨni sowa yamwo. Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma boɨn, Adi Komii siir naɨngwobumbuwa saeya wɨ kowaka nwonami.
40 Paulo escolheu Silas e partiu, e os irmãos o entregaram ao cuidado gracioso do Senhor.
41 Sailas sowa Pol nu Siria mɨ nu Silisia tɨ nu komii whɨswo sowiir bopwo hɨr napamwo mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir whɨnkɨnsiiskɨm sowa. Ɨriig.
41 Então ele viajou por toda a Síria e Cilícia, fortalecendo as igrejas de lá.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.