Atos 13

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm om Antiok hɨranɨm sɨmiir kam nhɨrɨm profetkɨm mɨ nhɨrɨm tisakɨm sɨma ɨni wara nɨnkɨn owɨm. Tɨ kamɨm sɨmiir inɨgɨm hɨnɨɨnɨn hɨnɨɨngɨm, Banabas mɨ Saimon siir inɨg whɨrɨn pɨu yhɨuwinankɨn mɨ Lusias om komii Sairini hɨrankɨn. Sol, Maneyen sowa bɨiya inkam komii Herot siir omaka ɨrua saiirara whwonkaigo.
1 Entre os profetas e mestres da igreja de Antioquia da Síria estavam Barnabé e Simeão, chamado Negro, Lúcio de Cirene, Manaém, que tinha sido criado com o rei Herodes Antipas, e Saulo.
2 Mɨ ɨiya iikamɨm Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir inɨg hainanɨm mɨ sɨma nae mɨnɨm ɨni wara yɨnkɨn haiyakiyɨm. Mɨ Adi Komii siir naeyɨu mɨiyɨkɨn ɨna boɨnkiyɨn, kɨma Banabas, Sol sowiirɨn, ta mɨiya kara boɨna saiir mɨriiyɨm tɨ ɨmbin tɨbmii.
2 Certo dia, enquanto adoravam o Senhor e jejuavam, o Espírito Santo disse: “Separem Barnabé e Saulo para realizarem o trabalho para o qual os chamei”.
3 Mɨ sɨma nae mɨnɨm ha haiya dɨgiyɨm mɨ Adi Komii siirɨm mɨ srɨi dɨgiyɨm mɨ sɨmiir ɨɨnaɨm ɨna yɨnkwokiyɨm sowiirɨn. Mɨ sowiirɨn ɨna swokɨ ɨkropkiywo Adi Komii siir mɨi aiir mɨriiyɨm. Ɨriig.
3 Então, depois de mais jejuns e orações, impuseram as mãos sobre eles e os enviaram em sua missão.
4 Adi Komii siir naeyɨuɨn siya nɨkropkikɨn Banabas, Sol swowiirɨn. Mɨ sowa ɨni om Selusia hɨriir yapiinamwo. Mɨ om komii Selusia hɨrɨn sowa ɨni siyaiini yani kwɨriinamwo. Mɨ siyaiiya sowiirɨn ɨni mhɨu whɨrɨn Saipras nɨkɨuwiyɨn siir hɨriir yɨuginam mɨ sowiirɨn hɨr yatkɨnɨugig.
4 Enviados pelo Espírito Santo, eles desceram ao porto de Selêucia, de onde navegaram para a ilha de Chipre.
5 Sowa om komii Salamis hɨr yamasu. Mɨ Juda sɨmiir inkamkɨ nwowiya maeyauɨm Adi Komii siir yaiyɨm sɨmiir boɨnmɨmauu. Jon siya sowaka warar yɨnkɨn owɨn sowiir whɨndirɨraerarɨm.
5 Ali, na cidade de Salamina, foram às sinagogas judaicas e pregaram a palavra de Deus. João Marcos os acompanhava como assistente.
6 Sowa tɨ mhɨuiisɨmɨn Saipras siir yapyokiyokwɨiywo mɨ om Komii Pefos hɨriir yɨmbiyam. Sowa inkam nwɨra inɨ kɨgɨu tɨ omɨn siir hɨrɨn. Tɨ inkamɨn siya nop nao kɨrɨekɨn. Siya Juda hɨrɨn profet inkamnan ywowɨn. Mɨ siya pɨ Juda sɨmiirar mɨ ɨksɨsaei. Siir inɨgɨn Ba Jisɨskɨn.
6 Viajaram por toda a ilha até que, por fim, chegaram a Pafos, onde encontraram um feiticeiro judeu, um falso profeta chamado Barjesus.
7 Mɨ siya sɨmiir inkamɨn bɨi nwowiyɨn siir inɨgɨn Sesias Polaskɨn. Mɨ siya saɨka yamwoni Sesias Polas siir kwoɨnɨn bɨmbɨiuwi rani. Mɨ siya yɨkɨugi Banabas, Sol sowiirɨm. Siya sowiirɨn mɨnɨn nɨkɨunakɨn, siir kwoɨnɨn Adi Komiini yai wakaeyam naɨngwowi.
7 Ele acompanhava o governador Sérgio Paulo, um homem inteligente que convidou Barnabé e Saulo para visitá-lo, pois desejava ouvir a palavra de Deus.
8 Mɨ sowiirɨn Elimas siya yɨkɨdu. Mɨ tɨ inkamɨn nop prasae bɨ naowikɨn. Mɨ sɨma siirɨn Ba-Jisɨs dapikɨm Grik sɨmiir yaigɨna hɨnɨɨna dapikɨm Elimas. Mɨ siir kwoɨnɨn tɨ sɨmiir inkamɨn bɨi nwowiyɨn, siir kwoɨn ɨiir kisɨna haigiyam naɨngwowi. Mɨ tɨ siir kwoɨn mɨiyɨkɨn pɨ nwokɨ ɨtkiigiyɨm.
8 Mas Elimas, o feiticeiro (esse é o significado de seu nome), opôs-se a eles, na tentativa de impedir que o governador viesse a crer.
9 Mɨ Sol siir inɨg whɨrɨn Polkɨn. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn siirar yanɨnkɨnɨuɨu. Mɨ siya siir kaonanaeki tɨ inkamɨn nop naowiyɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn siirɨn,
9 Cheio do Espírito Santo, Saulo, também conhecido como Paulo, encarou Elimas nos olhos
10 Kɨra Setan siir bɨiyan yɨnisɨm kɨɨngɨn. Kɨra siyɨu mɨiyɨkɨm ɨo sɨmiirar nwowikɨn. Mɨ nɨksɨsaeni siyɨu mɨ siyɨu biyɨe whɨekak ɨkɨm, ɨni kɨriir waraurar nwowɨm. Mɨ kɨra Bɨiya Inkam Komiiyɨn siir siyɨu mɨiyɨk ɨmiir tɨr bumbuwikɨn. Mɨ kɨra tɨ hɨriinan siyɨu biyɨeyɨn siir bɨ nɨugiskikɨn, aniya?
10 e disse: “Filho do diabo, cheio de toda espécie de engano e maldade e inimigo de tudo que é certo! Quando deixará de distorcer os caminhos retos do Senhor?
11 Mɨ wakae panaowɨn Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir ɨɨna pɨ saeya tɨowi kɨriirɨn. Mɨ kɨriir nhwona pɨ nhwo kwɨsae nwoki. Mɨ panaowɨn kɨra pɨ bɨe ɨiirɨn kɨgnɨnoknɨnkɨn tani mɨ kɨra wɨ ɨi prɨeirɨg sɨm kɨpi nikɨ oki. Pol siya hɨriinan yai boɨnkiyɨn mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn Elimas siir nhwona ɨni nhworiikaka ywokiyɨn. Mɨ siya ɨna prɨiap prɨiap amɨn. Siya mɨnam naɨngwokɨn inkam nwɨrkɨn siir ɨɨna nnkwoɨm mɨ siyɨu siir nɨisiisimauu apamɨm.
11 Preste atenção, pois o Senhor colocou a mão sobre você para castigá-lo, e você ficará cego, sem conseguir ver a luz do sol por algum tempo”. No mesmo instante, neblina e escuridão cobriram-lhe os olhos e ele começou a tatear, suplicando que alguém o tomasse pela mão e o guiasse.
12 Mɨ inkam komiiyɨn omom omomɨm kɨgrɨraowiyɨn siya tɨ dimɨnɨn siir kɨgiyɨn mɨ siya ɨna yaɨngwo tɨbmiikiyɨn. Mɨ siya ɨni kakar ywokiyɨn, yaiya Bɨiyan Inkam Komii siya boɨna saiirsiyɨn. Ɨriig.
12 Quando o governador viu o que havia acontecido, creu, muito admirado com o ensino a respeito do Senhor.
13 Pol siya mɨ inkam nwɨso sɨma siyaiiya saiir kwɨriinam. Mɨ sɨma om Pepos siir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna yakiyamɨm mɨ om Pega hɨr yamasu ɨu. Mɨ nu Pamfilia hɨriir yam. Mɨ Jon siya sɨmiir haiburgik. Mɨ siir inɨg whɨrɨn Makɨn. Siya om Komii Jerusalema hɨriir swokɨ amɨn.
13 Paulo e seus companheiros saíram de Pafos num navio e foram à Panfília, onde aportaram em Perge. Ali, João Marcos os deixou e voltou para Jerusalém.
14 Sowa om Pega siir haiburgig mɨ ɨna yapnamwo om Antioka yɨmbiyam nu Pisidia siir. Mɨ Juda sɨmiir ɨi komiiya sɨma ɨna yamɨm maeyaua yai boɨnaiya saiir. Sowa ɨna inɨ ɨdwokaiyɨuwo sɨmaka warar.
14 Paulo e Barnabé prosseguiram para o interior, até Antioquia da Pisídia. No sábado, foram à sinagoga.
15 Sɨmiir maeyaua yai nɨdwo boɨniya saiir kɨgrɨraowiyɨm yaowae komiiyɨm siyɨuni yaiyɨm, bɨdi bɨdinanɨn Moses siya wɨnɨm mɨ bɨdi bɨdinan profet kamɨm sɨma mɨ wɨnkiyɨm, sɨma sɨmiir mwaɨn dɨgiyɨm mɨ mhoɨiya sɨma ɨna srɨiyɨm, Pol kɨra mɨ kɨnaka mɨriiyɨm kamɨm kɨma yaigakɨnɨui mɨ yaiya kɨma naɨngwonaniya pɨ saiirar kwaboɨn iikamɨm krɨmiir kwoɨn ɨmiir kɨrɨe haigɨnɨugikɨm.
15 Depois da leitura dos livros da lei e dos profetas, os chefes da sinagoga lhes mandaram um recado: “Irmãos, se vocês têm uma palavra de encorajamento para o povo, podem falar”.
16 Mɨ Pol siya ha nokwokiyɨn mɨ siir ɨɨna ɨna yɨisiimauugiya. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, kɨma tɨ iikamɨm Isrelranɨm, kɨma kariir yaiya saiir wakaeki. Mɨ tɨ Judaɨn iikam tani ɨkɨm tɨ tɨr mɨ owɨm mɨ kɨma kɨmiir kwoɨnɨm Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir hauuam nɨtɨm mɨ kɨma kariir yaiya saiir wara dɨnkɨn wakaeki.
16 Então Paulo ficou em pé, levantou a mão para pedir silêncio e começou a falar: “Homens de Israel e gentios tementes a Deus, ouçam-me!
17 Tɨ Isrel sɨmiir Adi Komiiyɨn siya bɨdi yɨmbinkiyɨn kɨmiir yɨdwi wanwiyaeyɨm sɨmiir. Mɨ ɨiya sɨma nu komii Isib hɨrar nikɨ prɨiywokaigiyɨm, sɨma om whɨrni omɨn siir nwokɨm. Adi Komii siya dirɨraerarkikɨn mɨ sɨma ɨni isid komii ywokiyɨm. Mɨ mhoɨiya siir kɨrɨeka nɨkɨunamkɨn mɨ sɨma nu komii Isib siir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm.
17 “O Deus desta nação de Israel escolheu nossos antepassados e fez que se multiplicassem e se fortalecessem durante o tempo em que ficaram no Egito. Então, com braço poderoso, ele os tirou da escravidão.
18 Mɨ nuɨn iikam karamaeyɨn mɨ Isrel sɨma siir nwokɨm. Mɨ sɨma whɨsariiya prɨiywokɨm, sɨma nu karamaekɨm. Mɨ sɨmiirɨn Adi Komii siya kɨgrɨraowɨm bɨewiyɨm kam nwɨs (40) sɨma prɨiywokaigiyɨm.
18 Ele suportou seu comportamento durante os quarenta anos em que andaram sem rumo pelo deserto.
19 Adi Komii siir kɨrɨeya saeyar tɨrkiya mɨ tɨ nu komii Kenan hɨran iikam isid ɨriiyar whɨswo sɨma ɨna yaokaokiyɨm. Mɨ sɨma yapa yapa omkɨm mɨ yapa yapa yaigɨngɨm. Mɨ tɨ omɨm sɨmiir nuɨn ɨni Adi Komii siya hauugiyɨn Isrel sɨmiir.
19 Destruiu sete nações em Canaã e deu seu território a Israel como herança.
20 Bɨewiyɨm sɨma tɨ nu komii ɨiir nwowɨm 450 gɨm. Mɨ ta ɨiya Adi Komii siya nɨmbina kamɨm yai hɨdiyɨm sɨmiir mɨ sɨmiir kɨgrɨraowɨm mɨ ɨna ywowɨm mɨ profet Samyuel siya ɨna yɨmbiyamɨn.
20 Tudo isso levou cerca de quatrocentos e cinquenta anos. “Depois, Deus lhes deu juízes para governá-los até o tempo do profeta Samuel.
21 Mɨ mhoɨiya sɨma ɨna srɨiyɨm profet inkamɨn Samyuel siirɨm, kɨra krɨmiirɨn inkam komiiyɨn nwɨra dɨmbingi siya krɨmiir kɨgrɨraowɨm. Mɨ Adi Komii siya hauugɨn kwoɨn mɨiyɨk Samyuel siir, siya ɨni Sol siirar yɨmbingiyɨn, siya Kis siir yɨnisɨmkɨn, siya Bensamin siir pɨugana saiir hɨran inkamkɨn. Bɨewiyɨm siya kɨgrɨraowɨm sɨmiir kamnwɨskɨm (40).
21 Então o povo pediu um rei, e ele lhes deu Saul, filho de Quis, homem da tribo de Benjamim, e ele reinou por quarenta anos.
22 Mɨ Adi Komii siya nhɨnɨkrɨropki siirɨn. Mɨ kɨmɨdiniya Devid siir yokmwɨn okwo haigɨnɨu sɨmiir inkam komii nwowɨm. Mɨ siya boɨnki, kara bɨdi kɨgɨn Devid siirɨn Jesini yɨnisɨmɨn. Kariir kwoɨnɨn ɨni tɨ inkamɨn siiramar naɨngwo ɨskiyɨn. Siya wɨ kariir siyɨu ɨmiirar napi.
22 Mas Deus removeu Saul e colocou em seu lugar Davi, a respeito de quem Deus disse: ‘Davi, filho de Jessé, é um homem segundo o meu coração; fará tudo que for da minha vontade’.
23 Bɨdi bɨdiniya Adi Komii siya ha boɨnkɨn, inkam nwɨrɨn wɨ kara nɨkropkii Isrel sɨmiir isidɨn siir whɨndirɨraerar haigɨnɨuam. Mɨ siya hɨriinan tɨrɨn mɨ siya Jisɨs siir yɨkropki krɨmiiram krɨmiir dimɨn biyɨe biyɨeyɨm sɨmiir nɨinak ɨtkiigɨigiyɨm. Mɨ siya Devidni pɨugana saiir hɨrankɨn.
23 “E Jesus, um dos descendentes de Davi, é o salvador que Deus concedeu a Israel, conforme sua promessa!
24 Jisɨs siya bɨ nikɨ ɨtkɨn. Mɨ taka ɨiya Jon siya yaiyɨm saiir boɨnmɨmauugɨm Isrel sɨmiirɨn mɨ sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm wɨ nwokɨ kisɨna haigiyɨm mɨ op wa nwokɨ baptaisɨm.
24 Antes da vinda de Jesus, João Batista anunciou que todo o povo de Israel precisava se arrepender e ser batizado.
25 Jon siya ta mɨiya saiir mɨrii dɨgiyɨn kingiina nwokɨn. Mɨ siya boɨn kɨma panɨɨna naɨngwowi, kara yɨpɨkɨn? Tɨ inkamɨn kɨma nwokwokɨnɨn kara si rani. Kɨma wakae! Inkam nwɨrɨn wɨ kariir mhoɨiya nɨti, siya inkam komiigɨn, kara inkam kɨɨngɨn, komii rani. Nɨɨngaka. Kara inkam biyɨenankɨn. Ɨga siya niinaniya wɨ saiir uridɨn siirɨn wa whro rani. Nɨɨngaka. Jon siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
25 Quando João estava concluindo seu trabalho, perguntou: ‘Vocês pensam que eu sou o Cristo? Não sou! Mas ele vem em breve, e não sou digno sequer de desamarrar as correias de suas sandálias’.
26 Kɨma tɨ nomiiyauɨm, kɨma kariir brogaeyɨn siir yɨnisɨmkɨm, kɨma tɨr nwowɨm. Mɨ kɨma kariir yaiya saiir wakaeki mɨ tɨ iikamɨm Judan iikam tani mɨ kɨma ɨni tɨrar nɨnkɨn owɨm mɨ kɨma kɨmiir kwoɨnɨm Adi Komii siir hauugiyam nɨtɨm mɨ kɨma kariir yaiya saiir warar dɨnkɨn wakaeki.
26 “Irmãos, vocês que são filhos de Abraão e também vocês gentios tementes a Deus, esta mensagem de salvação foi enviada a nós.
27 Iikamɨm om komii Jerusalem hɨr nwowɨm mɨ sɨmiir bɨiyan inkam ɨma mɨ tɨ inkamɨn siir bɨ sɨbgu nɨnoknɨnkɨnkɨn. Mɨ digworaekwo hoɨmgakɨm sɨma Jisɨs siir tɨrɨm bɨdi bɨdinanɨn profet kamɨm sɨma wɨnɨn tɨ digworaekwowɨm tariinanɨn bɨdi yɨmbiniyɨm. Juda sɨmiir ɨi komii komiiyɨm sɨma tɨ profet kamɨm sɨmiir yaiyɨm pɨ sɨmiir mwaɨni. Mɨ sɨma sɨmiir sɨbgu nɨnoknɨnkɨn tani. Nɨɨngaka.
27 O povo de Jerusalém e seus líderes não reconheceram que Jesus era aquele a respeito de quem os profetas haviam falado. Em vez disso, eles o condenaram e, ao fazê-lo, cumpriram as palavras dos profetas, que são lidas todos os sábados.
28 Mɨ sɨma siirɨn yai biyɨe kwɨr bɨ tɨsɨryɨskaigɨm. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma ɨna kauwok boɨnkiyɨm Pailat siiramɨn, siya tɨ tɨrki siyɨuɨn siir prɨi ɨsomaokiyanɨn.
28 Não encontraram motivo legal para executá-lo, mas, ainda assim, pediram a Pilatos que o matasse.
29 Sɨma bɨdi dirɨraerar dɨgiyɨm digworaekwo whɨekakɨm bɨiya profet kamɨm sɨma wɨnkiyɨm yaiyɨm siirɨm. Mɨ sɨma siirɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siir hɨrankar swokɨ ɨnɨskɨi hai. Mɨ sɨma siirɨn siyano whɨrɨn siir inɨ haigigik.
29 “Depois de cumprirem tudo que as profecias diziam a respeito dele, eles o tiraram da cruz e o colocaram num túmulo,
30 Mɨ Adi Komii siya swokɨ hɨdnɨnsiin ɨdwoki siirɨn ɨe hɨrankɨn.
30 mas Deus o ressuscitou dos mortos.
31 Tɨ kamɨm bɨiya Jisɨs saɨka napmɨriiyɨm mɨ sɨma nu Galili siir haiburgigɨm mɨ ɨni om komii Jerusalem hɨriir yamɨm. Mɨ tɨ kam kaimwowɨm Jisɨs siya sɨmiir hɨriiyar swokɨ ɨmbiyam. Mɨ sɨma ɨni siirar kɨgɨm ɨi whɨekakɨm. Tɨ dimɨnɨn sɨma kɨgɨn mɨ ɨni iikamɨm sɨmiir boɨnmɨmauuwɨm.
31 E, por muitos dias, ele apareceu àqueles que o tinham acompanhado da Galileia para Jerusalém. Agora eles são suas testemunhas diante do povo.
32 Mɨ krɨma ta yai kɨbiya kɨmiir asi boɨnmauuwi tɨ dimɨnɨn Adi Komii siya nɨmbinkikɨn, krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨmiir hauugiyɨm.
32 “Estamos aqui para trazer a vocês esta boa-nova. A promessa foi feita a nossos antepassados,
33 Dimɨnɨn Adi Komii siya nɨmbinkiyɨm krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨmiir mɨ tariinanɨn sɨmiir yɨnisɨmɨm krɨmiir tɨriir bɨdi yɨmbiniyɨm, Jisɨs siya wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankɨ, hɨriinanam tɨrkikɨm. Tɨ yaiyɨm ta yokwo Sam kwɨsa saiir wɨnkiyɨm. Mɨ saeya hɨnɨɨna boɨnkɨm,
33 e agora Deus a cumpriu para nós, os descendentes deles, ao ressuscitar Jesus. É isto que o segundo salmo diz a respeito dele: ‘Você é meu Filho; hoje eu o gerei’.
34 Mɨ siya siir ɨe hɨrankɨ kinɨsiin ɨdwoki. Mɨ siya mhoɨiya wɨ swokɨ ao rani. Nɨɨngaka. Adi Komii siya hɨriinan boɨnkikɨn.
34 Pois Deus havia prometido ressuscitá-lo dos mortos, para que jamais apodrecesse no túmulo. Ele disse: ‘Eu lhes darei as bênçãos sagradas que prometi a Davi’.
35 Mɨ yokwo Sam kwɨra ya ɨriipɨ hɨriinanar mɨ boɨnkika.
35 Em outro salmo, ele explicou de modo mais direto: ‘Não permitirás que o teu Santo apodreça no túmulo’.
36 Ɨiya Devid siya nikɨ owɨn mɨ siya ta Adi Komii siir mɨi mɨiyɨka saiira nikɨ mɨriiyɨn mɨ siya ɨna yaonamɨn. Mɨ siirɨn, siir brogaeyɨn siir hɨriinanar swokɨ haɨngikaigi. Mɨ siya ɨni ɨe hɨrar whɨigrɨmgrɨnkɨnkaeyamɨn. Siya ta yaiya yokwo Sam nwowa saeya Devidni bɨri wɨn boɨnkika. Nɨɨngaka.
36 Não se trata de uma referência a Davi, porque, depois que Davi fez a vontade de Deus em sua geração, morreu e foi sepultado com seus antepassados, e seu corpo apodreceu.
37 Tɨ inkamɨn Adi Komii siya ɨeyankɨn hɨdnɨnsiin ɨdwowɨn siir pɨua ɨenau hɨr bɨ whɨigrɨmgrɨnkɨnka. Nɨɨngaka.
37 É uma referência a outra pessoa, a alguém a quem Deus ressuscitou e cujo corpo não apodreceu.
38 Kɨma tɨ nomiiyauɨm kɨma bɨdiya yɨnoknɨnkɨn nɨɨnɨm. Krɨma ta yaiya saiirɨn hɨnɨɨna boɨnmauuwi kɨmiirɨn, tɨ inkamɨn siya krɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiirsi nankab ougɨn.
38 “Ouçam, irmãos! Estamos aqui para proclamar que, por meio de Jesus, há perdão para os pecados.
39 Moses siir siyɨu komiiyɨn krɨmiir dimɨn biyɨeyɨm wɨ siya nɨinak rani mɨ krɨmiirɨn wɨ siya nɨkɨunaowid rani mɨ krɨmiirɨn wɨ inkam mɨiyɨk dap rani. Nɨɨngaka. Tɨ inkamɨn siyaɨrgɨn iikam whɨekakɨm krɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir nɨinak ɨtkiigɨiyanɨn. Mɨ yɨpɨkɨn inkamɨn naɨngwo tɨbmii mɨ siirɨn wɨ Jisɨs siya pɨɨriyao haigɨnɨuwi mɨ siya wɨ rɨrmiiya nwowi. Mɨ krɨmiirɨn wɨ siyar swokɨ ɨkɨunawidi. Mɨ siya krɨmiirɨn wɨ iikam wadɨeya nɨkɨuwi.
39 Todo o que nele crê é declarado justo diante de Deus, algo que a lei de Moisés jamais pôde fazer.
40 Mɨ kɨma ha hirgɨugɨuwɨn tɨ dimɨnɨn profet kamɨm bɨiya sɨma wɨna yaiya saeya nɨtisi. Sɨma hɨnɨɨna boɨnkikɨm,
40 Por isso, tomem cuidado para que não se apliquem a vocês as palavras dos profetas:
41 bɨdi bɨdinanɨn propet kamɨm sɨma hɨnɨɨna boɨnkikɨm,
41 ‘Olhem, zombadores; fiquem admirados e morram! Pois faço algo em seus dias, algo em que vocês não acreditariam mesmo que lhes contassem’”.
42 Mɨ ɨiya Pol, Banabas sowa ta maeyaua yai nɨdwo boɨnaiiya saiir haiburgiko mɨ ɨna yapniyamwo idowɨiya hɨriir. Mɨ sɨma ɨna nhɨnkigiyɨm. Mɨ sɨma ɨna boɨnkiyɨm, sowiirɨn, ɨni wakae namwo kowa! Aka Judami ɨi komii kwɨra kowa wa swokɨ ɨt. Mɨ wɨ ta yaiya saiir swokɨnɨ boɨnmɨmauuni krɨmiirɨn.
42 Quando Paulo e Barnabé estavam saindo da sinagoga, o povo pediu que voltassem a falar dessas coisas na semana seguinte.
43 Mɨ iikamɨm ta maeyaua yai nɨdwo boɨnaiiya hɨr wakae dɨgnamɨm mɨ sɨma ɨna nhɨnkiigiyɨm. Mɨ Juda iikam nhɨrɨm mɨ kam nhɨrɨm, Juda iikam tani mɨ tɨkɨ Juda iikam tani sɨmiir kwoɨnɨm ɨna kisɨna haigiyɨm. Mɨ sɨma ɨni Juda iikamɨm sɨmiir siyɨu siirarar ywowɨm. Ta maeyaua yai nɨdwo boɨniya saiir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨni Pol, Banabas sowiir mhoɨiya yamɨm. Mɨ sowa yaiyɨm ɨna boɨnmɨmauuɨm, hɨnɨɨn kɨma daɨngworɨnu ta Adi Komii siir naɨngwobumbuwa wɨ kɨmiir hauugii.
43 Muitos judeus e gentios devotos convertidos ao judaísmo seguiram Paulo e Barnabé, que insistiam com eles para que continuassem a confiar na graça de Deus.
44 Juda sɨmiir ɨi komii kwɨra iikamɨm tɨ om komii ɨiir nwowɨm, sɨma nɨt swokiyɨm pariiparii, ta Adi Komii siir yaiya sowa boɨna saiir ninɨ wakaeniyɨm.
44 No sábado seguinte, quase toda a cidade compareceu para ouvir a palavra do Senhor.
45 Ɨriipɨ hɨriinan Juda hɨran Bɨiyan Inkam Komiiyɨm ɨna kɨgɨm iikam whɨekakɨm maeyau kwɨrua nwowi. Mɨ sɨma ɨna kɨgmaɨrɨm ta sowiir mɨi aiirɨmɨn mɨ sɨmiir kwoɨnɨm sɨmiirɨm ɨni haugɨhaugɨ whyɨekiyɨm. Mɨ sɨma ɨni yai biyɨeyɨm sɨmiir yɨgbumbuɨm mɨ ɨni Pol siir yaiyɨm sɨmiir yanugaugauwɨm.
45 Quando alguns dos judeus viram as multidões, ficaram com inveja, de modo que difamaram Paulo e contestavam tudo que ele dizia.
46 Mɨ Pol sowa Banabas sɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨnmɨmauugo. Mɨ sowa boɨn, krɨra ta yai kɨbiya Adi Komii siira bɨi Juda iikamɨm kɨmiir boɨnmɨmauuniyam nɨtkwo. Mɨ kɨma ta yai aiirɨn digɨumii haigɨngigi, aeya wɨm kɨma boɨnae mɨ nɨm krɨma tɨ kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiiyɨn siirɨn wɨ hai rani. Mɨ wakae kɨma! Panao krɨra pɨ kɨmiir haiburgigi mɨ krɨra pɨ ɨkɨ isid whɨrɨn siyɨm nami. Mɨ ta yaiya pɨ sɨmiir ninɨ boɨnmauugigi, sɨma Juda sɨmiir iikam tani.
46 Então Paulo e Barnabé se pronunciaram corajosamente, dizendo: “Era necessário que pregássemos a palavra de Deus primeiro a vocês, judeus. Mas, uma vez que vocês a rejeitaram e não se consideraram dignos da vida eterna, agora vamos oferecê-la aos gentios.
47 Bɨiyan Inkam Komii siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn kariirɨn,
47 Pois foi isso que o Senhor nos ordenou quando disse: ‘Fiz de você uma luz para os gentios, para levar a salvação até os lugares mais distantes da terra’”.
48 Mɨ iikamɨm Juda iikam tani sɨma ta yai aiir wakaeyɨm mɨ sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm ɨni wadɨeya ywokiyɨm. Sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga ywokiyɨm tɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir yaiya aiirɨmɨn. Mɨ ɨkɨ iikam whɨekakɨm Adi Komii siya nɨmbinɨm, kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiiyɨn siir haiyɨm. Mɨ sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmiiyɨm.
48 Quando ouviram isso, os gentios se alegraram e agradeceram ao Senhor por essa mensagem, e todos que haviam sido escolhidos para a vida eterna creram.
49 Mɨ Adi Komii siir yaiya ɨni ta maeyau aiir yamkiya.
49 Assim, a palavra do Senhor se espalhou por toda aquela região.
50 Mɨ Juda sɨmiir bɨiyan kamɨm sɨma inɨ hopsowoɨu wigɨm inɨgakɨm Adi Komii siir inɨg ɨiir hainaniyɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir. Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨm tɨ om komii siir nwowiyɨm sɨmiirɨn warar. Mɨ sɨma ɨna yɨgbumbuɨm Pol, Banabas sowiirɨn. Mɨ sɨma ɨna kauriirgiyɨm sowiirɨn sowa tɨ nu ɨiir kɨpi nwo.
50 Então os judeus, instigando as mulheres religiosas influentes e as autoridades da cidade, provocaram uma multidão contra Paulo e Barnabé e os expulsaram dali.
51 Ɨriipɨ hɨriinan mɨ sowiir ɨga hɨr nwowɨm sɨnɨm ɨni tɨ omɨn siir yɨkrɨmkrɨnkɨigigɨn. Mɨ dimɨn biyɨeyɨn ɨni sɨmiir hɨrar ywokiyɨm. Mɨ sowa ɨni om komii Aikoniam hɨriir yamwo.
51 Eles, porém, sacudiram o pó dos pés em sinal de reprovação e foram à cidade de Icônio.
52 Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm om Antiok hɨranɨm sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga kɨɨna ywowɨm. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn siir kɨrɨeya ɨni sɨmiir yanɨnkɨnɨu ɨuwɨm. Ɨriig.
52 E os discípulos estavam cheios de alegria e do Espírito Santo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.