Atos 13

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm om Antiok hɨranɨm sɨmiir kam nhɨrɨm profetkɨm mɨ nhɨrɨm tisakɨm sɨma ɨni wara nɨnkɨn owɨm. Tɨ kamɨm sɨmiir inɨgɨm hɨnɨɨnɨn hɨnɨɨngɨm, Banabas mɨ Saimon siir inɨg whɨrɨn pɨu yhɨuwinankɨn mɨ Lusias om komii Sairini hɨrankɨn. Sol, Maneyen sowa bɨiya inkam komii Herot siir omaka ɨrua saiirara whwonkaigo.
1 Na igreja de Antioquia havia profetas e mestres: Barnabé, Simeão, chamado Níger, Lúcio de Cirene, Manaém, que fora criado com Herodes, o tetrarca, e Saulo.
2 Mɨ ɨiya iikamɨm Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir inɨg hainanɨm mɨ sɨma nae mɨnɨm ɨni wara yɨnkɨn haiyakiyɨm. Mɨ Adi Komii siir naeyɨu mɨiyɨkɨn ɨna boɨnkiyɨn, kɨma Banabas, Sol sowiirɨn, ta mɨiya kara boɨna saiir mɨriiyɨm tɨ ɨmbin tɨbmii.
2 Enquanto adoravam ao Senhor e jejuavam, disse o Espírito Santo: "Separem-me Barnabé e Saulo para a obra a que os tenho chamado".
3 Mɨ sɨma nae mɨnɨm ha haiya dɨgiyɨm mɨ Adi Komii siirɨm mɨ srɨi dɨgiyɨm mɨ sɨmiir ɨɨnaɨm ɨna yɨnkwokiyɨm sowiirɨn. Mɨ sowiirɨn ɨna swokɨ ɨkropkiywo Adi Komii siir mɨi aiir mɨriiyɨm. Ɨriig.
3 Assim, depois de jejuar e orar, impuseram-lhes as mãos e os enviaram.
4 Adi Komii siir naeyɨuɨn siya nɨkropkikɨn Banabas, Sol swowiirɨn. Mɨ sowa ɨni om Selusia hɨriir yapiinamwo. Mɨ om komii Selusia hɨrɨn sowa ɨni siyaiini yani kwɨriinamwo. Mɨ siyaiiya sowiirɨn ɨni mhɨu whɨrɨn Saipras nɨkɨuwiyɨn siir hɨriir yɨuginam mɨ sowiirɨn hɨr yatkɨnɨugig.
4 Enviados pelo Espírito Santo, desceram a Selêucia e dali navegaram para Chipre.
5 Sowa om komii Salamis hɨr yamasu. Mɨ Juda sɨmiir inkamkɨ nwowiya maeyauɨm Adi Komii siir yaiyɨm sɨmiir boɨnmɨmauu. Jon siya sowaka warar yɨnkɨn owɨn sowiir whɨndirɨraerarɨm.
5 Chegando em Salamina, proclamaram a palavra de Deus nas sinagogas judaicas. João estava com eles como auxiliar.
6 Sowa tɨ mhɨuiisɨmɨn Saipras siir yapyokiyokwɨiywo mɨ om Komii Pefos hɨriir yɨmbiyam. Sowa inkam nwɨra inɨ kɨgɨu tɨ omɨn siir hɨrɨn. Tɨ inkamɨn siya nop nao kɨrɨekɨn. Siya Juda hɨrɨn profet inkamnan ywowɨn. Mɨ siya pɨ Juda sɨmiirar mɨ ɨksɨsaei. Siir inɨgɨn Ba Jisɨskɨn.
6 Viajaram por toda a ilha, até que chegaram a Pafos. Ali encontraram um judeu, chamado Barjesus, que praticava magia e era falso profeta.
7 Mɨ siya sɨmiir inkamɨn bɨi nwowiyɨn siir inɨgɨn Sesias Polaskɨn. Mɨ siya saɨka yamwoni Sesias Polas siir kwoɨnɨn bɨmbɨiuwi rani. Mɨ siya yɨkɨugi Banabas, Sol sowiirɨm. Siya sowiirɨn mɨnɨn nɨkɨunakɨn, siir kwoɨnɨn Adi Komiini yai wakaeyam naɨngwowi.
7 Ele era assessor do procônsul Sérgio Paulo. O procônsul, sendo homem culto, mandou chamar Barnabé e Saulo, porque queria ouvir a palavra de Deus.
8 Mɨ sowiirɨn Elimas siya yɨkɨdu. Mɨ tɨ inkamɨn nop prasae bɨ naowikɨn. Mɨ sɨma siirɨn Ba-Jisɨs dapikɨm Grik sɨmiir yaigɨna hɨnɨɨna dapikɨm Elimas. Mɨ siir kwoɨnɨn tɨ sɨmiir inkamɨn bɨi nwowiyɨn, siir kwoɨn ɨiir kisɨna haigiyam naɨngwowi. Mɨ tɨ siir kwoɨn mɨiyɨkɨn pɨ nwokɨ ɨtkiigiyɨm.
8 Mas Elimas, o mágico ( esse é o significado do seu nome ) opôs-se a eles e tentava desviar da fé o procônsul.
9 Mɨ Sol siir inɨg whɨrɨn Polkɨn. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn siirar yanɨnkɨnɨuɨu. Mɨ siya siir kaonanaeki tɨ inkamɨn nop naowiyɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn siirɨn,
9 Então Saulo, também chamado Paulo, cheio do Espírito Santo, olhou firmemente para Elimas e disse:
10 Kɨra Setan siir bɨiyan yɨnisɨm kɨɨngɨn. Kɨra siyɨu mɨiyɨkɨm ɨo sɨmiirar nwowikɨn. Mɨ nɨksɨsaeni siyɨu mɨ siyɨu biyɨe whɨekak ɨkɨm, ɨni kɨriir waraurar nwowɨm. Mɨ kɨra Bɨiya Inkam Komiiyɨn siir siyɨu mɨiyɨk ɨmiir tɨr bumbuwikɨn. Mɨ kɨra tɨ hɨriinan siyɨu biyɨeyɨn siir bɨ nɨugiskikɨn, aniya?
10 "Filho do diabo e inimigo de tudo o que é justo! Você está cheio de toda espécie de engano e maldade. Quando é que vai parar de perverter os retos caminhos do Senhor?
11 Mɨ wakae panaowɨn Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir ɨɨna pɨ saeya tɨowi kɨriirɨn. Mɨ kɨriir nhwona pɨ nhwo kwɨsae nwoki. Mɨ panaowɨn kɨra pɨ bɨe ɨiirɨn kɨgnɨnoknɨnkɨn tani mɨ kɨra wɨ ɨi prɨeirɨg sɨm kɨpi nikɨ oki. Pol siya hɨriinan yai boɨnkiyɨn mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn Elimas siir nhwona ɨni nhworiikaka ywokiyɨn. Mɨ siya ɨna prɨiap prɨiap amɨn. Siya mɨnam naɨngwokɨn inkam nwɨrkɨn siir ɨɨna nnkwoɨm mɨ siyɨu siir nɨisiisimauu apamɨm.
11 Saiba agora que a mão do Senhor está contra você, e você ficará cego e incapaz de ver a luz do sol durante algum tempo". Imediatamente vieram sobre ele névoa e escuridão, e ele, tateando, procurava quem o guiasse pela mão.
12 Mɨ inkam komiiyɨn omom omomɨm kɨgrɨraowiyɨn siya tɨ dimɨnɨn siir kɨgiyɨn mɨ siya ɨna yaɨngwo tɨbmiikiyɨn. Mɨ siya ɨni kakar ywokiyɨn, yaiya Bɨiyan Inkam Komii siya boɨna saiirsiyɨn. Ɨriig.
12 O procônsul, vendo o que havia acontecido, creu, profundamente impressionado com o ensino do Senhor.
13 Pol siya mɨ inkam nwɨso sɨma siyaiiya saiir kwɨriinam. Mɨ sɨma om Pepos siir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna yakiyamɨm mɨ om Pega hɨr yamasu ɨu. Mɨ nu Pamfilia hɨriir yam. Mɨ Jon siya sɨmiir haiburgik. Mɨ siir inɨg whɨrɨn Makɨn. Siya om Komii Jerusalema hɨriir swokɨ amɨn.
13 De Pafos, Paulo e seus companheiros navegaram para Perge, na Panfília. João os deixou ali e voltou para Jerusalém.
14 Sowa om Pega siir haiburgig mɨ ɨna yapnamwo om Antioka yɨmbiyam nu Pisidia siir. Mɨ Juda sɨmiir ɨi komiiya sɨma ɨna yamɨm maeyaua yai boɨnaiya saiir. Sowa ɨna inɨ ɨdwokaiyɨuwo sɨmaka warar.
14 De Perge prosseguiram até Antioquia da Pisídia. No sábado, entraram na sinagoga e se assentaram.
15 Sɨmiir maeyaua yai nɨdwo boɨniya saiir kɨgrɨraowiyɨm yaowae komiiyɨm siyɨuni yaiyɨm, bɨdi bɨdinanɨn Moses siya wɨnɨm mɨ bɨdi bɨdinan profet kamɨm sɨma mɨ wɨnkiyɨm, sɨma sɨmiir mwaɨn dɨgiyɨm mɨ mhoɨiya sɨma ɨna srɨiyɨm, Pol kɨra mɨ kɨnaka mɨriiyɨm kamɨm kɨma yaigakɨnɨui mɨ yaiya kɨma naɨngwonaniya pɨ saiirar kwaboɨn iikamɨm krɨmiir kwoɨn ɨmiir kɨrɨe haigɨnɨugikɨm.
15 Depois da leitura da Lei e dos Profetas, os chefes da sinagoga lhes mandaram dizer: "Irmãos, se vocês têm uma mensagem de encorajamento para o povo, falem".
16 Mɨ Pol siya ha nokwokiyɨn mɨ siir ɨɨna ɨna yɨisiimauugiya. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, kɨma tɨ iikamɨm Isrelranɨm, kɨma kariir yaiya saiir wakaeki. Mɨ tɨ Judaɨn iikam tani ɨkɨm tɨ tɨr mɨ owɨm mɨ kɨma kɨmiir kwoɨnɨm Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir hauuam nɨtɨm mɨ kɨma kariir yaiya saiir wara dɨnkɨn wakaeki.
16 Pondo-se de pé, Paulo fez sinal com a mão e disse: "Israelitas e gentios que temem a Deus, ouçam-me!
17 Tɨ Isrel sɨmiir Adi Komiiyɨn siya bɨdi yɨmbinkiyɨn kɨmiir yɨdwi wanwiyaeyɨm sɨmiir. Mɨ ɨiya sɨma nu komii Isib hɨrar nikɨ prɨiywokaigiyɨm, sɨma om whɨrni omɨn siir nwokɨm. Adi Komii siya dirɨraerarkikɨn mɨ sɨma ɨni isid komii ywokiyɨm. Mɨ mhoɨiya siir kɨrɨeka nɨkɨunamkɨn mɨ sɨma nu komii Isib siir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm.
17 O Deus do povo de Israel escolheu nossos antepassados, e exaltou o povo durante a sua permanência no Egito; com grande poder os fez sair daquele país
18 Mɨ nuɨn iikam karamaeyɨn mɨ Isrel sɨma siir nwokɨm. Mɨ sɨma whɨsariiya prɨiywokɨm, sɨma nu karamaekɨm. Mɨ sɨmiirɨn Adi Komii siya kɨgrɨraowɨm bɨewiyɨm kam nwɨs (40) sɨma prɨiywokaigiyɨm.
18 e os aturou no deserto durante cerca de quarenta anos.
19 Adi Komii siir kɨrɨeya saeyar tɨrkiya mɨ tɨ nu komii Kenan hɨran iikam isid ɨriiyar whɨswo sɨma ɨna yaokaokiyɨm. Mɨ sɨma yapa yapa omkɨm mɨ yapa yapa yaigɨngɨm. Mɨ tɨ omɨm sɨmiir nuɨn ɨni Adi Komii siya hauugiyɨn Isrel sɨmiir.
19 Ele destruiu sete nações em Canaã e deu a terra delas como herança ao seu povo.
20 Bɨewiyɨm sɨma tɨ nu komii ɨiir nwowɨm 450 gɨm. Mɨ ta ɨiya Adi Komii siya nɨmbina kamɨm yai hɨdiyɨm sɨmiir mɨ sɨmiir kɨgrɨraowɨm mɨ ɨna ywowɨm mɨ profet Samyuel siya ɨna yɨmbiyamɨn.
20 Tudo isso levou cerca de quatrocentos e cinqüenta anos. "Depois disso, ele lhes deu juízes até o tempo do profeta Samuel.
21 Mɨ mhoɨiya sɨma ɨna srɨiyɨm profet inkamɨn Samyuel siirɨm, kɨra krɨmiirɨn inkam komiiyɨn nwɨra dɨmbingi siya krɨmiir kɨgrɨraowɨm. Mɨ Adi Komii siya hauugɨn kwoɨn mɨiyɨk Samyuel siir, siya ɨni Sol siirar yɨmbingiyɨn, siya Kis siir yɨnisɨmkɨn, siya Bensamin siir pɨugana saiir hɨran inkamkɨn. Bɨewiyɨm siya kɨgrɨraowɨm sɨmiir kamnwɨskɨm (40).
21 Então o povo pediu um rei, e Deus lhes deu Saul, filho de Quis, da tribo de Benjamim, que reinou quarenta anos.
22 Mɨ Adi Komii siya nhɨnɨkrɨropki siirɨn. Mɨ kɨmɨdiniya Devid siir yokmwɨn okwo haigɨnɨu sɨmiir inkam komii nwowɨm. Mɨ siya boɨnki, kara bɨdi kɨgɨn Devid siirɨn Jesini yɨnisɨmɨn. Kariir kwoɨnɨn ɨni tɨ inkamɨn siiramar naɨngwo ɨskiyɨn. Siya wɨ kariir siyɨu ɨmiirar napi.
22 Depois de rejeitar Saul, levantou-lhes Davi como rei, sobre quem testemunhou: ‘Encontrei Davi, filho de Jessé, homem segundo o meu coração; ele fará tudo o que for da minha vontade’.
23 Bɨdi bɨdiniya Adi Komii siya ha boɨnkɨn, inkam nwɨrɨn wɨ kara nɨkropkii Isrel sɨmiir isidɨn siir whɨndirɨraerar haigɨnɨuam. Mɨ siya hɨriinan tɨrɨn mɨ siya Jisɨs siir yɨkropki krɨmiiram krɨmiir dimɨn biyɨe biyɨeyɨm sɨmiir nɨinak ɨtkiigɨigiyɨm. Mɨ siya Devidni pɨugana saiir hɨrankɨn.
23 "Da descendência desse homem Deus trouxe a Israel o Salvador Jesus, como prometera.
24 Jisɨs siya bɨ nikɨ ɨtkɨn. Mɨ taka ɨiya Jon siya yaiyɨm saiir boɨnmɨmauugɨm Isrel sɨmiirɨn mɨ sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm wɨ nwokɨ kisɨna haigiyɨm mɨ op wa nwokɨ baptaisɨm.
24 Antes da vinda de Jesus, João pregou um batismo de arrependimento para todo o povo de Israel.
25 Jon siya ta mɨiya saiir mɨrii dɨgiyɨn kingiina nwokɨn. Mɨ siya boɨn kɨma panɨɨna naɨngwowi, kara yɨpɨkɨn? Tɨ inkamɨn kɨma nwokwokɨnɨn kara si rani. Kɨma wakae! Inkam nwɨrɨn wɨ kariir mhoɨiya nɨti, siya inkam komiigɨn, kara inkam kɨɨngɨn, komii rani. Nɨɨngaka. Kara inkam biyɨenankɨn. Ɨga siya niinaniya wɨ saiir uridɨn siirɨn wa whro rani. Nɨɨngaka. Jon siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
25 Quando estava completando sua carreira, João disse: ‘Quem vocês pensam que eu sou? Não sou quem vocês pensam. Mas eis que vem depois de mim aquele cujas sandálias não sou digno nem de desamarrar’.
26 Kɨma tɨ nomiiyauɨm, kɨma kariir brogaeyɨn siir yɨnisɨmkɨm, kɨma tɨr nwowɨm. Mɨ kɨma kariir yaiya saiir wakaeki mɨ tɨ iikamɨm Judan iikam tani mɨ kɨma ɨni tɨrar nɨnkɨn owɨm mɨ kɨma kɨmiir kwoɨnɨm Adi Komii siir hauugiyam nɨtɨm mɨ kɨma kariir yaiya saiir warar dɨnkɨn wakaeki.
26 "Irmãos, filhos de Abraão, e gentios que temem a Deus, a nós foi enviada esta mensagem de salvação.
27 Iikamɨm om komii Jerusalem hɨr nwowɨm mɨ sɨmiir bɨiyan inkam ɨma mɨ tɨ inkamɨn siir bɨ sɨbgu nɨnoknɨnkɨnkɨn. Mɨ digworaekwo hoɨmgakɨm sɨma Jisɨs siir tɨrɨm bɨdi bɨdinanɨn profet kamɨm sɨma wɨnɨn tɨ digworaekwowɨm tariinanɨn bɨdi yɨmbiniyɨm. Juda sɨmiir ɨi komii komiiyɨm sɨma tɨ profet kamɨm sɨmiir yaiyɨm pɨ sɨmiir mwaɨni. Mɨ sɨma sɨmiir sɨbgu nɨnoknɨnkɨn tani. Nɨɨngaka.
27 O povo de Jerusalém e seus governantes não reconheceram Jesus, mas, ao condená-lo, cumpriram as palavras dos profetas, que são lidas todos os sábados.
28 Mɨ sɨma siirɨn yai biyɨe kwɨr bɨ tɨsɨryɨskaigɨm. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma ɨna kauwok boɨnkiyɨm Pailat siiramɨn, siya tɨ tɨrki siyɨuɨn siir prɨi ɨsomaokiyanɨn.
28 Mesmo não achando motivo legal para uma sentença de morte, pediram a Pilatos que o mandasse executar.
29 Sɨma bɨdi dirɨraerar dɨgiyɨm digworaekwo whɨekakɨm bɨiya profet kamɨm sɨma wɨnkiyɨm yaiyɨm siirɨm. Mɨ sɨma siirɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siir hɨrankar swokɨ ɨnɨskɨi hai. Mɨ sɨma siirɨn siyano whɨrɨn siir inɨ haigigik.
29 Tendo cumprido tudo o que estava escrito a respeito dele, tiraram-no do madeiro e o colocaram num sepulcro.
30 Mɨ Adi Komii siya swokɨ hɨdnɨnsiin ɨdwoki siirɨn ɨe hɨrankɨn.
30 Mas Deus o ressuscitou dos mortos,
31 Tɨ kamɨm bɨiya Jisɨs saɨka napmɨriiyɨm mɨ sɨma nu Galili siir haiburgigɨm mɨ ɨni om komii Jerusalem hɨriir yamɨm. Mɨ tɨ kam kaimwowɨm Jisɨs siya sɨmiir hɨriiyar swokɨ ɨmbiyam. Mɨ sɨma ɨni siirar kɨgɨm ɨi whɨekakɨm. Tɨ dimɨnɨn sɨma kɨgɨn mɨ ɨni iikamɨm sɨmiir boɨnmɨmauuwɨm.
31 e, por muitos dias, foi visto por aqueles que tinham ido com ele da Galiléia para Jerusalém. Eles agora são testemunhas dele para o povo.
32 Mɨ krɨma ta yai kɨbiya kɨmiir asi boɨnmauuwi tɨ dimɨnɨn Adi Komii siya nɨmbinkikɨn, krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨmiir hauugiyɨm.
32 "Nós lhes anunciamos as boas novas: o que Deus prometeu a nossos antepassados
33 Dimɨnɨn Adi Komii siya nɨmbinkiyɨm krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨmiir mɨ tariinanɨn sɨmiir yɨnisɨmɨm krɨmiir tɨriir bɨdi yɨmbiniyɨm, Jisɨs siya wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankɨ, hɨriinanam tɨrkikɨm. Tɨ yaiyɨm ta yokwo Sam kwɨsa saiir wɨnkiyɨm. Mɨ saeya hɨnɨɨna boɨnkɨm,
33 ele cumpriu para nós, seus filhos, ressuscitando Jesus, como está escrito no Salmo segundo: ‘Tu és meu filho; eu hoje te gerei’.
34 Mɨ siya siir ɨe hɨrankɨ kinɨsiin ɨdwoki. Mɨ siya mhoɨiya wɨ swokɨ ao rani. Nɨɨngaka. Adi Komii siya hɨriinan boɨnkikɨn.
34 O fato de que Deus o ressuscitou dos mortos, para que nunca entrasse em decomposição, é declarado nestas palavras: ‘Eu lhes dou as santas e fiéis bênçãos prometidas a Davi’.
35 Mɨ yokwo Sam kwɨra ya ɨriipɨ hɨriinanar mɨ boɨnkika.
35 Assim ele diz noutra passagem: ‘Não permitirás que o teu Santo sofra decomposição’.
36 Ɨiya Devid siya nikɨ owɨn mɨ siya ta Adi Komii siir mɨi mɨiyɨka saiira nikɨ mɨriiyɨn mɨ siya ɨna yaonamɨn. Mɨ siirɨn, siir brogaeyɨn siir hɨriinanar swokɨ haɨngikaigi. Mɨ siya ɨni ɨe hɨrar whɨigrɨmgrɨnkɨnkaeyamɨn. Siya ta yaiya yokwo Sam nwowa saeya Devidni bɨri wɨn boɨnkika. Nɨɨngaka.
36 "Tendo, pois, Davi servido ao propósito de Deus em sua geração, adormeceu, foi sepultado com os seus antepassados e seu corpo se decompôs.
37 Tɨ inkamɨn Adi Komii siya ɨeyankɨn hɨdnɨnsiin ɨdwowɨn siir pɨua ɨenau hɨr bɨ whɨigrɨmgrɨnkɨnka. Nɨɨngaka.
37 Mas aquele a quem Deus ressuscitou não sofreu decomposição.
38 Kɨma tɨ nomiiyauɨm kɨma bɨdiya yɨnoknɨnkɨn nɨɨnɨm. Krɨma ta yaiya saiirɨn hɨnɨɨna boɨnmauuwi kɨmiirɨn, tɨ inkamɨn siya krɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiirsi nankab ougɨn.
38 "Portanto, meus irmãos, quero que saibam que mediante Jesus lhes é proclamado o perdão dos pecados.
39 Moses siir siyɨu komiiyɨn krɨmiir dimɨn biyɨeyɨm wɨ siya nɨinak rani mɨ krɨmiirɨn wɨ siya nɨkɨunaowid rani mɨ krɨmiirɨn wɨ inkam mɨiyɨk dap rani. Nɨɨngaka. Tɨ inkamɨn siyaɨrgɨn iikam whɨekakɨm krɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir nɨinak ɨtkiigɨiyanɨn. Mɨ yɨpɨkɨn inkamɨn naɨngwo tɨbmii mɨ siirɨn wɨ Jisɨs siya pɨɨriyao haigɨnɨuwi mɨ siya wɨ rɨrmiiya nwowi. Mɨ krɨmiirɨn wɨ siyar swokɨ ɨkɨunawidi. Mɨ siya krɨmiirɨn wɨ iikam wadɨeya nɨkɨuwi.
39 Por meio dele, todo aquele que crê é justificado de todas as coisas das quais não podiam ser justificados pela lei de Moisés.
40 Mɨ kɨma ha hirgɨugɨuwɨn tɨ dimɨnɨn profet kamɨm bɨiya sɨma wɨna yaiya saeya nɨtisi. Sɨma hɨnɨɨna boɨnkikɨm,
40 Cuidem para que não lhes aconteça o que disseram os profetas:
41 bɨdi bɨdinanɨn propet kamɨm sɨma hɨnɨɨna boɨnkikɨm,
41 ‘Olhem, escarnecedores, admirem-se e pereçam; pois nos dias de vocês farei algo que vocês jamais creriam se alguém lhes contasse! ’"
42 Mɨ ɨiya Pol, Banabas sowa ta maeyaua yai nɨdwo boɨnaiiya saiir haiburgiko mɨ ɨna yapniyamwo idowɨiya hɨriir. Mɨ sɨma ɨna nhɨnkigiyɨm. Mɨ sɨma ɨna boɨnkiyɨm, sowiirɨn, ɨni wakae namwo kowa! Aka Judami ɨi komii kwɨra kowa wa swokɨ ɨt. Mɨ wɨ ta yaiya saiir swokɨnɨ boɨnmɨmauuni krɨmiirɨn.
42 Quando Paulo e Barnabé estavam saindo da sinagoga, o povo os convidou a falar mais a respeito dessas coisas no sábado seguinte.
43 Mɨ iikamɨm ta maeyaua yai nɨdwo boɨnaiiya hɨr wakae dɨgnamɨm mɨ sɨma ɨna nhɨnkiigiyɨm. Mɨ Juda iikam nhɨrɨm mɨ kam nhɨrɨm, Juda iikam tani mɨ tɨkɨ Juda iikam tani sɨmiir kwoɨnɨm ɨna kisɨna haigiyɨm. Mɨ sɨma ɨni Juda iikamɨm sɨmiir siyɨu siirarar ywowɨm. Ta maeyaua yai nɨdwo boɨniya saiir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨni Pol, Banabas sowiir mhoɨiya yamɨm. Mɨ sowa yaiyɨm ɨna boɨnmɨmauuɨm, hɨnɨɨn kɨma daɨngworɨnu ta Adi Komii siir naɨngwobumbuwa wɨ kɨmiir hauugii.
43 Despedida a congregação, muitos dos judeus e estrangeiros piedosos convertidos ao judaísmo seguiram Paulo e Barnabé. Estes conversavam com eles, recomendando-lhes que continuassem na graça de Deus.
44 Juda sɨmiir ɨi komii kwɨra iikamɨm tɨ om komii ɨiir nwowɨm, sɨma nɨt swokiyɨm pariiparii, ta Adi Komii siir yaiya sowa boɨna saiir ninɨ wakaeniyɨm.
44 No sábado seguinte, quase toda a cidade se reuniu para ouvir a palavra do Senhor.
45 Ɨriipɨ hɨriinan Juda hɨran Bɨiyan Inkam Komiiyɨm ɨna kɨgɨm iikam whɨekakɨm maeyau kwɨrua nwowi. Mɨ sɨma ɨna kɨgmaɨrɨm ta sowiir mɨi aiirɨmɨn mɨ sɨmiir kwoɨnɨm sɨmiirɨm ɨni haugɨhaugɨ whyɨekiyɨm. Mɨ sɨma ɨni yai biyɨeyɨm sɨmiir yɨgbumbuɨm mɨ ɨni Pol siir yaiyɨm sɨmiir yanugaugauwɨm.
45 Quando os judeus viram a multidão, ficaram cheios de inveja e, blasfemando, contradiziam o que Paulo estava dizendo.
46 Mɨ Pol sowa Banabas sɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨnmɨmauugo. Mɨ sowa boɨn, krɨra ta yai kɨbiya Adi Komii siira bɨi Juda iikamɨm kɨmiir boɨnmɨmauuniyam nɨtkwo. Mɨ kɨma ta yai aiirɨn digɨumii haigɨngigi, aeya wɨm kɨma boɨnae mɨ nɨm krɨma tɨ kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiiyɨn siirɨn wɨ hai rani. Mɨ wakae kɨma! Panao krɨra pɨ kɨmiir haiburgigi mɨ krɨra pɨ ɨkɨ isid whɨrɨn siyɨm nami. Mɨ ta yaiya pɨ sɨmiir ninɨ boɨnmauugigi, sɨma Juda sɨmiir iikam tani.
46 Então Paulo e Barnabé lhes responderam corajosamente: "Era necessário anunciar primeiro a vocês a palavra de Deus; uma vez que a rejeitam e não se julgam dignos da vida eterna, agora nos voltamos para os gentios.
47 Bɨiyan Inkam Komii siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn kariirɨn,
47 Pois assim o Senhor nos ordenou: ‘Eu fiz de você luz para os gentios, para que você leve a salvação até aos confins da terra’ ".
48 Mɨ iikamɨm Juda iikam tani sɨma ta yai aiir wakaeyɨm mɨ sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm ɨni wadɨeya ywokiyɨm. Sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga ywokiyɨm tɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir yaiya aiirɨmɨn. Mɨ ɨkɨ iikam whɨekakɨm Adi Komii siya nɨmbinɨm, kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiiyɨn siir haiyɨm. Mɨ sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmiiyɨm.
48 Ouvindo isso, os gentios alegraram-se e bendisseram a palavra do Senhor; e creram todos os que haviam sido designados para a vida eterna.
49 Mɨ Adi Komii siir yaiya ɨni ta maeyau aiir yamkiya.
49 A palavra do Senhor se espalhava por toda a região.
50 Mɨ Juda sɨmiir bɨiyan kamɨm sɨma inɨ hopsowoɨu wigɨm inɨgakɨm Adi Komii siir inɨg ɨiir hainaniyɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir. Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨm tɨ om komii siir nwowiyɨm sɨmiirɨn warar. Mɨ sɨma ɨna yɨgbumbuɨm Pol, Banabas sowiirɨn. Mɨ sɨma ɨna kauriirgiyɨm sowiirɨn sowa tɨ nu ɨiir kɨpi nwo.
50 Mas os judeus incitaram as mulheres piedosas de elevada posição e os principais da cidade. E, provocando perseguição contra Paulo e Barnabé, os expulsaram do seu território.
51 Ɨriipɨ hɨriinan mɨ sowiir ɨga hɨr nwowɨm sɨnɨm ɨni tɨ omɨn siir yɨkrɨmkrɨnkɨigigɨn. Mɨ dimɨn biyɨeyɨn ɨni sɨmiir hɨrar ywokiyɨm. Mɨ sowa ɨni om komii Aikoniam hɨriir yamwo.
51 Estes sacudiram o pó dos seus pés em protesto contra eles e foram para Icônio.
52 Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm om Antiok hɨranɨm sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga kɨɨna ywowɨm. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn siir kɨrɨeya ɨni sɨmiir yanɨnkɨnɨu ɨuwɨm. Ɨriig.
52 Os discípulos continuavam cheios de alegria e do Espírito Santo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.