Atos 10
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Inkam nwɨrɨn nu komii Sisaria hɨr nwowɨn, siir inɨgɨn Koniliaskɨn. Siya kam kamaɨr ɨriiyarɨm (100) yaii nɨniiyɨm, ɨni sɨmiir bɨiyan inkam komii ywowɨn. Siya kamɨm ɨrɨm haiiyɨm nu Itali hɨranɨm mɨ sɨma ɨrɨpa nu komii whɨruakɨm.
1 Morava em Cesareia um oficial do exército romano chamado Cornélio, capitão do Regimento Italiano.
2 Mɨ siya Adi Komii krɨmiir Wanɨn siiraramar naɨngwokwonanaeikɨn mɨ siir inɨg ɨiirar hainanikɨn. Mɨ siir omakan iikamɨm yɨm ɨriipa hɨriinan Adi Komii siiraramar mɨ aɨngwowikɨm. Mɨ siya umɨr digworaekwo nhɨrɨm ɨkɨ Judan iikamɨm umɨr digworaekwowɨm whaowaeiyɨm, pɨ sɨmiira mɨ hauuwi. Mɨ siya ɨinokɨinokɨn Adi Komii siiramar mɨ srɨinɨnaeikɨn.
2 Era um homem devoto e temente a Deus, como era também toda a sua família. Dava aos pobres esmolas generosas e sempre orava ao Senhor.
3 Mɨ ɨigwɨra bɨe nad nwowam tɨbɨn mɨ dimɨn whɨrɨn nhwonan siya whɨnkɨgiyɨn, ɨni paenan yɨuyakiyɨn. Mɨ ɨni siya kɨgwɨnɨn, Adi Komii siir paekwosɨm nwɨrɨn nouapnɨnopkainaniyɨn. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn siya ɨna inɨ dapɨkɨuɨuɨn, Konilias siir inɨg ɨiir, Konilias!
3 Certa tarde, por volta das três horas, teve uma visão na qual viu um anjo de Deus vir em sua direção e dizer: “Cornélio!”.
4 Mɨ Konilias siya ɨna kɨgɨdidwɨnɨn Adi Komii siir paekwosɨm ɨiirsiyɨn. Mɨ siya boɨn, Bɨiyan Inkam Komii, dimukɨn kɨra boɨnɨn kariir? Adi Komii siir paekwosɨmɨn ɨna boɨnkiyɨn, kara bɨdi wakaeyɨn nhwo kɨra kwɨsboɨnɨn mɨ umɨr digworaekwo mɨnɨm kɨra hauuwɨm, iikamɨm sɨpɨmiyokmaeyamiyɨm sɨm. Adi Komii siya bɨdi kɨgɨn tɨ hɨriinan siyɨuɨn kɨra tɨrɨn mɨ kara kɨriiram asi nɨtkɨn.
4 Temeroso, Cornélio olhou fixamente para o anjo e perguntou: “Que é, senhor?”. E o anjo respondeu: “Suas orações e esmolas subiram até Deus, e ele as guarda na memória.
5 Mɨ kɨra pɨ kam nhɨrɨm pɨ sɨmiir dɨkropki, sɨma pɨ om Jopa hɨriir dam. Mɨ kɨma pɨ inkam nwɨrɨn Saimon mɨ siir inɨg whɨrɨn Pitakɨn mɨ kɨma pɨ siir wɨkɨunani.
5 Agora, envie alguns homens a Jope e mande buscar Simão, também chamado Pedro.
6 Tɨkɨ inkamɨn ɨni Saimon nwɨrɨn siir omaka saiir hɨr nwowɨn. Mɨ siya wraisupai wraisupaiyɨm sɨm ɨsɨm sɨmiir dirɨraerar nonkwokwowikɨm. Mɨ siir omaka ɨni whɨi komiiya solwara nɨkɨuwiya, ɨni saiir whɨigbid hɨr mɨriiya.
6 Ele está hospedado com Simão, um homem que trabalha com couro e mora à beira do mar”.
7 Mɨ ɨiya Adi Komii siir paekwosɨmɨn ha namkiyɨn mɨ Konilias siya inkam nwɨso siir omaka mɨriiyo sowiiram yɨkɨuna. Mɨ tɨ inkam nwɨso sowiir nwɨrɨn yɨo yaii nɨniigɨn mɨ tɨriigɨnɨn yaii nɨniiyɨn siir kwoɨnɨn Adi Komii siiraramar naɨngwokwonanaeikɨn. Mɨ tɨ inkamɨn siir mɨiya Konilias siir whɨnmɨriigɨn.
7 Assim que o anjo foi embora, Cornélio chamou dois servos de sua casa e um soldado devoto de seu grupo de auxiliares.
8 Mɨ Konilias siya yaiyɨm Adi Komii siir paekwosɨm ɨeya boɨnmɨmauugiyɨm mɨ siya kam nwoɨmɨm sɨmiir swokɨ boɨnmɨmauugi. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna yɨkropkiyɨm om Jopa hɨriir.
8 Ele lhes contou o que havia acontecido e os enviou a Jope.
9 Mɨ tɨ kam nwoɨmɨm ha napnamɨm mɨ sɨma bopwo yapwhonkainamwɨi. Mɨ ɨi gwɨra sɨma ha swokɨ ɨnsiin apnamyakwokɨm mɨ ɨni om Jopa kingiin hɨriir yapnɨmbɨiyamɨm. Mɨ taka ɨiya Pita siya omaka akou hɨriir iiyam. Mɨ sɨmiir omaka akouwɨn yɨo ɨni hindara yɨtkɨnɨn. Mɨ siya nhwo kwɨsboɨnam hɨriir niiyamkɨn. Mɨ bɨe mwokou bɨdi yamɨkwoniyɨn.
9 No dia seguinte, quando os mensageiros de Cornélio se aproximavam da cidade, Pedro subiu ao terraço para orar. Era cerca de meio-dia,
10 Mɨ Pita siya mhɨigɨ naokɨn, siya pɨ naeyɨm tɨrkɨn. Mɨ sɨma nae ɨna ikɨ dirɨraerarɨm. Mɨ dimɨn whɨrɨn nhwonan siya whɨnkɨgwɨnkɨn, siir hɨriir nɨmbiyamɨn.
10 e ele estava com fome. Enquanto a refeição era preparada, entrou num êxtase.
11 Mɨ ɨni siyar kɨgiyɨn nɨnomora pɨigikiya. Mɨ dimɨn whɨrɨn ɨna yɨkiinaiiniyɨn. Tɨkɨ dimɨnɨn, ɨni nɨbmɨrnan ywowa. Mɨ ta dimɨna saiir mwɨs mwɨs whiiyɨm, bɨdi yɨnkiamamasugiyɨm. Mɨ saiirɨn ɨna yonkwokiikiiraraokiya nua tɨriir.
11 Viu o céu aberto e algo semelhante a um grande lençol ser baixado por suas quatro pontas.
12 Mɨ nɨbmɨra saiir yainau hɨr nwokainaiiniyɨm wraisupai wraisupaiyɨm kasa rani. Mɨpug ɨpiyɨn mɨ hu hab mɨ ɨt tɨ hɨnɨɨn hɨnɨɨn wraisu ɨkɨm.
12 No lençol havia toda espécie de animais, répteis e aves.
13 Mɨ Pita siya tɨ digworaekwowɨm sɨmiir kɨgiyɨn mɨ yai kwɨra ɨna kauwok boɨnkiya siiram, Pita! Kɨra dɨsiin ɨdwoki mɨpi tɨ wraisu ɨmiir dɨsomsom anagae.
13 Então uma voz lhe disse: “Levante-se, Pedro; mate e coma”.
14 Mɨ Pita siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, Bɨiya Inkam Komii, kɨbɨe idwai kara pɨ tɨ hɨnɨɨn wraisu biyɨeyɨm pɨ sɨmiir swokɨ ɨsomsom anagae rani. Nɨɨngaka. Juda sɨmiir siyɨuɨn igbidgak bɨdi ywowɨn, tɨ nae hɨriinanɨm sɨmiir naeyɨm. Mɨ an kara ɨriipa hɨriinan igbidgakɨn.
14 “De modo nenhum, Senhor!”, respondeu Pedro. “Jamais comi coisa alguma que fosse considerada impura e imprópria.”
15 Mɨ taka yaiya kwɨsaka ɨna swokɨ boɨnkiya Pita siiram. Bɨdi wakae! Dimɨnɨn Adi Komii siya boɨnkiyɨm kɨra kɨpi nantamyɨryɨr mɨ ha kɨpi naɨngwo wɨ biyɨe nwowi. Nɨɨngaka. Wɨ biyɨe nwo rani.
15 Mas a voz falou novamente: “Não chame de impuro o que Deus purificou”.
16 Mɨ ta yaiya kwoɨmaka ha swokɨ boɨnkiya Pita siir mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn tɨ dimɨnɨn ɨna swokɨ kwankaiinamɨn nɨnomor koua hɨriir.
16 A mesma visão se repetiu três vezes. Então, subitamente, o lençol foi recolhido ao céu.
17 Mɨ Pita siya ɨna yaɨngwo whrɨewhrɨekiyɨn tɨkɨ dimɨnɨn nhwonan siya whɨnkɨgwɨnɨn siirsiyɨn. Mɨ siya ɨni siir siira yaɨngwowɨn, tɨkɨ dimɨnɨn siya dimuam nɨmbinikɨn? Mɨ ɨiya siya siir siira nikɨ aɨngwokwonanaeiyɨn mɨ tɨ kam nwoɨmɨm Konilias siya nɨkropkiyɨm sɨma Saimon siir omaka aiir naka apyɨskaiyɨuɨm mɨ sɨma ɨni ta omaka saiir omaka anoka yaka okwoɨuwɨm.
17 Pedro ficou perplexo, pensando em qual seria o significado da visão. Nesse momento, os homens que Cornélio tinha enviado encontraram a casa de Simão. Eles se aproximaram do portão
18 Mɨ sɨma ɨna yaka ɨkɨuɨuwɨm, ta omaka! Saimon Pita ɨni tɨr nwowɨn, aniya?
18 e perguntaram se estava hospedado ali Simão, também chamado Pedro.
19 Mɨ Pita siya dimɨnɨn nhwonan siya whɨnkɨgɨn ɨni siirar nikɨ aɨngwokwo krɨpkaiyɨn. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn siya boɨnki siir, bɨdi wakae! Kam nwoɨmɨm sɨma kɨriiram hansrani.
19 Enquanto Pedro ainda refletia sobre a visão, o Espírito lhe disse: “Três homens vieram procurá-lo.
20 Mɨ Pita siya ha nɨuunamɨn mɨ ɨna yaunɨ ɨuun boɨnɨn tɨ inkamɨn kɨma hanranɨn siya karaɨrgɨn. Mɨ kɨma dimuɨm nɨtkɨm.
20 Levante-se, desça e vá encontrar-se com eles. Não hesite em acompanhá-los, pois eu os enviei”.
21 — ausente —
21 Pedro desceu e disse aos homens: “Eu sou quem vocês procuram. Por que vieram?”.
22 — ausente —
22 Eles responderam: “Cornélio, um oficial romano, nos enviou. Ele é um homem devoto e temente a Deus, respeitado por todos os judeus. Um santo anjo o instruiu a chamar o senhor à casa dele para que ele ouça sua mensagem”.
23 Mɨ Pita siya sɨmiir boɨnki, sɨma ta omaka aiir prɨiiyamɨm. Ɨriig.
23 Então Pedro convidou os homens para se hospedarem ali aquela noite. No dia seguinte, foi com eles, acompanhado de alguns irmãos de Jope.
24 Mɨ ɨi gwɨr nɨugakɨn, Pita siya ɨni sɨmaka yɨnkɨn amyakwokɨn. Mɨ Jisɨs siir isidɨn om Jopa hɨranɨn, sɨma wara yɨnkɨn amyakwok sɨmakar. Ɨigwɨra sɨma ha napnamyakwokɨm mɨ siyɨu hɨr yapwhwonkainamwɨi. Mɨ ɨi gwɨr nɨugakɨn ɨna yɨnsiin apnamyakwokɨm. Mɨ sɨma kɨmɨdiniya om Sisaria hɨriir yapnɨmbɨiyam. Mɨ Konilias siir pɨugana mɨ siir nomiiyauɨm sɨmiirɨn, bɨiyar yɨkɨunakwokɨn. Mɨ sɨma ɨni hɨrɨrar yokwokɨnɨm Pita sɨmiirɨm.
24 Chegaram a Cesareia no dia seguinte. Cornélio os esperava e havia reunido seus parentes e amigos íntimos.
25 Pita siya ɨna yapnɨmbɨiyamɨn, Konilias siir omaka saiir hɨriir. Mɨ siya ha mɨ apnaniyɨn mɨ sowa ɨni omakanau hɨrar yɨniyapyɨskaiyo. Mɨ Konilias siya ɨni Pita siir ɨgmiiga ninɨ akai hɨuniyɨn siir inɨg ɨiir hainanam.
25 Quando Pedro chegou à casa, Cornélio veio ao seu encontro e prostrou-se diante dele, adorando-o.
26 Mɨ Pita siya kinɨsiin okwoki siirɨn mɨ siya boɨn, kɨra tɨ ɨnsiin okwoki. Kara kɨriir hɨriinan inkamaɨrgɨn.
26 Mas Pedro o levantou e disse: “Fique de pé! Eu sou apenas um homem como você”.
27 Mɨ Pita siya Konilias saɨkar naboɨnai iiyamɨn siir omaka hɨriir mɨ ɨni siyar ii kɨginamɨn, iikam whɨekakɨm sɨma hɨrarar nɨdwokaimɨmɨrkwokɨni.
27 Os dois conversaram e depois entraram na casa, onde muitos outros estavam reunidos.
28 Mɨ Pita siya boɨnki sɨmiir, Judan iikamɨm, ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm nɨm krɨma om whɨran iikamɨm sɨmaka kingiin bɨ napkɨnmasuwikɨm. Nɨɨngaka. Krɨma igbidgak hɨriinasi nwokɨm, Adi Komii siya kariirɨn hɨnɨɨna boɨnmauugikɨn, kara inkam nwɨrɨn hɨnɨɨna kɨpi dap inkam biyɨe. Nɨɨngaka.
28 Pedro lhes disse: “Vocês sabem que nossas leis proíbem que um judeu entre num lar gentio como este ou se associe com os gentios. No entanto, Deus me mostrou que não devo mais considerar ninguém impuro ou impróprio.
29 Mɨ kara kɨmiir yaiya pɨ saiir wakae boɨn tani. Nɨɨngaka. Kariirɨn kɨma nɨkɨunakikɨn mɨ kara tɨriir asi nɨtkɨn. Mɨ kara panaoɨn pɨ kɨmiir swokɨ kwasrɨi? Kɨma dimuam nɨkɨugikɨm kariiramɨn?
29 Por isso, vim assim que fui chamado, sem levantar objeções. Agora digam por que vocês mandaram me buscar”.
30 Mɨ Konilias siya boɨnki, mhɨsi bɨiya tɨ ɨi kwoɨmɨm namkiyɨm mɨ dimɨn whɨrɨn ɨiya bɨe nad nwowamtɨbɨn kara nhwo kwɨsa Adi Komii siiram kariir omakanau hɨr mɨ ɨni kara kɨgi Adi Komii siir paekwosɨm nwɨrɨn kariir whwonkam ɨda namɨkwoniyɨn. Mɨ siir yɨuɨsa ɨni twakwo hɨgnan yɨnyakiya.
30 Cornélio respondeu: “Quatro dias atrás, eu estava orando em casa por volta deste mesmo horário, às três da tarde. De repente, um homem vestido com roupas resplandecentes apareceu diante de mim.
31 Mɨ siya boɨnki, Konilias, Konilias! Adi Komii siya bɨdi wakaekiyɨn kɨra srɨigiya siiram mɨ siya iikamɨm umɨr digworaekwowam whaowaeyɨm kɨra prɨihauuwɨm mɨ tariinanɨn Adi Komii siir kwoɨnɨn ɨni sɨmiirar naɨngwokwokaigiyɨn.
31 Ele me disse: ‘Cornélio, Deus ouviu sua oração e se lembrou de suas esmolas.
32 Mɨ kɨra kam nhɨrɨm sɨmiir dɨkropki om Jopa hɨriir namɨm Saimon Pita siir ninɨ ɨkɨunakiyam. Mɨ tɨ inkamɨn ɨni Saimon nwɨrɨn siir omaka saiir nwowɨn. Mɨ siya tɨ inkamɨn wraisupai wraisupai ɨs mɨi mɨriigɨn. Mɨ siir omaka ɨni whɨi komiiya solwara nɨkɨuwiya, ɨni saiir whɨigbid mɨriiya.
32 Agora, envie mensageiros a Jope e mande buscar Simão, também chamado Pedro. Ele está hospedado na casa de Simão, um homem que trabalha com couro e mora à beira do mar’.
33 Mɨ kara kam nhɨrɨm kɨriir waraur asi nɨkropkisasaugɨm. Mɨ kɨra siyɨu mɨiyɨk tɨrkɨn mɨ kɨra ha nɨtkɨn. Mɨ krɨma omakakɨm tɨ tɨrarar namwoniyɨm Adi Komii siir whwonkam ɨda krɨma mɨnam nɨtkɨm, yai whɨekakɨm Bɨiyan Inkam Komiiyɨn, siya boɨnmɨmauugikɨm sɨmiir wakaenakiyam. Konilias siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn. Ɨriig.
33 Assim, mandei buscá-lo de imediato, e foi bom que tenha vindo. Agora estamos todos aqui, esperando diante de Deus para ouvir a mensagem que o Senhor mandou que você nos trouxesse”.
34 Pita siya iikam ɨmiirɨn hɨnɨɨna swokɨ boɨnki, kɨbɨe idwai! Kara tapa tɨsa nɨnoknɨnkɨnɨn, Adi Komii siir kwoɨnɨn hɨnɨɨna bɨ swokɨ naɨngwowikɨn, kɨmiir isid ɨkɨn mɨ siir isid ɨeya. Nɨɨngaka. Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya whɨekak krɨmiiramar naɨngwo ɨrkakikɨn siya isid whɨrua whɨsuwamar bɨ swokɨ naɨngwowikɨn.
34 Então Pedro respondeu: “Vejo claramente que Deus não mostra nenhum favoritismo.
35 Nɨɨngaka. Siya iikam whɨekakɨm ɨkɨ hɨnda tɨnda nwowɨm siirɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ siyɨu mɨiyɨk napiyɨm siya sɨmiiram naɨngwowikɨm.
35 Em todas as nações ele aceita aqueles que o temem e fazem o que é certo.
36 Kɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨm taka yaiya Adi Komi siya hauugika Isrel sɨmiir isidɨn siir. Mɨ siya krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn, Jisɨs Krais siir yaiwɨn kɨbi ɨmiir boɨnmɨmauuwi. Mɨ krɨmiirɨn siya nɨnkiyamasu haigɨnɨugɨm, Adi Komi saɨka kwoɨn whɨrua nwowam.
36 Esta é a mensagem de boas-novas para o povo de Israel: Há paz com Deus por meio de Jesus Cristo, que é Senhor de todos.
37 Mɨ taka yaiya bɨiyɨn nu Galili hɨr nɨmbiyamka. Mɨ ɨni nu Judia hɨr nwowɨm omisɨsɨmɨm ɨni sɨmiira yɨnyokɨi ɨrkaka. Ta yaiya kɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm bɨi Jon siya bɨdi boɨnmɨmauuwɨm, op baptais haigɨnɨuni siyɨuɨn.
37 Vocês sabem o que aconteceu em toda a Judeia, começando na Galileia, depois do batismo que João proclamou.
38 Taka yaiya Jisɨs siirga. Mɨ siya om Nasaret hɨrankɨn. Adi Komii siya nɨmbingikɨn siirɨn. Mɨ siir naeyɨuɨn ɨni wara yɨnkɨn ɨkropkiyɨn. Mɨ siir kɨrɨeya mɨ ɨriipɨ hɨriinan ɨni wara mɨ ɨnkɨn hauugiya saiir. Mɨ siya omom omomɨm ɨni sɨmiir yamɨn mɨi kɨbiya saiir napmɨriiyamam. Mɨ siya iikam biyɨeyɨm yɨu biyɨe siya dirɨraerarbumbunɨnkɨn haigɨnɨuɨm, ɨni siya haiswonɨmnɨskɨiyamɨm. Mɨ Adi Komii siya mɨiya siya mɨriiya ɨni saɨka ywowɨn.
38 Sabem também que Deus ungiu Jesus de Nazaré com o Espírito Santo e com poder. Então Jesus foi por toda parte fazendo o bem e curando todos os oprimidos pelo diabo, porque Deus estava com ele.
39 Kɨma bɨdi kɨgɨm digworaekwo whɨekakɨm Jisɨs siya tɨrɨm, nu Judia mɨ om komii Jerusalem hɨr. Mɨ nu Judan inkam komii komiiyɨm sɨma Jisɨs siirɨn ɨni paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn, saɨka yɨnkɨn ɨrɨnugiyɨn. Mɨ sɨma siirɨn ɨna yakɨ ɨsomaokiyɨn.
39 “E nós somos testemunhas de tudo que ele fez em toda a Judeia e em Jerusalém, onde o mataram. Penduraram-no numa cruz,
40 Mɨ ɨi kwɨsaka dɨg nwokiyo mɨ siirɨn ɨni Adi Komii siyar swokɨ kinɨnsiin ɨdwowɨn ɨe hɨrankɨn. Mɨ siya Jisɨs siirɨn krɨmiir nɨisiimauu haigɨnɨugɨn.
40 mas Deus o ressuscitou no terceiro dia e permitiu que ele fosse visto,
41 Mɨ Judan iikam whɨekakɨm sɨma siir bɨri kɨgikɨm. Nɨɨngaka. Siirɨn krɨma krɨma kɨgikɨn. Bɨiyan Adi Komii siya nɨmbinɨm siir yai boɨnmɨmauuam. Mɨ siya kinɨnsiin ɨdwoki siirɨn ɨe hɨrankɨn. Mɨ krɨma ɨni saɨkar yɨdwo aeyɨm.
41 não por todo o povo, mas por nós que fomos escolhidos por Deus de antemão para sermos suas testemunhas. Nós fomos os que comemos e bebemos com ele depois que ele ressuscitou dos mortos.
42 Mɨ siya hɨnɨɨna boɨnmɨmauugikɨn krɨmiirɨn, ta Adi Komii siir yaiya iikamɨm sɨmiir sɨbgu boɨnmɨmauu haigɨnɨu. Adi Komii siya nɨmbingikɨn Jisɨs siirɨn. Mɨ siya wɨ krɨmiir Bɨiyan Inkam Komii nwowi. Adi Komii siya nɨmbinkɨn siirɨn Inkam Komii nwowam, iikamɨm nuanɨm sɨmiir yai hɨdam. Mɨ siya wɨ iikamɨm omwai waiyayokiyokɨiyɨm mɨ iikamɨm naokao ɨkɨm, siya wɨ sɨmiir hɨdi.
42 E ele nos mandou anunciar sua mensagem em toda parte e testemunhar que Deus o designou juiz dos vivos e dos mortos.
43 Bɨiya tɨ profet inkamɨm Jisɨs siir dimɨnpai dimɨnpaiyɨm yokwoni sɨma wɨnprigɨnkɨm profet kamɨm sɨma boɨnɨm, inkamɨm Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siirɨm naɨngwo tɨbmii mɨ siir dimɨn biyɨeya wɨ siya nɨinak ɨtkiigi. Ɨriig.
43 É a respeito dele que todos os profetas dão testemunho, dizendo que todo o que nele crer receberá o perdão de seus pecados por meio de seu nome”.
44 Mɨ ɨiya Pita siya yaiya nikɨ okwo boɨnɨn mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn ɨna yanɨnkɨnɨuniyɨn ɨiya sɨma Pita siir yai ɨmiirar nikɨ wakaeya saiirar.
44 Enquanto Pedro ainda falava, o Espírito Santo desceu sobre todos que ouviam a mensagem.
45 Mɨ tɨkɨ Judan kamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm Pita saɨkar nɨnkɨn ɨtɨm, sɨma kɨgiyɨm tɨ kamɨm Judan iikam tani mɨ sɨma ɨriipɨ hɨriinan Adi Komii siir naeyɨuɨn ɨni sɨmiir wara mɨ anɨnkɨnɨuɨuɨn. Mɨ sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm.
45 Os discípulos judeus que acompanhavam Pedro ficaram admirados de que o dom do Espírito Santo também fosse derramado sobre os gentios,
46 Mɨ sɨma wakaeki, sɨma omom omoman yaiyɨm sɨm boɨnamɨm mɨ sɨma Adi Komii siir inɨgɨn siir hainanɨm. Mɨ Pita siya hɨnɨɨn asi boɨnkɨn.
46 pois os ouviram falar em outras línguas e louvar a Deus. Pedro perguntou:
47 Mɨ wɨ nhɨnga haigɨnɨkouwi ta opa ta iikamɨm sɨmiir tɨbaigɨnɨuwiya saiir siyɨuɨn. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn tɨ krɨmiir mɨ anɨnkɨnɨuniyɨn mɨ sɨmiirɨn ɨni hɨriinanar mɨ ɨnkɨnɨuɨn. Pita siya hɨnɨɨna boɨnkɨn.
47 “Pode alguém se opor a que eles sejam batizados agora que, como nós, também receberam o Espírito Santo?”.
48 Mɨ Pita siya sɨmiir boɨnmauu wakaeki, kɨma Jisɨs Krais siir inɨgɨn op siir tɨ baptais. Mɨ sɨma siir boɨnki, kɨra ɨi nhɨrɨm krɨmaka tɨra timɨ o. Ɨriig.
48 Então ordenou que fossem batizados em nome de Jesus Cristo. Depois, pediram que Pedro ficasse com eles alguns dias.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.