Atos 10
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Inkam nwɨrɨn nu komii Sisaria hɨr nwowɨn, siir inɨgɨn Koniliaskɨn. Siya kam kamaɨr ɨriiyarɨm (100) yaii nɨniiyɨm, ɨni sɨmiir bɨiyan inkam komii ywowɨn. Siya kamɨm ɨrɨm haiiyɨm nu Itali hɨranɨm mɨ sɨma ɨrɨpa nu komii whɨruakɨm.
1 Na cidade de Cesareia havia um homem chamado Cornélio, que era comandante de um batalhão romano chamado “Batalhão Italiano”.
2 Mɨ siya Adi Komii krɨmiir Wanɨn siiraramar naɨngwokwonanaeikɨn mɨ siir inɨg ɨiirar hainanikɨn. Mɨ siir omakan iikamɨm yɨm ɨriipa hɨriinan Adi Komii siiraramar mɨ aɨngwowikɨm. Mɨ siya umɨr digworaekwo nhɨrɨm ɨkɨ Judan iikamɨm umɨr digworaekwowɨm whaowaeiyɨm, pɨ sɨmiira mɨ hauuwi. Mɨ siya ɨinokɨinokɨn Adi Komii siiramar mɨ srɨinɨnaeikɨn.
2 Ele era um homem religioso; ele e todas as pessoas da sua casa adoravam a Deus. Cornélio ajudava muito os judeus pobres e orava sempre a Deus.
3 Mɨ ɨigwɨra bɨe nad nwowam tɨbɨn mɨ dimɨn whɨrɨn nhwonan siya whɨnkɨgiyɨn, ɨni paenan yɨuyakiyɨn. Mɨ ɨni siya kɨgwɨnɨn, Adi Komii siir paekwosɨm nwɨrɨn nouapnɨnopkainaniyɨn. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn siya ɨna inɨ dapɨkɨuɨuɨn, Konilias siir inɨg ɨiir, Konilias!
3 Um dia, ali pelas três horas da tarde , Cornélio teve uma visão. Ele viu claramente um anjo de Deus, que chegou perto dele e disse: — Cornélio!
4 Mɨ Konilias siya ɨna kɨgɨdidwɨnɨn Adi Komii siir paekwosɨm ɨiirsiyɨn. Mɨ siya boɨn, Bɨiyan Inkam Komii, dimukɨn kɨra boɨnɨn kariir? Adi Komii siir paekwosɨmɨn ɨna boɨnkiyɨn, kara bɨdi wakaeyɨn nhwo kɨra kwɨsboɨnɨn mɨ umɨr digworaekwo mɨnɨm kɨra hauuwɨm, iikamɨm sɨpɨmiyokmaeyamiyɨm sɨm. Adi Komii siya bɨdi kɨgɨn tɨ hɨriinan siyɨuɨn kɨra tɨrɨn mɨ kara kɨriiram asi nɨtkɨn.
4 Ele ficou olhando para o anjo e, com muito medo, perguntou: — O que é, senhor? O anjo respondeu: — Deus aceitou as suas orações e a ajuda que você tem dado aos pobres e ele não esqueceu você.
5 Mɨ kɨra pɨ kam nhɨrɨm pɨ sɨmiir dɨkropki, sɨma pɨ om Jopa hɨriir dam. Mɨ kɨma pɨ inkam nwɨrɨn Saimon mɨ siir inɨg whɨrɨn Pitakɨn mɨ kɨma pɨ siir wɨkɨunani.
5 Agora mande alguns homens até a cidade de Jope para buscarem o homem chamado Simão Pedro.
6 Tɨkɨ inkamɨn ɨni Saimon nwɨrɨn siir omaka saiir hɨr nwowɨn. Mɨ siya wraisupai wraisupaiyɨm sɨm ɨsɨm sɨmiir dirɨraerar nonkwokwowikɨm. Mɨ siir omaka ɨni whɨi komiiya solwara nɨkɨuwiya, ɨni saiir whɨigbid hɨr mɨriiya.
6 Ele está hospedado na casa de outro Simão, um curtidor de couros que mora na beira do mar.
7 Mɨ ɨiya Adi Komii siir paekwosɨmɨn ha namkiyɨn mɨ Konilias siya inkam nwɨso siir omaka mɨriiyo sowiiram yɨkɨuna. Mɨ tɨ inkam nwɨso sowiir nwɨrɨn yɨo yaii nɨniigɨn mɨ tɨriigɨnɨn yaii nɨniiyɨn siir kwoɨnɨn Adi Komii siiraramar naɨngwokwonanaeikɨn. Mɨ tɨ inkamɨn siir mɨiya Konilias siir whɨnmɨriigɨn.
7 Quando o anjo foi embora, Cornélio imediatamente chamou dois empregados e um soldado que estava a seu serviço e que era um homem religioso.
8 Mɨ Konilias siya yaiyɨm Adi Komii siir paekwosɨm ɨeya boɨnmɨmauugiyɨm mɨ siya kam nwoɨmɨm sɨmiir swokɨ boɨnmɨmauugi. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna yɨkropkiyɨm om Jopa hɨriir.
8 Cornélio contou a eles tudo o que havia acontecido e mandou que fossem a Jope.
9 Mɨ tɨ kam nwoɨmɨm ha napnamɨm mɨ sɨma bopwo yapwhonkainamwɨi. Mɨ ɨi gwɨra sɨma ha swokɨ ɨnsiin apnamyakwokɨm mɨ ɨni om Jopa kingiin hɨriir yapnɨmbɨiyamɨm. Mɨ taka ɨiya Pita siya omaka akou hɨriir iiyam. Mɨ sɨmiir omaka akouwɨn yɨo ɨni hindara yɨtkɨnɨn. Mɨ siya nhwo kwɨsboɨnam hɨriir niiyamkɨn. Mɨ bɨe mwokou bɨdi yamɨkwoniyɨn.
9 No dia seguinte, ao meio-dia, Pedro subiu ao terraço para orar. Enquanto isso, os homens vinham pelo caminho, já perto de Jope.
10 Mɨ Pita siya mhɨigɨ naokɨn, siya pɨ naeyɨm tɨrkɨn. Mɨ sɨma nae ɨna ikɨ dirɨraerarɨm. Mɨ dimɨn whɨrɨn nhwonan siya whɨnkɨgwɨnkɨn, siir hɨriir nɨmbiyamɨn.
10 Pedro ficou com fome e quis comer alguma coisa. Enquanto o almoço estava sendo feito, ele teve uma visão.
11 Mɨ ɨni siyar kɨgiyɨn nɨnomora pɨigikiya. Mɨ dimɨn whɨrɨn ɨna yɨkiinaiiniyɨn. Tɨkɨ dimɨnɨn, ɨni nɨbmɨrnan ywowa. Mɨ ta dimɨna saiir mwɨs mwɨs whiiyɨm, bɨdi yɨnkiamamasugiyɨm. Mɨ saiirɨn ɨna yonkwokiikiiraraokiya nua tɨriir.
11 Viu o céu aberto e uma coisa parecida com um grande lençol amarrado pelas quatro pontas, que descia até o chão.
12 Mɨ nɨbmɨra saiir yainau hɨr nwokainaiiniyɨm wraisupai wraisupaiyɨm kasa rani. Mɨpug ɨpiyɨn mɨ hu hab mɨ ɨt tɨ hɨnɨɨn hɨnɨɨn wraisu ɨkɨm.
12 Dentro daquilo havia todos os tipos de animais de quatro patas, de animais que se arrastam pelo chão e de aves.
13 Mɨ Pita siya tɨ digworaekwowɨm sɨmiir kɨgiyɨn mɨ yai kwɨra ɨna kauwok boɨnkiya siiram, Pita! Kɨra dɨsiin ɨdwoki mɨpi tɨ wraisu ɨmiir dɨsomsom anagae.
13 Então Pedro ouviu uma voz, que dizia:
14 Mɨ Pita siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, Bɨiya Inkam Komii, kɨbɨe idwai kara pɨ tɨ hɨnɨɨn wraisu biyɨeyɨm pɨ sɨmiir swokɨ ɨsomsom anagae rani. Nɨɨngaka. Juda sɨmiir siyɨuɨn igbidgak bɨdi ywowɨn, tɨ nae hɨriinanɨm sɨmiir naeyɨm. Mɨ an kara ɨriipa hɨriinan igbidgakɨn.
14 Pedro respondeu: — De jeito nenhum, Senhor! Eu nunca comi nenhuma coisa que a
15 Mɨ taka yaiya kwɨsaka ɨna swokɨ boɨnkiya Pita siiram. Bɨdi wakae! Dimɨnɨn Adi Komii siya boɨnkiyɨm kɨra kɨpi nantamyɨryɨr mɨ ha kɨpi naɨngwo wɨ biyɨe nwowi. Nɨɨngaka. Wɨ biyɨe nwo rani.
15 A voz falou de novo com ele:
16 Mɨ ta yaiya kwoɨmaka ha swokɨ boɨnkiya Pita siir mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn tɨ dimɨnɨn ɨna swokɨ kwankaiinamɨn nɨnomor koua hɨriir.
16 Isso aconteceu três vezes. Em seguida a coisa que parecia um lençol foi levada de volta para o céu.
17 Mɨ Pita siya ɨna yaɨngwo whrɨewhrɨekiyɨn tɨkɨ dimɨnɨn nhwonan siya whɨnkɨgwɨnɨn siirsiyɨn. Mɨ siya ɨni siir siira yaɨngwowɨn, tɨkɨ dimɨnɨn siya dimuam nɨmbinikɨn? Mɨ ɨiya siya siir siira nikɨ aɨngwokwonanaeiyɨn mɨ tɨ kam nwoɨmɨm Konilias siya nɨkropkiyɨm sɨma Saimon siir omaka aiir naka apyɨskaiyɨuɨm mɨ sɨma ɨni ta omaka saiir omaka anoka yaka okwoɨuwɨm.
17 Pedro começou a perguntar a si mesmo o que aquela visão queria dizer. E naquele momento os homens que Cornélio havia mandado já tinham se informado sobre onde ficava a casa de Simão e estavam na porta.
18 Mɨ sɨma ɨna yaka ɨkɨuɨuwɨm, ta omaka! Saimon Pita ɨni tɨr nwowɨn, aniya?
18 Eles chamaram alguém da casa e perguntaram: — Por acaso um homem chamado Simão Pedro está hospedado aqui?
19 Mɨ Pita siya dimɨnɨn nhwonan siya whɨnkɨgɨn ɨni siirar nikɨ aɨngwokwo krɨpkaiyɨn. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn siya boɨnki siir, bɨdi wakae! Kam nwoɨmɨm sɨma kɨriiram hansrani.
19 Pedro ainda estava pensando na visão, quando o Espírito Santo disse: — Escute! Estão aí três homens procurando você.
20 Mɨ Pita siya ha nɨuunamɨn mɨ ɨna yaunɨ ɨuun boɨnɨn tɨ inkamɨn kɨma hanranɨn siya karaɨrgɨn. Mɨ kɨma dimuɨm nɨtkɨm.
20 Agora apronte-se, desça e vá com eles. Vá tranquilo porque fui eu que mandei que eles viessem aqui.
21 — ausente —
21 Então Pedro desceu e disse aos homens: — Eu sou a pessoa que vocês estão procurando. Por que vieram aqui?
22 — ausente —
22 Eles responderam: — Nós fomos mandados pelo comandante Cornélio. Ele é um homem bom,
23 Mɨ Pita siya sɨmiir boɨnki, sɨma ta omaka aiir prɨiiyamɨm. Ɨriig.
23 Então Pedro convidou os homens para entrarem, e os hospedou ali naquela noite. No dia seguinte Pedro se aprontou e foi com eles, e alguns irmãos que moravam em Jope também foram.
24 Mɨ ɨi gwɨr nɨugakɨn, Pita siya ɨni sɨmaka yɨnkɨn amyakwokɨn. Mɨ Jisɨs siir isidɨn om Jopa hɨranɨn, sɨma wara yɨnkɨn amyakwok sɨmakar. Ɨigwɨra sɨma ha napnamyakwokɨm mɨ siyɨu hɨr yapwhwonkainamwɨi. Mɨ ɨi gwɨr nɨugakɨn ɨna yɨnsiin apnamyakwokɨm. Mɨ sɨma kɨmɨdiniya om Sisaria hɨriir yapnɨmbɨiyam. Mɨ Konilias siir pɨugana mɨ siir nomiiyauɨm sɨmiirɨn, bɨiyar yɨkɨunakwokɨn. Mɨ sɨma ɨni hɨrɨrar yokwokɨnɨm Pita sɨmiirɨm.
24 No outro dia chegaram à cidade de Cesareia. Cornélio e os parentes e amigos mais íntimos que ele tinha convidado já estavam esperando Pedro.
25 Pita siya ɨna yapnɨmbɨiyamɨn, Konilias siir omaka saiir hɨriir. Mɨ siya ha mɨ apnaniyɨn mɨ sowa ɨni omakanau hɨrar yɨniyapyɨskaiyo. Mɨ Konilias siya ɨni Pita siir ɨgmiiga ninɨ akai hɨuniyɨn siir inɨg ɨiir hainanam.
25 Quando Pedro ia entrando, Cornélio veio ao seu encontro, ajoelhou-se e curvou a cabeça diante dele.
26 Mɨ Pita siya kinɨsiin okwoki siirɨn mɨ siya boɨn, kɨra tɨ ɨnsiin okwoki. Kara kɨriir hɨriinan inkamaɨrgɨn.
26 Mas Pedro fez com que ele se levantasse e disse: — Fique de pé, pois eu sou apenas um homem como você.
27 Mɨ Pita siya Konilias saɨkar naboɨnai iiyamɨn siir omaka hɨriir mɨ ɨni siyar ii kɨginamɨn, iikam whɨekakɨm sɨma hɨrarar nɨdwokaimɨmɨrkwokɨni.
27 Enquanto conversava com Cornélio, Pedro entrou na casa e encontrou muita gente reunida ali.
28 Mɨ Pita siya boɨnki sɨmiir, Judan iikamɨm, ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm nɨm krɨma om whɨran iikamɨm sɨmaka kingiin bɨ napkɨnmasuwikɨm. Nɨɨngaka. Krɨma igbidgak hɨriinasi nwokɨm, Adi Komii siya kariirɨn hɨnɨɨna boɨnmauugikɨn, kara inkam nwɨrɨn hɨnɨɨna kɨpi dap inkam biyɨe. Nɨɨngaka.
28 Então disse a todos: — Vocês sabem muito bem que a religião dos judeus não permite que eles façam amizade com não judeus ou entrem nas casas deles. Mas Deus me mostrou que eu não devo chamar ninguém de impuro ou de sujo.
29 Mɨ kara kɨmiir yaiya pɨ saiir wakae boɨn tani. Nɨɨngaka. Kariirɨn kɨma nɨkɨunakikɨn mɨ kara tɨriir asi nɨtkɨn. Mɨ kara panaoɨn pɨ kɨmiir swokɨ kwasrɨi? Kɨma dimuam nɨkɨugikɨm kariiramɨn?
29 Por isso, quando vocês me chamaram, eu vim de boa vontade. Agora quero saber por que foi que vocês mandaram me chamar.
30 Mɨ Konilias siya boɨnki, mhɨsi bɨiya tɨ ɨi kwoɨmɨm namkiyɨm mɨ dimɨn whɨrɨn ɨiya bɨe nad nwowamtɨbɨn kara nhwo kwɨsa Adi Komii siiram kariir omakanau hɨr mɨ ɨni kara kɨgi Adi Komii siir paekwosɨm nwɨrɨn kariir whwonkam ɨda namɨkwoniyɨn. Mɨ siir yɨuɨsa ɨni twakwo hɨgnan yɨnyakiya.
30 Cornélio respondeu: — Três dias atrás, às três horas da tarde, eu estava orando aqui em casa. De repente, um homem vestido com roupas brancas apareceu na minha frente
31 Mɨ siya boɨnki, Konilias, Konilias! Adi Komii siya bɨdi wakaekiyɨn kɨra srɨigiya siiram mɨ siya iikamɨm umɨr digworaekwowam whaowaeyɨm kɨra prɨihauuwɨm mɨ tariinanɨn Adi Komii siir kwoɨnɨn ɨni sɨmiirar naɨngwokwokaigiyɨn.
31 e disse: “Cornélio, Deus ouviu as suas orações e lembrou do que você tem feito para ajudar os pobres.
32 Mɨ kɨra kam nhɨrɨm sɨmiir dɨkropki om Jopa hɨriir namɨm Saimon Pita siir ninɨ ɨkɨunakiyam. Mɨ tɨ inkamɨn ɨni Saimon nwɨrɨn siir omaka saiir nwowɨn. Mɨ siya tɨ inkamɨn wraisupai wraisupai ɨs mɨi mɨriigɨn. Mɨ siir omaka ɨni whɨi komiiya solwara nɨkɨuwiya, ɨni saiir whɨigbid mɨriiya.
32 Mande alguém até Jope a fim de buscar Simão, que também é chamado de Pedro. Ele está hospedado na casa de Simão, o curtidor, que mora na beira do mar.”
33 Mɨ kara kam nhɨrɨm kɨriir waraur asi nɨkropkisasaugɨm. Mɨ kɨra siyɨu mɨiyɨk tɨrkɨn mɨ kɨra ha nɨtkɨn. Mɨ krɨma omakakɨm tɨ tɨrarar namwoniyɨm Adi Komii siir whwonkam ɨda krɨma mɨnam nɨtkɨm, yai whɨekakɨm Bɨiyan Inkam Komiiyɨn, siya boɨnmɨmauugikɨm sɨmiir wakaenakiyam. Konilias siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn. Ɨriig.
33 Então eu mandei chamar você logo, e você fez muito bem em vir. Agora estamos todos reunidos aqui na presença de Deus, prontos para ouvir o que o Senhor mandou você dizer.
34 Pita siya iikam ɨmiirɨn hɨnɨɨna swokɨ boɨnki, kɨbɨe idwai! Kara tapa tɨsa nɨnoknɨnkɨnɨn, Adi Komii siir kwoɨnɨn hɨnɨɨna bɨ swokɨ naɨngwowikɨn, kɨmiir isid ɨkɨn mɨ siir isid ɨeya. Nɨɨngaka. Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya whɨekak krɨmiiramar naɨngwo ɨrkakikɨn siya isid whɨrua whɨsuwamar bɨ swokɨ naɨngwowikɨn.
34 Então Pedro começou a falar. Ele disse: — Agora eu sei que, de fato, Deus trata a todos de modo igual,
35 Nɨɨngaka. Siya iikam whɨekakɨm ɨkɨ hɨnda tɨnda nwowɨm siirɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ siyɨu mɨiyɨk napiyɨm siya sɨmiiram naɨngwowikɨm.
35 pois ele aceita todos os que o temem e fazem o que é direito, seja qual for a sua raça.
36 Kɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨm taka yaiya Adi Komi siya hauugika Isrel sɨmiir isidɨn siir. Mɨ siya krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn, Jisɨs Krais siir yaiwɨn kɨbi ɨmiir boɨnmɨmauuwi. Mɨ krɨmiirɨn siya nɨnkiyamasu haigɨnɨugɨm, Adi Komi saɨka kwoɨn whɨrua nwowam.
36 Vocês conhecem a mensagem que Deus mandou ao povo de Israel, anunciando a boa notícia de paz por meio de Jesus Cristo, que é o Senhor de todos.
37 Mɨ taka yaiya bɨiyɨn nu Galili hɨr nɨmbiyamka. Mɨ ɨni nu Judia hɨr nwowɨm omisɨsɨmɨm ɨni sɨmiira yɨnyokɨi ɨrkaka. Ta yaiya kɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm bɨi Jon siya bɨdi boɨnmɨmauuwɨm, op baptais haigɨnɨuni siyɨuɨn.
37 Vocês sabem o que aconteceu em toda a terra de Israel, começando na Galileia, depois que João pregou a sua mensagem a respeito do batismo.
38 Taka yaiya Jisɨs siirga. Mɨ siya om Nasaret hɨrankɨn. Adi Komii siya nɨmbingikɨn siirɨn. Mɨ siir naeyɨuɨn ɨni wara yɨnkɨn ɨkropkiyɨn. Mɨ siir kɨrɨeya mɨ ɨriipɨ hɨriinan ɨni wara mɨ ɨnkɨn hauugiya saiir. Mɨ siya omom omomɨm ɨni sɨmiir yamɨn mɨi kɨbiya saiir napmɨriiyamam. Mɨ siya iikam biyɨeyɨm yɨu biyɨe siya dirɨraerarbumbunɨnkɨn haigɨnɨuɨm, ɨni siya haiswonɨmnɨskɨiyamɨm. Mɨ Adi Komii siya mɨiya siya mɨriiya ɨni saɨka ywowɨn.
38 Sabem também como Deus derramou o Espírito Santo sobre Jesus de Nazaré e lhe deu poder. Jesus andou por toda parte fazendo o bem e curando todos os que eram dominados pelo Diabo, porque Deus estava com ele.
39 Kɨma bɨdi kɨgɨm digworaekwo whɨekakɨm Jisɨs siya tɨrɨm, nu Judia mɨ om komii Jerusalem hɨr. Mɨ nu Judan inkam komii komiiyɨm sɨma Jisɨs siirɨn ɨni paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn, saɨka yɨnkɨn ɨrɨnugiyɨn. Mɨ sɨma siirɨn ɨna yakɨ ɨsomaokiyɨn.
39 Nós somos testemunhas de tudo o que ele fez na terra de Israel, inclusive em Jerusalém. E depois o mataram, pregando-o numa cruz.
40 Mɨ ɨi kwɨsaka dɨg nwokiyo mɨ siirɨn ɨni Adi Komii siyar swokɨ kinɨnsiin ɨdwowɨn ɨe hɨrankɨn. Mɨ siya Jisɨs siirɨn krɨmiir nɨisiimauu haigɨnɨugɨn.
40 Pedro continuou: — Porém Deus ressuscitou Jesus no terceiro dia e também fez com que ele aparecesse a nós.
41 Mɨ Judan iikam whɨekakɨm sɨma siir bɨri kɨgikɨm. Nɨɨngaka. Siirɨn krɨma krɨma kɨgikɨn. Bɨiyan Adi Komii siya nɨmbinɨm siir yai boɨnmɨmauuam. Mɨ siya kinɨnsiin ɨdwoki siirɨn ɨe hɨrankɨn. Mɨ krɨma ɨni saɨkar yɨdwo aeyɨm.
41 Ele não foi visto por todo o povo, mas somente por nós, que somos as testemunhas que Deus já havia escolhido. Nós comemos e bebemos com ele depois que Deus o ressuscitou.
42 Mɨ siya hɨnɨɨna boɨnmɨmauugikɨn krɨmiirɨn, ta Adi Komii siir yaiya iikamɨm sɨmiir sɨbgu boɨnmɨmauu haigɨnɨu. Adi Komii siya nɨmbingikɨn Jisɨs siirɨn. Mɨ siya wɨ krɨmiir Bɨiyan Inkam Komii nwowi. Adi Komii siya nɨmbinkɨn siirɨn Inkam Komii nwowam, iikamɨm nuanɨm sɨmiir yai hɨdam. Mɨ siya wɨ iikamɨm omwai waiyayokiyokɨiyɨm mɨ iikamɨm naokao ɨkɨm, siya wɨ sɨmiir hɨdi.
42 Jesus nos mandou anunciar o evangelho ao povo e testemunhar que ele foi posto por Deus como Juiz dos vivos e dos mortos.
43 Bɨiya tɨ profet inkamɨm Jisɨs siir dimɨnpai dimɨnpaiyɨm yokwoni sɨma wɨnprigɨnkɨm profet kamɨm sɨma boɨnɨm, inkamɨm Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siirɨm naɨngwo tɨbmii mɨ siir dimɨn biyɨeya wɨ siya nɨinak ɨtkiigi. Ɨriig.
43 Todos os profetas falaram a respeito de Jesus, dizendo que os que creem nele recebem, por meio dele, o perdão dos pecados.
44 Mɨ ɨiya Pita siya yaiya nikɨ okwo boɨnɨn mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn ɨna yanɨnkɨnɨuniyɨn ɨiya sɨma Pita siir yai ɨmiirar nikɨ wakaeya saiirar.
44 Quando Pedro ainda estava falando, o Espírito Santo desceu sobre todos os que estavam ouvindo a mensagem.
45 Mɨ tɨkɨ Judan kamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm Pita saɨkar nɨnkɨn ɨtɨm, sɨma kɨgiyɨm tɨ kamɨm Judan iikam tani mɨ sɨma ɨriipɨ hɨriinan Adi Komii siir naeyɨuɨn ɨni sɨmiir wara mɨ anɨnkɨnɨuɨuɨn. Mɨ sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm.
45 Os judeus seguidores de Jesus que tinham vindo de Jope com Pedro ficaram admirados por Deus ter derramado o dom do Espírito Santo sobre os não judeus.
46 Mɨ sɨma wakaeki, sɨma omom omoman yaiyɨm sɨm boɨnamɨm mɨ sɨma Adi Komii siir inɨgɨn siir hainanɨm. Mɨ Pita siya hɨnɨɨn asi boɨnkɨn.
46 Pois eles ouviam os não judeus falarem em línguas estranhas e louvarem a grandeza de Deus. Então Pedro disse:
47 Mɨ wɨ nhɨnga haigɨnɨkouwi ta opa ta iikamɨm sɨmiir tɨbaigɨnɨuwiya saiir siyɨuɨn. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn tɨ krɨmiir mɨ anɨnkɨnɨuniyɨn mɨ sɨmiirɨn ɨni hɨriinanar mɨ ɨnkɨnɨuɨn. Pita siya hɨnɨɨna boɨnkɨn.
47 — Estas pessoas receberam o Espírito Santo como nós também recebemos. Será que alguém vai proibir que sejam batizadas com água?
48 Mɨ Pita siya sɨmiir boɨnmauu wakaeki, kɨma Jisɨs Krais siir inɨgɨn op siir tɨ baptais. Mɨ sɨma siir boɨnki, kɨra ɨi nhɨrɨm krɨmaka tɨra timɨ o. Ɨriig.
48 Então mandou que aquelas pessoas fossem batizadas em nome de Jesus Cristo. E elas pediram a Pedro que ficasse ali alguns dias.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.