Marcos 3
Anutu Täŋo Man (IOU) vs AAI
1 Kadäni kubä Jesutä Juda täŋo käbeyä yot kubä gänaŋ äroŋpäŋä äma keri kwäyähäneŋ täŋpani kubä irirän kaŋkuk.Käbeyä yot gänaŋ|src="HK077G.jpg" size="col" loc="Top right" copy="Horace Knowles" ref="Mk 3:1"
1 Jesu iban matabir maiye na Kou’ay Bar wanawanan run, naatu orot uman murubin i nati’imaim ma’ama.
2 Kepma u Sabat unita Parisi ämatä Jesu jide täŋpäŋ manken kaŋ tene yäŋ nadäŋpäŋ Jesu ket täŋpäŋ kaŋiwat itkuŋ. Jesutä äma keri kwäyähäneŋ täŋpani ŋokeŋowä Sabat kadäni ŋo käwep yäpän täganeŋ yäŋ nadäŋpäŋ unita.
2 Sabuw afa Jesu baikubibiruwin isan i nati’imaim hima hi’i’itin, saise orot uman murubin Baiyarir Ana Veya tabiyawas hitikubibiruw isan.
3 Ude kaŋ iwarirä Jesutä keri kwäyähäneŋ täŋpani u ŋode iwetkuk; Ämawebe päke ŋo gabäŋirä aku!
3 Jesu orot uman murubin iu, “Kuyen kuna iti nou’umaim.”
4 Ude iweränkaŋ akuŋpäŋ irirän Jesutä Parisi äma yäwet yabäŋkuk; In jide nadäkaŋ? Orekirit kadäni-ken kädet jidewani uwä täga täne? Kädet täga täne ba kädet waki täne? Ba äma käyäm ikekta jide täŋ yämine? Täŋkentäŋ yämine ba nämo täŋkentäŋ yämiŋitna ini kumneŋ? Ude yäweränä kowata man nämo yäŋkaŋ kum itkuŋ.
4 Imaibo sabuw isah eo, “Baiyarir ana veya’amaim ata ofafar i gewasin sinaf isan ebibasit or kakafin sinaf isan ebibasit? Orot tanibais yawas nab or tanimurub?” Baise i men tur ta hi’omih.
5 Ude täŋpäwä Jesutä bänepi nämo imärani yabäŋpäŋ-nadäwän nämo tägawäpäŋ koki täŋpän waŋkuŋ. Koki täŋpän wawäpäŋ äma keri kwäyähäneŋ täŋpani uwä iwetkuk; Ketka piräreŋpäŋ yäpi-siwoŋ tawut! Ude iweränä keri piräreŋpäŋ yäpän-siwoŋ taŋkuŋ.
5 Jesu nan ufun inuwanuw itih yumatah fofokar isan yan so’ar, baise ibanak maiye isah iyababan, anayabin matah kufaf hisisinaf kakaf. Imaibo orot isan eo, “Uma ku’otofair.” Orot uman otofair tit igewasin.
6 Eruk, ude täŋirän Parisi ämatä kaŋpäŋ Jesu jide täŋpäŋ kaŋ utne yäŋ nadäŋpäŋ gapman täŋo intäjukun äma wäpi Herot unitäŋo äbotkät päŋku käbeyä täŋpäŋ yäŋpäŋ-nadäk täŋkuŋ.
6 Basit Pharisee mar ta’imonamo Kou’ay Bar hitumar hitit hin Herod ana kou’ay bairi rabin morob isan baban hio.
7 — ausente —
7 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hina Galilee harew Kukufamaim hitit. Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hinan i Galilee’ine, Judea’ane,
8 — ausente —
8 Jerusalemane, Idumea ana umanika, naatu Jordan sisibin veya yeninane na’atube bar merar gagamin Taiya naatu Sidon wanawanahine hina. Sabuw etei i Jesu abisa sisinaf ana tur hinowar hina.
9 — ausente —
9 Naatu rou’ay i ra’at kwanekwan kafa’imo yaten hitayen, imih Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa ta hiyabuna.
10 — ausente —
10 Anayabin sabuw moumurih na’in iyawasih, naatu sabuw afa hisasawow i ef hinunuwet hitan hitabutubun isan.
11 Täŋpäŋ kadäni kadäni äma mäjotä magäranitä Jesu kaŋpäŋ mäjo uwä kome terak iŋami yäpä äpmoŋpäpäŋ kähän yäŋpäŋ ŋode yäk täŋkuŋonik; Gäk Anutu täŋo nanaki yäk.
11 Naatu sabuw afa biyahimaim afiy kakafih hima’am hinuw hi’i’itin ana maramaim i nanamaim hire rabih hikirir hio, “O God Natun.”
12 Ude yäwäwä Jesutä iniken mebäri yäŋahäkta yäjiwät-inik täŋkuk.
12 Jesu afiy kakafih kwararih iuwih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu i yait!”
13 Ude yäŋpäŋ pom kubäken äroŋpäŋ Jesutä äma ini bänepitä nadäŋkuko u yäŋpewän äbuŋ.
13 Imaibo Jesu yen in heher wanamaim bat, basit orot i ana kokomaim eafih hina biyan hitit.
14 — ausente —
14 Naatu nah 12 rubinih tur abarayah iwabih eo, “Ayu arubini saise kwa boro bairit tanama aniyafari kwanatit kwanan kwanabinan.
15 — ausente —
15 Naatu boro fair kwanab Wagabur kwananunih hinatit.”
16 Äma 12 uwä wäpi ŋode; Kubä Saimon. Jesutä wäpi kodaki Pita yäŋ iwetkuk.
16 Orot nah 12 Jesu rurubiniyih wabih i iti, Simon, wabin ta Peter (Jesu ufibo iwab),
17 Yaräwä Sebedi täŋo nanakiyat wäpi Jems kenta Jon. Yarä unita iniken man terak wäpi Boaneges yäŋ yäwetkuk. U ninin man terak Iromäŋ.
17 James, tain John hairi, orot Zebedee natunatun, Jesu wabih Boaneges, wabih anayabin farafarar natunatun.
18 Täŋä ätu täŋo wäpi Andru, Filip, Batorom, Matiyu, Tomas. Kubäwä Alfias täŋo nanaki wäpi Jems. Kubä wäpi Tadius. Kubä wäpi Saimon Selot.
18 Andrew, Philip, Bartholomew, Matthew, Thomas, James, orot Alpheus natun, Thaddeus, tafaram kafafarayan orot wabin Simon ana orot ta,
19 Kubä Judas, Kariot komeken nanik. Äma unitä Jesu iwan keri terak peŋkuk.
19 naatu Jesu ana yanuwayan orot Judas Iscairot.
20 Eruk iwaräntäkiye ude iwoyäŋpäŋ yepmaŋkaŋ Jesu yotken kuŋkuk. Kuŋkukopäŋ ämawebe bumta äbuŋo unita Jesu ini ba iwaräntäkiye jide täŋpäŋ ketem naŋpäm!
20 Imaibo Jesu ana au bar in, ibanak maiye sabuw moumurih na’in hiru’ay naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi veya men ma boro bay hitaa.
21 Ude täŋirä Jesu täŋo noriyetä biŋam u nadäŋpäŋ, Eruk! Jesu nadäk-nadäki paotak yäŋpäŋ imagutnayäŋ Jesutä itkuk-ken äbuŋ.
21 Naatu i taintuwan tur hinonowar ana veya bainamih hina hitit, anayabin sabuw hio, “I koko’aw isan matar!”
22 Täŋpäkaŋ äma Baga man yäwoŋärewani Jerusalem yotpärare-ken naniktä äbuŋ. Äbäŋpäŋ ŋode yäŋkuŋ; Mäjo täŋo äma ärowani wäpi Bilisibap unitä Jesu magärirän unitäŋo kehäromi terak mäjo yäwat kirek täyak! yäk.
22 Ofafar bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hinan hio, “I biyanamaim i Wagabur Beelzebul hitarasum ema’am, imih Wagabur hai ukwarin fair itin Wagabur nunih tititit.”
23 — ausente —
23 Imih Jesu e’af hina biyan hitit naatu oroubonamaim eo, “Satan boro mi’itube i taiyuwin nanun?
24 — ausente —
24 Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow i hai fair boro naririm,
25 — ausente —
25 na’atube ain uf rara’amaim
26 Täŋpäŋ udegän Satantä iniken äboriye däpmäŋpäŋ yäwat kireweko uwä kehäromi täga yäpneŋ? Nämoinik! Satan ini paot-inik täŋpek.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i hai aiwob boro nariririm, naatu boro nan yomanin nasawar.
27 Ude yäŋpäŋ yäwetkuk; Äma komi kubätä iniken yot gänaŋ irirän äma kubätä siwani yäŋkaŋ päro tuŋumi täga yomägarek? Nämo! Äma komi u bäyaŋ iŋitpäŋ yentä keri kuroŋi pädät täŋpäŋ peŋkaŋ uyaku tuŋumi täga yomägarek.
27 “Men yait ta boro orot fairin ana bar nakwib narun ana sawar nabowamih, baise wantoro’ot orot fairin nab nafatum, imaibo boro narun ana sawar nabow.
28 Unita ket täwera nadäwut; Waki mebäri mebäri ba Anututa yäŋärok man yäkyäk unitäŋo momi u täga penaŋi.
28 Turobe a tur ao’owen sabuw bowabow kakafih tisisinaf naatu baigigimen tur teo’o etei boro notawiyen hinab.
29 Upäŋkaŋ äma kubätä Anutu täŋo Munapikta yäŋärok man yäwayäŋ täko uwä momini uwä tärek-täreki nämo pen api pärek yäk. Anututä momini uwä täga penaŋi nämo.
29 Baise orot yait Anun Kakafiyin isan baigigimen tur nao’o boro men nanotawiyimih, anayabin i wanatowan ana bowabow kakafin sinaf ana ubar bai.’”
30 Äma ekäni ekänitä Gäk mäjotä magäränkaŋ unitäŋo kehäromi terak täk täyan yäŋ iwetkuŋo unita Jesutä ude yäwetkuk.
30 Jesu tur iti eo anayabin sabuw afa hi’o, “Afiy kakafin biyanamaim hitarasum tema’am.”
31 Man ude yäŋ irirän miŋi noriye-kät Jesutä itkuk-ken u ahäŋkuŋ. Ahäŋpäŋ yäman umu itkaŋ Jesutä yäman äpän yäŋ nadäŋpäŋ äma kubä iwerä äroŋkuk.
31 Imaibo Jesu hinah naatu taitin hina hitit ufun hibat naatu tur hiyafar run isan.
32 Äroŋpäŋ Jesu äma bämopi-ken irirän kaŋpäŋ ŋode iwetkuk; Ai! Meŋka notkaye yäman itkaŋ gäka yäkaŋ yäk.
32 Sabuw rou’ay gagamin Jesu hi’arbebera’uh hima’am himisir isan hio, “Ku’itin o hinat, tait ruburub etei ufun tebatabat, tekokok o hina’iti.”
33 Ude iweränä Jesutä iwetkuk; Meŋnaye notnaye bureni-inik u netä?
33 Jesu iyafutih eo, “Ayu hinai, naatu ayu taitu i, iyab?”
34 Ude yäŋpäŋ ämawebe it gwäjiŋkuŋo u yabäŋpäŋ yäŋkuk; Meŋnaye, notnaye bureni ŋo!
34 Jesu nuw sabuw nan ufun hima’am itih naatu eo, “Kwa iti kwama’am i ayu hinai naatu taitu.
35 Ämawebe Anutu täŋo man buramik täkaŋ uwä näkŋo meŋnaye, notnaye, wanotnaye bureni-inik.
35 Yait God ana kokomaim esisinaf i ayu taitu, ruburubu naatu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.