Marcos 15
Anutu Täŋo Man (IOU) vs NVT
1 Täŋpäŋ tamimaŋ bipaniinik bämop ämakät Parisi äma ba äma ekäni ekäni u kuduptagän käbeyä täŋpäŋ Jesu utta tawaŋ peŋkuŋ. Ude täŋkaŋ eruk, Jesu keri pädät täŋpäŋ yäpmäŋ päŋku Pailat keri terak teŋkuŋ.
1 De manhã bem cedo, os principais sacerdotes, os líderes do povo e os mestres da lei — todo o alto conselho — se reuniram para discutir o que fariam em seguida. Então amarraram Jesus, o levaram e o entregaram a Pilatos.
2 Teŋirä Pailattä Jesu iwet yabäŋkuk; Gäk Juda täŋo äma ärowani ba? Yäwänä yäŋkuk; Yäyan uba yäk.
2 Pilatos lhe perguntou: “Você é o rei dos judeus?”. Jesus respondeu: “É como você diz”.
3 Täŋkaŋ bämop äma intäjukun täŋpani Jesuta yäŋpäŋ-kaŋiwat man mäyap yäŋkuŋ.
3 Os principais sacerdotes o acusaram de vários crimes,
4 Ude yäŋirä Pailattä Jesu äneŋi iwetkuk; Äma päke ŋonitä gäka man mäyap yäŋirä imata kowata nämo yäyan?
4 e Pilatos perguntou: “Você não vai responder? O que diz de todas essas acusações?”.
5 Ude iweränä Jesu kowata nämo yäŋkuk. Kowata nämo yäŋkaŋ man kum irirän Pailattä nadäwätäk taŋi täŋkuk.
5 Mas, para surpresa de Pilatos, Jesus não disse coisa alguma.
6 Täŋpäkaŋ Pasova Orekirit Kadäni udeken Pailattä kädet ŋode täk täŋkukonik; Juda ämawebetä komi yotken irani kubäta nadäŋpäŋ Pailat iwerirä nadäŋ yämiŋpäŋ äma u yäniŋ kireŋpewän kuk täŋkuŋonik.
6 A cada ano, durante a festa da Páscoa, era costume libertar um prisioneiro, qualquer um que a multidão escolhesse.
7 Kadäni ugän äma kubä wäpi Barabas u noriye ätukät komi yotken itkuŋ. Äma uwä Rom gapmanta kokwawak nadäŋpäŋ ämik pewä ahäwäpäŋ äma kubä kumäŋ-kumäŋ utkuŋo unita gapmantä komi yotken yepmaŋkuŋ.
7 Um dos prisioneiros era Barrabás, um revolucionário que havia cometido assassinato durante uma revolta.
8 Täŋpäkaŋ Juda ämawebetä Pasova Orekirit Kadäni ätuken täk täŋkuko udegän täŋpän yäŋ nadäŋpäŋ päbä Pailattä yäma-ken käbeyä täŋpäŋ itkuŋ.
8 A multidão foi a Pilatos e pediu que ele libertasse um prisioneiro, como de costume.
9 Irirä Pailattä yäwet yabäŋkuk; Juda äma intäŋo intäjukun äma ŋo pitpäŋ tewa kwän?
9 Pilatos perguntou: “Querem que eu solte o ‘rei dos judeus’?”.
10 (Man ude yäwetkuko uwä Pailattä ŋode nadäŋpäŋ yäwetkuk; Juda äma ekäni ekänitä Jesuta kokwawak nadäŋkuŋo unita Jesu näkken pewä äbuk yäŋ nadäŋkuk.)
10 (Pois havia percebido que os principais sacerdotes tinham prendido Jesus por inveja.)
11 Täŋpäkaŋ Pailattä Jesu tewa kwän yäŋ yäŋkuko upäŋkaŋ bämop äma unitäwä ämawebe päke u peŋ yäwet-yäwet täŋtäko yäŋkuŋ; Barabaspäŋ tewi äbäŋ nimän!
11 Nesse momento, os principais sacerdotes instigaram a multidão a pedir a libertação de Barrabás em vez de Jesus.
12 Ude yäŋirä Pailattä äneŋi yäwet yabäŋkuk; Yäkaŋ unita Juda täŋo Intäjukun Äma yäŋ iwet täkaŋ ŋowä jide täŋ imet?
12 Pilatos lhes perguntou: “Então o que farei com este homem que vocês chamam de ‘rei dos judeus’?”.
13 Yäwänä äma päke unitä gera pähap ŋode yäŋkuŋ; Päya kwakäp terak kaŋ kumbän!
13 “Crucifique-o!”, gritou a multidão.
14 Yäwäwä yäwetkuk; Waki kubä jide täŋkukta? Ude yäweränkaŋ ehutpäŋ gera kehäromigän yäŋpäŋ iwetkuŋ; Päya kwakäp terak kaŋ kumbän!
14 “Por quê?”, quis saber Pilatos. “Que crime ele cometeu?” Mas a multidão gritou ainda mais alto: “Crucifique-o!”.
15 Ude yäwäkaŋ ämawebe bänepi yäpmäŋ äpäkta Pailattä Barabas jop tewän äpämaŋ kuŋirän Jesu kadätä päripmäŋpäŋ päya kwakäp terak utpewä kumäkta komi ämata yämän yäpmäŋ kuŋkuŋ.
15 Para acalmar a multidão, Pilatos lhes soltou Barrabás. Então, depois de mandar açoitar Jesus, entregou-o aos soldados romanos para que fosse crucificado.
16 Yäniŋ kirewänpäŋ Pailat täŋo komi ämatä Jesu yot gänaŋ nanik yäpmäŋ äpämaŋ päŋku yot mäde käda komi äma täŋo yewa gänaŋ äroŋpäŋ noriye ätuta gera yäŋpewä äbuŋ.
16 Os soldados levaram Jesus para o palácio do governador (lugar conhecido como Pretório) e chamaram todo o regimento.
17 Yäŋpewä äbäkaŋ tek gwagäri intäjukun ämatä täk täkaŋ udewani täŋ imiŋpäŋä intäjukun täŋo gwäpäta gupmom yenpäŋ kedoŋ täŋpäŋ gwäki-ken ähät imiŋkuŋ.
17 Vestiram Jesus com um manto vermelho, teceram uma coroa de espinhos e a colocaram em sua cabeça.
18 Ude täŋpäŋ sära man iwetpäŋ yäŋkuŋ; Juda täŋo intäjukun äma, ganiŋ oretkamäŋ! yäk.
18 Então o saudavam, zombando: “Salve, rei dos judeus!”.
19 Täŋpäŋ pärip-päriptä gwäki-ken urit iwit uwaŋ ibarit täk täŋkuŋ. Täŋpäŋ gukut imäpmok täŋ imiŋpäŋ jop iniŋ oretkamäŋ yäŋkaŋ täŋkuŋ.
19 Batiam em sua cabeça com uma vara, cuspiam nele e ajoelhavam-se, fingindo adorá-lo.
20 Täŋirek-irek ude täŋ imiŋ paotpäŋä intäjukun äma täŋo tek yäŋopmäŋ imiŋpäŋ tek iniken upäŋ äneŋi täŋ imiŋkuŋ. Ude täŋ imiŋpäŋ, eruk päya kwakäp terak utnayäŋ imagut yäpmäŋ kuŋkuŋ.
20 Quando se cansaram de zombar dele, tiraram o manto vermelho e o vestiram com suas roupas. Então o levaram para ser crucificado.
21 Eruk, yäŋikŋat yäpmäŋ kuŋpäŋä äma kubä wäpi Saimon u epäniken naniktä äbätäŋgän äbä peroŋkuŋ. Uwä Sairini komeken nanik, Aleksada kenta Rufus unitäŋo nani. Äbä peroŋpäŋä peŋ iwet-pewä Jesu täŋo päya kwakäp buramiwänkaŋ penta kuŋkuŋ. Päya kwakäp yewa gägäniken itkaŋ|src="HK028B.jpg" size="span" loc="Bottom of page" copy="Horace Knowles" ref="Mk 15:21"
21 Um homem chamado Simão, de Cirene, passava ali naquele momento, vindo do campo. Os soldados o obrigaram a carregar a cruz. (Simão era pai de Alexandre e Rufo.)
22 Kuŋtäŋgän kome kubä wäpi Golgota, u ninin man terak gwäki kokäp, u ahäŋkuŋ.
22 Levaram Jesus a um lugar chamado Gólgota (que quer dizer “Lugar da Caveira”).
23 Ahäŋpäŋä eruk Jesuta wain umekät päya umumi kubä ukät awähutpäŋ Jesu gupi kwitawän yäŋpäŋ imiŋkuŋ. Imäwä bitnäŋkuk.
23 Ofereceram-lhe vinho misturado com mirra, mas ele recusou.
24 Täŋirä komi ämatä teki yäŋopmäŋ imiŋpäŋ päya kwakäp terak utkuŋ. Päya kwakäp terak utpäŋä Jesu täŋo teki yäpmäkta komi ämatä närepmirek gärepmirek täŋkuŋ.
24 Então os soldados o pregaram na cruz. Depois, dividiram as roupas dele e tiraram sortes para decidir quem ficava com cada peça.
25 Täŋpäŋ 9’kirok täŋirän utkuŋ.
25 Eram nove horas da manhã quando o crucificaram.
26 Täŋpäkaŋ Jesu gwäki-ken punin käda man kudän ŋode kudän täŋkuŋ;
26 Uma tabuleta anunciava a acusação feita contra ele: “O Rei dos Judeus”.
27 Täŋpäkaŋ kubo äma yarä, kubä kukŋi kubä kukŋi yepmaŋpäŋ bok däpuŋ. [
27 Dois criminosos foram crucificados com ele, um à sua direita e outro à sua esquerda.
28 Ude täŋirä Anutu täŋo man ŋode kudän täwanitä bureni ahäŋkuk; Kawä äma waki täŋpani täŋkuk.]
28 Assim, cumpriram-se as Escrituras que diziam: “Ele foi contado entre os rebeldes”.
29 — ausente —
29 O povo que passava por ali gritava insultos e sacudia a cabeça em zombaria. “Olhe só!”, gritavam. “Você disse que destruiria o templo e o reconstruiria em três dias.
30 — ausente —
30 Pois bem, salve a si mesmo e desça da cruz!”
31 Ude yäŋirä bämop äma ba Baga man yäwoŋärewani äma unitä udegän täŋ-ireŋpäŋ näwetgäwet täŋpäŋ yäŋkuŋ; Äma ŋowä äma ätu täga täŋkentäŋ yämik täŋkukopäŋ ini gupi täŋkentäkta täŋpän wakaŋ yäk.
31 Os principais sacerdotes e os mestres da lei também zombavam de Jesus. “Salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo!”, diziam.
32 Ŋowä Anutu täŋo iwoyäwani Kristo, Isrel täŋo Intäjukun Äma itak u täŋpäwä päya kwakäp terak naniktä äpäŋirän kaŋkaŋ nadäkinik täŋ iminawä! yäŋ yäŋkuŋ. Täŋpäkaŋ äma yarä däpmäŋpäŋ kukŋi kukŋi yepmaŋkuŋo unitä udegän yäŋärok iwetkumän.
32 “Que esse Cristo, o rei de Israel, desça da cruz agora mesmo para que vejamos e creiamos nele!” Até os homens crucificados com Jesus o insultavam.
33 Täŋpäŋ kome kepma bämopi-inik uken kome dapuri kumbuk. Kumäŋirän kome kudup bipmäŋ utpäŋ patpäŋ it yäpmäŋ kuŋirän 3’kirok täŋkuk.
33 Ao meio-dia, desceu sobre toda a terra uma escuridão que durou três horas.
34 Täŋpäŋ 3’kirok ude täŋirän Jesutä iniken man terak gera taŋi ŋode yäŋkuk; Elai, Elai, lema sabaktani? U ninin man terak Anutuna, Anutuna imata nepmaŋtan?
34 Por volta das três da tarde, Jesus clamou em alta voz: “ Eloí, Eloí, lamá sabactâni? ”, que quer dizer: “Meu Deus, meu Deus, por que me abandonaste?”.
35 Ude yäŋirän äma kaŋ itkuŋo unitä nadäŋpäŋ yäŋkuŋ; Nadäwut! Elaijata gera yäyak yäk.
35 Alguns dos que estavam ali, ouvindo isso, disseram: “Ele está chamando Elias”.
36 Yäŋirän nadäŋpäŋ äma kubätä bäräŋeŋ päŋku imaka kubä bima yabut bumik yäpmäŋpäŋ wain ume jägämi gänaŋ yäputpäŋ jikon terak pädät täŋpäŋ Jesuta imiŋpäŋ noriye yäwetkuk; Pewut! Jop itpäŋ käna. Elaijatä bureni päbä ketärewayäŋ käwep yäk.
36 Um deles correu, ensopou uma esponja com vinagre e a ergueu num caniço para que ele bebesse. “Esperem!”, disse ele. “Vamos ver se Elias vem tirá-lo daí.”
37 Ude täŋirä Jesu äneŋi gera taŋi yäŋpäŋ kumbuk.
37 Então Jesus clamou em alta voz e deu o último suspiro.
38 Kumäŋirän kudupi yot gänaŋ tek taŋi bagata pewä wädäwani u punin ununitä komen umu ini wewän täreŋkuŋ.
38 A cortina do santuário do templo se rasgou em duas partes, de cima até embaixo.
39 Täŋpäŋ Jesutä kumäŋirän komi äma täŋo watä äma unitä dubini-ken itkaŋ kawän inide kubä täŋpäpäŋ yäŋkuk; Bureni-inik, äma ŋowä Anutu täŋo Nanaki!
39 Quando o oficial romano que estava diante dele viu como ele havia morrido, exclamou: “Este homem era verdadeiramente o Filho de Deus!”.
40 Täŋpäkaŋ webe ätu ban itkaŋ Jesu kumäŋirän kaŋkuŋ. Ukät nanik ätu täŋo wäpi ŋode; Maria Makdala komeken nanik, wahupi Maria, Jems gubaŋi kenta Joses täŋo miŋi u, ba Salome ukät penta itkuŋ.
40 Algumas mulheres observavam de longe. Entre elas estavam Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago, o mais jovem, e de José, e Salomé.
41 Webe u kuduptagän Galili komeken naniktä Jesu iwarän täŋpäŋ watä epän täŋ imiŋ yäpmäŋ äbäk täŋkuŋonik. Täŋkaŋ ugän nämo, webe ätu Jesu-kät Jerusalem yotpärare-ken penta äroŋkuŋo u imaka, äbä itpäŋ kaŋkuŋ.
41 Eram seguidoras de Jesus e o haviam servido na Galileia. Também estavam ali muitas mulheres que foram com ele a Jerusalém.
42 — ausente —
42 Tudo isso aconteceu na sexta-feira, o dia da preparação, antes do sábado. Ao entardecer,
43 — ausente —
43 José de Arimateia foi corajosamente a Pilatos e pediu o corpo de Jesus. (José era um membro respeitado do conselho dos líderes do povo e esperava a chegada do reino de Deus.)
44 Täŋirän Pailattä yäŋkuk; Wa! Imata bäräŋeŋ kumäŋtak yäŋ nadäŋpäŋ komi äma täŋo intäjukun äma yäŋpewän äbänä iwet yabäŋkuk; Jesu bureni kumak?
44 Surpreso com o fato de Jesus já estar morto, Pilatos chamou o oficial romano e perguntou se fazia muito tempo que ele havia morrido.
45 Äma unitä bureni kumak yäŋ yäwänä Joseptä Jesu gupi änekta nadäŋ imiŋkuk.
45 O oficial confirmou que Jesus estava morto, e Pilatos disse a José que podia levar o corpo.
46 Nadäŋ imiŋirän Joseptä päŋku tek paki suwaŋpäŋ, Jesu täŋo gupi päya kwakäp terak nanik ketäreŋ päpä tek yäpuko unitä uwäk täŋkuk. Ude täŋpäŋ mobä awaŋ kodaki kubä äma kumbani pekta biŋam äneŋpani u gänaŋ peŋkuk. Peŋpäŋä mobä kubä pimiŋ iwat-pewän päŋku mobä awaŋ meni uwä yäput pipiŋkuk.
46 José comprou um lençol de linho, desceu o corpo de Jesus da cruz, envolveu-o no lençol e colocou-o num túmulo escavado na rocha. Então rolou uma grande pedra na entrada do túmulo.
47 Äneŋirän Maria Makdala komeken nanik ukät wahupi Maria Joses täŋo miŋi, yarä u kaŋkumän.
47 Maria Madalena e Maria, mãe de José, viram onde o corpo de Jesus tinha sido sepultado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.