Lucas 23

Anutu Täŋo Man (IOU) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Eruk, käbeyä täŋ itkuŋo u kuduptagän akuŋ-kireŋpäŋ Jesu yäŋikŋat yäpmäŋ päŋku Pailat iŋamiken teŋkuŋ.
1 Então todo o conselho levou Jesus a Pilatos.
2 Uken päŋku itpäŋ ŋode yäŋpäŋ manken teŋkuŋ; Äma ŋonitäŋo mebäri ŋode pätak; Äma ŋo nin täŋo ämawebeniye nadäk-nadäki täŋkuräk tak täyak. Täŋkaŋ Rom täŋo intäjukun äma Sisa unita takis moneŋ peneŋtawä yäŋ yäjiwät tak täyak yäk. Täŋkaŋä inita ŋode yäk täyak, Näk äbäkta yäwani Kristo u, intäjukun äma kubä yäŋ yäk täyak.
2 Começaram a apresentar o caso: “Este homem corrompe o nosso povo, dizendo que não se deve pagar impostos ao governo romano e afirmando ser ele próprio o Cristo, o rei”.
3 Ude yäwäwä Pailattä Jesu iwet yabäŋkuk; Gäk Juda täŋo intäjukun äma ba? Yäwänä Jesutä iwetkuk; Yäyan ubayäŋ.
3 Então Pilatos lhe perguntou: “Você é o rei dos judeus?”. Jesus respondeu: “É como você diz”.
4 Yäwänä Pailattä bämop äma ba äma äbot itkuŋo u kudup ŋode yäwetkuk; Näk äma ŋonitäŋo momita wäyäkŋewa wakaŋ yäk.
4 Pilatos se voltou para os principais sacerdotes e para a multidão e disse: “Não vejo crime algum neste homem!”.
5 Pailattä ude yäwetkuko upäŋkaŋ kehärom taŋpäŋ yäŋkuŋ; Ude nämo! U äma yäŋ-yäkŋarirän manitä nintä komen ahäŋ moretak yäk. U Galili kome-kentä yäput peŋpäŋ täŋ yäpmäŋ äbäŋ täyon Judia komeken ŋo udegän ahätak yäk.
5 Mas eles insistiam: “Ele provoca revoltas em toda a Judeia com seus ensinamentos, começando pela Galileia e agora aqui, em Jerusalém!”.
6 Ude yäwäwä Pailattä äneŋi yäwet yabäŋkuk; Äma ŋo Galili komeken nanik ba?
6 “Então ele é galileu?”, perguntou Pilatos.
7 U Galili komeken nanik bureni täŋpänä, eruk, näkä unitäŋo mebäri nadäkta nämo yäwani. U kome Herottä yabäŋ yäwat täyak u nanik unita Herottä man piäken kwän yäk. Täŋpäkaŋ kadäni uken Herot Jerusalem yotpärare-ken itkuko unita Jesu Herotken tewän kuŋkuk.
7 Quando responderam que sim, Pilatos o enviou a Herodes Antipas, pois a Galileia ficava sob sua jurisdição, e naqueles dias ele estava em Jerusalém.
8 Täŋirän Herot uwä Jesu kaŋpäŋ bänep täga nadäŋkuk. U Jesu täŋo biŋam mäyap nadäk täŋkuko unita u kakta gäripi nadäŋ yäpmäŋ äbuk. Imata Jesutä kudän kudupi kubä täŋirän käwayäŋ gäripi nadäŋkuk.
8 Herodes se animou com a oportunidade de ver Jesus, pois tinha ouvido falar a seu respeito e esperava, havia tempo, vê-lo realizar algum milagre.
9 Täŋpäŋ Jesu man mebäri mebäri iwet yabäŋirän kowata man kubä nämo iwetkuk.
9 Fez uma série de perguntas a Jesus, mas ele não lhe respondeu.
10 Man kum irirän Baga man nadäwani ämakät bämop äma intäjukun täŋpani uken itkuŋo u nadäŋkaŋ Jesu terak man mebäri mebäri wohutpäŋ gera terak yäput iwetkuŋ.
10 Enquanto isso, os principais sacerdotes e mestres da lei permaneciam ali, gritando acusações.
11 Täŋirä Herot-kät komi ämatä Jesuta waki täŋ imiŋpäŋ sära man iwetkuŋ. Ude täŋkaŋ äma ekäni täŋo tek täŋ imiŋpäŋ Pailat-ken äneŋi yäŋikŋat yäpmäŋ kuŋkuŋ.
11 Então Herodes e seus soldados começaram a zombar de Jesus e ridicularizá-lo. Por fim, vestiram nele um manto real e o mandaram de volta a Pilatos.
12 Täŋpäkaŋ kadäni ukengän Pailat kenta Herot not täŋpäŋ bänep kubägän peŋkumän. Bian ini-ini itkumänopäŋ kadäni ugän not täŋkumän.
12 Naquele dia, Herodes e Pilatos, que eram inimigos, tornaram-se amigos.
13 Täŋpäŋ Pailat uwä Juda täŋo äma ekäni ekäni-kät bämop äma intäjukun täŋpani ba ämawebe päke itkuŋo u yäŋpewän dubini-kengän äbuŋ.
13 Então Pilatos reuniu os principais sacerdotes e outros líderes religiosos, juntamente com o povo,
14 Täŋpäŋ ŋode yäwetkuk; In äma ŋo ämawebe yäŋ-yäkŋarani täk täyak yäŋ yäŋpäŋ näkken yäpmäŋ äbäŋ yäk. Upäŋkaŋ näkä in iŋamjin-ken mebärinita iwet yabätken momini kubä nämo kaŋ-ahätat yäk.
14 e anunciou seu veredicto: “Vocês me trouxeram este homem acusando-o de liderar uma revolta. Eu o interroguei minuciosamente a esse respeito na presença de vocês e vejo que não há nada que o condene.
15 Täŋkaŋ Herot udegän, mominita wäyäkŋewän wawäpäŋ ninken äneŋi tewän äbätak yäk. Unita jide? Momi kubä nämo täŋkukopäŋ imata jop kumäŋ-kumäŋ utnek?
15 Herodes chegou à mesma conclusão e o enviou de volta a nós. Nada do que ele fez merece a pena de morte.
16 — ausente —
16 Portanto, ordenarei que seja açoitado e o soltarei”.
17 — ausente —
17 (Era necessário libertar-lhes um prisioneiro durante a festa da Páscoa.)
18 Ämawebetä ude nadäŋpäŋ kuduptagän bänepi wawäpäŋ gera ŋode yäŋkuŋ; U paorän! U paoränkaŋ Barabaspäŋ pit nimi! yäŋ yäŋkuŋ.
18 Um grande clamor se levantou da multidão, e a uma só voz gritavam: “Mate-o! Solte-nos Barrabás!”.
19 Barabas uwä noriye-kät yotpärare bämopi-ken ämik pewä ahäwäpäŋ äma kubä kumäŋ-kumäŋ utpewän komi eŋiken teŋkuŋ.
19 Esse Barrabás estava preso por ter participado de uma revolta em Jerusalém contra o governo e ter cometido assassinato.
20 Täŋpäkaŋ Pailattä Jesu pit imayäŋ nadäŋkuko unita ämawebe päke u yäwetkuk.
20 Pilatos discutiu com eles, pois desejava soltar Jesus.
21 Yäweränä äneŋi gera kehäromigän yäŋkuŋ; Päya kwakäp terak kumäŋ-kumäŋ ut!
21 Eles, porém, continuaram gritando: “Crucifique-o! Crucifique-o!”.
22 Yäŋirä Pailattä äneŋi yäwet yabäk ŋode täŋkuk; Waki kubä jide täŋkukta? Näk nadäŋira momi nikek bumik nämo täyak. Unita komi äma yäniŋ kirewa iwänap-tägän päripäkaŋ kaŋ tewa yäpmäŋ kwän yäk.
22 Pela terceira vez, ele perguntou: “Por quê? Que crime ele cometeu? Não encontrei motivo para condená-lo à morte. Portanto, ordenarei que seja açoitado e o soltarei”.
23 — ausente —
23 A multidão gritava cada vez mais alto, exigindo que Jesus fosse crucificado, e seu clamor prevaleceu.
24 — ausente —
24 Então Pilatos condenou Jesus à morte, conforme exigiam.
25 Täŋkaŋ mani buramiŋpäŋ äma ämik pewän ahäwänpäŋ äma kubä kumäŋ-kumäŋ urani wäpi Barabas u pit imiŋpäŋ yäniŋ kireŋkuk. Täŋpäŋ Jesu uwä kumäkta yäŋtäreŋpäŋ komi ämata yämiŋkuk.
25 A pedido deles, libertou Barrabás, o homem preso por revolta e assassinato. Depois, entregou-lhes Jesus para fazerem com ele o que quisessem.
26 Täŋpäkaŋ komi ämatä Jesu yäŋikŋat yäpmäŋ kuŋtäŋgän kädet miŋin äma kubä kaŋ-ahäŋkuŋ. Äma uwä wäpi Saimon, Sairini yotpärare-ken nanik. Uwä piäken naniktä äbäŋirän kaŋpäŋ Jesu täŋo päya kwakäp piriken pewä buramiŋkaŋ Jesu mädengän iwatkuk.Jesu päya kwakäp terak utpewä kubuk|src="Crucif d.jpg" size="col" loc="Somewhere in section" copy="Urs Wegmann" ref="LUK 23.26-40"
26 Enquanto levavam Jesus, um homem chamado Simão, de Cirene, vinha do campo. Os soldados o agarraram, puseram a cruz sobre ele e o obrigaram a carregá-la atrás de Jesus.
27 Täŋpäkaŋ ämawebe äbot pähaptä iwatkuŋ. Iwarän täŋkaŋ webe ätu konäm butewaki täŋtäŋ iwatkuŋ.
27 Uma grande multidão os seguia, incluindo muitas mulheres aflitas que choravam por ele.
28 Konäm kottäŋ iwarirä Jesutä äyäŋutpäŋ yabäŋpäŋ ŋode yäwetkuk; Jerusalem webe kwayak, in näka kotneŋo. Nämo, injinta ba äpetjiye nanakta korut.
28 Mas Jesus, dirigindo-se a elas, disse: “Filhas de Jerusalém, não chorem por mim; chorem por si mesmas e por seus filhos.
29 In nadäkaŋ? Kadäni keräp taŋirän webe nanak bäyawanitä ŋode api yäneŋ; Äruŋ kuŋatnaŋi täkamäŋonik yäk.
29 Pois estão chegando os dias em que dirão: ‘Felizes as mulheres que nunca tiveram filhos e os seios que nunca amamentaram!’.
30 Täŋkaŋ pom käroŋi tokät päbä nin yejämbut!
30 Suplicarão aos montes: ‘Caiam sobre nós!’ e pedirão às colinas: ‘Soterrem-nos!’.
31 Upäŋkaŋ kadäni täga bumik-ken ude yänayäŋ täŋo uwä kadäni wakikenä jide api yäneŋ?
31 Pois, se fazem estas coisas com a árvore verde, o que acontecerá com a árvore seca?”.
32 Täŋpäkaŋ waki täŋpani yaräkät Jesu-kät penta däpnayäŋ yäŋ-yäkŋat yäpmäŋ kuŋkuŋ.
32 Dois outros homens, ambos criminosos, foram levados com ele a fim de também serem executados.
33 Yäŋ-yäkŋat yäpmäŋ kome kubä wäpi Gwäki Kokäp uken kuŋkuŋ. Uken ahäŋpäŋä Jesu päya kwakäp terak utkuŋ. Ba waki täŋpani yarä, kubä kukŋi kubä kukŋi yepmaŋpäŋ bok däpuŋ.
33 Quando chegaram ao lugar chamado Caveira, o pregaram na cruz. Os criminosos também foram crucificados, um à sua direita e outro à sua esquerda.
34 Täŋpäkaŋ Jesutä yäŋapik man ŋode yäŋkuk; Nan! Waki täŋ namikaŋ ŋo nämo nadäŋkaŋ täkaŋ unita momini peŋ yämi. Yäŋirän komi äma teki yäpmäkta närepmirek gärepmirek täŋkuŋ.
34 Jesus disse: “Pai, perdoa-lhes, pois não sabem o que fazem”. E os soldados tiraram sortes para dividir entre si as roupas de Jesus.
35 Täŋpäŋ ämawebe bumta ini ugän itpäŋ yabäŋirä Juda täŋo äma ekäni ekänitä Jesu sära ŋode iwetkuŋ; Äma ŋowä äbäkta yäwani Kristo täŋpäwä iniken gupi täŋkentäwänä. U ämagän täŋkentäŋ yämik täŋkukopäŋ iniken gupi täŋkentäktawä täŋpän wakaŋ yäk.
35 A multidão observava, e os líderes zombavam. “Salvou os outros, salve a si mesmo, se é o Cristo, o escolhido de Deus”, diziam.
36 Yäŋirä komi ämatä udegän Jesu yäŋärok man iwetkaŋ dubini-ken äbäŋpäŋ wain ume jägämi iminayäŋ täŋkuŋ.
36 Os soldados também zombavam dele, oferecendo-lhe vinagre para beber.
37 Täŋpäŋ yäŋkuŋ; Gäk Juda äma täŋo intäjukun äma bureni u täŋpäwä gäkŋa gupka täŋkentäwä yäk.
37 Diziam: “Se você é o Rei dos judeus, salve a si mesmo!”.
38 Täŋpäŋ Jesu gwäki punin kädawä man kudän ŋode kudän täŋkuŋ;
38 Uma tabuleta presa acima dele dizia: “Este é o Rei dos Judeus”.
39 Ude täŋirä waki täŋpani yarä u kubätä päya kwakäp terak itkaŋ Jesu yäŋärok man ŋode iwetkuk; Gäk Kristo täŋpäwä gäkŋa gupka täŋkentäŋpäŋ nek imaka, täŋkentäŋ nimi! yäk.
39 Um dos criminosos, dependurado ao lado dele, zombava: “Então você é o Cristo? Salve a si mesmo e a nós também!”.
40 Ude yäwänä noripaki kubätä ibeŋpäŋ ŋode iwetkuk; Nek penta nidäpmäkta biŋam yäwanipäŋ, gäk man ude yäyan uwä Anututa nämo umuntäyan?
40 Mas o outro criminoso o repreendeu: “Você não teme a Deus, nem mesmo ao ser condenado à morte?
41 Nek mominekta täga nidäpmäŋkaŋ. Upäŋ äma ŋowä momi kubä nämo täŋkukopäŋ jop utkaŋ yäk.
41 Nós merecemos morrer por nossos crimes, mas este homem não cometeu mal algum”.
42 Ude yäŋkaŋ yäŋkuk; Jesu, gäk intäjukun itkaŋ wäpka biŋam ikek irayäŋ täyan-ken uken näka kaŋ nadäŋ nam yäk.
42 Então ele disse: “Jesus, lembre-se de mim quando vier no seu reino”.
43 Yäwänä Jesutä iwetkuk; Näk bureni gäwera; Apiŋogän näkkät irit bägup tägaken bok itdayäŋ yäk.
43 E Jesus lhe respondeu: “Eu lhe asseguro que hoje você estará comigo no paraíso”.
44 — ausente —
44 Já era cerca de meio-dia, e a escuridão cobriu toda a terra até as três horas da tarde.
45 — ausente —
45 A luz do sol desapareceu, e a cortina do santuário do templo rasgou-se ao meio.
46 Täŋirän Jesutä gera yäŋpäŋ yäŋkuk; Nan! Kehäromina ketka-ken peyat! Ude yäŋpäŋ kumbuk.
46 Então Jesus clamou em alta voz: “Pai, em tuas mãos entrego meu espírito!”. E, com essas palavras, deu o último suspiro.
47 Täŋirän komi äma kubä watäni itkuko unitä u kaŋpäŋ nadäŋkaŋ Anutu iniŋ oretpäŋ yäŋkuk; Bureni-inik! Äma ŋo momini nämo.
47 Quando o oficial romano que supervisionava a execução viu o que havia acontecido, adorou a Deus e disse: “Sem dúvida este homem era inocente”.
48 Täŋpäkaŋ ämawebe ätu kaŋ itkuŋo unitä imaka ahäŋkuko u kaŋpäŋ butewaki nadäŋpäŋ kupäŋi weŋpeŋ eŋini-ken kuŋtäŋpä kuŋkuŋ.
48 E, quando toda a multidão que tinha ido assistir à crucificação viu isso, voltou para casa entristecida e batendo no peito.
49 Täŋpäkaŋ Jesuta not täŋ imik täŋkuŋo u ba, Galili komeken nanik webe ätu iwat yäpmäŋ äbuŋo u imaka banken itkaŋ imaka ahäŋkuŋo u kaŋpäŋ nadäk täŋkuŋ.
49 Mas os amigos de Jesus, incluindo as mulheres que o seguiram desde a Galileia, olhavam de longe.
50 Täŋpäkaŋ äma kubä ukät penta itkuŋo wäpi Josep. Äma uwä Judia komeken yotpärare kubä wäpi Arimatea uken nanik. Uwä Juda täŋo äma ekäni ekäni unitä äbotken nanik. U äma täga, Anututa nadäŋ imiŋpeŋ kuŋarani.
50 Havia um homem bom e justo chamado José, membro do conselho dos líderes do povo,
51 Täŋpäkaŋ noriyetä Jesu man iwetpäŋ iwan keri-ken peŋirä nadäwän nämo tägaŋkuk. Nämo, u Anututä intäjukun itkaŋ yabäŋ yäwat piäni kwawak ahäŋirän kakta itsämäŋtäŋ kuŋat täŋkukonik.
51 mas que não tinha concordado com a decisão e os atos dos outros líderes religiosos. Era da cidade de Arimateia, na Judeia, e esperava a vinda do reino de Deus.
52 Eruk, äma unitä Pailat-ken päŋku Jesu täŋo komegup yäpayäŋ iwet yabäŋkuk.
52 José foi a Pilatos e pediu o corpo de Jesus.
53 Iwerän nadäŋ imänkaŋ päya kwakäp terak nanik ketäreŋpäŋ tek pakitä uwäktäŋ-äwatpäŋ yäpmäŋ päŋku mobä kawut awaŋ komegup änekta biŋam yäwani uken peŋkuk. Mobä kawut uwä bian äma kumbani kubä nämo pewani, kudupi-inik itkuko uken Jesu täŋo komegup peŋkuk.
53 Desceu o corpo da cruz, enrolou-o num lençol de linho e o colocou num túmulo novo, escavado na rocha.
54 Kepma uwä Fraide, Sabat täŋo tuŋum täktäk kadäni udeken Jesu äneŋkuŋ.
54 Isso aconteceu na sexta-feira à tarde, no dia da preparação, quando o sábado estava para começar.
55 Täŋpäkaŋ webe ätu Jesukät Galili komeken naniktä bok äbuŋo u Josep iwat yäpmäŋ päŋku kaŋirä komegup awaŋ gänaŋ äneŋkuk. Kaŋirä äneŋpänkaŋ eŋiken äyäŋutpeŋ päŋku imaka imaka ume käbäŋi nikek täŋtuŋum täŋpäŋ peŋkuŋ.
55 As mulheres da Galileia seguiram José e viram o túmulo onde o corpo de Jesus foi colocado.
56 Ude täŋkaŋ Sabat unita Moses täŋo baga man iwatpäŋ itpäŋ-nadäk täŋkuŋ.
56 Depois, foram para casa e prepararam especiarias e perfumes para ungir o corpo. No sábado, descansaram, conforme a lei exigia.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.