Lucas 10
Anutu Täŋo Man (IOU) vs AAI
1 Eruk, ätukät itpäŋ u mädeni-ken Ekänitä äma 72 ude piä täkta iwoyäŋkuk. Iwoyäŋpäŋ yarä-yarä yäpmäŋ daniŋpäŋ komeni komeni ini mäden kuŋarayäŋ nadäŋkuko udegän kuŋatta yepmaŋpän kuŋkuŋ.
1 Iti ufunamaim Jesu orot afa’abo rubinih, nah etei 72. Naatu efan i na bainanawanamih notanot imaim rouru’ab wan iyafarih hin. Bar awan, awan hirun hitit hibinan hiremor.
2 Täŋkaŋ jukuman ŋode yäwetkaŋ yepmaŋpän kuŋkuŋ; Piä taŋi kubä ahäŋ nimiŋirän käyat. Piä it yäpmäŋ kukaŋ-ken uken ketem ahäŋ-bumbum täkaŋ. Upäŋkaŋ ketem u yäpmäkta piä äma yarägän. Unita piä mähemi-ken yäŋapiŋirä ketem gämäneŋ itkaŋ u yäpmäkta piä äma ätukät kaŋ pewän äbut yäk.
2 Jesu iuwih eo, “Masaw i gagamin na’in iyamur, baise fourayah i matan ta’amo. Isan imih Regah fourayan matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah moumurihika niyafarih hinan masaw hinafour.
3 Eruk, man kubä ŋode täwerakaŋ kukot; Näk piä pidämi-ken nämo tepmaŋtat. Nämo, in yawak ude äma äbot aŋ komi udewani gänaŋ tepmaŋtat.
3 Kwatit kwan! Sheep na’atube abiyafari haru kakafih wanawanahimaim kwananamih.
4 Täŋkaŋ moneŋ, yäk kuratäk, kuroŋjin ärärani yäpmäŋkaŋ nämo kuneŋ. Nämo, in piä man täwetat-ken u kuŋkaŋ äma ätu kädet miŋin yabäŋ ahäŋpäŋ ukät man yäŋpäŋ-nadäk nämo täneŋ. Siwoŋi piä man täwetat-ken uken kaŋ kut.
4 Kwanatitit umamaim men Kaukut ta kwanab, hafoy, a baibiyow ta kwanab; naatu efamaim men kwanabat sabuw kwanibabatiyihimih.
5 Täŋpäkaŋ eŋi äronayäŋ täkaŋ-ken u äroŋpäŋ pengän ŋode kaŋ yäwut; Ämawebe eŋi ŋo gänaŋ irani, Anutu täŋo bänep pidämtä intä terak äroton!
5 Bar menatan kwanarur wantoro’ot kwanao, “Tufuw kwa etei isa nama.’
6 Ude yäŋirä eŋi u gänaŋ nanik kubätä bänep pidäm udewanita gäripi nadäwani irayäŋ täko täŋpänä manjin täŋo burenitä uterak api ärowek. Upäŋkaŋ äma udewani kubä nämo iränä bänep pidäm man u äyäŋutpeŋ injin terak äneŋi api ärowek.
6 Naatu nati bar wanawanan tufuw ana orot nama’am na’at, kwa tufuw kwabitin boro nab, baise en na’at, a tufuw kwabitin boro namatabir maiye kwanab.
7 Nadäk nadäk täga nikek unitäŋo eŋi-kengän irirä eŋi mähemitä äŋiron täŋ tamänä täga api yäpmäŋpäŋ näneŋ. Imata, piä ämatä piä täk täkaŋ unitäŋo gwäki täga yäpnaŋi. Täŋkaŋ eŋi äroŋkaŋ äpäk nämo täneŋ.
7 Naatu bar nati kwarun kwabaib imaim kwanama, siwar abisa’awat tibit i kwanabow kwanaa kwanatom bairi kwanama, anayabin bowabow sabuw tebowabow i hai baiyan tebaib. Naatu men bar bar afe kwana yara’ara’ah kwanaremor.
8 Täŋpäkaŋ kome u peŋpeŋ kubäken kuŋirä kome mähemitä tämagut päŋku ketem tamäwä u kaŋ naŋput.
8 Bar merar menatan kwanatitit a merar hinay hinabuwi, abisa hinabit kwanab kwana’aan,
9 Täŋkaŋ kome uken nanik äma käyäm ikek kaŋ yäpä tägawut. Ude täŋkaŋ ŋode kaŋ yäwerut; In bämopjin-ken Anututä intäjukun it tamiŋpäŋ tabäŋ tawat piä kehäromi nikek täŋpayäŋ täyak u tuän keräp täyak yäŋ kaŋ yäwerut.
9 nati bar meraramaim sawusawuwih kwaniyawasih, naatu hai tur kwana’owen ‘God ana aiwob i natit sawar.’
10 — ausente —
10 Baise bar merar menatan kwanarur sabuw men a merar hinayiy, kwanatit ef yan kwanabat kwanao,
11 — ausente —
11 ‘Aki ai fofob iti a bar a meraramaim arutatab bebeyan abimatnuwi kwa a baimakiy isan. Baise men nuhi nabur God ana Aiwob i na iyubin sawar.’
12 U imata, kowata yäpmäk-yäpmäk kadäni-ken ämawebe yotpärare uken naniktä kowata wakiinik, Sodom naniktä yäpnayäŋ täŋo u irepmitpäŋ ärowani pähap api yäpneŋ.
12 Anababatun a tur ao’owen baibatebat ana veya nati bar merar sabuw i boro baimakiy gagamin na’in hinab, men Sodom sabuw hibaib na’atube’emih.
13 Wa! Korasin nanik in, ba Betsaida nanik in komi api nadäneŋ! Inken kudän kudupi mäyap täk täŋkuro udegän Tire Sidon ämawebe, Anututa nämo nadäwani u ahäŋ yämiŋkuk yäwänäku mominita yäŋpäŋ konäm butewaki täŋpäŋ bänepi bian sukurewäm!
13 Chorazin sabuw naatu Bethsaida sabuw, kwa i boro sawar kakafin maiyow isa namatar! Anayabin ina’inan iti kwa biyamaim asisinaf marasika Taiya, Sidon sabuw biyahimaim ata sinaf, mar ta’imon boro hai bowabow kakafih notawiyen isan yuhwah gao hitarab hai kakafih hitae’en!
14 Unita ŋode nadäwut; Ämawebe yäpmäŋ danik-danik kadäni pähapken Tire ba Sidon ämawebe kowata ahäŋ yämayäŋ täko u irepmitpäŋ inä ärowani-inik api kaŋ-ahäneŋ!
14 Baise baibatebat ana veya Taiya naatu Sidon sabuw God boro kaifai nakabibirih, naatu kwa i boro baimakiy gagamin na’in kwanab.
15 Täŋ, Kapeneam nanik inä, Anututä kunum gänaŋ api yäŋnikŋat yäpmäŋ ärowek yäŋ nadäkaŋ? Wära! Nämoinik! In kumäŋ-kumäŋ komeken api äpmoŋ moreneŋ.
15 Kwa Capernaum sabuw! Wab kwabora’ah a fair kwabibigan, God boro nagurusi morob ana efanamaim nitaiy kwanare!”
16 Jesutä man ude yäŋpäŋ iwaräntäkiye ŋode yäwetkuk; Äma kubätä intäŋo manta gäripi nadäwayäŋ täko uwä näkŋo mannata udegän api nadäwek yäk. Täŋ, äma kubätä mäde ut tamayäŋ täko uwä näka udegän mäde api ut namek. Ba äma mäde ut naminayäŋ täŋo uwä Äma naniŋ kireŋpewän äpuro unita udegän mäde api ut imineŋ yäk.
16 Naatu Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Orot yait a tur enonowar, nati i ayu au tur enonowar, na’atube orot yait ekwakwahiri nati i ayu ekwakwahiru. Naatu orot yait ayu ekwakwahiru, nati i yait ayu iyafaru anan i ekwakwahir.”
17 Eruk, äma 72 Jesutä peŋ yäwet-pewän kuŋkuŋo u piä täŋ paotkaŋ bänep oretoret terak äneŋi äbä Jesu iwetkuŋ; Ekäni, nin gäkŋo wäpka biŋam yäŋahäŋtäŋ kuŋitna Satan täŋo mäjo wära mannin buraminaŋi nämopäŋ mannin buramiŋkuŋ yäk.
17 Orot nah etei 72 yasisiramaim hina Jesu biyan hitit hio, “Regah, o wabimaim demon au’uwih i mar ta’imon fanai hibai hititit.”
18 Ude iweräwä Jesutä kowata ŋode yäwetkuk; Bureni! In ude täŋirä Satan kunum gänaŋ nanik, yäpä ude, kehäromini paoränkaŋ kome terak maŋ parirän kaŋkut.
18 Jesu iyafutih eo, “Satan marane namanamar na’atube bokiyakiyat hea’obow re’er a’itin.
19 Imata, näk kehäromi tamiŋkut. Kehäromi tamiŋkuro uwä in imaka meni komi, gämok kenta bam udewani yeŋ jakŋitta, ba iwanjin Satan unitäŋo kehäromi irepmit moreneŋta tamiŋkut. Unita imaka kubätä in nämo täŋpän waŋkuŋ ba nämo api täŋpän waneŋ.
19 Kwananowar fair etei kwa ait aonowahi sawar, imih kwa boro kok naatu sana’ar tafah kwanabat kwanaremor, na’atube rakit hai ahay hai waf etei boro kwanawasatan, boro men abis ta niyababanimih.
20 Upäŋkaŋ mäjo wäratä manjin buramik täkaŋ unitagän oretoret nämo täneŋ. Nämo, Anututä inta nadäŋpäŋ wäpjin ini irani-ken kudän täŋkuko unita oretoret pähap nadäneŋ yäk.
20 Naatu demon kakafih kwa’uwih fana hibai hibibihir isan men kwaniyasisir. baise maramaim God wab kikirum isan i kwaniyasisir.”
21 Ude yäwänkaŋ Kudupi Munapiktä bänepi täŋpidäm taŋirän Jesutä oretoret pähap täŋkuk. Oretoret täŋpäŋ nani iwetkuk; Nan, kunum kenta kome täŋo mähemi, näk bänep täga nadäŋ gamitat. Imata, gäk manka biŋam täŋo mebäri äma kome täŋo nadäk-nadäk ärowani nikekta käbop peŋ yämik täyan. Täŋ, äma äpanita täŋ-kwawataŋ yämik täyan. Bureni Nan, gäkŋa ude kaŋ ahäwän yäŋ nadäŋkuno udegän ahätak yäk.
21 Nati ana veya’amaim God Anunin Kakafiyin Jesu iwa’an yan wanawanan yasisir awan karatan eo, “Tamai o i mar tafaram ana aiwob! A merar ayiy anayabin sawar iti etei o sabuw so’obayah naatu sabuw notanotayah men i’obaiyih, baise ibun na’atube ma’am boro’obo natunat bereberefiy i i’obaiyih tesoso’ob isan, Tamai a merar ayiy, iti sawar etei i o a kokomaim isinaf temamatar.”
22 Ude yäŋpäŋ ämawebe päke u ŋode yäwetkuk; Nana uwä imaka kumän-tagän ketna terak peŋ moreŋkuk. Täŋpäkaŋ äma kubätä Anutu täŋo nanaki näka täga nämo nadäwän täreneŋ. Nana kubä-tägän mebärina nadäwän täretak. Ba äma kubätä ini Nana täŋo mebäri u nämo nadätak. Nämo, nanaki näkŋa-tägän nadätat. Täŋ, Nanaki näkä äma ätuta Nana täŋo mebäri yäwoŋärewayäŋ yäŋpäŋä yäwoŋäreŋira Nana täŋo mebäri täga nadäneŋ.
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Sawar tutufin etei Tamai ayu itu, men yait ta so’ob ayu i God Natun, baise Tamai akisinamo so’ob, na’atube men yait ta Tamai so’ob, baise ayu i Natun akisu’umo aso’ob. Naatu sabuw iyabowat i Natun rurubinihiwat boro God isah nirerereb hinaso’ob.”
23 Ude yäŋpäŋ iwaräntäkiye yämagut päŋku inigän yepmaŋpäŋ yäwetkuk; Nadäkaŋ? Anututä nadäŋ tamiŋirän yabäŋpäŋ-nadäk täkaŋ unita oretoret pähap nadäk täkot!
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah akisihimo iuwih eo, “Kwa i kwabiyasisir anayabin God ana bowabow anababatun mata yan kwa’i’itin.
24 Imata, Anutu täŋo kehäromi kak täkaŋ uwä profet ba intäjukun äma bian itkuŋo u kakta gäripi nadäk täŋkuŋo upäŋkaŋ nämo kak täŋkuŋ. Ba manbiŋam apiŋo intä nadäk täkaŋ ŋo nadäkta gäripi nadäk täŋkuŋo upäŋkaŋ nämo nadäk täŋkuŋ yäk.
24 Anababatun a tur ao’owen, dinab oro’orot naatu aiwob sabuw hikok kwanekwan kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar, i hitanowar, baise men hi’itin naatu men hinowar.”
25 Jesutä ude yäwän tärewäkaŋ Baga manta mebäri nadäwani äma kubätä Jesu man goret kubä yäwän nadäwa yäŋkaŋ Jesu dubini-ken äbäŋpäŋ iwetkuk; Yäwoŋärewani äma, kädet jidewanipäŋ iwatpäŋ irit kehäromi u api kaŋ-ahäwet?
25 Ofafar bai’obaiyenayan orot so’obayan ta, Jesu baikubibiruwinamih misir ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, ayu i boro abisa anasinaf ma’ama wanatowan anab?”
26 Ude yäwänä Jesutä kowata ŋode iwetkuk; Mosestä Baga man bian kudän täwani uterak man jide daniŋpäŋ nadäk täyan?
26 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in ibiyab hai yabih abisa’awat i’itan?”
27 Iweränä iwetkuk; Ŋode daniŋpäŋ nadäk täyat; Gäk Ekäni Anutukata gäripi-inik nadäwen. Bänepka, gupka, nadäk-nadäkka kumän-tagän Anutu-ken pewen. E kubä ŋode; Gäkŋata nadäk täyan udegän notkaye ätuta nadäŋ yämen yäk.
27 Orot iya’afut eo, “Regah, a God isan, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a fair tutufin etei, naatu a not tutufin etei a Regah isan iniyabow, naatu taituwa isah iniyabow, o taiyuw isa kubiyabow na’atube.”
28 Ude yäwänä Jesutä iwetkuk; Bureni näwetan. Man yarä u iwatpäŋä irit kehäromi u api kaŋ-ahäwen yäk.
28 Jesu iya’afut eo, “Abisa i’o i tur anababatun i’o, isan imih kwen abisa i’o na’atube kusinaf saise ma’ama wanatowan boro inab.”
29 Ude iweränä äma uwä Jesutä näka äma nadäk-nadäk ikek yäŋ nadäwän yäŋ nadäŋkaŋ Jesu ŋode iwet yabäŋkuk; Baga mantä notkaye ätu yäŋ yäyak u netäta yäyak?
29 Baise ofafar bai’obaiyenayan taiyuwin bora’ah na’atube, imih Jesu ibatiy maiye, “Ayu taituwau i iyab?”
30 Yäwänä Jesutä kowata man wärani kubä ŋode iwetkuk; Äma kubä Jeriko kome kwayäŋ nadäŋpäŋ Jerusalem peŋpeŋ kädet miŋingän kuŋirän kubo äma ätutä kaŋ-ahäneŋ. Kaŋ-ahäŋpäŋ teki weŋ täŋpä kwäpäŋ pärip-päriptä päripmäŋtäko kumäŋ-däpurek täŋpek. Täŋirän yäpmäŋpäŋ kädet miŋin peŋpeŋ kuneŋ.
30 Jesu iya’afut eo, “Ana veya ta Jerusalemane orot ta au Jericho re inan basit, sabuw kakafih wanawanah run, hitit ana faifuw hi’oromen hibai hirab hitaiy re imamayay in, ana sawar hibow hibihir hin. Bainowah orot binanawan hirab imamayay inu’in|alt="thieves attacking traveller" src="CN01745B.TIF" size="col" loc="Luk 10.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.30"
31 Kädet miŋin pewä parirän bämop äma kubätä äbä kaŋpäŋ kukŋi kädagän irepmitpeŋ kwek.
31 Nati veya ta’imon firis ibo Jerusalemane au Jericho re inan basit, orot ef awan inu’in itin, baise ef sisibin raunane yagebageb bihir in.
32 Kuŋirän Juda täŋo äma ekäni kubätä äbä äma u dapuri-tägän kaŋkaŋ udegän irepmitpeŋ kukŋi kädagän kwek. Nämo täŋkentäŋ imek.
32 Levi orot ibo auman nati ef ta’imon re nan orot inu’in itin, naatu ef au waraunane yagebageb in.
33 Kuŋirän eruk, äma Samaria nanik kubätä kädet ugän iwat yäpmäŋ äbäŋpäŋ äma u käwek. Kaŋpäŋ butewaki pähap nadäŋpäŋ dubini-ken äbek.
33 Baise Samaria orot nati ef ta’imon remor re nan orot inu’in koun yen, naatu nuware i’itin ana veya’amaim ana yababan ra’at.
34 Äbä jibi meni-ken wain ume kenta olip gakŋipäŋ ärut imiŋkaŋ uwäktäŋ imek. Uwäktäŋ imiŋkaŋ pudätpäŋ iniken doŋki terak peŋpäŋ yäŋikŋat yäpmäŋ kuŋtäŋgän eŋi kubä, äma ban naniktä patta täŋpani-ken tewän parirän bipani watäni irän yäŋewek.
34 Basit na orot inu’inumaim tit, biyan feher matahimaim raiy isusuwa’en naatu biyan fiyow sawar, basit bai ana donkey afe’en yara’ah naatu bai hin nanawan bar ta imaim yai ma’uh ma.
35 Yäŋewänä eŋi täŋo watä äma unita siliwa moneŋ yarä imiŋkaŋ iwerek; Äma ŋonita watäni säkgämän isi. Moneŋ gamitat ŋo paoränä äbä äneŋi ätukät api gamet yäŋ iwerek.
35 Hi’in marto ana kaukut eofere kabay rou’ab bai orot bar kaifenayan itin eo, ‘Iti orot inakaif airi kwanama, naatu abisa’awat isan inasisinaf ana matabir anan au tur ina’owen boro anibaiyani.’”
36 Eruk, Jesutä manbiŋam u yäŋ moreŋpäŋ Baga manta mebäri nadäwani äma u ŋode iwet yabäŋkuk; Äma yaräkubä unita jide nadätan? Äma jibi nikek unita netätä noripak bureni ude täŋpek?
36 Iti na’at eo sawar basit, Jesu orot ibatiy, “Orot tounu wanawanahimaim orot menatan i taituwan kakafih hirab inu’in isan ana yabow i’inuw?”
37 Ude iwerirän iwetkuk; Äma täŋkentäŋ imeko unitä noripak bureni-inik täŋpek yäk. Yäwänä Jesutä iwetkuk; Bureni yäyan unita gäk kuŋkaŋ kädet udegän kaŋ iwat!
37 Ofafar bai’obaiyenayan Jesu iya’afut eo, “Orot taituwan itin yan baban bibais.” Imaibo Jesu orot iu, “Kwenan nati na’atube kusinaf.”
38 Kadäni kubä Jesu iwaräntäkiye-kät kuŋtäŋgän, webe kubä wäpi Mata unitä komeken ahäŋkuŋ. Uken ahäŋirä Matatä ini eŋiken Jesu yäŋikŋat yäpmäŋ äroŋkuk.
38 Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan basit hina babin wabin Martha ana bar ana meraramaim hitit; hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
39 Äro itkaŋ Jesutä manbiŋam yäŋahäwayäŋ täŋirän Mata täŋo noripak Maria u nadäwayäŋ yäŋkaŋ äbä Jesu dubini-ken maŋitpäŋ manbiŋam nadäŋ itkuk.
39 Naatu i tain Mary na Jesu nanamaim mare ma, Jesu abisa eo i ma nonowar, Martha bay ebitab, Mary Jesus a namaim ma tur enonowar|alt="Martha cooking Mary sitting at Jesus’ feet" src="CN01750B.TIF" size="col" loc="Luk 10.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.39-42"
40 Maria manbiŋam nadäŋ irirän noripaktä u kaŋpäŋ piä taŋi inigän täŋ itkuko unita bänepi waŋkuŋ. Bänepi wawäkaŋ äbä Jesu iwetkuk; Ekäni, butewaki nämo nadäŋ namitan? Notnapak ŋo nabä kätäŋpeŋ äbäko ŋo irirän näkŋagän piä taŋi täyat. Iweri täŋkentäŋ namän! yäk.
40 baise Martha bowabow etei akisin bowabow isan yan so’ar na eo, “Regah Mary sawar etei ihamiyen akisu abowabow ku’i’itin i mi’itube kunotanot? Karam boro itau tan tibaisu airi ata bow ai en?”
41 Matatä ude yäwänä Ekänitä kowata ŋode iwetkuk; O Mata, gäk imaka imaka ŋonita imata nadäwätäk pähap täyan?
41 Regah iya’afut eo, “Martha, Martha, o i sawar moumurih na’in isah inot a yababan ra’at ya esoso’ar,
42 Imaka bureni kubätagän nadäwen. Notkapak Maria ŋowä imaka bureni unita nadäwän tärewäpäŋ täyak. Täŋpäkaŋ imaka bureni ŋowä kubätä täga nämo yomägarek.
42 baise sawar ta’imon i takokok gagamin. Mary i sawar gewasih rubin, naatu boro men yait biyanamaim nabosairimih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.