João 18
Anutu Täŋo Man (IOU) vs AAI
1 Jesutä yäŋapik man ude yäwän täreŋirän eruk iwaräntäkiye-kät kome awaŋ pähap wäpi Kidron udude käda Olip päya epän gänaŋ kuŋkuŋ.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Jesu iwaräntäkiye-kät epän uken kadäni mäyap itpäŋ-nadäkta kuk täŋkuŋo unita Judas, Jesu iwan keri-ken pewani unitä ŋode nadäŋkuk; Jesu uken käwep itak yäŋ nadäŋkuk.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 Ude nadäŋpäŋ komi äma ätukät bämop äma ba Parisi täŋo watä äma ätu yämaguränkaŋ epän uken kuŋkuŋ. Topän ijiŋ-yäŋeŋpäŋ yäpmäŋkaŋ kadä boham ikek kuŋkuŋ.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Täŋpäkaŋ iwan tuän äbäŋirä Jesu jide ahäŋ imayäŋ täŋkuko uku nadäwän tärewäpäŋ äma äbot äbuŋo u dubini-ken kuŋpäŋ yäwet yabäŋkuk; Netä känayäŋ äbäkaŋ?
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 Yäwänä yäŋkuŋ; Jesu, Nasaret nanik känayäŋ äbäkamäŋ yäk. Yäwäwä yäŋkuk; Etäŋ uwäku näkŋa itat ŋobayäŋ yäk. (Komi äma u bämopi-ken Judas, Jesu iwan keri-ken pewayäŋ täŋkuko u penta itkuŋ).
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 Jesutä uwäku näk ŋo yäŋ yäwänä komi äma u mäde käda päŋku kome terak bumta maŋdäpuŋ.
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Täŋirä Jesu äneŋi yäwetgän täŋkuk; Netäta äbäkaŋ? Yäwänä äneŋi yäŋkuŋ; Jesu, Nasaret nanik känayäŋ äbäkamäŋ yäŋ yäŋkuŋ.
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 Yäwäwä Jesutä äneŋi yäwetgän täŋkuk; Etäŋ, u näkŋa ŋobayäŋ. Unita näk nepmäŋitnayäŋ yäŋpäŋ ätu ŋo yabä kätäwä ini kut yäk.
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 Jesu man ude yäŋkuko uwä man bian ŋode yäŋkuko udegän bureni ahäŋkuk; Yabäŋ äwaräkuk täŋira äma namiŋkuno u kubätä nämoinik api paorek.
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Ude yäwerirän uterakgän Saimon-Pitatä päipi pioŋ gänaŋ nanik wädäwän kwäpäŋä bämop äma intäjukun täŋpani unitäŋo watä ämani kubä ura yäkŋat jukuni bure käda paiŋkuk. (Epän watä ämani u wäpi Malkus).
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Täŋirän Jesutä Pita iwetkuk; Mujuk äneŋi dai! Ume komi nikek Nanatä namayäŋ täyak ini kaŋ näŋpa!
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 Ude yäwänä komi äma täŋo intäjukun ämakät komi ämaniye ba kudupi eŋi täŋo watä ämatä Jesu iŋitpäŋ keri pädät täŋkuŋ.
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 Keri pädät täŋpäŋ Anasken jukun yäŋikŋat yäpmäŋ kuŋkuŋ. Anas uwä Kaifas täŋo yepmani. Täŋkaŋ Kaifas uwä kadäni uken bämop äma intäjukun itkuko u.
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 Ba unitägän Juda äma ekäni ekäni bian ŋode yäwetkuk; Ämawebe kumän-tagän paotneŋo udeta yäŋpäŋ äma kubä-tägän kaŋ kumbän yäŋ yäŋkuko u.
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Täŋpäkaŋ Jesu yäŋikŋat yäpmäŋ kuŋirä Saimon-Pitakät noripak kubä Jesu iwat yäpmäŋ kuŋkumän. Noripaki uwä bämop äma intäjukun täŋpani ukeŋonita nadäŋkuko unita nadäŋ imiŋirä bämop äma täŋo yewa gänaŋ Jesu-kät bok äroŋkuŋ.
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 Äroŋirän Pita yäma-kengän itkukonik. Ude irirän noripaki ukeŋonitä yäman äneŋi äpäŋpäŋ webe yäma watä itkuko u iwerän Pita yäŋikŋat yäpmäŋ äroŋkuk.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Täŋpäŋ webe unitä Pita kaŋpäŋ iwetkuk; Äma unitäŋo iwaräntäki kubä gäk ba? Ude iweränä Näk nämo! yäŋ iwetkuk.
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Mänit kadäni unita eŋi unitäŋo watä ämakät komi äma ätutä kädäp ijiŋpäŋ äŋäriŋ itkuŋ. Äŋäriŋirä Pita imaka, penta äŋäriŋ itkuŋ.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Täŋirä bämop äma intäjukun täŋpani unitä Jesu ŋode iwet yabäŋkuk; Gäwaräntäkaye u netä-netä? Ba man jidepäŋ yäŋpäŋ-yäwoŋärek täk täŋkun?
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 Ude yäwänä Jesutä iwetkuk; Näk komeni komeni kuŋatpäŋ ämawebe man kwawakgän yäŋahäŋpäŋ yäwet täŋkut. Näk kadäni kadäni kudupi yot gänaŋ ba käbeyä eŋi, Juda ämawebetä äbä kubä-kengän it täkaŋ-ken äroŋpäŋ yäwetpäŋ yäwoŋärek täŋkut. Ba man kubä käbop nämo yäŋahäk täŋkut.
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 Unita gäk imata näwet yabätan? Nadäwa yäŋpäŋä ämawebe näkä man yäŋpäŋ-yäwoŋärek täk täŋkuro u yäwet yabä. Unitä uyaku näkä man yäwet täŋkuro u nadäkaŋ yäk.
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 Jesutä ude yäwänä komi äma kubä u itkukonitä utkuk. Täŋpäŋ yäŋkuk; Gäk bämop äma ŋonitäŋo man imata utan? Gäk goret täyan yäk.
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 Yäwänä Jesutä ŋode iwetkuk; Jide? Näkä man waki kubä yäwawä yäŋahä. Täŋ, man yäro u bureni yäŋ nadäŋpäŋ imata nutan?
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Ude täŋpäŋ yen topuŋo u nämo pit imiŋkaŋ Anastä Jesu iniŋ kireŋpewän bämop äma intäjukun täŋpani wäpi Kaifas uken kuŋkuk.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Täŋpäkaŋ Saimon-Pita kädäp äŋäriŋ itkuk-ken pen irirän ŋode iwet yabäŋkuŋ; Iwaräntäki kubä gäk, bure? Yäwäwä yäŋkuk; Nämoinik! Näk unitäŋo iwaräntäki nämo yäk.
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Ude yäwänä bämop äma intäjukun täŋpani täŋo watä äma kubä, Pitatä jukuni madäŋ täkŋeŋkuko unitä äbotken naniktä yäŋkuk; Piäken bok irirän tabäro u gäkkät irirän tabät yäk. Bure?
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 Yäwänä Pitatä yäŋkuk; Nämoinik! Ude yäwänä uterakgän purup gera yäŋkuk.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 Täŋpäkaŋ tamimaŋ-inik Juda äma ekäni ekänitä Jesu imaguräkaŋ Kaifas täŋo eŋi yäma peŋpeŋ Rom Gapman täŋo yäma-ken kuŋkuŋ. Täŋkaŋ ŋode nadäŋkuŋ; Uken äroŋpäŋä Anutu iŋamiken bänepnin täna wawäpäŋ Pasova äŋnak-äŋnak täŋo ketem täga nämo näne unita äronero yäk. Ude yäŋpäŋ Rom gapmantä eŋi gänaŋ nämo äroŋkuŋ.
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 Yäman umu itsämäŋ irirä Pailattä äbäŋpäŋ ŋode yäwet yabäŋkuk; Äma ŋo mebäri imata manken tenayäŋ äbäkaŋ?
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 Yäwänä iwetkuŋ; Äma ŋonitä imaka waki kubä nämo täŋpeko uwä gäkken ŋode täga nämo yäŋikŋat yäpmäŋ ämne yäk.
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 Yäwäwä Pailattä yäwetkuk; Yäŋikŋat yäpmäŋ kuŋkaŋ injinken baga man uterak manken tewut yäk. Yäwänä iwetkuŋ; Ude nämo! Nintä äma kumäŋ-kumäŋ däpmäkta yäjiwärani yäk.
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 (Ude yäŋirä bian Jesutä ude api kumbet yäŋ yäŋkuko unitä bureni täŋkuk).
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Ude yäwäwä Pailat äneŋi eŋi gänaŋ unu kuŋkaŋ Jesuta yäŋpewän ärowänpäŋ ŋode iwet yabäŋkuk; Bureni? Gäk Juda äma täŋo intäjukun äma?
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Yäwänä Jesutä kowata ŋode yäŋkuk; Gäkŋa nadäŋpäŋ man ŋo yäyan, ba äma ätutä näka man yäŋirä nadäŋkun?
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 Yäwänä Pailattä iwetkuk; Jide? Näk Juda äma kubä nabätan? Nämoinik! Upäŋkaŋ gäk jide täŋkunta gäkŋaken äbotkät bämop äma intäjukun täŋpanitä gäk yäŋgäkŋat yäpmäŋ äbäkaŋ?
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 Yäwänä Jesutä iwetkuk; Näk intäjukun äma kome terak ŋo ämawebe yabäŋ yäwat täkaŋ udewani nämo. Näk ude ira yäwänäku epän ämanaye ämik täŋpäŋ äma kubätä näk Juda äma ekäni ekäni keri terak täga nämo nepmaŋpän. Upäŋkaŋ näk kome ŋonitäŋo intäjukun äma nämo itat. Nämo, näk kome kubä täŋo yäk.
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 Ude yäwänä Pailattä iwetkuk; Aha, gäk intäjukun äma kubä? Yäwänä Jesutä iwetkuk; Intäjukun äma yäyan u bureni yäyan. Näk mebäri kubätagän kome ŋoken ahäŋkut; Ämawebe manbiŋam bureni yäŋahäŋpäŋ yäwetta äbut. Mebäri unita ämawebe man burenita gäripi nadäwanitä näka nadäŋ namik täkaŋ yäk.
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 Ude yäwänä Pailattä yäŋkuk; Wa! Manbiŋam bureni u imatäken?
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 Upäŋkaŋ näkä kädet ŋode iwat täyat u in nadäkaŋ; Pasova orekirit kadäni kubäkubäken äma komi eŋiken irani kubä taniŋ kirek täyat yäk. Unita jide nadäkaŋ? Näkä Juda täŋo intäjukun äma ŋo tewa äpämaŋ kwek?
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 Ude yäwänkaŋ gera terak yäŋkuŋ; U nämo! yäk. Gäk Barabas tewi äpämaŋ kuŋ nimän! yäk. (Barabas uwä ämik kubota täŋpani kubä).
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.