Gênesis 45

Anutu Täŋo Man (IOU) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Noriyetä ude yäŋirä Joseptä piä ämaniye itkuŋo u yabäŋpäŋ iŋamiken koret yäŋ nadäŋpäŋ ŋode yäŋkuk; In kuduptagän äpämaŋ kut! yäk. Ude yäŋirän äpämaŋ kuŋirä Joseptä noriye mebärini yäŋahäŋpäŋ yäwetkuk.
1 Então José, já não se podendo conter diante de todos os assistentes, exclamou: "Fazei sair todo o mundo." Desse modo, ninguém ficou com ele, quando se deu a conhecer aos seus irmãos.
2 Ude täŋpäŋ konäm mabiŋ kot täŋirän piä ämaniye yäman itkuŋo u nadäŋpäŋ Ferotä yotken biŋam man tewän kuŋkuŋ.
2 Pôs-se a chorar tão alto que os egípcios da casa do faraó o ouviram.
3 Täŋkaŋ Joseptä noriye ŋode yäwetkuk; Näk notjinpak Josep! Nana itak? Ude yäwerän nadäŋpäŋ noriyetä bumta umuntaŋpäŋ kowata man nämo iwetkuŋ.
3 E disse aos seus irmãos: "Eu sou José! Meu pai vive ainda?" Mas não lhe puderam responder, porque estavam pasmados de se encontrar diante dele.
4 Umuntaŋ irirä Joseptä noriye yäwetkuk; In tuän ŋogän äbut yäk. Yäwet-pewän dubiniken äbäŋirä ŋode yäwetkuk; Näk mäden nanikjin Josep yäk. Intä gwäki yäpmäkta Isip komeken nepmaŋpä äburo u näk ŋo! yäk.
4 "Aproximai-vos", disse-lhes ele; e eles aproximaram-se. E ele disse-lhes: "Eu sou José, vosso irmão, que vendestes para o Egito.
5 Nadäwätäk täneŋo. In moneŋ yäpmäŋpäŋ kome ŋoken naniŋ kireŋkuŋo unita injinta kokwawak nämo nadäneŋ. Ämawebetä kumneŋ yäŋpäŋ Anututä ini nadäŋpäŋ nepmaŋpän äbut yäk.
5 Mas agora não vos entristeçais, nem tenhais remorsos de me ter vendido para ser conduzido aqui. É para vos conservar a vida que Deus me enviou adiante de vós.
6 Apiŋo nakta jop irit ahäŋirän obaŋ yarä täretak. Piä kodakiken yänat täktäk kadäni nämo keräp täyak. Unita jop it yäpmäŋ äronayäŋ täkamäŋ u obaŋ 5 ude äneŋi it yäpmäŋ api äroneŋ yäk.
6 Porque eis já dois anos que a fome assola a terra, e haverá ainda cinco anos sem amanho nem colheita.
7 In ba äbotjiye paotneŋ yäŋpäŋ Anututä intäjukun nepmaŋpän äbut yäk. Anututä näkä täŋkentäŋ tamikta ude täŋkuko uwä ini pärik kubä täŋkuk yäk.
7 Deus enviou-me adiante de vós para que subsista um resto de vossa raça na terra, e para vos conservar a vida por uma grande libertação.
8 U nadäkaŋ? Intä nämo nepmaŋpä äbut. Nämo, Anututä ini-tägän nepmaŋpän äburo unita Fero nadäŋ imiŋirän Ferotä iniken yot watä ba Isip täŋo watä äma ärowani iretta nepmaŋkuk yäk.
8 Não sois vós, pois, que me haveis mandado para aqui, mas Deus mesmo. Ele tornou-me como o pai do faraó, chefe de toda a sua casa e governador de todo o Egito.
9 Ude yäŋpäŋ yäŋkuk; Eruk, inä bäräŋeŋ kuŋkaŋ nana manbiŋam ŋode kaŋ iwerut; Nanaka Joseptä gäka man ŋode yäŋkuk; Anututä Isip kome pähap unita äma ärowani nepmaŋkuk. Unita kadäni käroŋi nämo iren. Bäräŋeŋ näkken kaŋ äbi yäŋ iwerut.
9 Apressai-vos em voltar para junto de meu pai e dizei-lhe: Eis o que diz o teu filho José: Deus elevou-me ao cargo de chefe de todo o Egito. Vem para junto de mim sem demora.
10 Äbikaŋ Gosen komeken tuän ugän api tepmaŋpet. Äbayäŋ täno u gäkŋagän nämo. Nanakaye, äbekaye, oraŋkaye, yawakaye it tamikaŋ u kudup yämagurikaŋ kaŋ äbut yäŋ iwerut.
10 Habitarás na terra de Gessém, bem perto de mim, com teus filhos, teus netos, tuas ovelhas, teus bois e tudo o que te pertence.
11 Nadäkaŋ? Nakta jop irit uwä pen it yäpmäŋ kuŋirän obaŋ 5 ude api tärewek. Unita in uken irirä näkä tabäŋ täwarira gäk ba äbotkaye yawakaye nakta nämo api kumneŋ.
11 Eu te sustentarei, pois haverá ainda cinco anos de fome; e assim não cairás na miséria, nem tu, nem tua casa, nem nada do que te pertence.
12 Näkŋo mebäri apiŋo nadäkaŋ. Dapunjintä nabäŋirä näkŋaken monäna Benjamin imaka, udegän nabätak yäk.
12 Vereis com vossos olhos, e meu irmão Benjamim também, que sou bem eu quem vos fala.
13 Näk Isip komeken piä ärowani täŋpäŋ itat unitäŋo manbiŋam bok, imaka imaka yabäŋpäŋ-nadäk täkaŋ unitäŋo manbiŋam nana kaŋ iwerut! Ude täŋpäŋ bäräŋeŋ kaŋ imagut yäpmäŋ äbut.
13 Contai ao meu pai as honras que recebo no Egito, e tudo o que vistes, e depois apressai-o para que venha para cá."
14 Ude yäwetpäŋ monänikät kowat bäyaŋ imän täŋpäŋ korän kotkumän.
14 Então ele jogou-se ao pescoço de seu irmão Benjamim e pôs-se a chorar; Benjamim também chorou sobre os seus ombros.
15 Konäm korit-korit päŋku noriye ätuwä bäyaŋ yämiŋpäŋ bumumiken yeŋpäŋ konäm kot yebatkuk.
15 Beijou em seguida a todos os seus irmãos, chorando sobre eles, e puseram-se todos a conversar com ele.
16 Ude täŋ irirä äma kubätä Ferotä yotken kuŋpäŋ Ferokät ämaniye manbiŋam ŋode yäwetkuk; Josep noriye äbäkaŋ yäk. Yäwerirän bänep täga nadäŋkuŋ.
16 A notícia da chegada dos irmãos de José espalhou-se logo na casa do faraó, e foi bem acolhida pelo faraó e por todo o seu pessoal.
17 — ausente —
17 Ele disse a José: "Dize a teus irmãos: Eis o que ides fazer: carregai vossos animais e voltai à terra de Canaã.
18 — ausente —
18 Tomai vosso pai e vossas famílias e vinde para junto de mim. Dar-vos-ei o que há de melhor no Egito e vos alimentarei com a gordura da terra.
19 Ferotä ude yäŋpäŋ ŋode yäkgän täŋkuk; Ŋode yäwet yäk. In webejiye nanakjiyeta nadäŋpäŋ Isip komeken nanik karis tomtä wädäwani ätu kaŋ yäpmäŋ kut. Täŋkaŋ nanjin bok kaŋ imagurut! yäk.
19 Encarrego-te de dizer-lhes: Eis o que ides fazer: Tomai carros no Egito para vossos filhos e vossas mulheres, trazei vosso pai e vinde!
20 Ude täŋkaŋ imaka tuŋum yot gänaŋ nanik unita nadäwätäk täneŋtawä. Isip komeken tuŋum udewanigän tägatäga itkaŋ u api tamine yäk.
20 Não façais caso do que tereis de deixar, porque o que há de melhor em todo o Egito é vosso."
21 Ferotä man iwetkuko u Joseptä noriye yäwetpäŋ karis tomtä wädäwani ätu ba ketem kädet miŋin nakta yämiŋkuk.
21 Assim fizeram os filhos de Israel. Seguindo a ordem do faraó, José deu-lhes carros e provisões para o caminho.
22 Täŋkaŋ noriye ätuta tek kubäkubä daiŋ yämiŋkuk. Ude täŋpäŋä Benjaminta tek säkgämän 5 ude imiŋpäŋ uterak moneŋ taŋi siliwa moneŋ 300 ude imiŋkuk.
22 Deu-lhes também a todos mudas de roupas; a Benjamim, porém, deu trezentas moedas de prata e cinco mudas de roupas.
23 Täŋkaŋ nanitawä doŋki 10 terak Isip kome täŋo tuŋum gäripi nikek ätu peŋkuk. Täŋpäŋ äneŋi doŋki webeni 10 uterak ketem ätu nanita biŋam naŋtäŋ Isip komeken äbekta peŋpäŋ peŋ yäwet-pewän kuŋkuŋ.
23 Mandou, igualmente, ao seu pai dez jumentos carregados dos melhores produtos do Egito e dez jumentas carregadas de trigo, pão e provisões para sua viagem.
24 Peŋ yäwet-pewän kunayäŋ täŋirä ŋode yäwetkuk; In kuŋtäŋgän kädet miŋin yäŋawät-awät nämo täneŋ yäk.
24 E, despedindo seus irmãos que partiam, disse-lhes: "Não alterqueis pelo caminho."
25 Ude yäwet-pewän Isip kome peŋpeŋ kumaŋ päŋku Kenan komeken nani Jekop ahäŋ imiŋkuŋ.
25 Partiram do Egito e chegaram junto de Jacó, seu pai, na terra de Canaã.
26 Ahäŋ imiŋpäŋ manbiŋam ŋode iwetkuŋ; Nanaka Josep itak! yäk. Unitä Isip kome pähap unitäŋo äma ärowani itak. Ude yäŋirä Jekoptä man iwetkuŋo u nadäŋpäŋ kikŋutpäŋ nadäwän bureni nämo täŋpäpäŋ jop yabäŋ itkuk.
26 E anunciaram-lhe a boa nova: "José vive ainda, disseram-lhe eles; e é mesmo ele quem governa todo o Egito." Mas o coração de Jacó permaneceu frio, porque não acreditava no que ouvia.
27 Nadäwän bureni nämo täŋpäkaŋ Joseptä man yäwetkuko udegän iwet moreŋkuŋ. Täŋpäŋ karis tomtä wädäwani Joseptä nanita biŋam pewän kuŋkuŋo u yabäŋpäŋ bäneptä oretoret nadäŋkuk.
27 Entretanto, quando lhe disseram todas as palavras que José lhes havia dito, e viu os carros que José tinha enviado para o transportar, seu espírito se reanimou.
28 Ude täŋpäŋ yäŋkuk; Täga. Nanakna Josep itak unita näk nämo kaŋkaŋ kumbero udeta eruk päŋku kaŋ käwa! yäk.
28 "Basta! disse ele; José, meu filho, vive ainda. Irei e o verei antes de morrer."

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 45, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.