Gênesis 45

Anutu Täŋo Man (IOU) vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Noriyetä ude yäŋirä Joseptä piä ämaniye itkuŋo u yabäŋpäŋ iŋamiken koret yäŋ nadäŋpäŋ ŋode yäŋkuk; In kuduptagän äpämaŋ kut! yäk. Ude yäŋirän äpämaŋ kuŋirä Joseptä noriye mebärini yäŋahäŋpäŋ yäwetkuk.
1 Então José não se podia conter diante de todos os que estavam com ele; e clamou: Fazei a todos sair da minha presença; e ninguém ficou com ele, quando se deu a conhecer a seus irmãos.
2 Ude täŋpäŋ konäm mabiŋ kot täŋirän piä ämaniye yäman itkuŋo u nadäŋpäŋ Ferotä yotken biŋam man tewän kuŋkuŋ.
2 E levantou a voz em choro, de maneira que os egípcios o ouviram, bem como a casa de Faraó.
3 Täŋkaŋ Joseptä noriye ŋode yäwetkuk; Näk notjinpak Josep! Nana itak? Ude yäwerän nadäŋpäŋ noriyetä bumta umuntaŋpäŋ kowata man nämo iwetkuŋ.
3 Disse, então, José a seus irmãos: Eu sou José; vive ainda meu pai? E seus irmãos não lhe puderam responder, pois estavam pasmados diante dele.
4 Umuntaŋ irirä Joseptä noriye yäwetkuk; In tuän ŋogän äbut yäk. Yäwet-pewän dubiniken äbäŋirä ŋode yäwetkuk; Näk mäden nanikjin Josep yäk. Intä gwäki yäpmäkta Isip komeken nepmaŋpä äburo u näk ŋo! yäk.
4 José disse mais a seus irmãos: Chegai-vos a mim, peço-vos. E eles se chegaram. Então ele prosseguiu: Eu sou José, vosso irmão, a quem vendestes para o Egito.
5 Nadäwätäk täneŋo. In moneŋ yäpmäŋpäŋ kome ŋoken naniŋ kireŋkuŋo unita injinta kokwawak nämo nadäneŋ. Ämawebetä kumneŋ yäŋpäŋ Anututä ini nadäŋpäŋ nepmaŋpän äbut yäk.
5 Agora, pois, não vos entristeçais, nem vos aborreçais por me haverdes vendido para cá; porque para preservar vida é que Deus me enviou adiante de vós.
6 Apiŋo nakta jop irit ahäŋirän obaŋ yarä täretak. Piä kodakiken yänat täktäk kadäni nämo keräp täyak. Unita jop it yäpmäŋ äronayäŋ täkamäŋ u obaŋ 5 ude äneŋi it yäpmäŋ api äroneŋ yäk.
6 Porque já houve dois anos de fome na terra, e ainda restam cinco anos em que não haverá lavoura nem sega.
7 In ba äbotjiye paotneŋ yäŋpäŋ Anututä intäjukun nepmaŋpän äbut yäk. Anututä näkä täŋkentäŋ tamikta ude täŋkuko uwä ini pärik kubä täŋkuk yäk.
7 Deus enviou-me adiante de vós, para conservar-vos descendência na terra, e para guardar-vos em vida por um grande livramento.
8 U nadäkaŋ? Intä nämo nepmaŋpä äbut. Nämo, Anututä ini-tägän nepmaŋpän äburo unita Fero nadäŋ imiŋirän Ferotä iniken yot watä ba Isip täŋo watä äma ärowani iretta nepmaŋkuk yäk.
8 Assim não fostes vós que me enviastes para cá, senão Deus, que me tem posto por pai de Faraó, e por senhor de toda a sua casa, e como governador sobre toda a terra do Egito.
9 Ude yäŋpäŋ yäŋkuk; Eruk, inä bäräŋeŋ kuŋkaŋ nana manbiŋam ŋode kaŋ iwerut; Nanaka Joseptä gäka man ŋode yäŋkuk; Anututä Isip kome pähap unita äma ärowani nepmaŋkuk. Unita kadäni käroŋi nämo iren. Bäräŋeŋ näkken kaŋ äbi yäŋ iwerut.
9 Apressai-vos, subi a meu pai, e dizei-lhe: Assim disse teu filho José: Deus me tem posto por senhor de toda a terra do Egito; desce a mim, e não te demores;
10 Äbikaŋ Gosen komeken tuän ugän api tepmaŋpet. Äbayäŋ täno u gäkŋagän nämo. Nanakaye, äbekaye, oraŋkaye, yawakaye it tamikaŋ u kudup yämagurikaŋ kaŋ äbut yäŋ iwerut.
10 habitarás na terra de Gósem e estarás perto de mim, tu e os teus filhos e os filhos de teus filhos, e os teus rebanhos, o teu gado e tudo quanto tens;
11 Nadäkaŋ? Nakta jop irit uwä pen it yäpmäŋ kuŋirän obaŋ 5 ude api tärewek. Unita in uken irirä näkä tabäŋ täwarira gäk ba äbotkaye yawakaye nakta nämo api kumneŋ.
11 ali te sustentarei, porque ainda haverá cinco anos de fome, para que não sejas reduzido à pobreza, tu e tua casa, e tudo o que tens.
12 Näkŋo mebäri apiŋo nadäkaŋ. Dapunjintä nabäŋirä näkŋaken monäna Benjamin imaka, udegän nabätak yäk.
12 Eis que os vossos olhos, e os de meu irmão Benjamim, vêem que é minha boca que vos fala.
13 Näk Isip komeken piä ärowani täŋpäŋ itat unitäŋo manbiŋam bok, imaka imaka yabäŋpäŋ-nadäk täkaŋ unitäŋo manbiŋam nana kaŋ iwerut! Ude täŋpäŋ bäräŋeŋ kaŋ imagut yäpmäŋ äbut.
13 Fareis, pois, saber a meu pai toda a minha glória no Egito; e tudo o que tendes visto; e apressar-vos-eis a fazer descer meu pai para cá.
14 Ude yäwetpäŋ monänikät kowat bäyaŋ imän täŋpäŋ korän kotkumän.
14 Então se lançou ao pescoço de Benjamim seu irmão, e chorou; e Benjamim chorou também ao pescoço dele.
15 Konäm korit-korit päŋku noriye ätuwä bäyaŋ yämiŋpäŋ bumumiken yeŋpäŋ konäm kot yebatkuk.
15 E José beijou a todos os seus irmãos, chorando sobre eles; depois seus irmãos falaram com ele.
16 Ude täŋ irirä äma kubätä Ferotä yotken kuŋpäŋ Ferokät ämaniye manbiŋam ŋode yäwetkuk; Josep noriye äbäkaŋ yäk. Yäwerirän bänep täga nadäŋkuŋ.
16 Esta nova se fez ouvir na casa de Faraó: São vindos os irmãos de José; o que agradou a Faraó e a seus servos.
17 — ausente —
17 Ordenou Faraó a José: Dize a teus irmãos: Fazei isto: carregai os vossos animais e parti, tornai à terra de Canaã;
18 — ausente —
18 tomai o vosso pai e as vossas famílias e vinde a mim; e eu vos darei o melhor da terra do Egito, e comereis da fartura da terra.
19 Ferotä ude yäŋpäŋ ŋode yäkgän täŋkuk; Ŋode yäwet yäk. In webejiye nanakjiyeta nadäŋpäŋ Isip komeken nanik karis tomtä wädäwani ätu kaŋ yäpmäŋ kut. Täŋkaŋ nanjin bok kaŋ imagurut! yäk.
19 A ti, pois, é ordenado dizer-lhes: Fazei isto: levai vós da terra do Egito carros para vossos meninos e para vossas mulheres; trazei vosso pai, e vinde.
20 Ude täŋkaŋ imaka tuŋum yot gänaŋ nanik unita nadäwätäk täneŋtawä. Isip komeken tuŋum udewanigän tägatäga itkaŋ u api tamine yäk.
20 E não vos pese coisa alguma das vossas alfaias; porque o melhor de toda a terra do Egito será vosso.
21 Ferotä man iwetkuko u Joseptä noriye yäwetpäŋ karis tomtä wädäwani ätu ba ketem kädet miŋin nakta yämiŋkuk.
21 Assim fizeram os filhos de Israel. José lhes deu carros, conforme o mandado de Faraó, e deu-lhes também provisão para o caminho.
22 Täŋkaŋ noriye ätuta tek kubäkubä daiŋ yämiŋkuk. Ude täŋpäŋä Benjaminta tek säkgämän 5 ude imiŋpäŋ uterak moneŋ taŋi siliwa moneŋ 300 ude imiŋkuk.
22 A todos eles deu, a cada um, mudas de roupa; mas a Benjamim deu trezentas peças de prata, e cinco mudas de roupa.
23 Täŋkaŋ nanitawä doŋki 10 terak Isip kome täŋo tuŋum gäripi nikek ätu peŋkuk. Täŋpäŋ äneŋi doŋki webeni 10 uterak ketem ätu nanita biŋam naŋtäŋ Isip komeken äbekta peŋpäŋ peŋ yäwet-pewän kuŋkuŋ.
23 E a seu pai enviou o seguinte: dez jumentos carregados do melhor do Egito, e dez jumentas carregadas de trigo, pão e provisão para seu pai, para o caminho.
24 Peŋ yäwet-pewän kunayäŋ täŋirä ŋode yäwetkuk; In kuŋtäŋgän kädet miŋin yäŋawät-awät nämo täneŋ yäk.
24 Assim despediu seus irmãos e, ao partirem eles, disse-lhes: Não contendais pelo caminho.
25 Ude yäwet-pewän Isip kome peŋpeŋ kumaŋ päŋku Kenan komeken nani Jekop ahäŋ imiŋkuŋ.
25 Então subiram do Egito, vieram à terra de Canaã, a Jacó seu pai,
26 Ahäŋ imiŋpäŋ manbiŋam ŋode iwetkuŋ; Nanaka Josep itak! yäk. Unitä Isip kome pähap unitäŋo äma ärowani itak. Ude yäŋirä Jekoptä man iwetkuŋo u nadäŋpäŋ kikŋutpäŋ nadäwän bureni nämo täŋpäpäŋ jop yabäŋ itkuk.
26 e lhe anunciaram, dizendo: José ainda vive, e é governador de toda a terra do Egito. E o seu coração desmaiou, porque não os acreditava.
27 Nadäwän bureni nämo täŋpäkaŋ Joseptä man yäwetkuko udegän iwet moreŋkuŋ. Täŋpäŋ karis tomtä wädäwani Joseptä nanita biŋam pewän kuŋkuŋo u yabäŋpäŋ bäneptä oretoret nadäŋkuk.
27 Quando, porém, eles lhe contaram todas as palavras que José lhes falara, e vendo Jacó, seu pai, os carros que José enviara para levá-lo, reanimou-se-lhe o espírito;
28 Ude täŋpäŋ yäŋkuk; Täga. Nanakna Josep itak unita näk nämo kaŋkaŋ kumbero udeta eruk päŋku kaŋ käwa! yäk.
28 e disse Israel: Basta; ainda vive meu filho José; eu irei e o verei antes que morra.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 45, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.