Atos 18

UNGU TUKUMEMU (IMO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 I kano ulumu pora nimu wali pele Pol kano Atens kombu tiye kolopa Korin kombundo purumu.
1 Iti ufunamaim Paul Athens ihamiy naatu na Corinth tit.
2 Aku kombuna Juda iye kanopa ltenderimu, aku iyemunga imbi Akwila. Yu Pontus kombu meringi. Yunge omenu Prisila. Oi Itali kombu molkolio, nalo Rom gavman nokorumu iye awili Klodiusini Rom kombu moloringi imbo Judama tiye kolko konoko paio nimuna elo konoko oringili. Pol kano aku imbo talo kanombai purumu.
2 Nati’imaim Jew orot wabin Aquila hairi hitar, Aquila i Pontus imaim tufuw baise aawan Priscilla hairi Italy hihamiy hitit, anayabin Caesar Claudius Jew sabuw etei Rome hima’am ia’arih iuwih hitit. Imih Paul na Corinth titit i na Aquila Priscilla hairi inanawanih.
3 Pol kano imbo aku talo kinye molopalie wali eloni yunge oi mulu 3 ulke kunu wamopa terimu kongono tendekumu teringilina kanopalie imbo aku talo kinye kongono terimu.
3 Naatu anayabin i auman i kanawas sakirayan ta, imih ma bairi kanawas hisasakir.
4 Juda imbomani Gote popo toromele walimanga yuni waliwali Juda imbomanga nombeya ulkena pumbe imboma kinye nendo yando ungu tomboloringi kau. Aku wali yuni Juda imboma kape Grik imboma kape wayema Jisas ipuki tiengei nimbe tepa konopu topele tondoro kiye kiye terimu.
4 Baiyarir Ana Veya mar etei Kou’ay Baremaim tur binan gewasin Jew naatu Greek sabuw yah baikitabirih isan tur yayare.
5 Sailas kinye Timoti talo Masedonia kombu molko tiye kolkolio ongo Pol kinye kopu teko Korin kombu moloringi wali Poloni ki kongono kelepalie Juda imboma Jisas Goteni imbi topa kanopa ltimu iye Kraist moromo nimbe tirimu kau.
5 Silas Timothy hairi Masedonia’ane hina hititit ana veya’amaim, Paul ana veya tutufin etei binanumaim eorereb, Jew hai tur eowen, Jesu i God ana Roubinenayan orot.
6 Nalo Juda imbomani Pol yunge nimu ungu manemu pilko naa likolio ungu taka tondoringi. Aku teringimunga Poloni manda lepa yunge wale pakoli ambolopa tanda tanda tipelie wendo molangei nimbelie terimu. Aku tepalie yuni imbo kanomando nimbei, “Nani eno Gotenga ungu tukumemu nimbo tindu nalo eno naa pilimili nimele. Akumunga Goteni eno altopa tomo lemo enonga tenge. Kinye nani imbo lupemando nimbo tipumboi,” nimu.
6 Baise Jew sabuw Paul ana tur hikwahir tur kakafih isan hio ana veya, Paul ana faifuw tafan baibiyon bai fofob rutatab i’uwih eo, “Umamaim rara nama’ama na’at, ana ubar i kwa akis kwanab, ayu au bit i aikisisir. Veya boun ayu i boro Ufun Sabuw isah aninanawanih.”
7 Pol kano nombeya ulkemu tiye kolopa Taitus Jastus nimbe iye tenga ulkena tuku purumu. Aku ulkemu nombeya ulkena nondopa angilerimu. Aku iyemuni paimbo Gotenga imbi ambolorumu.
7 Naatu ihamiyih in Ufun orot ta wabin Titius Justus ana baremaim ma. Iti orot ibo kwafirenayan orot ta, i ana bar i Kou’ay Bar sisibin ma’am.
8 Nombeya ulke kanomunga nokorumu iye Krispus kinye yunge ulkena waye peringi imboma aku Iye Awili Jisas Gotenga kanopa lili iye Kraist moromo ningo Polonga ungumu pilko lombileringi. Korin kombu moloringi imbo mare awini kape Polonga ungumu paimbo ltemo ningo pilkolio ipuki tiko no ltingi.
8 Orot wabin Krisipas Kou’ay Bar ana orot ukwarin aawan natunatun ana nibur bairi Regah ana tur hinowar hitumatum, na’atube Corinth sabuw moumurih auman hitumatum naatu bapataito hibai.
9 Ipu leli Pol kano mongo indi kumbu terimu. Aku mongo indi kumbuna Awilimuni yundo nimbei, “Nu pipili naa kolowi. Imboma kinye ungu we ningono, nanga ungumu ningo tiwi.
9 Fai ta Paul ana mimumaim Regah eo, “Paul men inabir baise inabinan, men awa nafot binan inihamiy inama’amih.
10 Na nu kinye moromunga imbo teni nu manda naa tonge. I kombu molani aku ambe telka nani tepo limboi tero imbo awini kombu sitina moromele,” nimu
10 Anayabin ayu airit tama’am, naatu orot babin ta boro men karam o narab ni’afiy, yabin sabuw maumurih iti bar meraramaim tema’am i ayu au sabuw.”
11 Poloni Gotenga ungumu imboma ungu mane tipe molopili poinye te kinye oli kite talo pakera omba purumu.
11 Basit Paul kwamur ta’imon sumar six nati’imaim ma God ana tur sabuw i’obaibiyih.
12 Grik nimbe kombu akumunga gavmanenga Galio nimbe iye kiyendo molorumu wali Juda iyemani wai tokolio Pol kano ambolko liko kotena meko puringi.
12 Baise Galio tafaram Akaiya isan bigawan ana veya, Jew etei hita’imon Paul hifatum hibai hin baibatiyenamaim hiyai hio.
13 Aku tekolio ningei, “Iye imuni imboma lino Juda imbomanga Gote popo toromolo mele naa nimbe tili nalo yuni tetepa nimbe timo,” ningi.
13 “Iti orot i esisinaftobon sabuw yah nikitabir aki ai ef naatu ai ofafar hina’astu’ub i hai kokomaim God hinakwafirimih.”
14 Poloni ungu mare nimbei terimu nalo Galio yuni Juda imbomando ungu mare nimbei, “Enoni yu ulu keri mare terimu nilimalanje nani enonga nilimala ungumu manda pilka.
14 Paul tur omih biwa’an ana veya Galio Jew sabuw isah eo, “Kwa iti orot sawar kakafin tasinaf kwata’itin isan kwatagamigam na’at, ayu boro ata ma a tur atanowar.
15 Nalo enoni nimele aku ulumape ungu mongoma kinye imbo imbimanga ungu waltindirimele. Aku ungumu enonga ungu manemunga ungu mele nalemu meko oromele. Imunga aku ulu mongomu enono lapiko ningo amenge teaio. Na iye kot pilipo iyemu naa molombo,” nimu.
15 Baise kwa a gamin ai’itin i tur, wab naatu kwa a ofafar isah kwagamigam, imih nati sawar i kwabai kwan kwa akis kwayabunai, ayu iti sawar i boro men ana butubun.”
16 Kano tepa nimbelie imbo kanoma kot kombumu Galioni makoropa wendo mundurumu.
16 Naatu baibatiyen bar wanawanan nunih ufun hitit.
17 Kano terimu kinye we Grik angileringimani Juda nombeya ulkemu nokorumu iye nomi Sostenes nimbe Juda iye te ambolko ltingi. Aku kano iyemu Galionga kumbekere kot kombuna koipe toko mapu toringi. Nalo aku teringi ulumu Galioni enonga tenge konopu lerimu.
17 Basit Sosthenes Kou’ay Bar ana ukwarin hirouh hibai hirab baibatiyen bar merar yan. Baise nati hisisinaf Galio men kafa’imo i yababanamih.
18 Pol kano Kraistinga Korin kombu moloringi imboma kinye wali awini molorumu. Kelepa Siria pumboi nimbe imbo kanoma tiye kolopalie Senkria taun nomu kulendona purumu. Akuna Pol kano yunge pinyendi pororumu. Aku terimu ulumuni Gote kinye enge nimbe mi lerimu ulumu imboma lipe ondorumu. Kano pora tirimu wali Prisila kinye Akwila talo yu kinye waye pungo no sip liko Siria nimbe kombu pungei puringi.
18 Paul Corinthimaim veya moumurihika baitumatumayah bairi hima, imaibo eo tuturih Priscilla, Aquila hairi buwih bairi wa hibai hina Syria hitit. Namih ana veya Sensera imaim aribun mafur anayabin i omatanen ta biwa’an isan.
19 — ausente —
19 Naatu hina Ephesus hitit imaim Priscilla Aquila hairi ihamiyih. Paul na Kou’ay Bar run Jew bairi baidudur isan.
20 — ausente —
20 Naatu hifefeyan hikokok i nati’imaim veya maninaka bairi hitama, baise i aurin veya en imih kwahir.
21 — ausente —
21 Naatu bihamiyih auman iuwih eo, “God nakokok na’at boro ana matabir isa anan.” Naatu wa bai Ephesus ihamiy in.
22 Pol kano Sisaria kombu wendo pumbelie Kraistinga imbo Jerusalem moloringima kano pumbe ponenge ltendeli unguma nimu. Aku unguma nimbelie altopa Pol kano Antiok kombu purumu.
22 Na Caesarea titit ana veya na Jerusalem tit, ekaleisia sabuw nati hima’am hai merar yi, imaibo in Antioch tit.
23 Aku kombuna Jisasinga imboma kinye wali awini molopalie kelepa kano kombu tiye kolopa Galesia kinye Frigia nimbe kombu awili talonga anjikondo purumu. Yuni anjikondo purumu kombu aku talonga tuku lerimu kombu taunomanga ipuki tiko moloringi imboma kanopumboi nimbe enge tilipe purumu.
23 Nati’imaim veya bai’ab na’atube ma’am ufunamaim ihamiyih, i na Galasia, Firigia imaim run tit bai’ufununayah kaufair itih.
24 Pol aku tepa andorumu kinye Juda iye te imbi Apolos, yu Efesus kombu orumu. Yu kombu siti awili Aleksandria akuna meringi. Yu skul tepa Gotenga oi bukuna toko panjiringi ungumanga iye turu tolimu.
24 Jew orot ta wabin Apollos, ana tafaram Alexandria imaim tufuw, basit nati ana veya’amaim i na Ephesus tit. Iti orot binan isan i ana siwar bai, naatu Buk wanawanan etei i so’ob kwanekwan.
25 Yu Awilimunga ungu temanemu ningo tiko mane tiringina pilerimu iyemu. Yu Jisasinga temane pilerimu mele imbomando paa nimbo timboi konopu tondolomu lepalie nimu. Nalo kokele pilipelie yu imbo no ltindili Jononi no ltindirimu mele kau no ltimu.
25 Regah ana ef isan i hio’baiy gewas naatu sabuw afa Jesu isan bi’obaiyih, ana itinin i orot so’obayan sawar etei so’ob eo na’atube. Naatu tur abisa eo i men ta sa’ir, baise i ana so’ob i John ana bapataito akisin so’ob.
26 Apolos nimbe aku iyemuni Juda imbomanga nombeya ulkena yu pipili naa kolopa ungu enge nimbe pulu polopa nimu unguma Akwila Prisila taloni pileringili. Aku wali yu liko meko elonga ulkendo pungolio Gotenga uluma yu wamba pilipili ningo tapoko imbo tondoringili.
26 Kou’ay Bar wanawanan itafofor binan. Baise Priscilla Aquila hairi nati’imaim hima’am tur hinonowar ufunamaim hibai bairi hin hai bar God ana ef anababatun hikubunabuna gewas nowar.
27 Aku wali Apolos kano Grik kombu pumbei terimu kinye Jisasinga lombili andoli imbomani yu taporingi. Pumbei terimu kombu akuna Jisas ipuki tiko moloringimando pipia toko tikolio ningei, “Iye imu panjiko lieio,” ningi. Aku imboma Jisasinga ungumu pilko lombilko ipuki tiringi. Aku teringi ulumu Gotenga imbo we kondo kololi ulumuni kau teringi. Apolos yuni aku kombu wendo pumbelie wali Goteni kondo kolopa taporumuna Jisas ipuki tiringi imbo akuma paa lakopa taporumu.
27 Apollos ana not bogaigiwas Akaiya namih binotanot ana veya, tuwahinah koufair hitin naatu fef hikirum auman hitin bai na Akaiya tit, saise bai’ufununayah nati’imaim hima’am ana merar hitay. Na titit ana veya sabuw iyab God ana manaw ana kabeberamaim hina bai’ufununayah himamatar baibais gagamin maiyow itih.
28 Imbo palinga kumbekerena Juda imbomanga ungumu nimbe maindo mundurumu. Oi toko panjiringi bukuna Gotenga ungumu wendo lipelie yuni Jisas Gotenga imbi topa kanopa ltimu iyemu moromo nimbe moro tondorumu.
28 Anayabin Jew sabuw hibifufuwen isan bebeyanamaim tur fokarin gam iuwih naatu God ana turamaim kubunabuna hai tur eowen eo, “Turobe Jesu i Roubininenayan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.