Lucas 5
Juziñamui Ñuera Uai (HTO) vs AAI
1 Afe mei jɨáɨruido Jesús Genesaret jorai fuédamo ite. (Afe jorai jɨáɨfodo mameina Galilea.) Afénomo ie illa llezica dɨga comɨ́nɨaɨ afénomo dúcɨna. Afémɨena jamánomo rɨllíretadiaɨoɨ, mei afémacɨ Juzíñamui uáillaɨmo ɨere cacáacadiaɨoɨza.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Afe jorai fueda áɨnori mena nocáe táɨcaena Jesús cɨode. Mei afécaemona facóraɨnɨ oni jaillano íaɨoɨ chamu ora llóiji jocódiaɨoɨza.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Iemona Jesús Simón icaemo jaide. Afécaemo jáillano íena daɨde:
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Ie llófuia fúillamo, Simona daɨde:
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 Jira Simón uai ote:
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Daɨí dotádemo, jamánomo aillo chámunɨaɨ jíideza, llóijina cuatáacade.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Afe jira oni jɨáɨcaemo ite íaɨoɨ nabáitɨaɨ ónoɨdo jɨ́ɨritiaɨoɨ, ie íaɨoɨ cánuaɨbillena. Jira afémacɨ cánuaɨbitiaɨoɨ. Afe íaɨoɨ jíitaga chámunɨaɨ íaɨoɨ ménacae áillocaemo oruítatiaɨoɨ. Jamánomo oruíllamona afe ménacae buíacade.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Afena Simón cɨ́oillano Jesús ana dújullano daɨde:
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Mei ua, afe aillo chamu jíillari Simón naa ie nabáiñɨaɨri jacɨ́naitiaɨoɨ.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Iemo jɨáɨ Zebedeo jitó íaillɨnoɨ Santiago Juan dɨga, Simón nabai daje izói jacɨ́naitiaɨoɨ. Mei íadɨ Jesús nane Simona daɨde:
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Iemona afe ménacae oni fuédamo zɨ́tajano, dɨnomo nana fɨ́iano Jesudo jáidiaɨoɨ.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Iemo jɨáɨruido, Jesús jófuemo illa llezica chíinaitɨmɨe Jesumo dúcɨde. Jesuna cɨ́oillano ana dújuillano uiéco dɨnena ana énɨemo bɨ́jɨcaide. Daɨí ñiano Jesumo izire jɨcade:
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Iemona Jesús ie ónoɨdo jétano daɨde:
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Afemona Jesús afémɨena “Bie bumo lloñeno iri” daɨde. Afe emódomo nane daɨde:
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Jesús izire íena rairuide íadɨ Jesús mámecɨ jamánomo baɨ jɨca jalléicaide. Iemona aillo comɨnɨ ie uaimo cacáreizaɨbitiaɨoɨ. Daje izói íaɨoɨmo ite duícomona ie jíllotallena aillo bitíaɨoɨ.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Mei íadɨ Jesús baɨ comɨnɨ iñénanomo jaide, afénomo ie Moo Juzíñamuimo úrillena.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Nane afe jɨáɨruido Jesús llófuemaritemo, fariséuaɨmona dáarie afénomo ráɨiede. Afe llezica oni jɨcana bite ocuica uai llófueraɨnɨ dáanomo ite. Dáarie Galilea ígobiaɨmona bitíaɨoɨ. Daje izói jɨáɨmacɨ Judea énɨemona, íemo Jerusalén dɨnena jɨáɨ bitíaɨoɨ. Aféruimo Juzíñamui rɨ́ino aillo ɨráredɨno jílluamona jino ácataga.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Afe dáaruido dɨga ímɨe tɨ́zitaitɨmɨe naa ie bɨ́iralludo atɨ́diaɨoɨ. Jofo Jesús uícomo ie uíacadiaɨoɨ.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Mei íadɨ ɨere comɨ́nɨna oruídeza jofo íaɨoɨ jáillɨno iñede. Ie jira caifo jofo emódomo uitíaɨoɨ. Uillano afeno tuiñódiaɨoɨ. Afeno túiñuano afe ɨráredɨmɨe naa ie bɨ́irallu dɨga ana comɨnɨ cɨ́gɨmo Jesús uícomo agüínetiaɨoɨ.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Jesús ñue íaɨoɨ ɨ́ɨnuana cɨ́oillano, ɨráredɨmɨena daɨde:
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Iemona ocuica uai llófueraɨnɨ naa fariséuaɨri, como comecɨ anado daɨdíaɨoɨ:
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Mei íadɨ Jesús comecɨ íaɨoɨ fácajana onóillano daɨde:
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 Mei daɨí daɨna ménade uáimona ¿nɨe uai ɨere llotáinina? Afe ménade uai be nɨɨe: O fɨénidɨfue muiñócaza. Iemo jɨáɨe uai bie izói joide: Mai náidacaillano maca. Iiraɨe uai jamánomo llotáirede, mei omoɨ eróicana íteza.
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 Mei jira, Nanoide Ɨima Jitódɨcueza bínɨemo cue illa llezica comɨ́nɨmo ite fɨénidɨfue cue muiñolle rɨ́ino jino ómoɨmo cɨ́otaitɨcue, —daɨde.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Daɨí daɨna llezica, afe tɨ́zitaitɨmɨe comɨnɨ eróicana caifo náidacaide. Náidacaillano, ie bɨ́irallu llɨ́ɨnota, Juzíñamuimo caɨmátaicana ie jofomo jaide.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Aferi nana comɨnɨ caɨmare fáɨgacaidiaɨoɨ, íemo Juzíñamuimo caɨmátaidiaɨoɨ. Afe mei jacɨ́ruioicana daɨde:
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Nane bie méifomo Jesús jofue cɨ́gɨdo mácaja llezica, gobierno ɨbátaga úcube llɨ́ɨnoraɨmamo rɨire éroicaide. Afémɨe mámecɨ Leví. Afe úcube ɨ́bafɨrenanomo afémɨe ráɨide. Jesús íena daɨde:
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Iemona Leví náidacaillano nana ie táɨjɨna fáɨcanocaillano Jesudo jaide.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Afe mei Leví áillue rafue ie jofomo Jesús íena fɨnode. Afe Leví izoide aillo úcube llɨ́ɨnoraɨnɨ naa jɨáɨmacɨri güirábanimo ráɨizaɨbitiaɨoɨ.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Mei íadɨ fariséuaɨ naa ocuica uai llófuetɨnori Jesús llófuegamacɨmo como meine fɨeni úritiaɨoɨ. Iaɨoɨna daɨde:
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Jira Jesús íaɨoɨ uai ote:
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 Danɨ ñúemacɨna abɨ mamédɨnona uáiduaɨbiñedɨcue, mei jɨáɨfodo fɨénidɨfuiaɨredɨno comecɨ ifue méiduaɨbitɨcue, —daɨde.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Iemona afémacɨ Jesumo jɨcánotiaɨoɨ:
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 Jira Jesús íaɨoɨ uai ote:
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Mei íadɨ rɨngo otɨ́mɨe íaɨoɨmona báɨruaɨbillɨruimo dúcɨite. Aféruido comecɨ zúurenari güíñeitiaɨoɨ. Rɨngo otɨ́mɨe izói birui cuedo jáicaidɨno cɨ́gɨri itɨ́cueza.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 Ie emódomo jɨáɨe onótate rafue llote:
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 Iemo nane jɨáɨfue llote. Daje izói comue vino jácara igoraɨ fɨnoina ɨcɨru izoide raamo totánide. Dáamɨe daɨí totáadɨ afe comue vino afe jácara ɨcɨ́runa eroide raana cuatade. Afemona afe ɨcɨru naa vino dɨga táɨnomo fáɨfite.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Iemona comue vino comue igoraɨ fɨnoina ɨcɨ́runa eróidemo jóonerede. Iemona afe naga ñue éenoga.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Daje izói jácara vino jiródɨnomona, buna cómojina jɨcáñena. Mei afémɨe “Jácaji jamánomo caɨmárena,” dáɨdeza. (Afe bie dáɨnado Jesús ie comue llófueinafue íemo íaɨoɨ jaiai llófuegafue dáanomo ɨ́ɨnonide íaɨoɨmo llote.)
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.