Mateus 19

God Lavayiyat Aṅ Puhuvasiwni (HOPNT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Noqw Jesus yan yuaataqe yukut, Galileet aṅqw ahpiynihqe, Jordan yupqöymi Judeat qalavoq pitu.
1 Quando Jesus acabou de proferir estas palavras, deixou a Galileia e foi para o território da Judeia, além do Jordão.
2 Noqw qaan’ewakw hintaqam sinom put aṅkya; noqw pam pumuy pepeq qalaptsina.
2 Grandes multidões o seguiram, e ele as curou ali.
3 Noqw Pharisee‐sinom nuhtum put aw ökihqe, put unahepyaqe aw paṅqaqwa: Ya tāqa pay nāphihta ep nȫmay mātapniqw pam súanta?
3 Alguns fariseus se aproximaram de Jesus e, testando-o, perguntaram: — É lícito ao homem repudiar a sua mulher por qualquer motivo?
4 Noqw pam lavayhtiqe amumi paṅqawu: Ya uma it aṅ qa tuṅwaya: Ura God yayhniwhqat epeq pumuy yúkuhqe, pumuy tāqat‐nit pu wuhtit yuku, it’a?
4 Jesus respondeu:
5 Nihqe pumuy yúkuhqe paṅqawu: Yantaqw hapi ōviy tāqa nay, pu yuy pumuy mātapt, nȫmay aw hūrstimantani; noqw puma sūk̇a tókomantani.
5 e que disse: “Por isso o homem deixará o seu pai e a sua mãe e se unirá à sua mulher, tornando-se os dois uma só carne”?
6 Panta hapiniqw, ōviy puma pāpu qa lȫyömnit, sūk̇a tókoniwhtiṅwu. Paniqw ōviy God hihta namitsk̇aqw, qa hak put nāhoy távini.
6 De modo que já não são mais dois, porém uma só carne. Portanto, que ninguém separe o que Deus ajuntou.
7 Noqw puma put aw paṅqaqwa: Noqw hinoqw pantaqw hak nāmataviwuy pēnat, pu nȫmay nahpiy lālaymantaniqat Moses tutapta?
7 Os fariseus perguntaram: — Então por que Moisés ordenou dar uma carta de divórcio e repudiar a mulher?
8 Noqw pam pumuy amumi paṅqawu: Ispi uma anahaat unaṅway’yuṅqw ōviy pay hak nȫmay mātapmantaniqat Moses umuy hu’wana. Nīk̇aṅw pas as yayhniwhqat aṅqw qa panta.
8 Jesus respondeu:
9 Noqw nu hapi umumi paṅqawni: Tāqa nȫmay qa hintsakq, put mātave’, piw sukw amum qatupte’, tokot ūuyṅwu; pu wuhtit mātaviwhqat amum qatuptuqa tokot ūuyṅwu.
9 Eu, porém, lhes digo: quem repudiar a sua mulher, não sendo por causa de relações sexuais ilícitas, e casar com outra comete adultério.
10 Noqw put aw nánatuwnayaqam aw paṅqaqwa: Kurs tāqat pu nȫmayat amuṅem pan hintaniqw, pay kurs k̇a qa nȫmataniqw pam pay lolmani.
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se essa é a situação do homem em relação à sua mulher, não convém casar.
11 Noqw pam pumuy amumi paṅqawu: Pay qa sohsoyam tahtaqt namituyqawi’yuṅwa; nihqe ōviy kurs hin it tutavot kwusuyani. Noqw God pētuy‐sa öqalmaqaqw ōviy puma namituyqawi’yuṅwa.
11 Jesus, porém, lhes respondeu:
12 Pi haqawat nömaqtsit aw qa pasiwyuṅqam pay pas pank̇ahk̇aṅw tihtiwya; noqw haqawat panyuṅqam pay sinmuy amuhpiy pan yukiltoti; pu haqawat pas pay ōveqatsit aṅqw moṅwtunatyat tunatyawyuṅqey ōviy qa nȫmatota. Haqawa it aṅ hinmaniqa nam panhtii.
12 Porque há eunucos de nascença; há outros a quem os homens fizeram tais; e há outros que se fizeram eunucos, por causa do Reino dos Céus. Quem é apto para aceitar isto, que aceite.
13 Pahsat pu hakim put aw tsātsakwmuy tsamvaya, pam pumuy amumi may akw toṅokt nāwaknaniqat ōviy’o. Noqw put aw nánatuwnayaqam pumuy mēwaya.
13 Então trouxeram algumas crianças a Jesus para que ele lhes impusesse as mãos e orasse, mas os discípulos os repreendiam.
14 Noqw Jesus paṅqawu: Uma tsātsakwmuy inumiyaniqat nakwhanayani; uma qa mēwantotani; pi panyuṅqam hapi ōveqatsit aṅqw moṅwtunatyat ep sinoiwyuṅwa.
14 Jesus, porém, disse:
15 Pu pam pumuy amumi matyawht, paṅqw ahpiy’o.
15 E, tendo-lhes imposto as mãos, retirou-se dali.
16 Noqw pahsat pu hak tiyo Jesus aw pituhqe, aw paṅqawu: Lomatutuqaynaqa, ya nu hihta lolmat hinhte’, qatsit qaso’taqat himuy’vani?
16 E eis que alguém, aproximando-se de Jesus, lhe perguntou: — Mestre, que farei de bom para alcançar a vida eterna?
17 Noqw pam put aw paṅqawu: Ya um hinoqw nuy lolmalawu? Pi qa hak lolma, pas sūk̇aa, i’ God. Noqw pay pi um qatsit aw pákinik, um hin tutaptiwhqat aṅ hinmani.
17 Jesus respondeu:
18 Noqw pam put aw paṅqawu: Hihtawata? Noqw Jesus paṅqawu: Um hakiy qa nīnani, um qa nāp úhimuy tokot qa sokoptani; um hihta qa ūuyni, um hakiy hihta qa atsátoynani;
18 E ele lhe perguntou: — Quais? Jesus respondeu:
19 Um unay, pu uṅuy pumuy k̇aptsi’tani; pu um pas hin nāmi unaṅway’taqey pan uhsinosṅway aw unaṅway’tani.
19 honre o seu pai e a sua mãe e ame o seu próximo como você ama a si mesmo.”
20 Noqw pam Jesus aw paṅqawu: Pay nu itsákoy aṅqaqw pan tutavot sohsok aṅ hinma. Noqw ya nu haqam hihta nāt qaanhti?
20 O jovem disse: — Tudo isso tenho observado. O que me falta ainda?
21 Noqw Jesus put aw paṅqawu: Pay pi um pas pasiwtaniqey nāwakne’, um ahpiynen, hihta úhimuy huyahtani; nen aṅ ōokiwyaqamuy put huytani; nen um ōveqatsit ep hihta nukṅwat himuy’tani; nit um aṅqwnen inuṅkni.
21 Jesus respondeu:
22 Noqw pam put navotqe qahahlayk̇aṅw ahpiy’o, pam hihta nihti’taqe ōviy’o.
22 Mas o jovem, ouvindo esta palavra, retirou-se triste, porque era dono de muitas propriedades.
23 Pahsat pu Jesus put aw nánatuwnayaqamuy amumi paṅqawu: Nu umumi pas antsa paṅqawni: Pas k̇ahaksino ōveqatsit aṅqw moṅwtunatyat aw pákiniqw eṅem qa tūvosi.
23 Então Jesus disse aos seus discípulos:
24 Noqw nu nāt piw umumi paṅqawni: Pay himu pohko pȫlay’taqa tsakomostat aṅ pórokput aṅ yámakniniqw, pam pay qa pas qa tūvosi. Noqw pay k̇ahaksino ōveqatsit aṅqw moṅwtunatyat aw pákiniqw, pam put eṅem pas qa tūvosi.
24 E ainda lhes digo que é mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus.
25 Noqw put aw nánatuwnayaqam put nanaptaqe, hin kurs wūwayaqe paṅqaqwa: Noqw pantaniqw, hak sen ayo yámakiwtani?
25 Ouvindo isto, os discípulos ficaram muito admirados e perguntaram: — Sendo assim, quem pode ser salvo?
26 Noqw Jesus pumuy amumi paṅqawu: Pay i’ sinmuyniqw kurs hin pasiwtani; nīk̇aṅw pay God‐niqw sohsoy himu pasiwta.
26 Jesus, olhando para eles, disse:
27 Pahsat pu Peter lavayhtiqe, put aw paṅqawu: Meh, itam hapi sohsok hihta mātapyat, uṅk nankwusa; noqw itam panhtotiqw, itamuṅem hintani?
27 Então Pedro, tomando a palavra, disse: — Eis que nós deixamos tudo e seguimos o senhor; que será, pois, de nós?
28 Noqw Jesus pumuy amumi paṅqawu: Nu umumi pas antsa paṅqawni: Hisat qatsit nātoniqat aw pituqw, Nu’ Sinot Tiat k̇aptsi’tiwk̇aṅw imoṅw’atsveway ep qátuni. Noqw pep pu’ uma inuṅk hinnumyaqam piw tuwat pakwt löq sihk̇ay’taqat moṅw’atsvewat aṅ yesk̇ahk̇aṅw, Israel‐sinmuy pakwt löq sihk̇ay’tasikivo sinoiwtaqamuy amumi moṅw’iwyuṅwni.
28 Jesus lhes respondeu:
29 Hak haqam inatṅwaniy ōviy sinomuy, sen nāp himuy hihta tatamhtat, yep qatsit ep tsivót‐sikip sunat aw hóyokiwtaqat ömahtani, sen pam kiy tatamhtani, sen pāvamuy, tupkomuy, qȫqamuy, siwamuyu, sen nay pu yuy, sen nȫmay pu timuy, sen pāvasayu. Pu qatsit nātoniqat ep pam qatsit qaso’taqat makiwni.
29 E todo aquele que tiver deixado casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou campos, por causa do meu nome, receberá muitas vezes mais e herdará a vida eterna.
30 Nīk̇aṅw k̇aysiwhqam mohti’wisqam nuhtuṅkyani, pu nuhtuṅkyaqam mohti’wisni.
30 Porém muitos primeiros serão últimos; e os últimos serão primeiros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.