Lucas 11

God Lavayiyat Aṅ Puhuvasiwni (HOPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Noqw hisat pam haqam nāwaknaqe yukuqw, suhk̇a put aw nánatuwnaqa aw paṅqawu: Tutuyqawhqa, um as itamuy hin nāwakintotaniqat itamuy tutuwnani, ura John put aw nánatuwnayaqamuy hin tutuwnaqat pan’i.
1 Um dia Jesus estava orando num certo lugar. Quando acabou de orar, um dos seus discípulos pediu: — Senhor, nos ensine a orar, como João ensinou os discípulos dele.
2 Noqw pam pumuy amumi paṅqawu: Uma nānawakne’, kitotamantani: Itanaa, ōveqatsit ep qátuhqa, nam uhnatṅwani pas k̇aptsi’tiwaa. Nam uhmoṅwtunatyay aw pítuu. Nam uhtunatya tūwaqatsit ep pasiwhtii, ōveqatsit ep hin pasiwhtiqey pan’i.
2 Jesus respondeu:
3 Um okiw nāqavo itamuy itahtunösmakiway huylawni.
3 Dá-nos cada dia o alimento
4 Pu um okiw itahqaanhtipuy itamuhpiy ayo yúkuni; pay itam sohsokmuy itamuhpewi qaanhtotiqamuy amuhpiy put ayo yuykutiwisa. Pu um okiw itamuy unaheppit qa aṅ tsāmi’mat, hakiy qalolmat aṅqw itamuy ayo ōoyhtimani, pay yan’i.
4 Perdoa os nossos pecados,
5 Pu pam pumuy amumi paṅqawu: As kurs haqawa umuṅaqw kwātsi’te’ suhtokihaq put awnen, aw paṅqawni: Ikwatsi, um as payhkomuy pölavikit nuy nasimokmaqani.
5 Então Jesus disse aos seus discípulos:
6 Taq ikwátsi waynumqe inuhpe pituqw, kurs nu hihta put nopnani, kítani.
6 É que um amigo meu acaba de chegar de viagem, e eu não tenho nada para lhe oferecer.”
7 Noqw pam ahpaṅaqw lavayhte’ paṅqawni: Um nuy qa soontsahtsanni. Pay ikiy uhtsiwta; noqw itim inumum tōk̇a. Kurs nu hin uṅ máqaniqe ōviy qaqtuptuni, kítani.
7 — E imaginem que o amigo responda lá de dentro: “Não me amole! A porta já está trancada, e eu e os meus filhos estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães.”
8 Nu umumi paṅqawni: Pay soq pi pam put kwātsiatniqw, pam put qa máqani. Nīkaṅw pam put aw qatūqayhq, nawus pam qatupte’, put hihsa’haqam hintsanniqat pahsa’ put máqani.
8 Jesus disse:
9 Noqw nu umumi paṅqwni: Uma hihta ōviy tūviṅtotani; nen uma put makiwyani. Uma hihta hepyani; nen tutwani. Uma pöṅö́ṅöykinayani; noqw umumi hötsíltini.
9 Por isso eu digo: peçam e vocês receberão; procurem e vocês acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Pi hak hihta tūviṅtaqa hihta makiwṅwu; pu hepqa túwaṅwu; pu pöṅö́ṅöykinaqat aw hötsíltimantani.
10 Porque todos aqueles que pedem recebem; aqueles que procuram acham; e a porta será aberta para quem bate.
11 Sen uma haqawa hakiy náatniqw, uhti ūmi pölavikit tūviṅtaqw, ya sen um put owat máqani? Sen pākiwuy ōviy tūviṅtaqw, ya sen um tsūat put máqani?
11 Por acaso algum de vocês será capaz de dar uma cobra ao seu filho, quando ele pede um peixe?
12 Hal sen pi pam nöhut ōviy tūviṅtaqw, sen um putskohmoktaqat put āawnani?
12 Ou, se o filho pedir um ovo, vai lhe dar um escorpião?
13 Noqw kurs pay as uma qalomáhink̇ahk̇aṅw umuhtimuy hihta nukṅwat huytotaniqey tuwi’yuṅwa. Noqw tis pas Umuna ōveqatsit ep qátuhqa put aw Qahováriwtaqat Hikwsit ōviy tūviṅtotaqamuy soon qa máqani.
13 Vocês, mesmo sendo maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos. Quanto mais o Pai, que está no céu, dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Noqw Jesus nukpanhikwsit hakiy lavayiyat nawhkiṅwuqat put aṅqw hórokna. Noqw nukpanhikwsi put aṅqw yamakq, qayuáataṅwuqa yuaayku; noqw sinom k̇ātayyuṅwa.
14 Jesus estava expulsando de certo homem um demônio que não o deixava falar. Quando o demônio saiu, o homem começou a falar. A multidão ficou admirada,
15 Noqw pay pumuy amuṅaqw haqawat paṅqaqwa: Pam nukpanhihikwsimuy moṅwíyamuy Beelzebub aw yank̇aṅw nukpanhihikwsimuy ipwanta.
15 mas alguns disseram: — É
16 Noqw pētu put aw tuwantotaqw, pam k̇ātatayhpit hihta tuawi’taqat ōṅaqw pumuy amumi mahtaknaniqat put aw nānawkna.
16 Outros, querendo conseguir alguma prova contra Jesus, pediam que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha de Deus.
17 Noqw pay pam pumuy tunatyayamuy mātsi’taqe amumi paṅqawu: Haqam moṅwtunatya nehpewhtiqa soon qa kīqötini; pu kīvit nehpewhtotiqam nātsik̇e’, soon haqami ö́kini.
17 Mas Jesus, conhecendo os pensamentos deles, disse:
18 Noqw ōviy kurs Satan nehpewhtiqw, ya hin put moṅwtunatyaat wúnuni?
18 Se o reino de Satanás tem grupos que lutam entre si, como continuará a existir? Vocês dizem que é Belzebu que me dá poder para expulsar demônios.
19 Noqw kurs nu Beelzebub aw yank̇aṅw nukpanhihikwsimuy ipwantaqw, ya umumi nánatuwnayaqam hakiy aw yank̇ahk̇aṅw pumuy ipwantota? Ason puma umuy atsáṅhkiye’, umuy suhputsnayani.
19 Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
20 Nīk̇aṅw kurs pay nu God öqalayat akw nukpanhihikwsimuy ipwantaqw, suyan hapi God moṅwtunatyaat umumi pitsíwiwta.
20 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
21 Pi tāqa hoṅvi tunipi’k̇aṅw kiy tūwale’, hihta himuy pās oyi’taṅwu.
21 — Quando um homem forte e bem-armado guarda a sua própria casa, tudo o que ele tem está seguro.
22 Nīk̇aṅw ason put epnihqe pavan hoṅvi pite’, put aṅwute’, pam sohsok naqöyyuwsiyat aw taqa’naṅwayat nawhk̇e’, hihta himuyat kwatsmuy huytaṅwu.
22 Mas, quando um homem mais forte o ataca e vence, leva todas as armas em que o outro confiava e reparte tudo o que tomou dele.
23 Qa inumumnihqa hapi inuhpewiwta; pu qa inumum tsovalantaqa tatslakinta.
23 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
24 Tuyoy’eway hikwsi sinot aṅqw yámak̇e’, haqe’ qa pay’taqat aṅ hinnumṅwu, haqam nāsuṅwnaniqe ōviy’o; nit qa tuwe’ paṅqawṅwu: Han pi pay nu ikiy aṅqw yámakqey aw áhoy’i, kítaṅwu.
24 Jesus continuou:
25 Pu pam ep pite’, pās maspiwk̇aṅw lomahintaqat túwaṅwu.
25 Aí volta e encontra a casa varrida e arrumada.
26 Pahsat pu pam ahpiynen tsáṅe’nihqamuy hīhikwsimuy nahpenihqe pas núnukpantuy aw tsamṅwu. Noqw puma aw yuñe’, ep ki’yuṅṅwu. Noqw hakiy qatsíat aṅknihqa mohtiwat epnihqe pu’ pas qalomáhintaṅwu.
26 Depois sai e vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes.
27 Noqw pam yan yuaataqw, hak wuhti sinmuy amuṅaqw k̇ēew hiṅqawhqe aw paṅqawu: Ṅaspi hak uṅ tihta. Piw pīhuy akw uṅ yōyoṅna.
27 Quando Jesus acabou de dizer isso, uma mulher que estava no meio da multidão gritou para ele: — Como é feliz a mulher que pôs o senhor no mundo e o amamentou!
28 Noqw pam put aw paṅqawu: As um yan lavayhtinikaṅwo: Ṅaspi hakim God lavayiyat aw tūqayk̇ahk̇aṅw aṅ hinwisa, puma hapi hahlayhpit epyani, um kítanik̇aṅwo.
28 Mas Jesus respondeu:
29 Noqw pan sinom sūmi hūrs tsovawmaqw, Jesus yuaativaqe amumi paṅqawu: Ima pu’ qatsívaptsiwyuṅqam nukpansinomu. Puma k̇ātatayhpit hihta tuawi’taqat aw yórikyaniqey nānawakna, Nīk̇aṅw puma soon k̇ātatayhpit aw yórikyani, hal pas sūkw k̇ātatayhpit‐saa. Pam Tutuyqawhqat lavay’ayayat Jonas qatsíyat ep hiniwhtiqat an aw yukiltini.
29 Quando a multidão se ajuntou em volta de Jesus, ele começou a falar e disse o seguinte:
30 Pi ura Nineve‐kitsókit ep sinom Jonas qatsíyat ep hiniwhtiqat akw hihta tuwi’vaya. Noqw pay ōviy hapi piw pan nu’ Sinot Tiat pu’ qatsívaptsiwyuṅqamuy amumi hihta tuawi’tani, iqatsiy ep hiniwhtiqat akw’a.
30 Assim como o
31 Hisat hin yukiltiniqat aw pituqw, tatk̇aqw moṅwi‐wuhti pu’ qatsívaptsiwyuṅqamuy amumum wunupte’, pumuy qatuptsiwniyamuy ep suhputsnani. Ispi pam Solomon wuwniyat aw tūqaytaniqe ōviy pas tūwaqalṅahaqaqw pítu. Noqw meh, hak Solomon epnihqe pas pávannihqa yep’e.
31 No Dia do Juízo a rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
32 Ason hin yukiltiniqat aw pituqw, Ninevet ep sinom pu’ qatsívaptsiwyuṅqamuy amumum hoṅve’, pumuy qatuptsiwniyamuy ep suhputsnayani; ispi puma Jonas lavayiyat nanaptaqe nāp tunatyay aṅqw lasyaqee. Noqw meh, hak Jonas epnihqe pas pávannihqe yep’e.
32 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês porque, quando ouviram a mensagem de Jonas, eles se arrependeram dos seus pecados. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
33 Qa haq pi hak wihqöhit úwiknat, haqam qamātaqpuve put tavi, sen hihta sīvut akw put kuhta. Pi pam put tsotsókpiyat ep tsok̇aqw, ep yuṅtaqam tālat tāyuṅṅwu.
33 Jesus continuou:
34 Hakiy pōsiat tokoyat aw talni’taṅwu. Noqw ōviy kurs hakiy pōsiat pasiwtaqw, pay tokoyat aṅ ahsupoq talṅwu; pu kurs hakiy pōsiat qa pasiwtaqw, pay tokoyat aṅ ahsupoq qatalṅwu.
34 Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de você são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz. Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão.
35 Oviy um tunatyaltiqw, uhpe tāla qa qömawvani.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não seja escuridão.
36 Paniqw ōviy kurs uhtokoy aṅ ahsupoq talq, qahaqam qatālaniqw, pam sohsoy ahsupoqhaqami talni, wihqöhi suyan tālat talni’te’, ūmi talni’taṅwuqat pan’i.
36 Pois, se o seu corpo estiver completamente luminoso, e nenhuma parte estiver escura, então ele ficará todo cheio de luz como acontece quando você é iluminado pelo brilho de uma lamparina.
37 Noqw pam yuaataqw, hak Pharisee‐sinom put tūtsama. Noqw pam kīyat ep pákihqe, qatuptu.
37 Quando Jesus acabou de falar, um fariseu o convidou para jantar na casa dele. Jesus foi e sentou-se à mesa.
38 Noqw pam mohti qa māvaqtat tūmoytaqw, Pharisee‐sino put aw tātayhqe, aw hin wūwa.
38 O fariseu ficou admirado quando viu que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 Noqw Tutuyqawhqa put aw paṅqawu: Uma Pharisee‐sinom kukyapit, pu tsatsqaptat anyuṅwa. Uma suovaam kwaṅw’ewayhtotit tukwhanayaniqey‐sa tunatyawyuṅwa, pu qalomáhintsatsk̇aniqeyu.
39 Então o Senhor disse a ele:
40 Uma núanhihtuu, puyaw ōvaqenihqat yúkuhqa ahsonṅaqwnihqat qa enaṅ yukuqw ōviy’o?
40 Seus tolos! Quem fez o lado de fora não é o mesmo que fez o lado de dentro?
41 Tis pi uma hihta himuy’yuṅwe’, put akw tūookwatuwyanik̇ahk̇aṅwo; noqw pep pu’ amuhpa’ ahsupoq kwaṅw’ewayni.
41 Portanto, deem aos pobres o que está dentro dos seus copos e pratos, e assim tudo ficará limpo para vocês.
42 Nīk̇aṅw is ohi uma Pharisee‐sínomu! uma pi umuh’uyiy aṅqw nēnevenit pakwút‐sikivo sun oyit God aw noayaṅwu; nik̇aṅw uma soq sinmuy amuṅem suan hin yukuyaniqey qe’toti; uma God qa aw unaṅway’yuṅwa. Uma as pávanyaqat tutavot aṅ ahsupoq hinwisni; pu it qa pas qatuvosnihqat aṅ pīwu.
42 — Ai de vocês, fariseus! Pois dão para Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da arruda e de todas as verduras, mas não são justos com os outros e não amam a Deus. E são exatamente essas coisas que vocês devem fazer sem deixar de lado as outras.
43 Is ohi uma Pharisee‐sínomu! Uma pi tsotsvalkiva mohk̇aqe tsotsókpit pas hahlayya, pu sinom kitpik umuy k̇aptsi’k̇ahk̇aṅw umumi yuaatotaniqata.
43 — Ai de vocês, fariseus! Pois gostam demais dos lugares de honra nas
44 Is ohi uma tutavot tūtutuqaynayaqam, pu Pharisee‐sínomu! nawip’ew hinyuṅqamu! Uma pi tūtuamit qa mātaqyaqat anyuṅwa; noqw sinom put atsva yaktaqam pumuy paṅyaqw qa tuway’numya.
44 — Ai de vocês! Pois são como sepulturas que não se veem, sepulturas que as pessoas pisam sem perceber.
45 Pahsat pu haqawa tutavot aw tuvoti’taqa lavayhtiqe, put aw paṅqawu: Tutuyqawhqa, um paṅqawhqe itamumiq enaṅ hiṅqawu.
45 Então um mestre da Lei disse a Jesus: — Mestre, falando assim, o senhor está nos ofendendo também.
46 Noqw pam paṅqawu: Pay panta. Is ohi uma tutavot aw tuvoti’yuṅqamu! uma pi soñawnen hihta a’nö putut mok̇ahtotat, hakiy īkwiltoynayaṅwu; nīk̇aṅw uma soq soon ṅas’ew pumuy paaṅwayaṅwu.
46 Jesus respondeu:
47 Is ohi úmaa! Uma pi God lavay’aymuyatuy tūamiyamuy aw pūhulalwa; noqw pi umanam pumuy qöqya.
47 Ai de vocês! Pois fazem túmulos bonitos para os
48 Pas pi ōviy uma umunamuy hiniwhtipuyamuy navoti’k̇ahk̇aṅw amún unaṅway’yuṅqey mahtakni’yuṅwa, ispi puma pumuy qöqyaq’ö; noqw uma pumuy tūamiyamuy aw pūhulalwa.
48 Com isso vocês mostram que concordam com o que os seus antepassados fizeram, pois eles mataram os profetas, e vocês fazem túmulos para eles.
49 Paniqw hapi ōviy God suan wuwni’k̇aṅw yan lavayhti: Nu pumuy amumi ilavay’aymuy hōnani, pu ituaw’a’yatuyu. Noqw puma pētuy yūyuyhnaye’ qöqyani.
49 Por isso a Sabedoria de Deus disse: “Mandarei para eles profetas e mensageiros, e eles matarão alguns e perseguirão outros.”
50 Noqw God pu’ qatsívaptsiwyuṅqamuy hapi tukopnani, sohsokmuy put lavay’aymuyatuy tūwaqatsit yayhniwhqat aṅqaqw qöyaniwyaqat ahpiy’o,
50 Por causa disso esta gente de hoje será castigada pela morte de todos os profetas assassinados desde a criação do mundo,
51 It Abel qatsiyat ep’e, pu aṅk yesqamuy qatsíyamuy ep pīwu, nit pu Zacharias qatsíyat ep’e. Ura pam God kīyat‐nik̇aṅw pu hom’oyvihk̇at amuhtsave nīniwa. Nu umumi súaṅqawni: God umuy put sohsok ep tukopnani.
51 começando pela morte de Abel até a morte de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o
52 Is ohi uma tutavot aw tuvoti’yuṅqamu! Uma pi navotit aw hötahpit yawwisa. Uma aw qa yuṅk̇ahk̇aṅw, aw yuṅtaqamuy aw u’taya.
52 — Ai de vocês, mestres da Lei! Pois guardam a chave que abre a porta da casa da Sabedoria. E assim nem vocês mesmos entram, nem deixam os outros entrarem.
53 Noqw pam pumuy amumi yan lavayhtiqw, tutavot tutuqaynayaqam Pharisee‐sinmuy amumum put aw pās ö’qaltivayaqe, pam hīhihta lavayhtiniqat ōviy aw qa tūtuqayya.
53 Quando Jesus saiu dali, os mestres da Lei e os fariseus começaram a criticá-lo com raiva e a lhe fazer perguntas sobre muitos assuntos.
54 Hísatniqw unahiṅqawhq nanapte’, put nēveltoynayaniqe ōviy moqmani’yuṅwa.
54 Eles queriam levá-lo a dizer alguma coisa que pudesse lhes servir de motivo para acusá-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.