João 12
God Lavayiyat Aṅ Puhuvasiwni (HOPNT) vs NTLH
1 Noqw pu Amutsva Yūmosanihqat ep nōviwniqat aw navaysikis tālat pētiqw, Jesus Bethany ep pitu; pep Lazarus ura as mokqa qatu; ura Jesus put mokqat ahoy tātayna.
1 Seis dias antes da Páscoa , Jesus foi ao povoado de Betânia, onde morava Lázaro, a quem ele tinha ressuscitado.
2 Noqw Lazarus sinomat pep Jesus eṅem tapkiqw nōvatota; noqw Martha tūnopni’ta; noqw Lazarus nuhtum put amum tunösvoñat aw qatu.
2 Prepararam ali um jantar para Jesus. Marta ajudava a servir, e Lázaro era um dos que estavam à mesa com ele.
3 Pahsat pu qȫqaat Mary wihkuyit kwaṅwáhovaqtuqat sūp tuwanit pan putu kwusut, Jesus kukyat lelwi, nit hȫmiy akw put kukyat hȫna. Pam wihkuyi nard yan túṅwantiwhqe a’nö hihk̇ay’ta. Noqw pam pantsakq kīve wihkuyit hovalaṅwuat tuyqawva.
3 Então Maria pegou um frasco cheio de um perfume muito caro, feito de nardo puro. Ela derramou o perfume nos pés de Jesus e os enxugou com os seus cabelos; e toda a casa ficou perfumada.
4 Pahsat pu suhk̇a put aw nánatuwnaqa, momṅwituy amumi put mātapniqa, Judas Iscariot, it Simon tiat paṅqawu:
4 Mas Judas Iscariotes, o discípulo que ia trair Jesus, disse:
5 Ya hinoqw tis nāpi kwaṅwáhovaqtuqa wihkuyi qa payhp sunat sīvat ōviy huyiwhqe ōokiwyaqamuy amumi qa noiwa?
5 — Este perfume vale mais de trezentas moedas de prata . Por que não foi vendido, e o dinheiro, dado aos pobres?
6 Yan pam hiṅqawu, qa pas pi pas antsa ōokiwyaqamuy tunatyawk̇aṅwo, pi pam uyiṅwunik̇aṅw sivamokit aw tunatyawtaqe, hihta paṅsoq taṅatiwhq put kímaṅwuniqe ōviy’o.
6 Judas disse isso, não porque tivesse pena dos pobres, mas porque era ladrão. Ele tomava conta da bolsa de dinheiro e costumava tirar do que punham nela.
7 Noqw ōviy Jesus paṅqawu: Uma qa wuhtit aw hiṅqaqwani; pam nuy hisat tūamiwniqat aw it warani’ta.
7 Então Jesus respondeu:
8 Himu pi aṅ ōokiwyaqam umumum sutsep yanyuṅwa; noqw pay nu qa sutsep umumum yantani.
8 Os pobres estarão sempre com vocês, mas eu não estarei sempre com vocês.
9 Noqw ōviy k̇aysiwhqam Jew‐sinom yaw Jesus pep qátuhqat nanapta; nihqe puma qa Jesus‐sa ōviy ep öki, puma it Lazarus ura pam mokiwuy aṅqw ahoy tātaynaqat aw yórikyaniqey ōviy pīwu.
9 Muitas pessoas ficaram sabendo que Jesus estava em Betânia. Então foram até lá não só por causa dele, mas também para ver Lázaro, o homem que Jesus tinha ressuscitado.
10 Noqw ōviy God awwat mohpeq momṅwit pay Lazarus piw enaṅ nīnayaniqey nānami yuaatota,
10 Então os chefes dos sacerdotes resolveram matar Lázaro também;
11 Yaw put atsviy k̇aysiwhqam Jew‐sinom lasyaqe Jesus aw tūtuptsiwaqw ōviy’o.
11 pois, por causa dele, muitos judeus estavam abandonando os seus líderes e crendo em Jesus.
12 Noqw qavoṅvaqw sinom qaan’ewakw hintaqam nōviwhqat ep ökihqam yaw Jesus Jerusalem aw pitutoqat nanaptaqe,
12 No dia seguinte, a grande multidão que tinha ido à Festa da Páscoa ouviu dizer que Jesus estava chegando a Jerusalém.
13 Puma palm‐tsotskit nantaqayat ūyitotaqe, pank̇ahk̇aṅw put ahsawvawisa paṅqawk̇ahk̇aṅwo: Öqawmaṅwu! Israel‐sinmuy moṅwíam Tutuyqawhqat natṅwaniyat aṅ pitutoqa pas k̇aptsitiwaa.
13 Então eles pegaram ramos de palmeiras e saíram para se encontrar com ele, gritando: — Que Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor! Que Deus abençoe o Rei de Israel!
14 Noqw Jesus mōrot puhuwuṅwiwtaqat túwahqe, epeq evetskilti; pi ura pan pey’ta:
14 Jesus procurou um jumentinho e o montou, como dizem as Escrituras Sagradas :
15 Uma qa tsawiniwyuṅwni, Zion ep sínomu; meh, umuhmoṅwi mōrot tiyat akw tsokiwmak̇aṅw aṅqw pituto, yan’i.
15 “Povo de Jerusalém, não tenha medo! Veja! Aí vem o seu Rei, montado num jumentinho!”
16 Noqw put aw nánatuwnayaqam as mohti īit qa māmatsya; nīk̇aṅw Jesus a’nö hímuniwhtiqw pahsat pu puma ura pam yan pēniwhqat u’naya, pu yan put yukunayaqata.
16 Naquela ocasião os discípulos não entenderam isso. Mas, depois de Jesus ter voltado para a presença gloriosa de Deus, eles lembraram que isso estava escrito a respeito dele e também que era isso o que tinha acontecido.
17 Noqw sinom put ámumyaqw pam tūamit aqw Lazarus wáṅwayhqe mokiwuy aṅqw ahoy tātaynaqw aw tayyuṅqam put tuawi’yuṅwa.
17 A multidão que estava com Jesus quando ele havia chamado Lázaro para fora do túmulo e o tinha ressuscitado espalhou a notícia do que tinha acontecido.
18 Paniqw ōviy sinom piw put ahsawvawisa, yaw pam it k̇ātumalat tumaltaqat nanaptaqe ōviy’o.
18 E o povo foi encontrar-se com Jesus, pois ficou sabendo que ele tinha feito esse milagre.
19 Noqw ōviy Pharisee‐sinom nānami paṅqaqwa: Meh, itam qa hihta aniwni’wisa; sinom sohsoyam put aṅkya.
19 Então os fariseus disseram uns aos outros: — Não estamos conseguindo nada! Vejam! Todos estão indo com ele!
20 Noqw hakim Greek‐sinom okiwlalwaniqe nuhtum nōviwhqat ep öki.
20 Entre o povo que tinha ido a Jerusalém para tomar parte na festa, estavam alguns não judeus.
21 Nihqe puma Philip Galileet ep kitsókit Bethsaidat aṅqwnihqat aw ö́kihqe paṅqaqwa: Tāqa, itam as Jesus aw yórikyaniqey nānawakna.
21 Eles foram falar com Filipe, que era da cidade de Betsaida, na Galileia, e pediram: — Senhor, queremos ver Jesus.
22 Noqw Philip Andrew awnihqe put āawna; noqw Andrew Philip amum Jesus put āawna.
22 Filipe foi dizer isso a André, e os dois foram falar com Jesus.
23 Noqw Jesus lavayhtiqe amumi paṅqawu: Nu Sinot Tiat pas hímuniwhtiniqat hapi aw pitu.
23 Então ele respondeu:
24 Pas antsaa, pas antsa nu umumi paṅqawni: Pas söhövosi tutskwami qa pohse’, qa hovare’, sutsep sūk̇aniṅwu; pas pam hovare’, pep‐sa a’nö aniwnaṅwu.
24 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: se um grão de trigo não for jogado na terra e não morrer, ele continuará a ser apenas um grão. Mas, se morrer, dará muito trigo.
25 Qatsiy k̇ahk̇awnaqa put kwayhni; pu yep qatsit ep pas nāp qatsiy aw qa suhtaq’ewnihqa hapi qatsit qaso’taqat himuy’vani.
25 Quem ama a sua vida não terá a vida verdadeira; mas quem não se apega à sua vida, neste mundo, ganhará para sempre a vida verdadeira.
26 Inuṅem tumalay’taniqey nāwaknaqa pas kurs hin qa inuṅkni, nen nuy háqamniqw itumal’aya piw pepni. Pu inuṅem tumalay’taqa Inay ahpiy k̇aptsi’tiwni.
26 Quem quiser me servir siga-me; e, onde eu estiver, ali também estará esse meu
27 Pas nu hin unaṅwti. Ya sen nu hiṅqawni? Inaa, um it tuwanit aṅqw nuy ayo távini, sen nu kítani? Noqw pi nu yaniqw it tuwanit aw pitu.
27 Jesus continuou:
28 Inaa, um pas hímunihqey namtaknani, nu kítani. Pahsat pu ōveqatsit aṅqw hakiy tönaat paṅqawu: Nu pas hímunihqey pay namtakna, nihqe nāt nu piw panhtini.
28 Pai, revela a tua presença Então do céu veio uma voz, que dizia: — Eu já a revelei e a revelarei de novo.
29 Noqw ōviy sinom pep hoṅqam put nanaptaqe úmukqat paṅqaqwa; noqw haqawat paṅqaqwa: God hoṅviayaat put aw yuaayku, kitota.
29 A multidão que estava ali ouviu a voz e dizia que era um trovão. Outros afirmavam que um anjo tinha falado com Jesus.
30 Noqw Jesus lavayhtiqe paṅqawu: I’ hakiy tönaat qa inuṅem töqti, pi umuṅem’i.
30 Mas ele disse:
31 Pu’ hapi it qatsit tunatyayat aṅ hinwisqamuy amuṅem hin yukiltini; pu’ hapi yep qatsit aw moṅwi ayo tūviwni.
31 Chegou a hora de este mundo ser julgado, e aquele que manda nele será expulso.
32 Noqw nūu, ason nu nahoylehtsit ep hāyiwe’, nu sinmuy sohsokmuy nāmi tsovalani.
32 E, quando eu for levantado da terra, atrairei todas as pessoas para mim.
33 Yan pam hin mokniqey lavayhtiqe paṅqawu.
33 Ele dizia isso para indicar de que maneira ia morrer.
34 Noqw sinom lavayhtotiqe put aw paṅqaqwa: Pi itam tutavot aṅqw nanaptaqw yaw Christ sutsep qátuni; noqw hinoqw Sinot Tiat pas kurs hin qa nahoylehtsit ep hāyiltiniqat um paṅqawu? Ya i’ Sinot Tiat hak hímuu?
34 A multidão perguntou: — A nossa
35 Pahsat pu Jesus pumuy amumi paṅqawu: Pay nu tālat ank̇aṅw umumum hihsavo yantani; nāt tālat umumum yantaqw uma kwilalatotani, noqw qatāla umuy qa wihkini; taq qatalpuva kwilalataqa haqaminihqey qa navoti’taṅwu.
35 Jesus respondeu:
36 Nu nāt umumum yantaqw uma inumi tūtuptsiwe’, talpuva hinwisni; nen uma tālat ep sinoiwyuṅwni.
36 Enquanto vocês têm a luz, creiam na luz para que possam viver na luz. Depois que Jesus disse isso, foi embora e se escondeu do povo.
37 Noqw pay as pi nāmahin pam pumuy amutpik nihtiwtaqat hihta k̇ātumalat mahtaknaqw puma put aw qa tūtuptsiwa.
37 Eles tinham visto Jesus fazer todos esses milagres, mas não criam nele,
38 Yan God lavay’ayaat Esaias hin lavayhtiqat aw antsaniwa. Ura pam paṅqawu: Tutuyqawhqa, ya hak itahtuawiy tuptsiwa? Ya Tutuyqawhqa hakiy aw öqalay mahtakna.
38 para que se cumprisse o que disse o profeta Isaías: “Senhor, quem creu na nossa mensagem? E quem viu que era o Senhor que estava agindo?”
39 Yanta; noqw ōviy soon put tūtuptsiwani, ura Esaias piw paṅqawhq ōviy’o.
39 Não podiam crer porque, como disse Isaías:
40 Pam pumuy pōsiyamuy qatālawna, pu pumuy unaṅwayamuy owata, taq k̇a puma pōsiy akw tutwak̇ahk̇aṅw, pu unaṅway akw māmatsye’, ahoy nánamtökyaqw, nu pumuy qalaptsinani.
40 “Deus cegou os olhos deles e fechou a mente deles, para que não vejam, e não entendam, e não se voltem para ele, e sejam curados por ele.”
41 Yan ura Esaias lavayhti God pitsáṅwayat lolmat aw yórikqee, nihqe put hakiy lavayhti.
41 Isaías disse isso porque viu a revelação da natureza divina de Jesus e falou a respeito dele.
42 Noqw pay as pi nāmahin yantaqw pay imuy mohpeq momṅwituy amuṅaqw k̇aysiwhqam nuhtum put aw tūtuptsiwa; nīk̇aṅw pay Pharisee‐sinmuy amutsviy put qa paṅqaqwa, hakton sen puma tsotsvakikimi pumuy amumi uhtayaniq’ö.
42 No entanto, muitos líderes judeus creram em Jesus, mas não falavam publicamente a favor dele para que os fariseus não os expulsassem da sinagoga .
43 Puma pi sinmuy amuṅaqw tayawinpit nānawaknaqe, God aṅqw tayawinpit qa hihtatota.
43 Eles gostavam mais de ser elogiados pelas pessoas do que de ser elogiados por Deus.
44 Noqw pu’ Jesus tsa’lawhqe paṅqawu: Inumi tuptsiwni’taqa hapi qa inumi tuptsiwni’tat, hakiy aṅqw nuy távihqat aw tuptsiwni’taṅwu.
44 Jesus disse bem alto:
45 Pu inumi taytaqa hapi nuy aṅqw távihqat aw tayma.
45 Quem me vê vê também aquele que me enviou.
46 Nu tāla sinmuy amumi pitu, inumi tuptsiwni’taqa haqe’ qatālat qa aṅ hinmaniqat ōviy’o.
46 Eu vim ao mundo como luz para que quem crê em mim não fique na escuridão.
47 Nu sinmuy amuṅem hin yukunaniqe qa paniqw pew pitu, pi nu sinmuy ayo óyaniqe pitu. Nihqe ōviy nāmahin pi hak ilavayiy navotk̇aṅw put qa tuptsiwhq nu qa put hinwat yúkuṅwu.
47 Se alguém ouvir a minha mensagem e não a praticar, eu não o julgo. Pois eu vim para salvar o mundo e não para julgá-lo.
48 Hak nuy qa nakwhak̇aṅw ilavayiy qa ömahtaqa hihta akw hinwat yukuniwni. Ilavayi hapi so’ṅwamiq put hin yukunani.
48 Quem me rejeita e não aceita a minha mensagem já tem quem vai julgá-lo. As palavras que eu tenho dito serão o juiz dessa pessoa no último dia.
49 Pi nu qa nāp nahpiy yuaata. Ina nuy aṅqw távihqa hapi pas nāp nuy hihta hiṅqawniqat inumi tutapta, pu hihta hin lavayhtiniqat pīwu.
49 — Eu não tenho falado em meu próprio nome, mas o Pai, que me enviou, é quem me ordena o que devo dizer e anunciar.
50 Noqw nu navoti’taqw Ina hihta tutaptaqe sinmuy qatsit qaso’taqat himuy’vayaniqat ōviy put tutapta. Noqw paniqw hapi ōviy pam inumi hin tutaptaqat nu panwat sohsok yuaayku.
50 E eu sei que o seu mandamento dá a vida eterna. O que eu digo é justamente aquilo que o Pai me mandou dizer.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.