Atos 15

God Lavayiyat Aṅ Puhuvasiwni (HOPNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Noqw hakim Judeat aṅqw ö́kihqe, tuptsiwni’yuṅqamuy tutuqaynayaqe paṅqaqwa: Pas uma Moses tuwiyat an poṅotkit akw qa tuvoylatote’, soon ayo nö́ṅakni, kitota.
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Noqw Paul Barnabas amum pumuy pas qa amuhpa’taqe, amumum put ep pas nāmi heptaqw, yaw turs Paul‐niqw pu Barnabas, puma pētuy amumum it ep Jerusalem aqwyani, ayaiwyuṅqamuy‐nik̇aṅw, pu wukw’a’yatuy amumiq’a.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Pu ōviy Jesus aw tōnawtaqam paṅqw hihsavo pumuy amumumyaqw, puma pahpiy Phenicet aṅ hinwisa, pu Samariat aṅ’a; nihqe qa‐Jew‐sinom Tutuyqawhqat aw lasyaqat nuhtumi yuaatiwisqe, sohsokmuy tuptsiwni’yuṅqamuy pas pavan hahlayhtapnaya.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Noqw puma Jerusalem epeq ökiqw, Jesus aw tōnawtaqam pumuy pās o’ya, pu ayaiwyuṅqamu, pu wukw’a’yatu; noqw God pumuy amuhpa’ hihta tumaltaqat puma sohsok pumuy āawna.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Noqw haqawat tūtuptsiwaqam pi Pharisee‐sinmuy amuṅaqwya. Nihqe puma hoṅvaqe, pas kurs hin ima qa‐Jew‐sinom poṅotkit akw qa tuvoylatotiniqat paṅqaqwa, pu pay pas puma Moses tutavoyat aṅ hinwisniqat amumi paṅqaqwaniqata.
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Noqw ayaiwyuṅqam‐niqw, pu wukw’a’yat it aw hin wūwayaniqe tsovalti.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Noqw it yantaqat ep nan’ivaqw wūyavo yuaatotaqw, pahsat pu Peter wunuptuqe, pumuy amumi paṅqawu: Uma tahtaqtu, isinomu, pay pi uma navoti’yuṅqw, ura God itamuṅaqw nuy namorstaqw, pay ahpiy wūyavoti, ura qa‐Jew‐sinom inuhpiy it lomatuawit nanapte’, tūtuptsiwaniqata.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Noqw God aṅ u’naṅwat aw navoti’taqa pumuy hahlayhtiqey mahtaknaqe, it Qahováriwtaqat Hikwsit pumuy maqa, put itamuy hin máqahqey pan’i.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Nihqe pam sun nan’ivo itamuy tumaltaqe, tuptsiwniyamuy ahpiy pumuy unaṅwayamuy kwaṅw’ewakwta.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Taay, noqw ya uma hinoqw God aw heptota? Soñawnen pi uma tuptsiwni’yuṅqamuy hihta a’nö putut īkwiltotoynaya, pay pi itanam, pu itam put aṅ qa kūyuṅq’ö.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Pay itam piw pumuy amún Tutuyqawhqat Jesus Christ núokwayat ahpiy ayo nö́ṅakniqey tuptsiwni’yuṅwa.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Pahsat pu sohsoyam tsovawtaqam qa hiṅqaqwaqe pās tūqayyuṅqw, Barnabas Paul amum tuawi’taqe, hin God qa‐Jew‐sinmuy amuhpa’ k̇ātatayhpit hihta tuawi’yuṅqat tumaltaqat pumuy amumi lalvaya.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Pu ōviy puma yuaataqe yukuqw, James lavayhtiqe paṅqawu: Tahtaqtu, isinomu, kurs huvam inumi tuqayvastotaa.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 God qa‐Jew‐sinmuy amuṅaqw nēṅem sinmuy wáṅwayniqe ōviy pay mohti amuhpe pítuhqat Simeon paṅqawu.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Noqw pan hapi God lavay’aymat hin lavayhtotiqe, yan pēnaya:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 Ason it atsva pu’ nu pite’, David tímuyatuy kīhut sahpukiwtaqat anyuṅqamuy aw ahoy yúkuni; pu nu kīqöyat aw ahoy kītani; pu nu put ahoy wunuptsinani.
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Noqw ahpiy mímawat sinom Tutuyqawhqat hepyani, pu sohsoyam qa‐Jew‐sínomu. Pi nu pumuy isinomniwhtotiniqat umuy enaṅ namorsta, kita Tutuyqawhqa sohsok īit hihta hintsakqa.
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Pi God hintsakniqey qatsit yayhniwhqat paṅqaqw sohsok aṅwu pay tuway’ta.
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Noqw ōviy nuyniqw pay itam qa‐Jew‐sinmuy amuṅaqw God aw lasyaqamuy qa hin u’naṅwnayani.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Nīk̇aṅw pay itam amumi pēnayaqw, puma nȫsiwhqat nāp yukit aw noiwhqey akw hovarsqat qa aw hintsatsk̇ani, pu tokot qa sokoplalwani, pu hihta hikwísmokqat qa aṅqw nȫnösani, pu úṅwat qe’yani.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Taq hisatṅahaqaqw ahsupoq kitsókit aṅ hakim Moses tutavoyat yuaatotaṅwu. Aṅsakis nasuṅwintalöṅnit ep tsotsvalkiva put pēniyat aṅ tuṅwáyaṅwu.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Pahsat pu ima ayaiwyuṅqam, wukw’a’yatuy‐nik̇aṅw pu sohsokmuy Jesus aw tōnawtaqamuy amumum nāṅaqw hakimuy namorstotaqe, puma Barnabas‐nik̇aṅw pu Paul pumuy amumum Antioch aqwnihqat puma pan yukuya; nihqe imuy namorstota: it hakiy Judas, Barsabas yan piw mātsiwhqata, pu piw Silas, hakim tuptsiwni’yuṅqamuy amuṅaqw pávannihqamuyu.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Noqw puma yan tutuvenit pumuy amuhpiy yawma: Ima ayaiwyuṅqam, pu wukw’a’yat, pu tuptsiwni’yuṅqam, Jerusalem ep tsovawtaqam, ayam Antioch, pu Syriat, pu Ciliciat ep qa‐Jew‐sinmuy amuṅaqw tuptsiwni’yuṅqamuy öqalaya.
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Itam nanaptaqw, yaw hakim itamuṅaqw nankwusaqam lavayit akw umuy hin u’naṅwnayaqe, umuh’unaṅway lahsintota paṅqaqwaqee: Pas uma kurs hin poṅotkit akw qa tuvoylatiwyani, pu Moses tutavoyat aṅ hinwisni, kitota. Pay as pi itam amumi qa pan tutaptota.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Noqw itam tsovaltiqe, yan sun wūwaya: Itam hakimuy namorstotaqe, aw itah’unaṅwamuy Barnabas‐nik̇aṅw pu Paul pumuy enaṅ umumiq taviyaniqw pam itamuyniqw súanta.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Ima tāqat Itahtutuyqawhqay Jesus Christ eṅem qatsiy tatamhta.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Noqw ōviy itam Judas, Silas enaṅ umumiq taviya; ason puma pas nāp umuy put pantaqat āawnani.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Pay itam it hihta pas soon qe’niqat put‐sa umumi tutaptotaniqw, pam pantaqa Qahováriwtaqat Hikwsit aw súanta, pu itamumii,
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 It’a: Uma hihta nȫsiwhqat nāp yukit aw noiwhqat qe’yani, pu úṅwata, pu hihta hikwísmokqata, pu tokot qa sokoplalwani. Uma yan hinwise’ suan hinwisni. Hakim ö’qalyaṅwu.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Noqw ōviy puma paṅqw ayatiwyaqe, Antioch epeq öki; nihqe sinmuy tsovalayaqe, amumi tutuvenit taviya.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Noqw puma put aṅ tuṅwáyaqe hahlayhtoti, pumuy öqalayaqat ep’e.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Noqw Judas, Silas amum, pay piw pas nāp God lavay’aymatnihqe wūhaq lavayit akw tuptsiwni’yuṅqamuy u’nanaqe pumuy hūrs hoṅna.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Pu ōviy puma pepeq hihsavo qatuqw, tuptsiwni’yuṅqam pumuy öqalayat, ayaiwyuṅqamuy amumiq hōnaya.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Noqw pay Silas hāk pep huruhtiniqey nāwakna.
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Noqw Paul Barnabas amum Antioch epeq piw huruhtiqe, Tutuyqawhqat lavayiyat tūtutuqayna, pu nuhtumi yuaata, hakimuy wūhaqnihqamuy amumuma.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Pu ahpiy pantaqw, Paul Barnabas aw paṅqawu: Himu as kurs itam haqe’ kitsókiva Tutuyqawhqat lavayiyat yuaaykuqey aṅqw itahtupkomuy amuhpa’ pohtani, hinpi aṅqe’ hinyuṅwa.
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Noqw Barnabas John, Mark yan piw mātsiwhqat, wikniqey pas su’qawta.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Noqw Paul u’naqw, ura pam Pamphyliat ep pumuy mātapqe, ahpiy qa amumum tumalay’ta. Noqw ōviy piw puma put wikniniqw putniqw pam qa súanta.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Noqw pas puma put ep nāma soon kurs ṅöyaltini; nihqe pay nawus nāṅaqw lahsi; noqw Barnabas Mark wikqe, pāvaqe Cyprus aqw’a.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Noqw Paul Silas namorsta. Noqw tuptsiwni’yuṅqam God núokwayat aw pumuy noayaqw, puma pank̇aṅw ahpiy’o.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Nihqe puma Syriat, pu Ciliciat aṅ ahsupoq nakwsuqe, Jesus aw tōnawtaqamuy öqalanma.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.