Mateus 12

Tũpa Ñehengagüer (GYRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mbɨtuhusa arɨ pɨpe Jesús yuvɨraso güemimbohe rese, oguata mbahe mitɨ pãhu rupi. Ahese semimbohe ndasɨepoi. Evocoiyase trigo rãhɨi oipoho-pohomi güemihura yuvɨreco.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Fariseo yuvɨrecoi vahe osepiase, aipo ehi Jesús upe:
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Ahe rumo omboyevɨ ahe fariseo upe:
3 — ausente —
4 Ahe niha yuvɨroique ité tũparo pɨpe pan imboeteiprɨ Tũpa upendar hu ãgua ondugüer reseve. Ahe chupe acoi ndipotasai ihu ãgua yuvɨreco viña. Judío pahi yuvɨrecoi vahe upeño ité niha ipotasa ihu ãgua yepi.
4 — ausente —
5 ¿Ndapeyeroquɨi vo Moisés porocuaita resendar pɨpe? Esepia, judío pahi tũparo rese hañecosar ndopɨtuhui eté tũparo pɨpe yuvɨreco mbɨtuhusa arɨ pɨpe yepi. Ndahei rumo oyemboangaipa ipɨpe yuvɨreco.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Cũritei cohave oime ava ɨvate catu vahe tũparo sui.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Evocoiyase pe ndapesenducuai eté Tũpa Ñehengagüer aipo ehi vahe: ‘Che aipota peporoparaɨsuereco, aní chira peropovẽhepa porerecosa mbahe mɨmba tẽi cheu’ ehi vahe. Pesenducuase viña, ahese, “Oyavɨ mbahe” ndapeye voi chira che remimbohe mbahe ndoyavɨi vahe upe viña.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Esepia, Ava Rɨquehɨr mbɨtuhusa arɨ rerecuar ité secoi —ehi fariseo eta upe.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Ichui osose Jesús, oique judío tũparove.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Aheve oime mbɨa ipo co cotɨgüer nomɨi vahe. Aheve avei fariseo, “Yaiñehengapo angahu Jesús” ehi yuvɨreco viña. Sese,
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Evocoiyase Jesús aipo ehi imboyevɨ:
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 ¡Ava niha avɨye catu ovesa sui! Sese iyacatu yande yayapo mbahe avɨye vahe mbɨtuhusa arɨ pɨpe yepi —ehi.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Ahese aipo ehi aipo mbɨa upe:
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Evocoiyase fariseo opa yuvɨnose yuvɨraso oyemoingatu Jesús yuca ãgua yuvɨreco.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Evocoiyase Jesús oicuase fariseo pɨhañemoñetasa, osẽ oso, ava rehɨi avei yuvɨraso supi. Setá avei imbaheasɨ vahe ombogüera,
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 iyavei, “Che mombehui rene ava upe peyé” ehi.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Ẽgüe ehi yavɨyepa Tũpa ñehe mombehusar Isaías remimombehugüer:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 “Co ité che mboyeroyasar che rembiporavo.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Noiñehepoepɨ-epɨi chira ava, nasase-sasei tẽi chiaveira; iyavei ndosendui chietera ava iñehe ocar rupi.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Iyavei nomopei chietera que ñepei patavɨimi oyeapa vahe; nombogüei chiaveira tataendɨ sãtachiñomi tẽi vahe.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Evocoiyase opacatu tecua pendar ava ndahei vahe judío oyeroyara yuvɨreco sese’ ehi
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Ichui ava ndasesapɨsoi vahe, noñehei vahe caruguar rerecosar vɨraso Jesús upe yuvɨreco. Evocoiyase Jesús ombogüera. Ahese osareco, oñehe avei.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Evocoiyase opacatu ava oyepɨhamondɨisave aipo ehi yuvɨreco: “¿Tũpa Rembiporavo David suindar pĩha co?” ehi yuvɨreco chupe.
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Osenduse rumo fariseo, “Co mbɨa caruguar rerecuar Beelzebú pĩratasa pɨpe tẽi omboyepepɨ caruguar ava sui” ehi yuvɨreco.
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Oicuaño rumo ipɨhañemoñetasa. Sese aipo ehi: “Que mborerecuar guasu povrɨ pendar ovava-vavase oyeupe oyeamotarẽhɨsave yuvɨreco, ahese evocoi mborerecuar pĩratasa ocañɨ tẽira. Iyavei que tecua pendar, anise, que ava omu rese ovavase oyeupe, oyoya oyemocañɨ tẽira yuvɨreco.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Ẽgüe ehi avei caruguar. Esepia, serecuar omboyepepɨse opovrɨ pendar, ovavara oyeupe yuvɨreco viña. Evocoiyase ahe oyemocañɨ tẽira yuvɨreco.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Iyavei pe, ‘Beelzebú pĩratasa pɨpe sui tẽi omboyepepɨ caruguar ava sui’ peye tẽi cheu. Evocoiyase, ¿ava pĩratasa pɨpe vo pe voya eta omboyepepɨ caruguar ava sui yuvɨreco? Tũpa pĩratasa pɨpese, che avei evocoiyase ayapo evocoi nungar ipĩratasa pɨpe. Pe voya ae omboyecuara pe ñehe pe rembiavɨ yuvɨreco pẽu.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Che rumo Tũpa Espíritu pĩratasa pɨpe amboyepepɨ caruguar ava sui. Sese cũritei pesepia ité Tũpa mborerecuasa.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 “Iyavei no, que ava oique potase ambuae ava ipĩrata eteprɨ vahe rẽtave imbahe rerocua ãgua ichui viña, yɨpɨndar opa rane itera oñapɨchi-pɨchi. Ipare voi opara vɨrocua imbahe ichui.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 “Iyavei acoi ava ndache mboyoyai vahe, ahe che amotarẽhɨmbar yuvɨrecoi; acoi ava ndosecai vahe ava cheu nara, ahe omosai tẽi yuvɨreco che sui.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 “Sese ava upe oimera ñeroisa opacatu angaipa rese iyavei iñehe mara-mara tẽi vahe upe avei. Co catu acoi iñehe-ñehe tẽi vahe Tũpa Espíritu upe, ahe chupe ndipoi chietera ñeroisa.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Iyavei acoi ava oñehe-ñehe tẽi vahe che, Ava Rɨquehɨr rese, ahe chupe oimeño ñeroisa; acoi oñehe-ñehe tẽi vahe rumo Espíritu amotarẽhɨsave, ahe chupe ndipoi chira ñeroisa co ɨvɨ pɨpe iyavei ɨvave” ehi Jesús fariseo eta upe.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 “Emoatɨro tuprɨ ɨvɨra, ahe iha avɨyera; nderemoatɨro tuprɨise ɨvɨra, ahe evocoiyase vɨrecora oha naporai vahe. Esepia, ɨvɨra icuasa iha rese.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 ¡Evocoiyase pe, mboi nungar tẽi peico vahe, pe recocuer naporaise, ndapeicatui chira mbahe avɨye vahe rese pe ñehe ãgua! Esepia, pe pɨha pɨpe sui tẽi osẽ pe ñehe ãgua.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Iyavei acoi ava avɨye vahe oñehe tuprɨ opɨhañemoñeta catuprɨsa pɨpe; acoi ava recocuer naporai vahe rumo, opɨhañemoñeta raisa pɨpe tẽi oñehe.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Sese arɨ cañɨ pɨpe opacatu ava opara omombehu oñehe-ñehe tẽisa Tũpa rovai yuvɨreco.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Esepia, pe ñehe avɨye vahe reprɨ peipɨsɨra, pe ñehe naporai vahe reprɨ peipɨsɨ aveira” ehi Jesús.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Evocoiyase fariseo iyavei Moisés porocuaita rese oporombohe vahe aipo ehi yuvɨreco Jesús upe:
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Jesús rumo omboyevɨ iñehe:
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Esepia, inungar Jonás secoi mbosapɨ arɨ pira guasu avɨterve aracahe, ẽgüe ehi aveira Ava Rɨquehɨr mbosapɨ arɨ ɨvɨvrɨve tuira omano vahe pãhuve.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Evocoiyase arɨ cañɨ pɨpe ava tecua Nínive pendar porandusave omombehura ava cũriteindar cañɨpa ãgua. Esepia, Nínive pendar niha omboasɨse oangaipa, oyevɨ Tũpa upe yuvɨreco Jonás omombehuse Tũpa Ñehengagüer chupe. Cũritei rumo oime Jonás sui avɨye catu vahe pe pãhuve.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Iyavei arɨ cañɨ pɨpe cuña mborerecuar guasu irohɨ cotɨ secua vahe porandusave, omombehura cũriteindar ava cañɨpa ãgua. Esepia, ahe ou amombrɨ sui Salomón mbahecuasa rendu ãgua. Cũritei rumo oime ɨvate catu vahe Salomón sui —ehi fariseo eta upe.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 “Iyavei caruguar osẽse ava sui, oguata tẽi ɨvɨ ipiru vahe rupi opɨtuhu ãgua reca. Ipare rumo ndoyosuise, ipɨhañemoñeta,
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 ‘Ayevɨ irira che reco agüerve vicho’ ehi. Aheve oyevɨse, osepia iri secocuer inungar oɨ ndiporusai vahe, sahuvaprɨ tuprɨ.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Sepiase, oso siete caruguar naporai catu vahe reca. Ichui güeruse, oyoya guasu yuvɨroique co mbɨa pɨha pɨpe. Sese mbahe tẽi catu ité secocuer yɨpɨndar güeco agüer sui. Ẽgüe ehi aveira ava cũriteindar ndaseco põrai vahe upe” ehi.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Jesús oñehe vɨteseve ava upe, ahese ichɨ, tɨvɨreta reseve ocarve yuvɨnohai. Ahe oñehe pota yuvɨreco chupe.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Evocoiyase mbɨa omombehu Jesús upe:
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Ahe rumo,
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Evocoiyase omboyecua opo pɨpe güemimbohe eta aipo ehi:
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Esepia, acoi che Ru ɨva pendar remimbotar oyapo vahe, ahe che rɨvrɨ, che reindrɨ iyavei ahe che sɨ yuvɨrecoi —ehi.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.