Lucas 12

Tũpa Ñehengagüer (GYRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ahe pɨpeve avei ava oñemonuha atɨ́ iteanga oyembotɨ tuprɨ oyemombo guasu-guasu yuvɨreco. Yɨpɨndar Jesús güemimbohe upe rane omboɨpɨ oñehe: “Peñearo tuprɨ fariseo pan mboapeposa nungar sui. Esepia, ahe ndoyavɨi supi tuprɨ vahe viña; ndahei eté rumo.
1 Nati ana veya’amaim sabuw hiruru’ay ana itinin i sibisib na’atube, naatu sabuw himour kwanekwan efan etei hibai karam hi’a’abinamo hibat. Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Pharisee hai yeast isan mata toniwa’an, nati sabuw ufuhine ana itinin i gewasin baise wanawanah i rerekabin, imih a tur ao’owen.
2 Esepia, yaposa vahe imombehupɨrẽhɨ cũritei icuasaño itera curi. Iyavei mbahe ñomiprɨ icuasaño aveira no.
2 Abisa hisabuw inu’in boro sabusabuw hinabosair, naatu abisa wa’iwa’irin inu’in boro nirerereb.
3 Supi eté opacatu mbahe pemombehu vahe pɨ̃tumimbisave, ahe sendusa tuprɨra arɨ pɨpe coiye; iyavei acoi mbahe pemombehu vahe peyeupeñomi ‘tosendu eme ambuae ava’ pe hesa pɨpe, serosapucaisara oɨ harɨve opacatú ava rovaque” ehi.
3 Abisa guguminamaim kuo boro natit marakawamaim hinanowar, naatu abisa akisimo bar etawan ihir taituwa taininamaim kubitarasib boro bar faifiy wan hinabat hinao rereb.
4 “Iyavei aipo ahe pẽu, che mborɨpareta: ndapesɨquɨyei chira acoi ava pe yuca potasar sui. Esepia, ipare ndoicatu iri ambuae mbahe apo ãgua pẽu.
4 “Au ofonah a tur ao’owen sabuw iyab biya hina’a’asabun isan men kwanabir, anayabin nati ufunamaim boro men abisa ta hinasinaf.
5 Che rumo amombehura pẽu uma sui pesɨquɨyera: acoi oicatu vahe omborerecuasa pɨpe pe yuca pare pemondo tata guasuve. Ahe ichui eté pesɨquɨyera.
5 Orot yait kwana bibiruw i anao kwananowar. God i kwanabiruw, anayabin biya na’a’asabun ufunamaim ana fair ema’am boro baimakiy ana efanamaim nitaiy kwanare. Imih a tur ao’owen God i kwanabiruw.
6 “Pe pemondo poyandepo vɨ̃rai ñuvɨrío guarepochi rupivemi tẽi yepi. Tũpa rumo ndasesarai eté que ñepei sui.
6 Mamu kwikwik etei five hai biyan i two toea tetotobon, baise God boro men kafa’imo nati mamu kikimin ta isan nuhin eburuburumih.
7 Tũpa niha oicua ñepei-pei yande ha retacuer. Sese, pesɨquɨye eme; pe niha ɨvate catu vahe ité peico opacatu vɨ̃rai sui” ehi.
7 Na’atube ukwarimaim arib eretei bai’ab tebatabat God i so’ob, imih men kwanabir. Kwa a baiyan i ra’at men mamu kwikwik na’atube.
8 “Acoi ava ‘che aroya Jesús’ ehi vahe opacatu ava rovaque, che avei, Ava Rɨquehɨr, ‘Co che reroyasar secoi’ aipo ahera che Ru upe sembiguai rovaque.
8 A tur ao’owen, orot yait ayu isou sabuw etei nahimaim eo’orereb, Orot Natun auman boro God ana tounamatar etei nahimaim nati orot isan naorereb.
9 Acoi ava ‘che ndaroyai Jesús’ ehi vahe rumo cheu opacatu ava rovaque, che avei evocoiyase, ‘Co ndahei che reroyasar secoi’ ahe aveira che Ru Tũpa upe sembiguai rovaque” ehi.
9 Baise orot yait sabuw etei nahimaim ayu eyayaubu. Orot Natun auman boro na’atube God ana tounamatar etei nahimaim ibo nayaub.
10 “Iyavei opacatu oñehe-ñehe tẽi vahe che, Ava Rɨquehɨr, rese, ahe chupe oimeño ñeroisa. Acoi que ava iñehe-ñehe tẽi vahe rumo Espíritu Santo amotarẽhɨsave, ahe chupe ndipoi chietera ñeroisa” ehi.
10 Yait Orot Natun isan tur nao kakaf na’at boro nanotawiy, baise orot yait Anun Kakafiyin isan tur kakafin nao nabi’ib boro men nanotawiy.
11 “Acoi pe amotarẽhɨsar che recocuer sui tẽi pe rerasose porandusave pe recoãha ãgua yuvɨreco, anise mborerecuar mbahe moingatusar rovai, que ambuae mborerecuareta upe avei no, ‘¿Mbahe pĩha amombehura?’ ndapeyei chira.
11 Baibabatiyi isan hinabuwi kwanan Kou’ay Baremaim, o gawan sabuw nahimaim, o aiwob sabuw nahimaim, men taiyuw wasfafari isan, o tur mi’itube eo isan kwaniyababanamih.
12 Esepia niha, ahe pɨpeve voi Espíritu Santo pe mbohera avɨyeteramo tẽi mbahe mombehu ãgua rese” ehi güemimbohe eta upe.
12 Anayabin God Anun Kakafiyin nati ana veya’amaim boro tur ni’obaiyi kwanao.”
13 Ñepei mbɨa ava rehɨi pãhu pendar aipo ehi Jesús upe:
13 Rou’ay wanawanahimaim orot ta Jesu iu, “Bai’obaiyenayan, ayu akokok tuwai ana tur ina’owen, tamai momorob ana kwahan nafaram airi ana bow.”
14 Ahe rumo omboyevɨ chupe:
14 Jesu iya’afut eo, “Aro, ayu au ef men ema’am boro anibasit tuwat airi a sawar kwahan ana faram?”
15 Ipare aipo ehi:
15 Naatu Jesu tatabir sabuw etei iuwih eo, “Mata toniwa’an sawar moumurih na’in bow isan men mata nananan niwa’an. Anayabin yawas wanatowan boro men orot ana sawar moumurih imaim hinafufun hinitinimih.”
16 Ipare omboyoya ambuae mbahe rese imbohe: “Oime mbɨa mbahe yar, iha tuprɨ ai eté semitɨ.
16 Naatu Jesu oroubon ta eo, “Ana veya ta orot sawar wairafin ana masaw bo ana ub hiyen gewas hiw ro’oh moumurih na’in hiya itah,
17 Ahese ipɨhañemoñeta oico oyeupe: ‘¿Mara ahera pĩha che rembipoho rereco?’ ehi tẽi. ‘Ndareco iri eté yapocatu ãgua’ ehi.
17 basit mare ma not. ‘Ayu boro mi’itube ana sinaf? Anayabin iti bay hinafafour efan i boro en.’
18 Ipare ipɨhañemoñeta cute: ‘Aicua mbahe che rembiaporã. Opara aroyɨ tembihu rẽta. Ichui ayapo irira ambuae tuvichá catu vahe. Aheve ayapocatura che remitɨ rãhɨi opacatu mbahe areco vahe avei no.
18 Naatu ana notamaim eo, ‘Ayu boro iti na’atube ana sinaf, bay hai bar atamanih ana ku’uben hinare naatu gagamih ana wowab. Saise au bay ana ya naatu au sawar afa auman imaim ana ya.’
19 Evocoiyase aipo ahera cheyeupe: Che mborɨpar, oime setá mbahe cheu aravɨter momba-momba ãgua; sese cũritei apɨtuhura vichico, acarura, acahura iyavei ayembovɨharetera no, ahera’ ehi.
19 Imaibo anao, ‘Darik orot, anababatun abow, kwamur manin na’in ana fofonin sawar etei abogaigiwas sawar, imih bounabo hamen ana mare anama gewas, anaa anatom taiyuwu aniyasisir!’
20 Tũpa rumo aipo ehira chupe: ‘Mbɨa, nandearacuai eté eico, co pɨ̃tu pɨpeve voi eté eremanora. Co mbahe nde rembiapocatu, ¿ava mahera pĩha evocoiyase?’ ehira chupe.
20 Baise God iu, ‘Kwikwekwe’aw gewas! Boun gugumin boro inamorob naatu a sawar iti ibobogaigiwas boro yait nabow?’”
21 Ẽgüe ehi eté niha que ava oyeupeñomi tẽi mbahe omonuha atɨ vahe, iparaɨsu rumo Tũpa rovaque” ehi ahe mbɨa upe.
21 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Imih itinin i ta’imon, sabuw iyab aurih sawar karam hiya tetototo God matanamaim i men sawar wairafih.”
22 Ipare aipo ehi Jesús güemimbohe upe: “Co amombehura pẽu: Ndapeyemomahenduha guasu ai chira pe remihura rese pe recove ãgua, pe turucuarã rese tẽi avei no.
22 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “A yawas isan a tur ao’owen men kwaniyababan kwanao, ‘bay boro menamaim anab ana’aan,’ o biya isan kwanao, faifuw boro menamaim anab ana’us.
23 Yande recovesa rumo avɨye catu vahe tembihu sui; yande retecuer avei avɨye catu turucuar sui no.
23 Anayabin it etei taso’ob yawas i sawar gagamin men bay na’atube naatu biyat i sawar gagamin men ar faifuw na’atube.
24 Pesepia vɨ̃rai: nomahetɨi vahe, nomonuhai vahe avei, ndovɨrecoi vahe avei mbahe rãhɨi rẽta yuvɨreco. Tũpa rumo omoime mbahe itohu. ¡Pe rumo ɨvate catu vahe ité peico vɨ̃rai sui!
24 Baise kwanuw mamu awaw kwana’itih, i men me hikwair hitar, masaw hibo, naatu hifour hitab te’aa’umih en, na’atube men bay hai bar hiwowab imaim bay teya’aya’amih en, baise God akisin ebituwih! Imih kwa i God ana sawar gagamin men mamu na’atube!
25 Ndipoi eté que ñepei pe pãhu pendar oicatu vahe opɨhañemoñetá iteangasa pɨpe tẽi güecocuer mbosasaviño ãgua.
25 Isan imih iti sawar isah kwana biyababan ana gewasin i boro abisa namatar? Kwanotanot nati kwana biyababanamaim boro kwamur tabo ayawas tafan hina yara’ah namanin kwanama? Men karam.
26 Supi eté ndapeicatuise yapo, ndiyai peyemomahenduha guasu ai mbahe rese.
26 A yababan iti sawar gidigidih isah kwabiyababan men emamatar, aisim sawar gagamih isah kwabiyababan?
27 “Pemahecua ru mbahe potrɨ caha pɨpendar rese: ndoporavɨquɨi eté iyavei ndoipɨai oturucuarã. Iyavei no yepe mborerecuar guasu Salomón vɨreco setá mbahe iporañete vahe aracahe viña, iturucuar catuprɨgüer rumo ndahoyoyai mbahe potrɨ catuprɨgüer rese.
27 “Kwanuw rarab bogay ebatabat kwa’itin, men masaw hitar tebob, o ar faifuw tesasakir en, baise a tur ao’owen aiwob orot Solomon ana bar bonamanamarinamaim ma’am ana veya ana faifuw eo’osen hai gewasih i men iti beran ana gewasin na’atube’emih en.
28 Tũpa niha omboporañete raimi tẽi mbahe potrɨ caha pɨpendar. Ichui sapɨsapaño horno pɨpe. ¡Ahe rumo omondo catura turucuar pẽu, pe ava nimbahe reroya tuprɨi vahe!
28 Imih kwana’itin, God ar faifuw kutor fotan ius ana itinin gewasin maiyow boun ina’itin baise maras boro nakimow naha’obow nare hinab hinan wairaf wan hina yara’ah na’arah ni’en. Baise kwa i God ana sawar gagamin fai mar etei boro nakaifi ar faifuw nit kwana’osen, aisim a not ebikikimin!
29 Sese, ‘¿Mbahe pĩha yahura, mbahe pĩha yamondera?’ ndapeyei chira pe yemomahenduha guasu aisa pɨpe.
29 Imih men mar etei aa tom isan kwananot kwaniyababanamih.
30 Esepia, ava Tũpa reroyasarẽhɨ co ɨvɨ pɨpendar aipo nungar mbahe reseño tẽi ipɨhañemoñeta yuvɨreco yepi. Pe Ru Tũpa rumo oicua ité pẽu mbahe ipane vahe.
30 Anayabin Eteni Sabuw iti tafaram wanawanan tutufin etei iti sawar isah hinuwet tibiyababan, naatu kwa Tamat iti sawar etei isah kwakok kwabiyababan i so’ob.
31 Avɨye catu rumo pesecara pe Yar Tũpa povrɨve pe reco ãgua, ahese omboura que mbahe ipane vahe pẽu” ehi.
31 Baise wan i God ana aiwob kwananuwih kwanab dogoromaim nama, imaibo iti sawar isah kwanot kwabiyababan boro etei nit.
32 “Aní pesɨquɨye, che ovesa nungar, yepe pe movɨromi tẽi peico viña, pe Ru rumo oporoaɨsusa pɨpe oipota opovrɨve pe rereco ãgua.
32 Kwa i ayu au bobaituw na’atube imih men kwanabir, anayabin Tamat aiwob bait isan i ebiyasisir boro nit.
33 Pemondopa mbahe pereco vahe ava oipota vahe upe. Ipare pemondo seprɨ avei iparaɨsu vahe upe. Ahe yapocatusa ɨvave mbahe rɨru ndituyui vahe nungar pɨpe. Aheve ava imonda rai vahe ndoiquei chira ñomi ãgua pe sui iyavei mbahe rasoi nomomarai chiaveira.
33 Imih a sawar eretei sabuw kabay wairafih ku’uwih tetobon naatu o kabay kubai yababan wairafih kufaramih, saise a kaukut no maramaim inabaib boro men natakweb; a sawar etei maramaim inaya’ay boro men ta nakasiy, o boro men ta bainowan hinabain naatu boro men ta ganidor hina’aanimih en anababatun.
34 Esepia, pe mbahe pe rembiereco setá catu vahesa rupi-rupi pe pɨhañemoñeta yepi” ehi.
34 Anayabin o sawar menamaim kuya’aya a not tutufin etei boro imaim na’in.
35 “Peyemoingatu tuprɨ che yevɨ ãgua. Inungar tataendɨ ndogüei vahe, pemboyecua tuprɨño ité che recocuer pe recocuer pɨpe ava upe.
35 “Mar etei inabobuna a ar uwakamukamut inarab, a ramef inito’ab namarakaw o mata nuwinuwin inama, anayabin o men iso’ob boro abisa namatar.
36 Peico imboacuaprɨ güerecuar osãro vahe nungar mendasa sui iyevɨse, oquenda imotase, omboi voi vahe yuvɨreco chupe.
36 Ana’itin akir wairafih hai orot ukwarin tabin ana hiyuwane matabir maiye nan isan hima hikakaif, hai orot ukwarin matabir na etawan rurukikitar ana veya mar ta’imon hinowar naatu etawan hibotawiy rur na’atube.
37 Avɨye itera serecuar upe osepiase iyemoingatu voi; evocoiyase serecuar ae niha ihañecora sese, omboguapɨra mesave imbocaru.
37 Anababatun a tur ao’owen, akir wairafih iyab matah nuwinuwin hinama’am hai orot ukwarin namatabir nan na’i’itih ana veya, yasisir boro gagamin maiyow hinab! Anayabin i boro ana akir wairafih na’uwih hinamare naatu orot ukwarin boro bay semosemor ana faifuw na’us bay nasemor nitih hinama hinaa.
38 Yepe serecuar oyepotara pɨ̃tu mbɨter ou viña, anise añihiveive, ahe rumo osãroño itera chupe imboi ãgua yuvɨreco. Evocoiyase serecuar avɨye ai etera chupe.
38 Akirwairafih hina bobuna matah nuwinuwin hina ma’am hai orot ukwarin nan natit, o mar natot auman nan natit na’i’itih na’at, boro yasisir gagamin maiyow hinab!
39 Peyapɨsaca tuprɨ co rese: acoi oɨ yar oicuase mbahe hora imonda vahe yepota ãgua, ahese opɨtara imonda vahe rãro güẽta pɨpe sui mbahe renoseẽhɨ ãgua.
39 Imih iti tur ao i naniyan kwanab naatu kwananot, orot bar matuwan bainowan mowan bainuwinamih enan ana veya nasoso’ob na’at, ana bar boro men nihamiy bainowan mowan nakwib narun nabainuwimih en.
40 Ẽgüe peye aveira peyemoingatu che yevɨ ãgua. Esepia niha, che, Ava Rɨquehɨr, aporoesapɨha tẽira vitu curi” ehi Jesús vɨroyasareta upe.
40 Imih itinin ta’imon i nati, kwa auman kwana bogewas mata nuwinuwin kwanama, anayabin Orot Natun boro men veya kwa kwanotanotamaim natitamih.”
41 Evocoiyase Pedro oporandu Jesús upe aipo ehi:
41 Peter eo, “Regah, iti oroubon kuo i aki isai, o sabuw eretei isah kuo?”
42 Evocoiyase omboyevɨ Pedro upe aipo ehi: “Acoi ava mbahe rese ñangarecuar omboavɨye tuprɨ vahe ocuaita, yaracua vahe avei, ahe chupe serecuar oseya icuaitarã güẽta pɨpendar rese hañeco ãgua ‘tembihu tomondo che rẽta pɨpendar upe che porocuaita rupi’ ohesave.
42 Regah iya’afut eo, “Anababatun a tur ao’owen Akir wairafin orot gewasin naatu ana not rerekabin, orot ukwarin nati akir wairafin boro nab akir wairafih afa isah ni’ukwarin naatu hai bay baitih isan boro ana veya’amaim nitih hinaa.
43 Acoi omboavɨyese ocuaita, ahese ovɨharetera güerecuar yevɨse.
43 Anayabin orot ukwarin matabir nan nati akir wairafin bowabow gewasin maiyow bowabow itin, imih iyasisir ana akir wairafin bai yara’ah bowabow gagamin na’in itin!
44 Supi eté niha, serecuar oyocuaira opacatu ombahe rese hañeco ãgua.
44 Ana bar wanawanan sawar tutufin etei i akisin i’ukwarin kaif.
45 Ahe mbiguai rumo ‘ndoyepota vɨtei chira revo che rerecuar’ oya omboetasa cuimbahe iyavei cuña omboɨpɨ mara-mara tẽi sereco iyavei ocaru, oɨhu tẽi osavaɨpo-ɨpoño avei oico.
45 Baise akir wairafin na’at nao, ‘Orot ukwarin bisaise enan, no’om boro ma hamen hamen erurubirabir, imih ayu boro au kokomaim anasinaf.’ Naatu namisir bowabow sabuw, oro’orot baibin nabow narouw kwanekwan ni’a’afiyih, naatu ana kokomaim naa natom kwanekwan nikoko’aw nanan ana veya.
46 Ipare rumo serecuar oyepotara imahemohaẽhɨseve; ahese omombaraɨsu catura inupa sereco, inungar acoi ndiporeroyai vahe rerecosa yepi” ehi.
46 Imaibo Orot ukwarin boro nan natit, veya men nati akir wairafin so’ob ma ekakaifimaim boro nanamih, naatu na isan ana veya boro baimatnuwina’e nama’am nan natit. Naatu orot ukwarin nan natitit ana veya nati akir wairafin boro nab nabeyah natarsisib nisaroun baifanasairayah hai efanamaim bairi hinama.”
47 “Acoi mbiguai oicua tẽise mbahe güerecuar remimbotar, noyemoingatuise rumo iyavei ndovɨroyaise oico, ahe evocoiyase serecuar oinupara.
47 “Akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i so’ob baise men saife taiyuwin yabuna ana orot ukwarin abisa kok eo’omaim sisinaf, nati orot boro hinawabir biyababan gagamin na’in nab.
48 Acoi mbiguai nomboavɨyei vahe ocuaita icua tuprɨẽhɨsa pɨpe, nañemoɨrosa rutei chira chupe. Esepia niha, acoi imondosa catu vahe icuaitarã, porandusa catura chupe. Acoi oyeroya catu vahe, oporandu catu aveira sese” ehi.
48 Baise akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i men so’ob, naatu isisinaf kwanekwan biyababan enunuwih boro au hamenamo hinawabir biyan nababan. Sabuw iyab sawar gagamin na’in tebaib, i na’atube sawar gagamin na’in boro wan hinay maiye. Orot yait gagamin anababatun tibitin i auman boro gagamin anababatun isan hinafefeyan nitih maiye.
49 “Che ayu tata nungar yavai vahe reru ãgua co ɨvɨ pɨpendar upe ‘¡oyandu tarahu yuvɨreco cute viña!’ viya.
49 “Ayu i wairaf abai iti tafaram afuninamih ana atit, au kok gagamin na’in i mi’itube iti tafaram marasika tabusuruf ta’arah.
50 Aique ranera rumo mbahe tẽi che recoãhasa pɨpe, ¡ẽgüe ahera che paraɨsú itera imboavɨye ãgua!
50 Ayu i bapataito fokarin maiyow nou’umaim ema’am boro wanawanan ana run anab, imih boun dogorou wanawanan i yababan awan karatan ama anotanot anan yomanin anisawar imaibo nuhunafot!
51 ‘Mbahe tuprɨ ai revo güeru co ɨvɨ pɨpe’ ndapeyei chira cheu. Ẽgüe ehi rumo che ayu che sui ava yeamotarẽhɨ ãgua.
51 Kwa kwanotanot ayu i tufuw abai tafaramamaim ana? En, a tur ao’owen, ayu i men tufuw abai anamih, baise kauseb abai ana.
52 Esepia niha, co pɨpe suive ité que poyandepo tuprɨ revo oñemu yuvɨrecoi vahe amove oyeamotarẽhɨra yuvɨreco che recocuer sui: mbosapɨ oyamotarẽhɨra ñuvɨrío vahe, ñuvɨrío vahe evocoiyase oyamotarẽhɨra mbosapɨ vahe yuvɨreco.
52 Mar iti boun orot aawan natunatunawat nah etei five boro hinakusib tounu rounane hinabat rou’ab rounane hinabat taiyuwih hinakusib hinigamigam.
53 Que ava oyamotarẽhɨra guahɨr, anise tahɨr evocoiyase oyamotarẽhɨra vu; cuña oyamotarẽhɨra omembrɨ, imembrɨ evocoiyase oyamotarẽhɨra osɨ; sovayar oyamotarẽhɨra vovayar” ehi güemimbohe upe.
53 Kek tamah hairi boro taiyuwih hinakusib hinagam. Babitai hinah hairi boro hinakusib hinagam na’atube babine rawan babin hairi boro hinakusib hinagam.”
54 Ipare Jesús aipo ehi ava rehɨi upe: “Pe pesepiase mbahe pɨ̃tu arɨ sosa cotɨ sui opũhase, ahese, ‘Oquɨra’ peye. Ẽgüe ehi eté oquɨ.
54 Jesu sabuw isah iban eo maiye, “Veya ra’iyinane sakuk nayen nabi’afar badowan kwana’i’itin ana maramaim, kwa boro mar ta’imon kwanao, ‘boun boro toun nayar’, naatu toun eyarayar.
55 Iyavei acoi ɨvɨtu oipeyuse irohɨ cotɨ sui, ahese, ‘Sacú iteangara’ peye. Ipare ẽgüe ehi eté.
55 Naatu gurufune gagub nayen narab kwananowar kwa boro kwanao, Veya boro nararan, naatu veya erararan.
56 ¡Pe Tũpa reroyasar angahu tẽi peico vahe! Pe niha peicua mbahe ɨva rese oyecua vahe tẽi iyavei ɨvɨ rese mbahe oyecua vahe tẽi mombehu, ¡mahera ru ndapeicuai peyeupe mbahe cũritei oime vaherã mombehu peico!” ehi.
56 Wanawanan rerekabih! Me kamar hai sawar naatu gagub wanawanan hai sawar abisa temamatar i kwa’itah kwa’inanen kwaso’ob kwa’o. Baise aisim sawar abisa iti boun temamatar hai yabih men kwaso’ob?
57 “¿Mahera napesãha ranei pe ae ité co mbahe supi eté vahe?
57 Aisim sawar abisa gewasin sinaf isan men taiyuw kwabibabatiyi?
58 Acoi que ava nde amotarẽhɨsar nde soho ucase nde mondo ãgua mborerecuar rovai, emoingatu tuprɨ voi mbahe eico chupe tenondeve nde rerasoẽhɨ ãgua sovai; anise, mborerecuar nde mondora ava naporai vahe rarõsar upe. Ahe evocoiyase nde roquendara.
58 Sabuw baibatiyih isan hinabuwi kwanan inasinaftobon airi kwanayabuna kwanitounuw, imaibo kwananan baibatiyenamaim kwanatit. Baise o men inasisinaf na’at, i boro nabuw narab natain kwekwetar kwanan baibabatiyenayan orot nanamaim kwanatit naatu i boro nabuw furisiman nitih hinabuwi dibur hina yariyi.
59 Supi eté nderesẽi chietera acoi eremboepɨpase voi eté eresẽra ichui” ehi ava rehɨi upe.
59 A tur ao’owen, o boro dibur bar imaim inama agim hio na’atube inibaiyan imaibo boro dibur barene hinabotaiti inatit.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.