João 12
Tũpa Ñehengagüer (GYRNT) vs AAI
1 Seis arɨ ipane vɨtese Pascua pieta ãgua, Jesús oso tecua Betania ve, aheve acoi Lázaro ombogüerayevɨ.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Eipeve ocaru yuvɨreco Jesús mboeteisave. Marta ihañeco sese; Lázaro evocoiyase ocaru yuvɨnoi mesave ipɨri.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Evocoiyase María güeru medio litro mbahe sɨ̃acua vahe nardo, sepɨ́ iteanga vahe. Omondo ipɨ rese. Ipare oiquɨtɨ ohavaprɨ pɨpe ichui. Sɨ̃acuá iteanga evocoiyase opacatu oɨ pɨpe.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Evocoiyase ore mboetasa Judas Iscariote, ahe acoi omondo vaherã ava yamotarẽhɨmbar uve, aipo ehi:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 —¿Mahera vo ndimondosai co mbahe sɨ̃acua vahe tresciento denario rupi ava iparaɨsu vahe pɨ̃tɨvɨi ãgua? —ehi.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Judas rumo ndahei ava iparaɨsu vahe raɨsupave aipo ehi. Ahe rumo imonda rai vahe tẽi. Setá rupi guarepochi vɨrocua güembiporuguã tẽi.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Evocoiyase Jesús aipo ehi:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Yuvɨrecoveño itera ava iparaɨsu vahe pe pãhuve yepi; che rumo ndaico pucu iri chira pe pãhuve —ehi Judas upe.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Setá iteanga ava judío oyandu yuvɨreco Jesús rerãcua Betania ve secoise. Sese yuvɨraso aheve; ndahei Jesús repia güeraño yuvɨraso, ẽgüe ehi rumo imbogüerayevɨprɨ Lázaro repia avei.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Evocoiyase pahi rerecuar, “Yayuca avei Lázaro” ehi yuvɨreco oyeupe.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Esepia, ahe ichui tẽi niha setá iteanga judío oyepepɨ pahi rerecuar sui Jesús reroya ãgua yuvɨreco.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Ava rehɨi yuvɨraso tecua Jerusalén ve Pascua pieta repia yuvɨreco. Ahere ayihive voi oicua Jesús yepota ãgua ahe tecuave yuvɨreco.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Ahese oyasɨa pindo yuvɨreco. Oyacatu vɨraso Jesús rovaĩchi ãgua, osapucai yuvɨreco chupe:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Yɨpɨndar rumo opa Jesús oseca uca guaricumi. Ipare oyeupi sese icuachiaprɨ aracahendar rupi tuprɨ ité aipo ehi vahe:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 “Pesɨquɨyei rene, Sión pendar; pesepia, pe rerecuar guasu guaricumi harɨve ou pẽu” ehi.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Yɨpɨndar, ore semimbohe eta, ndorosenducuai eté co aracahendar imombehuprɨ. Ipare rumo oyevɨse güecosa porañetesave, ahese oremahenduha aracahendar sesendar icuachiaprɨ rese, “Supi eté omombehu” orohe tẽi sepiase.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Acoi ava yuvɨrecoi vahe Jesús rupi, Lázaro mbogüerayevɨsa osepia vahecuer, ahe opa omombehu-mbehu ambuae ava upe yuvɨreco.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Sese ava eta yuvɨnose voi sovaĩchi ipɨsɨ ãgua. Esepia, oicua ité ahe mbahe poromondɨisa guasu yapose yuvɨreco.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Evocoiyase fariseo rerecuareta aipo ehi oyeupe yuvɨreco:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Griego oime ava rehɨi pãhuve yuvɨraso vahe pieta repia Tũpa mboetei ãgua tecua Jerusalén ve.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Ahe oyemboya Felipe, Betsaida pendar rese, ahe tecua Galilea pɨpendar. Ipare aipo ehi yuvɨreco chupe:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Felipe evocoiyase oso imombehu Andrés upe; ichui yuvɨraso ñuvɨrío voi Jesús upe imombehu.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Evocoiyase chupe aipo ehi:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Supi eté aipo ahe pẽu: inungar acoi trigo rãhɨi nañotɨsaise, ahese ndihai chietera; ñotɨse rumo, ahese iha vaira.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Acoi ava osaɨsuse rumo güecocuer tẽi, ocañɨ tẽira; acoi ndosaɨsui vahe rumo güecocuer co ɨvɨ pɨpendar tẽi che recocuer rese, evocoi nungar vɨrecora tecovesa apɨrẽhɨ.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Acoi ava che mboyeroya pota vahe, toguata che rupi yuvɨreco. Esepia, acoi che mboyeroyasar yuvɨrecoi vahe, ahe avei yuvɨrecoira che pɨri ɨvave. Che Ru Tũpa evocoiyase omboeteira ahe sereco —ehi chupe.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 “¡Cũritei ayandu ité mbahe-mbahe tẽi oime vaherã cheu! ‘¿Mara ahera pĩha?’ ahe tẽi. ¿Aipo ahera: ‘Che Ru, che pɨ̃sɨro eve cũritei cheu oime vaherã mbahe tẽi sui’ ahera viña? ¡Che rumo aicua evocoi nungarã ité ayu!
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Che Ru, emboyecua nde pĩratasa nde rer porañetesa mboetei ãgua” ehi oyeroquɨ.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Aheve ava yuvɨrecoi vahe, “Osunu revo” ehi yuvɨreco viña; ambuae ava,
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Evocoiyase aipo ehi ava eta upe:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Cũritei oimera ñemoɨrosa co ɨvɨ pɨpendar ndache reroyai vahe upe, cũritei avei imombosara Caruguar co ɨvɨ pɨpendar imborerecuasa sui.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Acoi che rupise ɨvate, opacatu ava arura cheyeupi —ehi.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Aipo ñehesa pɨpe omboyecua tuprɨ ité mara ehira omano.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Aipo ihese ava eta aipo ehi:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Evocoiyase aipo ehi ava upe:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Peroya co tesapesa cũritei pereco vɨteseve, ipɨpe ité pe reco ãgua —ehi.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Yepe Jesús setá iteanga oyapo mbahe poromondɨisa judío rerecuar rovaque viña, ahe rumo ndovɨroyai eté yuvɨreco.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Esepia, imboavɨyesa rane itera Tũpa ñehe mombehusar Isaías rembicuachiagüer aipo ehi vahe:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Co rese avei ava ndoicatui eté senducua yuvɨreco. Inungar oicuachía Isaías aipo ehi:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 “Tũpa nomboesapɨsoi ava iyavei nombopɨhañemoñeta tuprɨ iri mbahe rese yuvɨreco.
40 “God iwa’an matah hifim
41 Isaías aipo ehi. Esepia, osepia ité Jesús reco porañetesa. Evocoiyase ahe oñehe sese.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Setá ité rumo judío vɨroya yuvɨreco, seco ɨvate vahe avei. Ahe rumo nomboyecuai eté seroyasa yuvɨreco fariseo rerecuar sui osɨquɨyepave ‘avɨyeteramo yande mombora ñemonuhasa sui ñepei reseve yuvɨreco’ oya.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Esepia, ahe oipota catu ava tẽi suindar yemboeteisa Tũpa suindar yemboeteisa sui yuvɨreco.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Yɨpɨndar rumo, Jesús oñehe vɨtese ava rehɨi upe, oñehe pĩrata aipo ehi: “Acoi che reroya vahe ava, ndahei che güeraño che reroya, ahe rumo che Ru avei, che mbousar, vɨroya yuvɨreco.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Iyavei acoi che repia vahe, che mbousar avei osepia.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Che tesapesa aico. Ayu co ɨvɨ pɨpe ava che reroyasar pɨ̃tumimbisave yuvɨrecoiẽhɨ ãgua.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Acoi osendu vahe che ñehe, nomoinguei vahe rumo oyese, ndahei che amocañɨra. Esepia, ndayui ava co ɨvɨ pɨpendar mocañɨ ãgua, che rumo ayu ipɨ̃sɨro ãgua.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Acoi ava che reroɨ̃ro vahe, ndovɨroyai vahe avei che ñehe, oime rumo imocañɨ ãgua: Co che ñehesa supi eté vahe reroyaẽhɨsa pɨpe oyemocañɨ ucara arɨ ipa vahe pɨpe.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Esepia, che nañehei eté cheyesui tẽi; che Ru, che mbousar rumo che cuai che ñehe ãgua, che porombohe ãgua avei.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Che aicua co cheundar porocuaita güeru tecovesa apɨrẽhɨ ava upe. Sese niha amombehu che Ru che cuaisa” ehi Jesús ava rehɨi upe.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.