Atos 2

Guanano NT (GVC_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ã yoa Pentecoste wama tiri dacho jichʉ tina jipihtina cʉ̃ wʉhʉi cahmachuha.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Tí pjareta wihnono to tuaro taro seheta mʉanopʉ bisiro coa taha. To ã bisiro coa tachʉ tʉhoha jipihtina tí wʉhʉpʉ jiina.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Ã yoa picha pohna yoaro sehe jia tina jipihtina dapu poca bui bajuaha. Tí picha pohnaricã ñahmanoricã yoaro sehe bajuha.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Ã yoa Espíritu Santo tinapʉre sãarʉcʉ sʉa wahaha. Tinapʉre to sãarʉcʉ sʉa wahachʉ, paina ya durucuare to durucuchʉ yoaa mehne tina sehe paina ya durucuare noano durucuha.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Tí dachorire Jerusalẽpʉ payʉ judio masa, cʉ̃ curua macaina masa jipahta, paró paye yahpari macaina jiha. Cohamacʉre ño payoina jiha.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Ã yoa mʉanopʉ coa tachʉ tʉhoa tina Jesu buheina cahapʉ payʉ cahmachu wahcãha. Cahmachuina masape ya durucuare Jesu buheina ti durucu pahñochʉ tʉhoa, tina tʉho cʉaa wahaha.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 —Cuenah. ¿Dohse yoaa ahrina Galilea macaina jipahta mari ya durucuare noano durucujari? Tina mari ya yahpapʉ taina yoaro seheta durucua nina —niha tina sehe.
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 — ausente —
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 —Jipihtina mari durucuare mipʉre durucua nina: Õpe yahpari macaina mari õre cahmachuina jija: Partia macaina, Media macaina, Elam macaina, Mesopotamia macaina, Judea macaina, Capadocia macaina, Ponto macaina, Asia macaina, Frigia macaina, Panfilia macaina, Egipto macaina, Libia yahpai Cirene cahapʉ jiina, Romapʉ taina jija mari. Cãina judio masa waro jija mari. Paina judio masa dojoina jija mari.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 — ausente —
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Creta macaina cʉ̃hʉ, Arabia macaina cʉ̃hʉ jira mari mehne. Mari payʉ paró macaina soro durucua tiina mari jipanata ahrina sehe mari masape curuari macaina durucuare ti durucuchʉ tʉhoja mari. Tina mari ya durucua mehne Cohamacʉ tuaa mehne to yoarire yahua nina —ni durucuha masa ti basi.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Ã niata tina cʉaa waha, ti ñʉri cʉ̃hʉre ti tʉhori cʉ̃hʉre noano tʉho ñahaeraha. —¿Ahrina dohse jiro baro paina ya mehne Cohamacʉ yare ã noano durucujari, mʉsa tʉhotuchʉ? —ni cahma sinitu ñʉha tina ti basi.
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Wiho mejeta paina Jesu yaina ti durucuchʉ tʉhoina mehne macaina sehe tinare õ sehe ni bʉjʉpeha: —¿Dohse ahrina sihbiori sihni cahaa nijari? —ni bʉjʉpeha paina tinare Jesu yainare.
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Ã jiro Pedro once Jesu to cũrina mehne wahcãrʉcʉ sʉ, tuaro durucutjiãhno masare õ sehe ni yahuha: —Mʉsa Judea yahpa macaina, jipihtina Jerusalẽpʉ jiina, ahrire masiga mʉsa. Yʉ yahuchʉ tʉhoga mʉsa.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Mʉsa tʉhotua quihõno jierara. Nueve hora jira mipʉta. Mari chʉ sihnini hora jierasinica. Ã jia ahrina cahaina jierara.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Ahrina Cohamacʉ panopʉ to niriro seheta yoaa nina. Tí pjapʉre Joere Cohamacʉ yare yahu mʉhtariro cjirore, ahrire yahu dutia tiha Cohamacʉ sehe:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 — ausente —
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 — ausente —
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 — ausente —
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 — ausente —
20 Veya matan boro nagugum
21 ni joaha Joe.
21 Orot yait
22 ’Mʉsa Israe masa yʉ yahuchʉ tʉhoga: Jesu Nazare macariro sehe Cohamacʉ to warocariro jihre. Jesure to warocarire masa ti masihto sehe Jesu to Pʉcʉro ya tuaa mehne yoa ñohre mʉsare. Mʉsa tíre masina.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Jesure wajã dutina judio masa jierainare wahre mʉsa. Cohamacʉ panopʉ to cahmariro seheta, “Ã waharohca”, to niriro seheta ã yoahre. Ã jina mʉsa Jesure crusapʉ wajã dutihre Cohamacʉ dutiare cjʉaerainare.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Mʉsa ã yoapachʉta Cohamacʉ sehe Jesure yariariro cjirore masohre. Pari turi ne yariasi tiro. Tiro yaria dojoaerara. Ã catirucuhtiro jira.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Õ sehe nia tiha Davi cjiro panopʉ macariro Cristo to ni durucuboriro seheta:
25 David nati orot isan eo,
26 — ausente —
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 — ausente —
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 ni joaa tiha Davi cjiro Cristo to ni durucuboriro seheta.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 ’Coyea, õ sehe noano yahuihtja mʉsare Davi cjirore mari coyeiro, panopʉ macarirore. Tiro yariaa wahaha. Ã jiro tiro to masa copa mipʉre jisinina. (Ã jiro “Yʉ pjacʉre baa dutisi mʉhʉ”, ni joaro to basi wama payo yahuro nieraha.)
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Panopʉ Cohamacʉ Davi cjirore õ sehe niha: “Potocã nii nija. Mʉ panamana ji turiaina mehne macariro mʉ yoaro seheta ahri yahpa macaina bui pʉhtoro jirohca”, nia tiha Cohamacʉ Davi cjirore. Davi Cohamacʉ yare yahu mʉhtariro cjiro jiha. Ã jiro Cristore Cohamacʉ to pʉhto sõhtore masino, Cristo to masa mʉjahtore yahu mʉhta tuhsʉha Davi sehe. Õ sehe niha: “Tiro yariaina ti jiropʉre ji dojoasi. To pjacʉ tói baasi”, nia tiha Davi cjiro.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 — ausente —
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Ahriro Jesureta Cohamacʉ masohre. Sã jipihtina tirore ñʉhi.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Mipʉre Cohamacʉ poto bʉhʉsehepʉ jira dutiriro jiro. Tó panopʉ to Pʉcʉro “Espíritu Santore mʉ yainare warocaihtja”, to ni cũriro seheta wari jire Jesure. Ã jiro Jesu sehe ahrinare Espíritu Santore warocari jira. Ã jina mipʉre Espíritu to yoaare mʉsa ñʉ, tʉhona nina.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Davi cjiro sehe Jesu to mʉjariro seheta mʉanopʉ mʉjaeraa tiha. Ã jiro tiro to basi õ sehe nia tiha:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 nia tiha Davi cjiro.
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 ’Ã jina jipihtina Israe masa ahrire noano masiga mʉsa: Ahriro Jesure mʉsa crusapʉ wajãriro cjirore mʉsa pʉhtoro sõhre Cohamacʉ sehe. Tirore mʉsare yʉhdohtirore Cristore cũre Cohamacʉ —ni yahuha masare Pedro.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 To ã nichʉ tʉhoa tuaro cahya, pjíro tʉhotua, masa sehe Pedro cʉ̃hʉre õ sehe ni sinitu ñʉha: —¿Sã coyea, dohse yoanahcari sã? —ni sinitu ñʉha tina.
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Ti ã ni sinitu ñʉchʉ õ sehe ni yʉhtiha Pedro: —Mʉsa ñaa yoari buhirire cahyaga. Mʉsa ñaa tʉhotumari cjirire tʉhotu cohtota, “Ã tjiri jira” ni, Cohamacʉreta maca, tʉhoga. Ã yoa Jesu yaina jina, bautisarina jiga mʉsa jipihtina. Jesure mʉsa wacũ tuachʉ ñʉno, mʉsa ñaa yoari buhirire borohca Cohamacʉ. Tó sehe mʉsa yoachʉ Espíritu Santore warohca mʉsare.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Mʉsare, mʉsa pohnare, mʉsa panamana ji turiainare, yoaro macainare, ã yoa jipihtina Cohamacʉ mari pʉhtoro to beserinare, “Potocãta yʉhdoihtja mʉsare”, ni cũha Cohamacʉ —niha Pedro.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Tuhsʉ, tuaro mehne õ sehe ni yahu quihõha tinare: —Ahri yahpa macaina, Cohamacʉre ji coaerainare buhiri dahrerohca Cohamacʉ. Wiho mejeta mʉsa sehe, tina watoi jiina, Cohamacʉ yahurire, “Ã tjira”, ni bahrañoga mʉsa yʉhdʉhto sehe —yahu quihõha Pedro masare.
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 To ã nichʉ tʉhoa tina payʉ to yahuare noano tʉhoha. Ã jiro tinare tiro bautisa dutiha. Tí dachore Cohamacʉ yaina mehne macaina tres mil masa waha namoha.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Ã yoa tina masa Cristo to cũrina mehne dachoripe cahmachu, tí buheare tʉho nʉnʉ, tíre yʉhti mʉjaa tiha. Tina pãore nuha, cahma witi, Cohamacʉre sini, Cristo to cũrina mehne noano jinocaa tiha.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Ã yoa Cohamacʉ to tuaa mehne yoa ño mʉjaha to cũrina. Ti ã yoachʉ ñʉa masa jipihtina ñʉ cʉaa wahaa tiha.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Jipihtina Jesure wacũ tuaina cahmachu, noano jinocaa tiha. Ã jia ti yare cahma witia tiha.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Ti yare dua, jipihtinare paye baro maerainare cãina ti cahmaare waa tiha tina.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Ã jia dachoripe tina Cohamacʉ wʉhʉ wijaaroi cahmachua tiha. Ã yoa cãa wʉhʉse, ti ya wʉhʉsepʉ cʉ̃hʉre nohopeina cahmachu, pãore nuha, wahchea mehne tina cʉ̃noi chʉa tiha.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Ti ã cahmachuno watoi “Cohamacʉ noariro jira”, ni ño payoa tiha. Paina masa tinare ji coa yʉhdʉa tiha. Ã yoaro dachoripe Cohamacʉ painare to yaina to yʉhdohtina wahachʉ yoaa tiha.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.