Romanos 3
Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI
1 ¿Yʉ ã nichʉ judio masa ti jia tia wiho waro jijari, mʉsa tʉhotuchʉ? Ne wiho waro jia nierara. ¿Cohamacʉ judio masare to dutiriro seheta ti pjacʉrire mahanocã cahsarocãre ti yihso cohãa wiho waro jijari, mʉsa tʉhotuchʉ? Ne wiho waro jia nierara.
1 Jew orot inamamatar boro Ufun Sabuw inanatabirih? Naatu a’ar kanabin hina’a’afuw ana gewasin i boro men tomar inab?
2 Judio masa ti jia tia wiho waro jierara. Cohamacʉ yare ti joari pũre judio masare cũ mʉhtaha. Ã jia judio masa ti jichʉ noa nina tinare.
2 Ef tata’ane etei i gewasih, wantoro’ot God ana tur i Jew sabuw hitutumih hitih.
3 Ã jia cãina judio masa Cohamacʉre ti tʉhoerapachʉta to niri cjiri potocãta jira. Ã jiro to ni cũriro seheta yoarohca tiro.
3 Baise sabuw afa men hibitumitum isan, kwanotanot God ana omatanen isan boro men nabosunusunub?
4 Ãta jira. Jipihtina masa mahñoina ti jipachʉta Cohamacʉ sehe ne mahñoerara. Panopʉ to yare yahu mʉhtariro cjiro to ni joariro seheta ne mahñoerara Cohamacʉ. Õ sehe ni joaa tiha:
4 En anababatun! God ana tur i mar etei turobe, baise sabuw i baifuwenayah. Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
5 Õ sehe ni tʉhotuboca masa: “Mari ñaare yoana Cohamacʉ noaare to yoariro jichʉ masichʉ yoaja. Ã jiro ñaare mari yoachʉ noa nina. ¿To ã noaa jipachʉta dohsearo tiro mari ñaare yoari buhiri buhiri dahremacanocajari?” ni tʉhotuboca masa. Masa ti tʉhotuboriro seheta ã nii nija.
5 Baise it ata sinaf kakafihimaim God ana sinaf gewasin bebeyan natit sabuw hina’i’itin ana veya, it boro mi’itube tanao? God baifuwenamaim yan so’ar baimakiy ebitit? it i anababatun taikoko’aw tao kwanekwan.
6 Tó jierara ti ã ni tʉhotuchʉ. Mari ñaa yoari sehe noaa jichʉ Cohamacʉ mari ñaare yoari buhiri buhiri dahre masieraboa.
6 Nati tur i men turobe tao’omih, anayabin sinaf nati na’atube nama’am, God boro mi’itube tafaram ana sabuw nibatiyih?
7 Masa sehe mahñoina jira. Cohamacʉ sehe ne mahñoerara. Ã jina masa ti mahñochʉ ñʉna Cohamacʉ sehe ne mahñoerariro to jichʉ noano ñʉ masija mari. Ã jia masa mahñoa, Cohamacʉ to mahñoerariro to jiare ñoa niboca tina. Ãta ni tʉhotumana cãina. Ã ni tʉhotua õ sehe ni tʉhotu namomana tina: “Sã mahñoa mehne Cohamacʉ to mahñoerariro jiare ñona nija. Ã ñona noano yoana nija. Ã jia sã mahñoa noa nina. ¿Sã mahñoa noaa nichʉ dohse jiro baro sã mahñori buhiri sãre buhiri dahremacanocabocari Cohamacʉ?” ni tʉhotumana cãina masa.
7 Orot babin ta boro nagam nao, “Ayu i men bosunusunubayan, baise au bowabowamaim turobe God nowan tit irerereb sabuw hi’itin God hifai tebobora’ara’ah, aisim God ayu kakafu rouw eo ekukusairu?”
8 Ã jia õ sehe ni mahñona cãina sãre: “ ‘Ñano yoana Cohamacʉ to noariro jichʉ ñona nica. Ã jina ñano yoajihna’, nihre Paulo cʉ̃hʉ”, ni mahño yahusãna sãre cãina. Ti ã niri buhiri tinare Cohamacʉ buhiri dahrerohca. Ãta yoaro cahmana tinare.
8 Naatu iban boro kwanao maiye, kakafin tanasinaf, saise sinaf gewasin boro ine natit. Sabuw afa ayu iti na’atube o hirouw higam tiu’uwu, God nati sabuw boro baimakiy nitih.
9 ¿Ã yoa dohse ni tʉhotujari mʉsa? ¿Mari judio masa paina yʉhdoro noaina jijari mari? Jieraja mari. Judio masa, judio masa jieraina cʉ̃hʉ ñaa buhiri tia cjʉaina dihta jija mari. Ã jina jipihtina buhiri tiina jija mari. Ãta jira. Jipihtinare yʉ buheriro seheta jira.
9 Iti sawar ana an i abisa? It Jew ata gewasin i ra’at Eteni Sabuw tanatabirih? En anababatun! Jew sabuw naatu Eteni Sabuw etei i bowabow kakafin ana fair babanamaim tama’am.
10 Panopʉ to ni joariro seheta jira ahri: Õ sehe ni joaa tiha:
10 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
11 Jipihtina masa tʉho ñahaeraina dihta jira.
11 Men yait ta ana not rerekabin,
12 Tina Cohamacʉ yare cohãa jipihtina ñaare yoaina wahare.
12 Etei hitatabir kouh God hitin,
13 Ti dʉseri masa copari ti pjõo dapori yoaro sehe jira.
13 Sikah dub i tahahab sabuw tetotonan,
14 Tina painare ñano durucuina, purĩno durucuina jira.
14 “Awah i orarafen awan karatan naatu tenakuyakuy.”
15 Ã jia sua ñaina dóicãta masare wajãina jira.
15 “Iti sabuw umah i rara awan karatan.
16 Nohoi ti waharoi tina masare ñano yoa, ñano yʉhdʉchʉ yoara tinare.
16 Menamaim tenan ma kakaf naatu gurugurusen mar etei imaim emamatar,
17 Tó sehe jia paina masa mehne tina noano jierara.
17 Naatu tufuwamaim ma ana ef i men hiso’ob.
18 Ã yoa Cohamacʉre ne ño payoerara”,
18 Naatu God matanamaim men kafa’imo tibibiruw.”
19 — ausente —
19 Imih it ata so’obamaim ofafar hikikirum i sabuw iyab ofafar babanamaim tema’am isah, saise awah etei nabofafaren, naatu tafaram wanawanan sabuw etei nabow nan God ana baibatiyenamaim hinatit.
20 — ausente —
20 Isan imih God boro men sabuw ofafar tebobosiyasiyar imaim hai ef mutufurin narouw nabowamih, ofafar i orot babin ana bowabow kakafin botait ebirerereb.
21 Wiho mejeta mipʉre Moise cjirore to dutiri cjirire yoa pahñono marieno masare ti ñaa buhirire to cohãrire masichʉ yoara marine Cohamacʉ. Moise cjiro to joari cjiri mehne, Cohamacʉ yare yahu mʉhtaina cjiri ti joari cjiri mehne yahu cũ mʉhta tuhsʉha ahrire.
21 Baise boun God sabuw yamutufurih isan ana ef i boubun botawiy. Moses naatu dinab oro’orot nati isan i ofafaramaim hio’orereb tanowar, men ofafar tanabi’ufununimaim nabuwitamih.
22 Jipihtina Jesucristore wacũ tuainare, tirore tʉhoinare “Noaina jira”, ni ñʉna Cohamacʉ. Tó sehe cʉ̃no potori ñʉna tiro jipihtina dohse jiina Jesucristore wacũ tuainare.
22 It yamutufuren boubun Godane enan i sabuw iyab Jesu Keriso tibitumitum imaim enan, naatu God matanamaim it etei ata’itinin i men tata’amih.
23 Mari jipihtina ñaare yoaina buhiri tiina dihta jija. Ã jina Cohamacʉ to cahmano sehe mari jiboriro dʉhsa yʉhdʉara.
23 Anayabin sabuw etei bowabow kakafin hisinaf naatu God ana gewasin bain isan umah kabom.
24 Mari ã jiina jipachʉta Cohamacʉ marine pja ñʉna. Ã jiro Jesucristo sehe mari ñaa buhirire wapabasari jire. To ã wapabasaro mehne “Buhiri marieina noaina jira”, ni ñʉna Cohamacʉ marine.
24 Baise manaw kabeber God ana siwar na’atube Jesu Keriso wanawananamaim na it ata kakafihine tubunit botaitit tatit.
25 Panopʉ macaina cjiri buhiri tiina ti jipachʉta Cohamacʉ dóicãta buhiri dahreraha tinare. Ã buhiri dahreraro ti buhiri tiare wiho waro ã tʉhotunocano nieraha. Baharo tiro Jesucristore warocari jire mari ñaa buhiri yariahtiro cjihtore, to di mehne mari ñaa yoarire wapabasahtiro cjihtore. Jesucristore mari wacũ tuachʉ Cohamacʉ sehe mari ñaa yoari buhirire borohca. Ahrire yoaro, quihõno yoariro to jia tiare masichʉ yoaro niha.
25 Bowabow kakafin notawiyen isan God Keriso biyan siboromih yai, ana rara suwa re saise baitumatumamaim tanan biyan tanatit. Sawar iti na’atube sinaf saise bebeyan ti’obaiyit i ana ef i mutufurin. Anayabin I ana yatenub kakafiyin imaim bowabow kakafih marasika tasisinaf isubun rabon.
26 Ã yoa mipʉ cʉ̃hʉre quihõno yoariro to jia tiare masa ti masichʉ cahmana tiro. Quihõno yoariro jira tiro. Ã jiro Jesure warocari jire masa ti ñaa buhiri yariahtiro cjihtore. Ã jiro Jesure wacũ tuainare, “Buhiri marieina, noaina jira”, ni ñʉno, quihõno yoaro nica.
26 Naatu iti boun it ata veya’amaim i turobe ebi’obaiyit i ana ef mutufurin. Imih i karam sabuw iyab Jesu tibitumitum boro nafufunih gewas nayamutufurih.
27 ¿Mipʉre “Noaina jija mari”, ni masicari mari mʉsa tʉhotuchʉ? Tíre ne ni masieraja mari. ¿Dohseana ã ni masieracari mari? ¿Cohamacʉ to dutiare yoana, “Noaina jija”, ni masibocari mari? Jierara. Tí cʉ̃hʉre ni masieraja mari. Mari ã ni masierapachʉta Jesure mari wacũ tuachʉ “Noaina jira”, ni ñʉnohca marine Cohamacʉ.
27 Isan imih it boro abisa isan tanaora’ara’at? Ofafar tabobosiyasiyar isan tarara’at? En anababatun! Baise baitumatum isan i tarara’at.
28 Õ sehe masija mari: Jesure mari wacũ tuachʉ ñʉno marine ñʉ jicoara Cohamacʉ. Ã jiro marine “Buhiri marieina, noaina jira”, ni ñʉna tiro. To dutiare mari yoari wapa ã ni ñʉerara. Tirore mari wacũ tuachʉ ã ni ñʉna.
28 Anayabin sabuw iyab tibitumatum i hai ef mutufurin rouw ebowabow men ofafaramih.
29 Tuhsʉ, Cohamacʉ judio masa pʉhtoro dihta jierara. Judio masa jieraina pʉhtoro cʉ̃hʉ jira tiro.
29 Imih kwanotanot God i Jew sabuw akisih hai God? Ai kwanotanot Ufun Sabuw auman hai God? Baise anao kwananowar, iti God i Ufun Sabuw auman hai God.
30 Ã jiro Cohamacʉ cʉ̃irota jiriro jiro, jipihtina bui pʉhtoro jira. Ã jiriro jiro judio masare, ã jichʉ judio masa jieraina cʉ̃hʉre Jesure ti wacũ tuachʉ, tinare cʉ̃no potori “Buhiri marieina, noaina jira”, ni ñʉnohca Cohamacʉ.
30 Kwanaso’ob God i ta’imon men rou’ab, imih sabuw iyab hai ar kanabih hi’afuw o men hi’afuw etei i baitumatum ta’imonamaim hiyawas.
31 ¿Ã jina Jesure wacũ tuana Cohamacʉ Moise cjirore to dutiare cohãna nibocari mari? Cohãeraja mari tíre. Jesure wacũ tuaina jina, Cohamacʉ dutiare yoa pahñona nija mari.
31 Kwanotanot iti baitumatumamaim aki ofafar abobosa’ir? En anababatun, aki i ofafar aiwa’an tit ana efan bai ebirerereb.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.