Romanos 11

Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 ¿Ã jiro Israe masare Cohamacʉ to beseina cjirire cohãno niri tiro, mʉsa tʉhotuchʉ? Jierara. Tinare cohãerare tiro. Yʉhʉ cʉ̃hʉ Israe masʉno, Abrahã panamino ji turiariropʉ jija. Benjami ya curua macariro jija yʉhʉ.
1 Ayu kwa abibatiyi: Kwanotanot Israel sabuw God kwahirih? Aiyabin! Ayu i Israel orot, Abraham ana rara’ane atufuw naatu au durun i Benjamin.
2 Panopʉre Israe masare to ya curua macaina cjihtire Cohamacʉ besea tiha. To ã beserinare cohãerare. Cohamacʉ yare ti joari pũi Elia cjiro ya quitire yahura. ¿Elia cjiro Cohamacʉre sinino, Israe masare to yahusãrire masierajari mʉsa? Õ sehe ni yahusãha tiro:
2 God ana sabuw marasika nowanamih rurubinih men kwahirihimih. Buk wanawanan efan ta’amaim Elijah Israel sabuw isah gam God iu kwanotanot?
3 “Yʉ pʉhtoro Cohamacʉ, tina Israe masa mʉ yare yahu mʉhtainare wajãre. Tuhsʉ, tinata paina mʉhʉre ño payoa taa, wahiquinare wajã jʉ̃ mʉoa tuhuri cʉ̃hʉre cohãre. Ã jicʉ yʉhʉ dihta mʉ yairo dʉhsaja mipʉre. Yʉ ã jichʉ tʉhoa yʉhʉ cʉ̃hʉre wajã duara tjoa, mipʉre”, niha Elia cjiro Cohamacʉre.
3 “Regah ifefeyan eo, “Regah a dinab orot etei hirouw himorob sawar, naatu a sibor hai gemogem i etei hikwayam hihururuw hire, ayu akisu’umo kutatabuw ama’am. Naatu boun i tesisinaftobon ayu hinarabu ana morobomih.”
4 To ã nichʉ tʉhoro Cohamacʉ sehe õ sehe ni yʉhtiha Elia cjirore: “Siete mil waro mʉa yʉ yaina jira mipʉre. Tinare wihboi yʉhʉ. Tina yʉ yaina sehe Baal wama tiri masʉre ne ño payoera tire tina. Ã jicʉ cuii tjiga mʉhʉ”, nia tiha Cohamacʉ Elia cjirore panopʉre.
4 Baise God Elijah iya’afut eo, “Ayu au bai’ufununayah sabuw etei seven thousand iyab Baal men hikwakwafir i tema’am.”
5 Tí pjare Elia cjiro to jia tiri pjapʉre to yaina masare to beseriro seheta mipʉ cʉ̃hʉre mahainacã Israe masare to yaina cjihtire besere Cohamacʉ. Cohamacʉ tinare cahmano tinare pja ñʉno besere.
5 Ef i nati ta’imon boun emamatar. Sabuw matanta’amo iyab God ana manaw ana kabeberamaim rurubinih i tema’am.
6 Noaare ti yoari wapa tinare besero nierare. Tinare ã cahmano, pja ñʉno besere. “Noaare mʉsa yoari wapa mʉsare beseihtja” nino, tiro tinare potocãta pja ñʉno nieraboa.
6 I ana roubinen i manaw kabeber tafanamaim bat esisinaf. Men sabuw hai bowabowamaim. Anayabin God ana roubinen sabuw hai bowabowamaim na’itin narurubiniyih na’at, nati manaw kabeber i yabin en.
7 Ã yoa õ sehe jira: Israe masa Cohamacʉ tinare “Noaina jira”, to ni ñʉchʉ yoa duapahta tina cʉ̃no pjaerare. Wiho mejeta Cohamacʉ to basi to beserina sehe noaina to yaina wahare. Tirore cʉ̃no pjaeraina sehe to yare tʉho duaerare.
7 Ana itinin nati isan, Israel sabuw abisa isan hinot hinunuwet men hitita’urimih, baise sabuw matan ta God rurubinihiwat hinunuwih hitita’ur. Sabuw turin God ea’afih tainih gogor naatu dogoroh fokar.
8 Ãta nia tiha Cohamacʉ yare ti joari pũi:
8 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
9 Ã yoa panopʉ macariro Davi cjiro Israe masa Cohamacʉre ti cahmaerari buhiri õ sehe nia tiha Cohamacʉre:
9 Naatu David eo na’atube,
10 Tuhsʉ, mʉ yahuare tinare ne tʉho ñahaerachʉ yoaga mʉhʉ.
10 Matah kubofafar, saise men hinanuw,
11 ¿Judio masa Cristore ti cahmaerachʉ ñʉno, Cohamacʉ tinare cohãno warota nibocari, mʉsa tʉhotuchʉ? Cohãsi tinare. Ã cohãeraparota tina Cristore ti cahmaerachʉ mipʉre judio masa jieraina sehere Cohamacʉ yʉhdorohca. Mipʉre tinare to yaina jichʉ yoare Cohamacʉ. To ã yoachʉ ñʉa cãina judio masa sehe tina mehne sua sayo, Cohamacʉ yainata ji duaahca.
11 Abibatiy maiye. Israel sabuw ah rusukun hire’er boro na’atuka hina’in? En anababatun! Baise boro hinamisir maiye. Anayabin i hai ra’iyemaim ef botawiy yawas gewasin na Ufun Sabuw hibai, isan imih Israel sabuw isah tibibobowen.
12 Judio masa ti yʉhdʉrʉcachʉ ti noano yoaerachʉ paina sehere ahri yahpa macainare cãinare Cohamacʉ yʉhdore. To ã yʉhdochʉ tina sehere noano wahare. To ã yoariro yʉhdoro, baharo judio masa sehe Cristore ti noano wacũ tua dʉcachʉ pinihtare ahri yahpa macainare jipihtiropʉre noaputiaro waharohca.
12 Jew sabuw hai kakafihimaim baigegewasin gagamin tit tafaram etei ebaib. Naatu i ayubih ana kasiyomaim Ufun Sabuw baigegewasin gagamin na’in suware tebaib. Imih Israel sabuw moumurih na’in hinarur ana veya baigegewasin i boro gagamin na’in hinab.
13 Mipʉre mʉsare judio masa jierainare yahui tai nija. Cristo cũre yʉhʉre judio masa jierainare buhehtiro cjihtore. Ã jia yʉ dahraa sehe wiho jia jierara.
13 Boun i kwa Ufun Sabuw isa ao. Ayu iti na’atube kwa Ufun Sabuw a tur abarayan ana ma’am, ayu iti bowabow wanawananamaim boro anasinaftobon anabow gewas.
14 To cũriro seheta yʉhʉ mʉsare buheja, yʉ coyea judio masa sehere mʉsare ti ñʉ cũchʉ yoa duacʉ. Cohamacʉ yʉhdorina mʉsa jichʉ ñʉa tina cʉ̃hʉ Cristore cahmaa, to yʉhdoina wahaboca.
14 Saise imaim anotanot au sabuw Jew hita’it ra’ahu hinanugigir ibo hinan yawas hinab.
15 Judio masare cohãbo curero, judio masa jieraina sehere noaa buheare Cohamacʉ yahu dutire. Tí buheare ti tʉhori baharo Jesure ti wacũ tuari baharo cãina judio masa jieraina, jipihtiro ahri dacho macaina Cohamacʉ yaina wahare. Ã jiro judio masare to cohãbo curechʉ noano wahare paye yahpari macaina sehere. To ã yoariro yʉhdoro judio masa to cohãbo cureina cjirire pari turi to yaina cjihti to yoachʉ pinihtare jipihtinapʉre ahri yahpa macainare noaputiaro waharohca. To yaina cjihti pari turi ti wahachʉ, jipihtinapʉ to yaina yariaina cjiri sehe pari turi ti masaboro seheta jirohca.
15 Anayabin Jew sabuw kouh God hibitinimaim, tafaram wanawanan sabuw God ana rakit hima’am botabirih hina bairi hitounuw. Imih God sabuw bairi tibitounuw ana veya, ana itinin i sabuw murumurubih bow na yawas ebitih maiye na’atube.
16 Õ sehe jira: Trigo yʉbʉ mehne wahma pãoca ti yoaria Cohamacʉ yaria cjihto Cohamacʉre ti wachʉ, tiare ti yoa dʉhari yʉbʉ cʉ̃hʉ to yariata jira. Tuhsʉ, yucʉcʉ nʉhcori cʉ̃hʉ Cohamacʉ ya nʉhcori cjihti jia, tʉ dʉpʉri cʉ̃hʉ Cohamacʉ yata jira. Õ sehe mari ni piti dahre buhechʉ Abrahã sã ñʉchʉ cjiro Cohamacʉ yairo to jiriro seheta to panamana ji turiainapʉ cʉ̃hʉ Cohamacʉ yaina jiahca Cristore wacũ tuaina jia. Yoa dʉhari yʉbʉ cʉ̃hʉ to yariata jica. Tuhsʉ yucʉcʉ nʉhcori cʉ̃hʉ Cohamacʉ ya nʉhcori cjihti jia, tʉ dʉpʉri cʉ̃hʉ Cohamacʉ yata jica. Õ sehe mari ni piti dahre buhechʉ, Abrahã sã ñʉchʉ cjiro Cohamacʉ yairo to jiriro seheta to panamana ji turiainapʉ cʉ̃hʉ Cohamacʉ yaina jira, Cristore wacũ tuaina jia.
16 Rafiy kafuf imasib reban sibor kuyayara’ah, kafuf tutufin etei i kakafiyin matar, naatu ai wairoron turin God ana sibor inabitin na’at, famefamen auman i nowan himatar.
17 Ti ã jihtina jipachʉta cãinare ti coyea sehere judio masare Cohamacʉ cohãre. Olivo wama tidʉ dʉpʉrire cãa dʉpʉrire to dʉte cohãboro seheta cãina judio masa sehere Cohamacʉ cohãre. Ã yucʉcʉ dʉpʉrire cohãno to cohãri dʉpʉri jiriro cjiroi paye dʉpʉrire nʉcʉ macadʉ olivocʉ dʉpʉrire cohtota duhu õhre. Tó yoaro seheta Cohamacʉ mʉsare judio masa jierainare Abrahã panamana ji turiaina cohtotare mʉsare, mʉsa cʉ̃hʉre yʉhdoro taro.
17 Kwa Ufun Sabuw a’itinin i kutor olive famefamen na’atube. Baise hi’afuw umatanum olive famenamaim hituwituw hikuboubunih hiyen, imih boun kwa i Jew sabuw hai yasisir turin kwabai kwabiyasisir.
18 Mʉsare to ã cũchʉ “Judio masa yʉhdoro noaina jija sã”, ni tʉhotuena tjiga. Ahrire yʉ yahuhtire wacũga mʉsa: Judio masa sehere bese mʉhtaha Cohamacʉ. Ã besero ti coyeiro cjihtore cũha Cristore, mʉsare yʉhdoro taro. Ã jina “Judio masa yʉhdoro noaina jija”, ni tʉhotuena tjiga mʉsa.
18 Isan imih sabuw nati ai famehibe hi’afuw hire’ere men kwananuw furuwih kwani’o’orotomih. Anayabin kwa i ai famefamen, naatu ai famen ana fair i ai anane ana fair ebaib.
19 Mʉsa judio masa jieraina sehe õ sehe niboca: “Cãa ñaa dʉpʉrire to cohãboro seheta Cohamacʉ cãina judio masare cohãre. Paye dʉpʉrire cohtota to õno seheta to yaina marine cũno taro ã cohãre tinare”, niboca mʉsa judio masare yʉhdʉrʉca duana.
19 Kwa boro iti na’atube kwanao, “Ai famen hi’afuw hisaroun, imih ayu boro i ana efanin anab hinitutuwu.”
20 Tí mʉsa nia potocãta jira. To ã jipachʉta tina Jesure ti wacũ tuaerari buhiri Cohamacʉ cohãre tinare. Ã jiro mʉsa cʉ̃hʉre Jesure mʉsa wacũ tuaerachʉ to yaina cjihti mʉsare cũeraboa. Ã jina “Judio masa yʉhdoro noaina jija sã”, niena tjiga mʉsa. Ã nieranata “Cohamacʉ cua pisariro jira”, ni tʉhotuga mʉsa.
20 Nati i turobe. Nati sabuw ai famehibe hi’afuw hibisaroun, anayabin men hitumatum, kwa i kwaitumatum imih kwana hai efan kwabai. Baise nati isan men kwanio’oro’ot.
21 Olivocʉ ji mʉhtaa dʉpʉri waro yoaro sehe judio masa sehe Cohamacʉ yaina ji mʉhtaha. To cohtotaa dʉpʉrire to õboro seheta Cohamacʉ to yaina mʉsa sehere cohtota cũha. Wiho mejeta to yaina ji mʉhtaina judio masa tirore ti wacũ tuaerachʉ, cãinare cohãre. Tinare to cohãriro seheta mʉsa cʉ̃hʉre cohãnohca, tirore mʉsa wacũ tuaerachʉ.
21 Anayabin Jew sabuw i ai famen anababatun men yawananih, baise e’afuw isaroun, imih kwa auman boro men nayawanan nihamiy kwanama’amih.
22 Cohamacʉ mʉsare noano yoariro to jichʉ masiga mʉsa. Tuhsʉ, cua pisaro mehne buhiri dahreriro to jichʉ cʉ̃hʉre masiga mʉsa. Tirore ño payoerainare tiro buhiri dahrerohca. Ã jiro tirore mʉsa ño payoerachʉ olivocʉ dʉpʉri warore to cohãriro cjiro seheta mʉsa cʉ̃hʉre cohãnohca Cohamacʉ.
22 Imih God ana kabeber naatu ana yaso’ar hairi kwana’itin. Sabuw iyab kakafin sinafuyah God nati sabuw isah i yan esoso’ar, baise kwa isa i ekakabeber. Naatu i ana kabeberamaim kwanama’am na’at i mar etei ana gewasin kwanama. Baise men imaim kwanama’am kwa i boro na’afuw nabosairi kwanatit.
23 Ã yoa judio masa to cohãbo curerina cjiri Cristore ti wacũ tua dʉcachʉ ñʉno, olivocʉ dʉpʉri warore pari turi to duhu õno seheta Cohamacʉ to yaina cjihti yoarohca tinare. Cohamacʉ to ã yoa masihti cjihtireta tuaare cjʉara tiro. Ã jiro tiro tinare cãinare to yaina cjihti yoarohca.
23 Sabuw nati hinamatabir maiye hinabusuruf God hinabitumitum, boro nabow hai efanamaim naya. Anayabin God ana fair ema’am karam boro nasinaf.
24 Mʉsa judio masa jieraina jina, nʉcʉ macadʉ olivocʉ dʉpʉri yoaro sehe jira mʉsa. Ã jiina mʉsa jipachʉ olivocʉ toadʉi nʉcʉ macaa dʉpʉrire to na ta õboro seheta, Cohamacʉ mʉsare to yaina cjihti yoahre. To ã yoachʉ, ne mijoerare tirore. Judio masa Cohamacʉ to bese mʉhtarina jira. Olivocʉ toadʉ dʉpʉri waro yoaro sehe jira tina. Ã jiro ti jidʉ waro cjiropʉre pari turi to duhu õboro seheta to yaina cjihti pari turi judio masare to yoachʉ, ne mijoerara tirore.
24 Kwa Ufun Sabuw, kwa i kaiyar olive famen na’atube kwama’am hi’afuw kwana umatanum olive famenamih hitutuwi. Naatu Jew sabuw i umatanum olive na’atube. Isan imih God karam ai famefamen anababatun hitagagagir ti’inu’in boro nabow nitutuwen maiye.
25 Yʉ coyea, ahrire masa ti masieraare mʉsare yahuihtja. “Mipʉre sã dihtare besere Cohamacʉ. Cohamacʉ sã masi yʉhdʉrʉcʉ sʉchʉ ñʉno, tiro sãre besere”, mʉsa ni tʉhotuerahto sehe ahrire yahuihtja mʉsare. Õ sehe jira: Mipʉre payʉ judio masa Cohamacʉre tʉho duasi. Wiho mejeta payʉ judio masa jierainare Cohamacʉ to quihõriro puro to yaina to yoari baharo judio masa cʉ̃hʉ tirore cahma dʉcaahca.
25 Ayu akokok iti tur ana kirikirifot i kwanaso’ob gewas, saise men kwa akis not wairafih kwanarouw kwana’omih. Israel sabuw afa dogoroh i fokar, imih boro nati na’atube hinama nanan Ufun Sabuw runamih hio ana fofonin hinan hinarun.
26 Ti ã cahmachʉ judio masa payʉ warore pichacapʉ wahaborinare Cohamacʉ yʉhdorohca. Cohamacʉ yare ti joari pũi ãta ni yahu joaa tiha:
26 Ef iti na’atube namatar saise Israel sabuw etei boro niyawasih, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo.
27 Tinare yʉhdocʉ panopʉ tinare yʉ ni cũriro seheta yoai nija’, nire Cohamacʉ”,
27 “Naatu
28 Mipʉre tina judio masa Cristo yare ño payoeraina Cohamacʉre ñʉ tuhtira. Ti ã yoachʉ mipʉre mʉsa sehe judio masa jieraina Cristore wacũ tua dʉcare. Judio masa sehere Cohamacʉ bese mʉhtari jire. Judio masa ñʉchʉsʉma cjiri to beserina ti jichʉ mipʉ jiina judio masa cʉ̃hʉre tiro cahĩna.
28 Israel sabuw hina God ana rakit na’atube himatar, saise Tur Gewasin kwa Ufun Sabuw isa tan. Baise Israel i God ana rourubinen sabuw, imih God ebiyabuwih anayabin uwahinah oro’orot wabih gagamin.
29 Cohamacʉ to ni cũriro seheta tinare to beseriro seheta quihõno yoarohca tiro. To nirire ne bosi tiro.
29 God men kafa’imo siwar bitih umahimaim bosair naatu ana sabuw rurubinih isah nuhin burumih.
30 Panopʉre mʉsa cʉ̃hʉ Cohamacʉre yʉhdʉrʉcari jire. Mipʉre judio masa Cohamacʉre ti yʉhdʉrʉcachʉ ñʉno tiro mʉsa sehere pja ñʉno yʉhdore.
30 Baise kwa Ufun Sabuw marasika God fanan kwasair, baise boun ana kabeber i’obaiyi kwa’i’itin, anayabin Israel sabuw fanan hisair.
31 Mipʉre judio masa tirore yʉhdʉrʉcare. Ti ã yoapachʉta Cohamacʉ mʉsare to pja ñʉriro seheta tina cʉ̃hʉre baharopʉre pja ñʉnohca.
31 Naatu ef i ta’imon, kabeber nati kwakwabaib i boun Jews sabuw auman God i’obaiyih ti’i’itin.
32 Õ sehe jira: Jipihtina masare “Yʉhʉre yʉhdʉrʉcaina jira”, nina Cohamacʉ. Ã jiro jipihtina tirore yʉhdʉrʉcaina ti jichʉ ñʉno jipihtinare pja ñʉ masina tiro.
32 Anayabin sabuw etei hibifanasair isan God ibasit hifanasair, saise hai fanasairane etei’imak takabibirih.
33 Cohamacʉ tua yʉhdʉrʉcʉ sʉriro jira. Noano masi pahñoriro jira tiro. Ã jiro to tʉhotuare, to yoarire marine noano masihto basioerara.
33 Yowe! abifofofor men kafaita,
34 Õ sehe ni joaa tiha Cohamacʉ yare: “Cohamacʉ mari pʉhtoro to tʉhotuare ne masa noano masierara. Ã jia masa tirore ‘Õ sehe yoaga’, ni masierara.
34 O yait Regah ana not iso’ob?
35 Ã jia masa Cohamacʉre paye barore ti wari baharo ‘Tiro marine wapamona’, ni masierara masa”, ni joaa tiha panopʉre.
35 O yait God a sawar itin,
36 Cohamacʉ jipihtiare yoaa tiha. Tuhsʉ, to tuaa mehne jipihtiare jisinichʉ yoara tiro. Ã jia jipihtia to ya jira. To ã jiriro jichʉ jipihtia dachoripe tirore ño payojihna mari. Ãta yoarucujihna.
36 Anayabin sawar tutufin etei hai an i God,

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.