Mateus 26
Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI
1 Tí jipihtiare to buheri baharo Jesu sãre to buheinare õ sehe ni yahure:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 —Pʉa dacho baharo pascua jirohca. Tíre mʉsa masina. Tí pjare yʉhʉ masʉnore Cohamacʉ warocarirore ñahaahca. Ñaha tuhsʉ, yʉhʉre crusapʉ wajãahca —nire tiro sãre.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Ã yoa sacerdotea pʉhtoa, judio masa bʉcʉna cʉ̃hʉ cahmachuha. Caifa sacerdotea bui pʉhtoro ya wʉhʉi cahmachuha tina.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Tói cahmachu, ti mahñoa mehne Jesure ñaha ti wajãhtore cahma sʉhʉdua niha:
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 —Bose nʉmʉ jichʉ tirore ñahaena tjijihna, “Masa suari”, nina —niha tina ti basi.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Tí pjare Simo cami bʉcʉ baariro cjiro ya wʉhʉi jire Jesu. To jiri maca Betania wama tiri maca jire.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Tí wʉhʉi to chʉro watoi cʉ̃coro numino me sitia na ta, Jesu dapu bui pio payore. Tí me sitia alabastro wama tiriai posa tire. Wapa bʉjʉa co jire.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 To ã pio payochʉ ñʉna sã Jesu buheina suahi.
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Tí me sitiare duaboa. Ã duaro pjíro wapa naboa. Ã nano tí niñerure pjacʉoinare waboa ahricoro —nii sã to buheina.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Sã ã ni suachʉ ñʉno, Jesu õ sehe ni yahure sãre:
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Pjacʉoina sehe mʉsa mehne ã jirucuahca. Ã jina tina sehere mʉsa wa masina. Yʉhʉ sehe ahri yahpare mʉsa mehne ã jirucusi.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Yʉhʉre ti yahto pano yʉ pjacʉre cahnoyuro, ticoro yʉhʉre pio payore.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Potocã mʉsare niita nija. Jipihtiro ahri yahpapʉ noaa buheare ti yahuropʉ ahricoro mipʉre to yoarire yahuahca. Ti ã yahuchʉ tʉhoa ticorore masa payʉ wacũahca —ni yahure Jesu sãre.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Tí pjare cʉ̃iro sã mehne macariro Juda Iscariote sacerdotea pʉhtoa cahapʉ sʉha.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Sʉ, tinare õ sehe ni sinituha:
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Ti ã wari baharo Juda sehe Jesure to ñohti ñamine cohtasiniha.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Bʉcʉaerari pãore ti chʉa nʉmʉri dʉcari nʉmʉi sã to buheina sehe õ sehe ni sinitu ñʉhi Jesure:
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Sã ã nichʉ tiro õ sehe ni yahure sãre:
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 To ã ni warocachʉ sãre to dutiriro seheta yoana, pascua jichʉ sã chʉhtore cahnoyui sã.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Ã yoa tí ñamine sã mehne doce to buheina mehne chʉro nire Jesu.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Sã chʉro watoi tiro sãre õ sehe ni yahure:
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 To ã nichʉ tʉhona tuaro cahyana, tirore sinitu ñʉ dʉcai sã cãina jipihtina:
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Sã ã ni sinituchʉ tiro õ sehe ni yʉhtire:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Panopʉ yʉhʉre ti joariro seheta yʉhʉ masʉno Cohamacʉ warocariro yariaihca. Ã jiro yʉhʉre ñʉ tuhtiinare ñoriro ñano yʉhdʉrohca. Tiro sehe to masa bajuerachʉ noa yʉhdʉaboa. Ñano yʉhdʉeraboa —nire Jesu.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 To ã nichʉta tirore ñohtiro Juda õ sehe ni siniture:
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Ã ni yahu tuhsʉ sã to buheina mehne chʉro taro nire. Ã yoa Jesu pãore na, Cohamacʉre “Noana”, nire. Ã ni tuhsʉ tíre nuha, sãre to buheinare witire.
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Ã ni tuhsʉ tiro sihniri wahware na, Cohamacʉre “Noana” ni, sãre ware.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Ahri yʉ di jira. Payʉ masa ti ñaa yoari buhirire cohãcʉ tacʉ yariaihca. Ã yariacʉ yʉ dire cohãihca. Cohamacʉ “Mʉsare yʉhdoihtja”, to ni cũriro mʉ sʉchʉ yʉ ã yʉ yariaro mehne to niriro sohtori tiihca.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Mʉsare niita nija. Yʉ Pʉcʉ pʉhtoro to sʉho jiropʉ mʉanopʉ mʉsa mehne wahma co vinore sihniihtja. Mari ã sihnihto pano ahri co vinore sihni namosi yʉhʉ —nire Jesu sãre.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Ã jina Cohamacʉre ño payo basana cʉ̃nore basa tuhsʉna tʉ̃cʉ Olivo wama tidʉpʉ sʉi sã.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Tópʉ sã sʉchʉ Jesu sehe sãre õ sehe ni yahure:
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Ã yoa Cohamacʉ yʉhʉre to masori baharo mʉsa pano Galileapʉ wahayuihca yʉhʉ —nire tiro.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 To ã nichʉ tʉhoro õ sehe nimare Pedro:
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Jesu õ sehe ni yʉhtire:
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 To ã nipachʉta Pedro õ sehe ni yʉhtire:
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Ã yoa Getsemaní wama tiropʉ Jesu sã to buheina mehne waha, tópʉ sʉ, sãre õ sehe nire:
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Ã ni tuhsʉ, Pedrore, pʉaro Zebedeo pohnare tina tiarore pji wahcãre. Pji wahcã tuhsʉ, tiro tuaro cahya, ñano yajeripohna tiha.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Ã cahyaro tó mehne macainare to pji wahcãrinare õ sehe niha:
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Ã ni tuhsʉ mahanocã waha namo, yahpai na tuhcua caha sʉ, Cohamacʉre õ sehe niha:
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Ã ni tuhsʉ, tiaro to buheina cahapʉ wihimahno, carĩinare boca wihiha tiro. Ã boca wihiro Pedrore õ sehe niha:
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Noano yoaga mʉsa. Mʉsa mʉ sʉro quihõno yoa duamana mʉsa. Wiho mejeta mʉsa basi tíre bihoerara. Ã jina Cohamacʉre siniga ñano mʉsa yoaerahto sehe —ni yahuha Jesu.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Ã ni yahu tuhsʉ, pari turi waha, Cohamacʉre õ sehe ni siniha:
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Ã ni tuhsʉ, to buheina tiaro buheina cahapʉ pari turi wihiha tjoa. Ã wihiro carĩinareta boca wihiha tjoa. Wʉjo caha yʉhdʉaha tina.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Ã jiro tinare cũnoca, pari turi waha, Cohamacʉre siniha. Tó pano to niriro seheta niha tjoa.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Ã ni tuhsʉ to buheina cahapʉ wihi, tinare õ sehe niha:
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Wahcãga. Basa wahana. Ñʉga. Yʉhʉre ñʉ tuhtiinare ñohtiro õi tara —niha tiro.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 To ã nino watoi sã mehne macariro cjiro Juda sehe wihire. Tiro mehne masa payʉ wihire. Tina sacerdotea pʉhtoa, judio masa bʉcʉna cʉ̃hʉ ti warocarina jire. Ñosaa pjĩnine, yucʉ siri cʉ̃hʉre cjʉare.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Wahmanore Jesure ñʉ tuhtiinare ñohtiro masare õ sehe ni yahu quihõ tuhsʉha:
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 To ã ni tuhsʉri baharo wihiro, Jesu cahapʉ dói waha bahrañore.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 To ã wihmichʉ Jesu õ sehe nire:
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Ti ã yoachʉ ñʉno Jesu mehne macariro to ñosari pjĩne tʉãwe na, sacerdotea bui pʉhtoro cahamacʉnore to cahmonore dʉte pahrẽnocare.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 To ã yoachʉ ñʉno Jesu tirore õ sehe ni yahure:
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Yʉ Pʉcʉre yʉhʉre yʉ yoadoho dutichʉ tiro sehe payʉ anjoare doce curuarire yʉ cahai warocaboa tiro. ¿Tíre masierajari mʉhʉ?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Ã yoadohoboriro to jipachʉta tirore yʉhʉre yoadoho dutisi yʉhʉ. Yʉ ã dutierachʉ Cohamacʉ yare ti joari pũ to niriro seheta ã waharohca —nire tiro.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Ã ni tuhsʉ masare õ sehe ni yahure tiro:
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Ã jipachʉta ahri jipihtia ã waharo cahmana Cohamacʉ yare yahu mʉhtaina cjiri ti ni joariro seheta —nire Jesu.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Ã yoa tirore ñaharina cjiri sacerdotea bui pʉhtoro Caifa wama tiriro ya wʉhʉpʉ na sʉha tirore. Tí wʉhʉihta marine judio masare buheina, bʉcʉna cʉ̃hʉ cahmachuha.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Tópʉ Jesure ti naachʉ Pedro yoaropʉ tinare ñʉ nʉnʉ tiha. Ã nʉnʉ tiro Caifa ya wʉhʉre dʉcatari sahrĩnore sʉ, tí sahrĩno puhichapʉ sãa wahaha. Sãa sʉ, tí wʉhʉre cohtaina surara mehne dujiha. Jesure ti dohse yoachʉ ñʉno taro niha.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Ã jia sacerdotea pʉhtoa, mari coyea judio masa bʉcʉna, paina pʉhtoa mehne Jesure wajã duti duaa, tiro to quihõno yoaerarire ti yahusãhtire wacũ macamaha.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Wiho mejeta tíre bocaeraha. To quihõno yoaerari mariapachʉta, payʉ masa tirore ti cahmano yahusãmacanocaha. Ã jia pʉaro ti baharo macaina tirore
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 õ sehe ni yahusãha tjoa:
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Ti ã niri baharo sacerdotea bui pʉhtoro wahcãrʉcʉ sʉ, Jesure õ sehe ni sinituha:
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 To ã nichʉ tʉhoparota Jesu ãta tʉhotunocaha. To ã yʉhtierachʉ ñʉno sacerdotea bui pʉhtoro pari turi sinituha tjoa:
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 To ã nichʉpʉta Jesu õ sehe ni yʉhtiha:
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 To ã nichʉ tʉhoro sacerdotea bui pʉhtoro, to basi to sãari suhtirore tʉhrẽnocaha painare “Sua yʉhdʉara”, ni ñʉ masi dutiro. Ã tʉhrẽnocahno õ sehe niha:
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 ¿Dohse yoanahcari mari mipʉre ahrirore? —ni sinituha tiro paina pʉhtoare.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Ti ã niri baharo to wʉhdʉare chahcho puti sihõ mʉja, tirore cjãpe, dota mʉjaha tina.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Tirore cjãpe tuhsʉ, õ sehe nipeha tirore:
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Ã yoa tí wʉhʉ cahai jiri wapai noari wapai Pedro sehe dujiha. To ã dujichʉ ñʉno sacerdotea bui pʉhtoro cahamacono tiro cahapʉ sʉro, õ sehe niha:
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 To ã nichʉ tʉhoro, Pedro õ sehe niha:
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 To ã niri baharo tí wapa macari sahrĩno sopaca cahapʉ wahaha Pedro. Tói to jichʉ pacoro cahamacono tirore ñʉno, tói jiinare õ sehe niha:
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 To ã nichʉ tʉhoro Pedro õ sehe ni yʉhtiha:
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Ã yoa mahanocã baharota tói ducuina Pedro cahapʉ waha, tirore õ sehe niha tjoa:
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Ti ã nichʉ Pedro õ sehe ni yʉhtiha:
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 To duchʉ tʉhoro Jesu tirore to nirire wacũha. “Caraca to duhto pano ‘Jesure masieraja’, niihca mʉhʉ. Tia taha ã niihca mʉhʉ”, Jesu to niri cjirire wacũha Pedro. Ã wacũno, tí sahrĩno sopacare wijaa, tuaro tiiha.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.