Marcos 8

Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tí pjare pari turi masa payʉ ti cahmachuri baharo chʉa maeraina ti jichʉ ñʉno Jesu to buheinare pjirocaha:
1 Veya nati wanawananamaim sabuw rou’ay gagamin tabo hiru’ay maiye. Nati ana maramaim sabuw isah men abistan ta ma’am boro hita’aan aurih bay en. Jesu ana bai’ufununayah eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo,
2 —Ahrina masa tia dacho waro yʉhʉ mehne ji tuhsʉra. Ã yoa tinare puhi mariahna. Ti puhi maerachʉ ñʉcʉ tinare pja ñʉja yʉhʉ.
2 “Ayu sabuw iti ai’itih abiyababan anayabin hina bairi ama’am veya tounu sawar naatu boun boro abistan hina’aan.
3 Paina tina mehne macaina yoaropʉ tahre. “Tinapʉ jʉca baaina mahai borari”, nicʉ tinare chʉa marieno ti wʉhʉsepʉ waha duti duaeraja. Ã jicʉ tinare puhi wa duaja —niha Jesu to buheinare.
3 Ayu a murumurubih aniyafarih au bar hinanan, asir boro efamaim bayumih matah nabib anayabin sabuw afa ef yok hina.”
4 —¿Dohse yoa mari õre masa marienopʉre pãore boca wabocari mari? —niha to buheina sehe Jesure.
4 Naatu bai’ufununayah Jesu hiya’afut hi’u, “Iti i arar yan tama’am, bay boro menamaim tanab sabuw tanituwih?”
5 —¿Nohope curiri pão curirire cjʉajari mʉsa? —ni sinituha Jesu.
5 Jesu ibatiyih eo, “Bo kwa aur rafiy bai’ab tema’am?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Rafiy fafar etei umat roun rou’ab.”
6 Ti ã ni yʉhtichʉ tʉhoro, tiro masare yahpai duji duti, siete curirire pão curirire na, Cohamacʉre “Noana”, niha. Ã ni tuhsʉ, tí curirire nuha, to buheinare wa, masare witi dutiha. To ã dutiri baharo to buheina sehe pãore masare witiha.
6 Jesu sabuw iuwih me yan himarir naatu rafiy fafar etei umat roun rou’ab bow God ana merar yi naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
7 Ã jia wahi cʉ̃hʉre mahainacã cjʉaha tina. Ã jiro tinare Cohamacʉre “Noana” ni, wahi cʉ̃hʉre witi dutiha.
7 Na’atube siy gidigidih matan ta auman bow God ana merar yi naatu ana bai’ufununayah iuwih hibow sabuw hifaramih.
8 Ti witi tuhsʉchʉ tina chʉa, yapi yʉhdʉa wahaha. Ti yapi wahyorire siete pʉhʉse waro wahpo dapoha tina. Tina cuatro mil bui masa jiha.
8 Sabuw etei’imak hi’aa hai fofonin bai, naatu bay hi’aa ufunamaim momosarih bai’ufununayah hibiwanen sakasak etei umat roun rou’ab awah hikartanen.
9 — ausente —
9 Sabuw etei i 4,000 na’atube hiru’ay, imaibo Jesu sabuw iyafarih hai ubar hin.
10 — ausente —
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi wa tafan hiyen hin tafaram Daramanuta wanawananamaim hitit.
11 Ã yoa fariseo curua macaina wihi, Jesu mehne cahma sayoha. Tina Jesure Cohamacʉ tuaa mehne yoa ño dutia, to yoa ño masierachʉ ñʉ duamaha.
11 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit hibusuruf hibabatiy baikubibiruwin isan, hai kok i ina’inan ta marane tasinaf hita’itin.
12 Ti ã dutichʉ tʉhoro Jesu cahyaro mehne yajeri sãano, õ sehe niha:
12 Jesu kwairin tom naatu iyafutih eo, “Aisim iti boun ana sabuw ina’inanen itin isan tefefeyan? Anababatun a tur ao’owen, ina’inan ta boro men iti boun ana sabuw isah ana sinaf hina’itinimih!”
13 Ã ni tuhsʉ waha, pari turi dohoriapʉ samu, sie coapʉ pahãa wahaha.
13 Basit nati’imaim sabuw ihamiyih wa afe’en yen rabon harew kukuf rewan rounane.
14 Ã wahaa, pãore boa waha, dohoriai cʉ̃ curita pãore cjʉaha tina.
14 Bai’ufununayah nuhih bur rafiy ta baina’e i rafiy fafar ta’imonamo hibai hitit wa hisra’at hirabon.
15 Ã yoa Jesu cuaro mehne yahuha tinare:
15 Jesu iten ya’ih eo, “Mata toniwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Herod bairi hai faraw ra’ara’at wabin yeast isan.”
16 To ã nichʉ tʉhoa tina to buheina sehe tíre ti basi õ sehe ni durucuha:
16 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hima hibabatiyih, “Iti eo anayabin it rafiy ta men tabai tanan isan.”
17 Ti ã nirire masino tinare õ sehe ni sinituha Jesu:
17 Jesu so’ob i abistan isan hima hio, imih ibatiyih, “Aisim rafiy baina’e tanan isan kwama kwao’o? Kwa mata men toiwa’an naatu tur naniyan men kwabaib? Dogor boro’ika tefofokar?
18 ¿Capari tiina jipanahta ñʉerajari mʉsa? ¿Ã jina cahmori tiina jipanahta tʉhoerajari mʉsa? ¿Mʉsa ahrire wacũerajari?
18 Mata ema’am baise men kwa’i’itin, tain ema’am baise men kwanonowar? Naatu men kwanotanot,
19 ¿Yʉhʉ cʉ̃ wamomaca pihtia pão curirire nuha, cinco mil bui masare yʉ warire wacũerajari mʉsa? ¿Ti yapi wahyorire nohope pʉhʉsere pão curirire wahpo dapori mʉsa? —niha Jesu tinare.
19 Ayu rafiy fafar etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw etei 5,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?” Bai’ufununayah hiya’fut hio, “Sakasak etei 12.
20 —¿Ã yoa yʉhʉ siete curirire pão curirire cuatro mil bui masare yʉ wari baharo nohope pʉhʉsere pão curiri wahpo dapori mʉsa? —niha Jesu.
20 Bo rafiy etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw 4,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?”
21 —¿Ã ñʉpanahta noano tʉho ñahaerasinijari mʉsa? —niha Jesu tinare.
21 Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Sakasak etei umat roun rou’ab.” Jesu iuwih eo, “Kwa i boro’ika kwakakasiy.”
22 Ã yoa tina Betsaidapʉ ti sʉchʉ ñʉa, masa sehe capari ñʉerarirore na wihiha.
22 Hina tafaram Bethsaida hitit imaim sabuw afa orot matan fim hibai hina Jesu biyan hitit butubunin isan hifefeyan.
23 Ti ã sinichʉ tʉhoro, Jesu capari ñʉerariro wamomacare ñaha, tí maca dʉhtʉ cahapʉ tirore tʉã wahcãha. Tópʉ na sʉ, to caparire chahcho puti, to wamomacari mehne tirore ña payoha.
23 Jesu orot matan fim uman bai hairi bar merar hihamiy hitit hin sa’ab, Jesu orot matan kwaitutur uman matanamaim rumum naatu ibatiy, “Sawar afa ku’i’itah?”
24 To ã nichʉ tiro sehe ñʉno, õ sehe niha:
24 Orot nuw ra’at naatu eo, “U, ayu sabuw ai’itih, baise ai’itih i boun ai’ibe hibat tereremor.”
25 To ã nichʉ tʉhoro Jesu sehe to wamomacari mehne to caparire ña payoha tjoa. To ã ña payori baharo capari ñʉerariro cjiro tuaro to ñʉchʉ to capari noano bajuha. Ã yoaro jipihtiare noano ñʉha tiro.
25 Jesu iban maiye umanamaim orot matan rumum. Imaibo orot matan kubuna nuw naatu sawar itih gewagewas.
26 To ã ñʉ masichʉ ñʉno, Jesu tirore to wʉhʉpʉ warocaha.
26 Jesu orot ana ubar biyafar iu, “Men ina’intabir maiye inan nati bar merar inatitamih.”
27 Ã yoa Jesu to buheina mehne Cesarea Filipo wama tiri maca cahai jia macaripʉ waha namoha. Tópʉ ti waharo wato, Jesu õ sehe ni sinitu ñʉha to buheinare:
27 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar Caesarea Philip i wanawananamaim hitit, efamaim hinan ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwao anowar, sabuw ayu isou i mi’itube te’o kwanonowar?”
28 To ã sinitu ñʉchʉ tʉhoa õ sehe ni yʉhtiha tina:
28 Hiya’afut hio, “Sabuw afa te’eo o i John Baptist, afa Elijah, naatu afa i dinab orot ta.”
29 Ti ã ni yʉhtiri baharo Jesu õ sehe ni sinitu namoha tinare:
29 Naatu Jesu ibatiyih, “Bo kwa mi’itube ayu isou kwa’o?” Peter iya’afut eo, “O i Roubininenayan.”
30 To ã nichʉ tʉhoro Jesu õ sehe niha:
30 Naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu isou.”
31 Tinare to ã ni sinitu ñʉri baharo, õ sehe ni buhe dʉcaha tiro:
31 Naatu Jesu busuruf ma i’obaibiyih eo, “Orot Natun i boro sawar moumurih wanawanan narun ni’akir. Jew sabuw hai ukwarih, firis ukwarih, ofafar kirumayah boro hinakwahir naatu hinarab namorob, baise veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Ã nino ne tʉho wisiachʉ yoaro marieno yahuro niha tinare. To ã nichʉ tʉhoro Pedro sehe pa sehe curerocã Jesure narʉcʉ sʉ, tirore ã ni dutieraha.
32 Tur bebeyan iti na’atube eo hinowar, Peter bai hairi hin sa’ab naatu busuruf Jesu kwarar eofafar.
33 To ã ni dutierachʉ tʉhoro Jesu to buheinare majare ñʉ, tuhtiha Pedrore:
33 Baise Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah nuw naatu Peter kwarar iu, “Au’uf kwen Satan mowan, o a not i men Godane enan, baise orotone enan.”
34 Ã ni tuhsʉ masare to buheina mehne tiro cahapʉ pjiroca, õ sehe niha:
34 Jesu ana bai’ufununayah sabuw bairi eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait nakok ayu bai’ufununu’umih taiyuwin nakwahir ana onaf na’abar ayu ni’ufnunu.
35 Masʉno to mʉ sʉro to cahmano seheta yoariro pichacapʉ tiro waharohca. Ã yoa masʉno yʉ yare ã yoarucuro, noaa buheare ã yoarucuro, jipihtia dachoripe yʉhʉ mehne mʉanopʉ jirucurohca.
35 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas ebobotan boro nikasiy, baise orot yait ayu wabu isan naatu tur gewasin isan ana yawas nakwakwahir boro natita’ur.
36 ¿Cʉ̃iro masʉno ahri yahpa macaare jipihtiare cjʉariro pichacapʉ waharo yabare wapatajari tiro? Ã jiriro ne wapataerara.
36 Orot tafaram tutufin etei nab nabiyasisir wanawanan i namomorob ana gewasin boro abisa nab?
37 Pichacapʉ to wahachʉ ne dohse wapa wiohto basioerara. Masʉno to jia tia wiho waro jierara.
37 Men abisa ta ema’am boro orot nab ana yawas natubun nab maiye.
38 Mipʉre ñaina, Cohamacʉre cahmaeraina ti mʉ sʉro ti yoari dacho jiro nina. Cãina yʉ wamare, yʉ buheare ni dua bʉo tiboca. Ti ã yoachʉ ñʉcʉ yʉhʉ masʉno Cohamacʉ warocariro noaina anjoa mehne yʉ Pʉcʉ to si sitero mehne tjua tacʉ yʉ wamare ni duapahta bʉo tiinare bʉo tisãaihca yʉhʉ cʉ̃hʉ —ni yahuha Jesu.
38 Anayabin iti boun i veya kakafin, God bat ufutin naatu tenagogor i erara’at, imih yait ayu isou naatu au tur isan biya na’ohow, Orot Natun boro obo isa biyan na’ohow Tamah ana marakaw wanawanan ana tounamatar kakafiyih bairi hinanan ana veya’amaim.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.